Byla A-438-1219-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Tomui Bagdanskiui, atsakovo atstovei Indrei Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėja savo skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2005-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktą. Šiuo aktu buvo konstatuotas gamtos išteklių naudojimo ataskaitoje nedeklaruotas išgautas išteklių (žaliavinio žvyro ir paviršinio vandens kiekis) bei už šį kiekį apskaičiuota indeksuota mokesčio suma (12306 Lt) ir bauda (123060 Lt).

5Skunde buvo nurodyta, kad apie tokį patikrinimo aktą UAB „Algesa“ nieko nežinojo iki pat antstolio R. Kamerūno pranešimo. Vilniaus rajono agentūra skundžiamo 2005-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto pasirašytinai neperdavė juridinio asmens atstovams, nefiksavo liudytojų pagalba jų atsisakymo pasirašyti ir neišsiuntė šio akto paštu juridiniam asmeniui. Pareiškėja skunde nurodė, kad LR Aplinkos kontrolės įstatymo 4 straipsnis nustato pagrindinius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principus. Vienas iš jų proporcingumo principas – priemonės, naudojamos tikslui pasiekti, turi atitikti tikslą. Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad UAB „Algesa“ jau buvo pateikusi ir suderinusi 2006-02-15 su Lietuvos Geologijos Tarnyba prie Aplinkos ministerijos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių 2005 m. kasybos ataskaita metine forma Nr. 2-KN, kurioje yra nurodyta detaliai išžvalgytų išteklių gavyba. Ši forma ir buvo pateikta Vilniaus aplinkos agentūrai. Todėl jokio piktybinio vengimo nuslėpti iškastas iškasenas ir panaudotą vandenį niekas neturėjo ir negalėjo turėti. Todėl tokio fakto negalima interpretuoti, kaip klaidingo nuslėpto gamtos išteklių kiekio. UAB „Algesa“ vadovai, neturėdami patirties, kadangi tokias formas pildė pirmą kartą, paprasčiausiai suklydo. Todėl šiuo atveju už suklydimą taikyti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos 16 punktą nėra jokio pagrindo ir prieštarauja ne tik proporcingumo principui bet ir administracinėje teisėje deklaruojamam teisingumo principui. Už nesilaikymą terminų, ne laiku pateiktas deklaracijas, už pavėluotą mokesčių mokėjimą yra taikomos kitos įstatymų ir poįstatyminių aktų numatytos sankcijos.

6Atsakovas savo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „Algesa“, kaip gamtos išteklių naudotoja, turėjo pareigą iki 2006-02-01 pateikti Vilniaus rajono agentūrai Mokesčių už gamtos išteklius ataskaitą pagal 2 priede nurodytą formą, tačiau minėta ataskaita buvo pateikta tik 2006-09-18. Ataskaitoje nenurodyti 2005 metais faktiškai išgautų išteklių kiekiai. Minėta ataskaita buvo pateikta tik valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui surašius 2006-05-19 privalomąjį nurodymą Nr. 8.3-26. Už privalomojo nurodymo nevykdymą UAB „Algesa“ direktorius A.B. 2006-09-25 buvo nubaustas pagal ATPK 51-14 str. 1 d. 200 Lt administracine bauda, baudą sumokėjo.

8Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad nutarimo administracinėje byloje priėmimo dieną, t. y. 2006-09-25, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktą, nurodant jame metinėje ataskaitoje nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį. Rašant šį aktą, aplinkos apsaugos inspektorius padarė rašybos klaidą: vietoje „2006-09-25“ parašė „2005-09-25“, tačiau akivaizdu, kad tai tik rašybos klaida.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-16 sprendimu pareiškėjos UAB „Algesa“ skundą atmetė.

11Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Algesa“ yra gamtos išteklių (žvyro, paviršinio vandens), naudotoja. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir finansų ministro 1996-10-24 įsakymu Nr. 155/96 patvirtintą Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 8 punktą UAB „Algesa“, kaip gamtos išteklių naudotoja, turėjo pareigą iki 2006-02-01 pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą pagal 2 priede nurodytą formą, tačiau minėta ataskaita buvo pateikta tik 2006-09-18, ataskaitą pasirašė UAB „Algesa“ direktorius A.A.B. Tačiau šioje ataskaitoje grafose, kur turi būti nurodyti gamtos išteklių kiekiai, sudėti brūkšniai, taigi iš ataskaitos turinio darytina išvada, kad UAB „Algesa“ 2005 metais gamtos išteklių neišgavo. Pareiškėja skunde teigė, kad ši ataskaita buvo užpildyta klaidingai todėl, kad UAB „Algesa“ tokią ataskaitą pildė pirmą kartą, neturėjo patirties ir apsiriko. Tačiau, teismo vertinimu, toks pareiškėjos teiginys vertintinas kritiškai. Teismo nuomone, jeigu pareiškėja, pildydama šią ataskaitą, būtų padariusi tam tikrų klaidų pildydama grafas ir skaičius, gal ir galima būtų patikėti, kad dėl nepatyrimo ji suklydo. Tačiau, kaip konstatavo teismas, negalima suklysti ataskaitos konkrečiose grafose įrašant brūkšnius, t. y., kad jokių gamtos išteklių 2005 metais išgauta nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja siekė išvengti mokesčių už jos išgautus gamtos išteklius.

12Teismas kartu įvertino atsakovo teiginį, kad aplinkos apsaugos inspektorius, surašydamas skundžiamą patikrinimo aktą, padarė gramatinę klaidą ir vietoje „2006“ metų įrašė „2005“ ir padarė išvadą, kad šiuo atveju iš tikrųjų buvo padaryta gramatinė klaida. Skundžiamas Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktas buvo surašytas už pareiškėjo išgautus gamtos išteklius 2005 metais, todėl šiems metams nepasibaigus, toks aktas tais pačias metais negalėjo būti surašomas. Teismo vertinimu, laikytina, kad skundžiamo nutarimo surašymo data yra 2006-09-25. Tačiau vien dėl to, kad buvo padaryta ši vienintelė gramatinė klaida, nėra pagrindo skundžiamą patikrinimo aktą naikinti šiuo motyvu.

13Kitas vertus, nors pareiškėjas skunde teigė, kad apie 2006-09-25 patikrinimo aktą jis nieko nežinojo, tačiau šį jo teiginį teismas vertino kritiškai jau vien dėl to, kad pareiškėjas savo skunde Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pats teigė: „po to, kai 2006-09-25 buvo paaiškinta, kaip yra apskaičiuojamas mokestis už sunaudotus gamtos išteklius, sekančią dieną UAB „Algesa“ 2006-09-26 sumokėjo deklaruojamą mokestį už valstybinius gamtos išteklius“. Teismas pažymėjo, kad netrukus po skundžiamo patikrinimo akto surašymo, pareiškėja Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai 2006-10-05 pateikė 2005 m. Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą, kurioje nurodyti gamtos išteklių skaičiai visiškai atitinka skundžiamame patikrinimo akte nurodytus gamtos išteklių skaičius. Teismas akcentavo, jog pareiškėja savo skunde pati iš esmės pripažino, kad ji pildydama Instrukcijoje nustatytą formą suklydo (nenurodė gamtos išteklių kiekio), ją pateikė pavėluotai, ir tik jau po 2006-09-25 patikrinimo akto surašymo, pateikė teisingus duomenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, pateiktoje ataskaitoje nenurodydama sunaudotų gamtos išteklių kiekio už 2005 metus, siekė išvengti mokesčių, o tam nepavykus, buvo priversta nurodyti teisingus duomenis, bet jau tik po to, kai buvo surašytas skundžiamas Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktas.

14III.

15Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Algesa“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Pareiškėjo veiksmai negali būti traktuojami kaip gamtos išteklių mokesčių nuslėpimas, kadangi pareiškėjas išgautų išteklių gavybos ne tik neslėpė, bet ir sąžiningai atskleidė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu, deklaruojamą mokestį už valstybinius gamtos išteklius sumokėjo (nors ir pavėluotai) į valstybės biudžetą. Už terminų, numatytų įstatymuose nesilaikymą, pavėluotų mokesčių mokėjimą gali būti taikomos kitos įstatymų ir poįstatyminių aktų numatytos sankcijos (t.y. mokami delspinigiai), bet ne dešimteriopo dydžio bauda kaip už tam tikrų duomenų nuslėpimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo išgauti gamtos ištekliai už 2005 m. ir pardavimai atsispindėjo įmonės buhalterijoje, todėl logiška, kad jis negalėjo būti suinteresuotas vengti mokesčių mokėjimo. Be to, UAB „Algesa" direktorius ir vyr. finansininkas žinojo, kad turi elgtis taip, jog savo veiksmais nepadarytų materialinės žalos pareiškėjui (t. y. jiems gali kilti atsakomybė už Pareiškėjui padarytą materialinę žalą), todėl logiška, kad jie negalėjo būti suinteresuoti piktybiškai nuslėpti iškastas iškasenas ir panaudotą vandenį bei vengti mokesčių mokėjimo.

172. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuris numato, kad patikrinimą atlikęs aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vieną patikrinimo akto egzempliorių turi perduoti juridinio asmens atstovui, o kitą - ne vėliau kaip per 3 darbo dienas užregistruoti patikrinimų žurnale; jeigu juridinio asmens atstovas vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas, o patikrinimo aktas paštu išsiunčiamas juridiniam asmeniui. Tačiau pasirašytinai neperdavė UAB „Algesa" atstovams skundžiamo patikrinimo akto ir/arba nefiksavo liudytojų pagalba jų atsisakymo pasirašyti, minėtą aktą paštu pareiškėjui išsiuntė tik 2006 m. lapkričio 6 d., kai pareiškėjas jau buvo sumokėjęs mokesčius už išgautus gamtos išteklius (2006-09-26). Vilniaus apygardos administracinis teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų visiškai nevertino, tuo pažeisdamas ne tik pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, bet ir teisės aktų nuostatas.

183. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi pareiškėjo atstovas 2008-10-06 vykusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje argumentuotai pateikė teismui prašymą iškviesti ir apklausti liudytoju buvusį UAB „Algesa" vyr. finansininką G.T. Tačiau teismas šio pareiškėjo atstovo prašymo netenkino, minėtą liudytoją apklausti atsisakė, nepaisant to, kad liudytojas buvo atvykęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kai buvo nagrinėjama byla. Pareiškėjo vertinimu, minėtas teismo atsisakymas vertintinas kaip atsisakymas aktyviai dalyvauti vertinant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant, kas suponuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio, numatančio pareiškėjo teisę i visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, pažeidimą. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakydamas apklausti pareiškėjo nurodytą liudytoją, be kita ko, pažeidė ir jo teisę į teisminę gynybą.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas neturėjo jokio piktybinio vengimo nuslėpti iškastas iškasenas ir panaudotą vandenį, o 2006-09-18 pateikdamas 2005 m. mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą, kurios grafose, kur turi būti nurodyti gamtos išteklių kiekiai, sudėdama brūkšnius, nesiekė nuslėpti mokesčių. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai neatitinka faktiškai įvykusių veiksmų. Pareiškėjas teigia, jog į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrą 2006-09-25 pareiškėjo atstovai atvyko savo noru, norėdami išsiaiškinti, kaip apskaičiuojamas mokestis už sunaudotus gamtos išteklius ir kaip būtina užpildyti ataskaitą. Tačiau būtent tą pačią dieną, t. y. 2006-09-25, buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB "Algesa" direktorius A.B. buvo nubaustas už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jos atstovai atvyko savo noru išsiaiškinti, kaip reikia užpildyti ataskaitą, tačiau toks teiginys vertintinas kritiškai. Visų pirma, pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas, atidus ūkio subjektas, t.y. vadovaudamasis protingumo principu, dar pildydamas pirmąją t.y. 2006-09-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai pateiktą UAB "Algesa" vadovo pasirašytą 2005 m. mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą kurioje atitinkamose grafose sudėti brūkšniai, nežinodamas, kaip ją reikia teisingai užpildyti kreiptųsi konsultacijos, o tokias aplinkybes aiškintųsi ne po ataskaitos užpildymo ir pridavimo praėjus savaitei, t.y. 2008-09-25. Atsakovo vertinimu, tokie pareiškėjo paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nelogiški.

212. Pareiškėjas taip pat teigia, jog ataskaitos nepateikimas laiku negali būti traktuojamas kaip mokesčių už išgautus gamtos išteklius nuslėpimas. Pažeidimo padarymo metu galiojusios Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir finansų ministro 1996-10-24 įsakymu Nr. 155/96, (toliau - Instrukcija) 16 punktas aiškiai apibrėžė, jog išgauti gamtos ištekliai laikomi nuslėptais, jeigu mokesčių mokėtojas neparodo jų metinėje Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje arba juos išgavo neturėdamas tam Gamtos išteklių naudojimo leidimo (kai toks leidimas išgauti išteklius yra privalomas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai 2006-09-18 pateiktoje 2005 m. mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos grafose, kur turi būti nurodyti gamtos išteklių kiekiai, buvo sudėti brūkšniai, ir kaip pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, toks ataskaitos turinys leidžia daryti išvadą, jog UAB "Algesa" 2005 metais gamtos išteklių neišgavo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė išvengti mokesčių už jo išgautus gamtos išteklius.

223. Pareiškėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog, šioje ginčo situacijoje, t. y. pareiškėjo teigimu, esant pavėluotam mokesčių sumokėjimui, turėjo būti taikoma ne dešimteriopo dydžio bauda, o mokami delspinigiai. Atsakovas akcentuoja, kad Instrukcijos 8 punkte nustatyta, jog Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaita pateikiama iki vasario 1 d. ir iki vasario 20 d. regionų departamentų agentūrų, inspekcijų ar tarnybų patikrintas ir patvirtintas formas mokesčių mokėtojai pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai, o metiniai mokesčiai už gamtos išteklius sumokami per 5 dienas nuo Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos pateikimo dienos. Taigi ši nuostata buvo taikoma tada, kai asmenys apskaičiuodavo mokesčius ir laiku pateikdavo ataskaitas, tačiau per 5 dienas nuo pateikimo nesumokėdavo apskaičiuoto mokesčio, t.y. delspinigiai, per 5 dienas nesumokėjus apskaičiuotų mokesčių, būdavo pradedami skaičiuoti šeštąją ataskaitos pateikimo dieną. Pasak atsakovo, akivaizdu, jog minima teisės norma nereglamentuoja ginčo situacijos ir nėra taikytina.

234. Pareiškėjas teigia, jog V.K., kuris pasirašė 2006-05-19 privalomąjį nurodymą Nr. 8.3-26 ir Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktą UAB "Algesa" niekada nedirbo, todėl pareiškėja apie šiuos dokumentus nieko nežinojo. Šie teiginiai, anot atsakovo, vertintini kritiškai. V.K. šių dokumentų surašymo metu dirbo Merešlėnų žvyro karjero vadovu, į darbą buvo priimtas UAB "Algesa" akcininko A.P. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 punkte vartojama bendra formuluotė - juridinio asmens atstovas, konkrečiai nenurodant, jog šis asmuo būtinai turi būti darbuotojas. Atsakovas akcentuoja, jog ataskaitų pateikimo terminai reglamentuoti Instrukcijoje. Mokesčių mokėtojai turi pareigą savo iniciatyva be atitinkamos institucijos raginimo pateikti Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą.

245. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė prašymą apklausti tik G.T. liudytoju. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog G.T. yra pareiškėjo atstovas, kuris pasirašė skundą pagrįstai šio prašymo netenkino. Atsakovo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai ištyrė visas svarbias aplinkybes, o atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką (nagrinėjamas mokestinis ginčas), šiuo atveju svarbiausia buvo tinkamas faktinių aplinkybių išsiaiškinimas, dokumentų analizavimas bei atitinkamų teisės normų taikymas.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2002-09-19 įstatymo Nr. IX-1093 redakcija) 1 bei 2 straipsnis apibrėžė, jog mokesčių objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai, o mokesčių už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio įstatymo 7 straipsnis numatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos regionų aplinkos apsaugos departamentai kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kontroliuoja mokesčių už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą. Už nuslėptą išteklių kiekį mokamas mokestis ir taikoma dešimteriopo tarifo dydžio bauda.

28Bendru Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir finansų ministro 1996-10-24 įsakymu Nr. 155/96 patvirtintos Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 8 punktas nustatė, jog „metų pabaigoje mokesčių mokėtojai atlieka mokesčių skaičiavimus pagal faktiškai išgautų išteklių kiekį ir iki vasario 1 dienos pateikia Aplinkos apsaugos regionų departamentų agentūroms, inspekcijoms ar tarnyboms Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą pagal 2 priede nurodytą formą. Regionų departamentų agentūrų, inspekcijų ar tarnybų patikrintas ir patvirtintas formas mokesčių mokėtojai pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai iki vasario 20 dienos. Metiniai mokesčiai už gamtos išteklius sumokami per 5 dienas nuo Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitos pateikimo dienos“. Be to, Instrukcijos 19-20 punktai numatė, kad Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ne rečiau kaip vieną kartą per du metus privalo patikrinti gamtos išteklių naudojimo apskaitą. Patikrinimo rezultatai pateikiami akte (3 egzemplioriais) pagal Instrukcijos 3 priede pateiktą Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto formą. Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto egzemplioriai atitinkamai pateikiami mokesčių mokėtojui ir Aplinkos apsaugos regionų departamentų agentūrai, inspekcijai ar tarnybai. Kai yra užfiksuojami mokesčių mokėjimų pažeidimai, patikrinimo akto egzempliorius privaloma tvarka pateikiamas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.

29Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2006-05-16 patikrino pareiškėjos UAB „Algesa“ veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu Merešlėnų žvyro karjere, esančiame Merešlėnų kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Patikrinimo metu, be kitų pažeidimų, buvo nustatyta ir tai, jog pareiškėja nepateikė mokesčių už gautus gamtos išteklius (žvyrą, smėlį ir paviršinį vandenį iš Rudominos upelio) mokėjimo ataskaitos bei nesumokėjo mokesčių valstybei (b.l. 68 - 69). Pareiškėjai 2006-05-19 taip pat buvo duotas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros įgalioto pareigūno privalomasis nurodymas Nr. 8.3-26 iki 2006-06-29 pateikti mokesčių už išgautus išteklius (žvyrą, paviršinį vandenį) mokėjimo ataskaitą už 2005 m. Tačiau pareiškėja šią ataskaitą pateikė pavėluotai, t. y. tik 2006-09-18 ir joje nenurodė 2005 metais faktiškai išgautų išteklių kiekių (b.l. 75). Už aplinkos apsaugos įgalioto pareigūno privalomojo nurodymo nevykdymą ir pavėluotą pateikimą pareiškėjos UAB „Algesa“ direktorius A.B. 2006-09-25 buvo nubaustas 200 Lt administracine bauda pagal ATPK 5114 straipsnio 1 dalį (b.l. 72). Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjai 2006-09-25 buvo surašytas Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuotas gamtos išteklių naudojimo ataskaitoje nedeklaruotas išgautas išteklių (žaliavinio žvyro (40000 m3) ir paviršinio vandens (10000 m3)) kiekis bei už šiuos kiekius apskaičiuota indeksuota mokesčio suma (12306 Lt) ir dešimteriopo tarifo dydžio bauda (123060 Lt). Tik 2006-10-05 pareiškėja pateikė tinkamai užpildytą 2005 m. mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitą, kurioje nurodė analogiškus išgautų gamtos išteklių kiekius bei mokėtiną indeksuotą mokesčio sumą (b.l. 27)

30Taigi pareiškėja yra pati pripažinusi, jog per 2005 m. sunaudojo 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akte nurodytus valstybinių gamtos išteklių (žaliavinio žvyro ir paviršinio vandens) kiekius (jų dydžių neginčijo ir teismui), todėl konstatuotina, kad šiuo pagrindu jai atsirado prievolė sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius (12306 Lt), kaip tai numatė Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 bei 2 straipsnių nuostatos. Todėl 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto nurodymas pareiškėjai sumokėti indeksuotą 12306 Lt dydžio mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

31Iš 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto turinio matyti, jog pareiškėjai kartu buvo skirta ir dešimteriopo mokesčių tarifo dydžio bauda (123060 Lt) už nuslėptą išgautų gamtos išteklių kiekį. Akcentuotina, jog sąvoka „išgautų gamtos išteklių nuslėpimas“ buvo išaiškinta ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiame Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas bei jų taikymą konkretizuojančiame poįstatyminiame teisės akte - Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo taikymo instrukcijos 16 punkte. Vadovaujantis Instrukcijos 16 punktu, „išgauti gamtos ištekliai laikomi nuslėptais, jeigu mokesčių mokėtojas neparodo jų metinėje Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje arba juos išgavo neturėdamas tam Gamtos išteklių naudojimo leidimo (kai toks leidimas išgauti išteklius yra privalomas)“. Šios teisės normos turinys patvirtina tai, kad siekiant konstatuoti gamtos išteklių slėpimo faktą, būtina vertinti tik Instrukcijoje imperatyviai nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes – gamtos išteklių išgavimo neparodymą Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje arba Gamtos išteklių naudojimo leidimo neturėjimą.

32Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, jog nors pareiškėja turėjo gamtos išteklių naudojimo leidimą, suteikiantį jai teisę vykdyti šių išteklių gavybą Merešlėnų žvyro karjere (b.l. 68), tačiau 2006-09-18 pateiktoje pirminėje 2005 m. Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje (b.l. 75) neparodė jokių 2005 m. išgautų gamtos išteklių dydžių, t. y. juos nuslėpė. Tinkamai užpildyta Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaita pakartotinai buvo pateikta tik 2006-10-05, t. y. jau po ginčijamo 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto surašymo. Todėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pagrįstai kvalifikavo šiuos pareiškėjos veiksmus (neveikimą) būtent kaip išgauto gamtos išteklių kiekio nuslėpimą. Vadovaujantis Instrukcijos 16 punktu ir nustačius gamtos išteklių išgavimo neparodymą Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje, kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės (pvz. gamtos išteklių išgavimo deklaravimas Lietuvos geologijos tarnybai) nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, paneigiančiomis išgautų gamtos išteklių kiekio nuslėpimą. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos teiginį, jog išgautų gamtos išteklių nedeklaravimą 2006-09-18 pateiktoje pirminėje Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje galėjo lemti atsitiktinio pobūdžio klaida ar nežinojimas kaip teisingai užpildyti šią ataskaitą. Iš 2006-09-18 pateiktos ataskaitos turinio matyti, jog visose ataskaitos grafose, kuriose turėjo būti nurodomi išgautų gamtos išteklių kiekiai, yra padėti brūkšniai, žymintys, kad 2005 m. gamtos išteklių išgauta nebuvo, t. y. aiškiai ir konkrečiai deklaruotas gamtos išteklių neišgavimo faktas (b.l. 75). Atkreiptinas dėmesys, jog ir pati 2006-09-18 ataskaita buvo pateikta pavėluotai, vykdant atsakovo 2006-05-19 duotą privalomą nurodymą, nors, vadovaujantis Instrukcijos 8 punktu, ataskaita atsakovui turėjo būti pateikta dar iki 2006-02-01. Šis faktas taip pat įrodo, kad pareiškėja siekė nuslėpti išgautų gamtos išteklių dydį jų nedeklaruodama Mokesčių už gamtos išteklius mokėjimo ataskaitoje. Todėl atsakovas teisėtai pareiškėjai skyrė Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnyje numatytą baudą už nuslėptą išgautų gamtos išteklių dydį.

33Kartu pažymėtina, kad 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo aktą pareiškėja ginčija remdamasi ir atsakovo galimai padarytais procedūriniais pažeidimais akto surašymo bei priėmimo metu (teigia, kad skundžiamas aktas teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai nebuvo įteiktas). Kaip matyti iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, jai nuo pat 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo patikrinimo akto surašymo momento buvo žinoma apie šio dokumento turinį, kadangi, kaip nurodoma pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui, šis aktas ir buvo surašytas dalyvaujant pareiškėjos UAB „Algesa“ direktoriui A.A.B., taip pat vyr. finansininkui G.T. (b.l. 2). Be to, pareiškėja pripažįsta, kad šio akto pagrindu 2006-09-26 sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos išteklius (b.l. 35). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ginčijamą aktą pripažinti neteisėtu remiantis būtent šiais pareiškėjos nurodomais motyvais bei argumentais.

34Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB „Algesa“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-10-16 sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Algesa“ apeliacinį skundą atmesti.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėja savo skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos... 5. Skunde buvo nurodyta, kad apie tokį patikrinimo aktą UAB „Algesa“ nieko... 6. Atsakovas savo atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti... 7. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad UAB „Algesa“, kaip gamtos išteklių... 8. Atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad nutarimo administracinėje byloje... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-16 sprendimu pareiškėjos... 11. Teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėja UAB „Algesa“ yra... 12. Teismas kartu įvertino atsakovo teiginį, kad aplinkos apsaugos inspektorius,... 13. Kitas vertus, nors pareiškėjas skunde teigė, kad apie 2006-09-25 patikrinimo... 14. III.... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Algesa“ prašo panaikinti pirmosios... 16. 1. Pareiškėjo veiksmai negali būti traktuojami kaip gamtos išteklių... 17. 2. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės... 18. 3. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos... 20. 1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas neturėjo jokio piktybinio... 21. 2. Pareiškėjas taip pat teigia, jog ataskaitos nepateikimas laiku negali... 22. 3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog, šioje ginčo... 23. 4. Pareiškėjas teigia, jog V.K., kuris pasirašė 2006-05-19 privalomąjį... 24. 5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2002-09-19 įstatymo... 28. Bendru Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro ir finansų ministro... 29. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono aplinkos... 30. Taigi pareiškėja yra pati pripažinusi, jog per 2005 m. sunaudojo 2006-09-25... 31. Iš 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir mokesčių mokėjimo... 32. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, jog nors pareiškėja turėjo... 33. Kartu pažymėtina, kad 2006-09-25 Gamtos išteklių naudojimo apskaitos ir... 34. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos UAB „Algesa“ apeliacinis... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....