Byla 2A-404-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Jaržemskio ir Tatjanos Žukauskienės,

3sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovei A. J. , jos atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui,

5atsakovams G. M. , I. B. , M. K. , atsakovų atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K. , I. B. , J. V. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams Varėnos rajono savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriui, VĮ Registrų centro Alytaus filialui, I. B. , J. V. , M. K. , A. V. , G. M. dėl valdybos potvarkio ir sandorių panaikinimo, tretieji asmenys -Varėnos rajono 1-ajam notarų biuras, Varėnos raj.2-asis notarų biuras ir Alytaus miesto 1-asis notarų biuras.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

8Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1995-01-26 potvarkį Nr.29-v dalyje, t.y. 1-ojo priedo 27 eilės numerį, dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. M. į 8,20 ha žemės, esančios ( - ) ; pripažinti negaliojančiu 1995-01-26 Varėnos rajono valdybos sprendimą Nr. 814/29-v, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės G. M. į 8,20 ha žemės, esančios ( - ), pripažinti negaliojančia 2005-12-14 dovanojimo sutartį Nr. 5122M, kuria G. M. lygiomis dalimis savo dukroms J. V. ir I. B. perleido ½ dalį ginčo žemės sklypo, kurio bendras plotas 8,20 ha (miško plotas 2,760 ha), unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas: 3818/0002: ( - ) , pripažinti negaliojančia 2006-10-20 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8025V, kuria I. B. pardavė M. K. 2,4000 ha iš žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas: 3818/0002: ( - ) , pripažinti negaliojančia 2007-05-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4728, kuria J. V. pardavė M. K. 240/820 (2,4000 ha) žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas: 3818/0002: ( - ) , pripažinti negaliojančia 2007-12- 21 dovanojimo sutartį Nr. 14374, kuria J. V. perleido 170/820 (1,7000 ha) žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha, unikalus Nr. ( - ) , kadastrinis adresas: ( - ) : ( - ) savo sutuoktiniui A. V. ; pripažinti negaliojančia 2007-07-26 bendraturčių sutartį naudotis žemės sklypu Nr. 4078V, pagal kurią M. K. naudojasi 4,8000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-B, I. B. – 1,7000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-A, J. V. – 1,7000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-C; panaikinti registro įrašus, kuriais G. M. buvo registruotos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ ginčo žemės sklypo, I. B. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ ginčo žemės sklypo, ir šiuo metu yra registruotos į 170/820 ginčo žemės sklypo, J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ (410/820) ginčo žemės sklypo, ir šiuo metu yra registruotos į 170/820 šio žemės sklypo; M. K. buvo registruotos nuosavybės teisės į 240/820 ginčo žemės sklypo ir šiuo metu yra registruotos į 480/820 šio žemės sklypo; M. K. buvo registruotos nuosavybės teisės į 240/820 ginčo žemės sklypo, ir šiuo metu yra registruotos į 480/820 šio žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto.

9Ieškovė nurodė, kad ji yra S. B. mirusio 1993-01-17 dukra. Atsakovė G. M. taip pat yra S. B. dukra (ieškovės sesuo). Po tėvo mirties palikimą priėmė ieškovė, jai palikimo priėmimo faktas buvo nustatytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-702-770/2007. Tėvas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. B. iki nacionalizacijos valdytą 8,2785 ha žemės ( - ) , kur dar 1991 10 21 jis padavė prašymą atkurti jam nuosavybės teises į šias žemes. Ši teisė yra turtinė teisė, todėl mirus jos tėvui ir jai priėmus tėvo palikimą ieškovė paveldėjo ir šią turtinę teisę. Ieškovei pradėjus tvarkyti pastatų įteisinimo ir tėvo turėtos turtinės teisės klausimus, paaiškėjo, kad po jos tėvui priklausančiais pastatais nėra suformuotas namų valdos žemės sklypas, o visa žemė, kur stovi tėvui priklausę pastatai, ir į kurią turėjo teisę atkurti tėvas nuosavybės teises, yra grąžinta kitam asmeniui – atsakovei G. M. . Todėl ieškovė negali įregistruoti nuosavybės teisių į tėvui priklaususius namus.

10Ieškovė ginčijamus sandorius prašė pripažintini negaliojančiais argumentuodama tuo, kad atsakovė G. M. nesuvokdama savo veiksmų prasmės tėvui priklausiusią žemę 2005 12 14 dovanojimo sutartimis Nr. 5122M yra perleidusi tretiesiems asmenims – savo dukroms atsakovėms I. B. ir J. V. . Pastarosios žinodamos, kad pradėjusi tvarkyti paveldėjimo klausimus ir pradėjusi domėtis prie tėvui priklaususių namų žeme, 2006- 10 -20 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4730 480/820 dalis žemės perleido M. K. , o 2007- 12- 22 J. V. sudarė dovanojimo sutartį su savo sutuoktiniu A. V. dėl jai priklausančio 170/820 dalių žemės, į kurią nuosavybės teisės registrų centre dar neįregistruotos. Be to, 2007 07 26 tarp atsakovų - bendraturčių M. K. , I. B. ir J. V. buvo sudaryta sutartis naudotis žemės sklypu, pagal kurią M. K. naudojasi 4,80 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-B, I. B. – 1,70 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-A, J. V. – 1,70 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-C. Pripažinus sandorius negaliojančiais, išnyksta nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas, todėl naikinami ir visi registro įrašai, kuriais buvo įregistruotos nuosavybės tesės į ginčo sklypą atsakovams.

11Atsakovai J. V. , I. B. , A. V. , M. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

12Atsakovė G. M. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

13Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino iš dalies negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1995-01-26 potvarkį Nr.29-v, pripažįstant negaliojančiu Varėnos rajono valdybos 1995-01-26 potvarkio Nr.29-v 1-ojo priedo 27 eilės numerį, dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. M. į 8,20 ha žemės, esančios ( - ) Pripažino negaliojančiu 1995 01 26 Varėnos rajono valdybos sprendimą Nr. 814/29-v, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės G. M. į 8,20 ha žemės, esančios ( - ) . Pripažino negaliojančiomis 2005 12 14 dovanojimo sutartį Nr. 5122M, kuria G. M. lygiomis dalimis savo dukroms J. V. ir I. B. perleido ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 8,20 ha (miško plotas 2,760 ha), unikalus Nr., kadastrinis adresas, vieta: ( - ); 2006 10 20 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 8025V, kuria I. B. pardavė M. K. 2,4000 ha iš nurodyto žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha; 2007 05 09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4728, kuria J. V. pardavė M. K. 240/820 (2,4000 ha) nurodyto žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha; 2007 12 21 dovanojimo sutartį Nr. 14374, kuria J. V. perleido 170/820 (1,7000 ha) nurodyto žemės sklypo, kurio visas plotas 8,2000 ha; 2007 07 26 bendraturčių sutartį naudotis žemės sklypu Nr. 4078V, pagal kurią M. K. naudojasi 4,8000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-B, I. B. – 1,7000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-A, J. V. – 1,7000 ha žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu 47-C. Panaikino registro įrašus, kuriais: G. M. buvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, 8,2000 ha bendro ploto, unikalus Nr., kadastrinis adresas, vieta: ( - ); J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ nurodyto žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto; I. B. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ nurodyto žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto, ir šiuo metu yra registruotos į 170/820 šio žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto; J. V. buvo registruotos nuosavybės teisės į ½ (410/820) šio žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto, ir šiuo metu yra registruotos į 170/820 žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto; M. K. buvo registruotos nuosavybės teisės į 240/820 žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto, ir šiuo metu yra registruotos į 480/820 šio žemės sklypo, 8,2000 ha bendro ploto.

14Teismas, nustatęs, kad S. B. mirus 1993-01-17 nuosavybės teisės priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atstatymo, turėjo būti atstatytos jo vardu, kaip tai numatė LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatos, kur po to paveldėtojai nustatyta įstatymų tvarka būtų galėję paveldėti jo likusį turtą, sprendė, kad šiuo atveju Varėnos rajono valdyba 1995-01-26 potvarkiu Nr.29-v ir sprendimu Nr.814 pažeidė šį imperatyvų įstatymo nurodymą ir nuosavybės teises į 8,20 ha žemės vietoj S. B. atstatė atsakovei G. M. , nors ji nebuvo padavusi prašymo atstatyti jai nuosavybės teises bei nebuvo S. B. turto paveldėtoja. Teismas konstatavo, kad buvo pažeisti ir žemės reformos įstatymo reikalavimai dėl namų valdos suformavimo ir jos išskyrimo iš atstatomos nuosavybės, jeigu nuosavybė atkuriama žemės savininkui, kuris nėra namų valdos savininkas, kadangi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo sprendimo priėmimo momentu ir vėliau G. M. nebuvo pastatų, esančių sklype Nr. 47 ( - ) , savininke ir jai negalėjo būti taip pat atkurta nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą.

15Teismas sprendė, kad naikintinas žemės sklypo 2005-12-14 dovanojimo sandoris, kadangi ginčo žemės sklypas buvo įgytas be teisėto pagrindo. Atsakovės J. V. ir I. B. nebuvo sąžiningos įgijėjos, kadangi joms buvo žinomos žemės grąžinimo aplinkybės ir tai, kad jų motina G. M. nebuvo šiam žemės sklype esančių pastatų savininke, todėl restitucija yra galima ir turtas turi būti grąžintinas valstybei. Atsakovas M. K. nepateikė įrodymų, kad jis būtų įregistruotas ūkininku ir jam būtų buvusi reikalinga ūkininkavimui žemė, todėl teismas padarė išvadą, kad šio sandorio abi šalys žinodamos apie galimas ieškovės A. J. pretenzijas į žemę, šiuo sandorio siekė užkirsti kelią šią žemės sklypo dalį išreikalauti iš naujo savininko, remiantis sąžiningo įgijėjo institutu. Neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė A. J. priėmė mirusio tėvo S. B. palikimą, jį faktiškai pradėdama valdyti, 2007-12-21 atsakovė J. V. savo sutuoktiniui A. V. padovanojo 170/820 dalių žemės sklypo, todėl teismas sprendė, kad šio sandorio abi šalys žinodamos apie būsimas ieškovės A. J. pretenzijas į žemę, šiuo sandorio siekė užkirsti kelią šią žemės sklypo dalį išreikalauti iš naujo savininko, pripažino, kad atsakovas A. V. nebuvo sąžiningas įgijėjas.

16Dėl 2006-10-20 I. B. ir M. K. sudarytos dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (t.1 b.l.96), kuria M. K. buvo paduota 2,40 ha žemės sklypo, teismas taip pat sprendė, kad šalys nebuvo sąžiningos, kadangi atsakovė I. B. parduodama 2,40 ha žemės turėjo žinoti ir suprasti, kad ji parduoda didesnį žemės kiekį, nei jai priklausė pagal 2005-12-14 sutartį (jai pagal sutartį galėjo priklausyti tik 2,05 ha) ir sudarė šį sandorį siekdama užkirsti kelią šią žemės sklypo dalį išreikalauti iš naujo savininko, taigi atsakovas M. K. pagal šį sandorį nebuvo sąžiningas įgijėjas. Panaikinus potvarkį ir sprendimą bei sandorius, kuriais buvo atstatytos nuosavybės teisės, bei sandorius, kurių pagrindu atsakovai buvo įgiję nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kartu yra pagrindas panaikinti ir atsakovų M. K. , I. B. ir J. V. 2007-07-26 sudarytą sutartį naudotis žemės sklypu (t.1 b.l.97).

17Kadangi yra panaikinami potvarkis ir sprendimas bei sandoriai, kuriais buvo atstatytos nuosavybės teisės, bei sandoriai, kurių pagrindu atsakovams buvo įregistruotos nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, teismas panaikino ir atsakovų G. M. , I. B. , J. V. , M. K. ir A. V. vardu padarytus registro įrašus apie nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.

18Atsakovai M. K. , I. B. , J. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas klaidingai nustatė bylos faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, neteisingai išsprendė bylą, pritaikydamas ne tas teisės normas, nepasisakydamas dėl apeliantų argumentų, jų nepaneigdamas byloje surinktais įrodymais, atsisakydamas iškviesti ir apklausti byloje liudytojus, nespręsdamas ir netaikydamas ieškinio senaties, bei neteisingai taikydamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, padarė eilę kitų procesinių ir teisės taikymo pažeidimų, kurie sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui.

19Akivaizdu, kad 1995-01-26 priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo galiojo 1992 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-2200 (įsigaliojo 1992 m. sausio 17 d.) pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatęs galimybę, mirus buvusio savininko vaikui (šiuo atveju S. B. ), nuosavybės teises į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atkurti jo sutuoktiniui ir vaikams (šiuo atveju G. M. ). Teismui netinkamai pritaikius įstatymą, nepagrįstai tenkintas ieškinys.

20Teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė klaidingas išvadas, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo sprendimo priėmimo momentu ir vėliau, G. M. nebuvo pastatų, esančių sklype Nr. 47 ( - ) , savininke ir jai negalėjo būti taip pat atkurta nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą, nes atkuriant nuosavybės teises 1995-01-26 potvarkiu Nr.29-v ir sprendimu Nr.814, nuosavybės teisės į pastatus nebuvo registruotos niekam. Nėra duomenų, kad atkuriant nuosavybės teises, pastatai nuosavybės teisėmis priklausė kitiems asmenims, o ne G. M. . Byloje nustatyta, kad G. M. iki ir po tėvo S. B. mirties gyveno minėtuose pastatuose, juos naudojo kaip savo, žemėtvarkos tarnybai pateikė testamentą, kuris nėra išlikęs, arba kurį tyčia slepia pati G. M. susitarusi su ieškove. Akivaizdu, kad G. M. vienintelė priėmė palikimą po S. B. mirties.

21Teismas nustatė, kad 2005-12-14 dovanojimo sandorį atsakovė G. M. padarė įkalbėta dukrų-atsakovių J. V. ir I. B. , kur galima padaryti išvadą, kad žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo sudarytas, norint neteisėtai įgyto žemės sklypo dalį perleisti kitiems savininkams - savo dukroms, tikintis išvengti galimų nepalankių vėlesnių sprendimų. Šiuos sandorius teismas nepagrįstai panaikino kaip išvestinį reikalavimą. Teismo nustatytais motyvais ir pagrindais ieškovė atsakovėms ieškinio nereiškė. Iškovė šį reikalavimą dėl sandorio panaikinimo grindė tuo, kad sandorius G. M. sudarė nesuvokdama savo veiksmų prasmės. Tai yra visiškai skirtingi ieškinio pagrindai, teismas taip išspręsdamas bylą apribojo apeliantų teises į teisingą ir objektyvų teismą, pažeidė CPK normas, išėjo už ieškinio ribų. Šiuo atveju, G. M. nesuvokiant savo veiksmų prasmės, ieškinį dėl sandorio panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik pati, ieškovei įstatymas tokios teisės nesuteikia.

22Teismas nors ir pasisakė dėl sąžiningo įgijėjo instituto taikymo, tačiau neteisingai nustatė, kad atsakovėms J. V. ir I. B. buvo žinomos žemės grąžinimo aplinkybės ir tai, kad jų motina G. M. nebuvo šiam žemės sklype esančių pastatų savininke, šios aplinkybės nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytos, neatitinka tiesos.

23Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas M. K. nepateikė įrodymų, kad jis būtų įregistruotas ūkininku ir jam būtų buvusi reikalinga ūkininkavimui žemė, nes tokius įrodymus teismui jis pateikė, duodamas paaiškinimus, bei šias aplinkybes nurodė kitos bylos šalys. 2007-12-21 atsakovė J. V. savo sutuoktiniui A. V. padovanojo 170/820 dalių žemės sklypo. Atsakovė J.V. tokius savo veiksmus grindė susitarimu su A. V. dėl santuokos nutraukimo, tačiau teismas nepagrįstai pripažino jį nesąžiningu įgijėju sprendime nurodytais motyvais. Dėl 2006-10-20 I. B. ir M. K. sudarytos dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria M. K. buvo parduota 2,40 ha žemės sklypo, teismas taip pat nepagrįstai laikė, kad šalys nebuvo sąžiningos, kadangi atsakovė I. B. parduodama 2,40 ha žemės neturėjo žinoti ir suprasti, kad ji parduoda didesnį žemės kiekį, nei jai priklausė pagal 2005-12-14 sutartį, nes jos nuosavybės teisė buvo įregistruotos įstatymo nustatyta tvarka. G. M. akivaizdžiai padovanojo visą žemės sklypą abiems dukroms po lygiai, tai patvirtina fakto, kad G. M. kreiptųsi į registrų centrą, dėl jos dalies nuosavybės teisių registracijos pakeitimo, nebuvimas.

24Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, šiuo aspektu civilinės bylos net nesprendė.

25Ieškovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė teisės aktų reikalavimus, dėl ko teismo sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

28Nustatyta, kad ieškovės A. J. tėvas S. B. 1991-10-24 pateikė prašymą Varėnos rajono Motuizų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl žemės, kurį nuosavybės teise jo motinai A. B. iki nacionalizacijos, sklypo 9,5 ha ploto, esančio ( - ) grąžinimo (t.1 b.l. 9). S. B. 1993 m. sausio 17 d. mirus, jo palikimą 2008-01-21 priėmė ieškovė (t 1, b.l. 6). Nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, kurio plotas 8,2000 ha, 1995-01-26 Varėnos rajono valdybos potvarkiu Nr.29-v ir sprendimu Nr.814/29-v (t 2, b.l. 37-39) buvo atkurta S. B. dukrai, ieškovės seseriai - G. M. . Ji 2005-12-14 dovanojimo sutartimi ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 8,20 ha, unik. Nr. ( - ), esančio ( - ), padovanojo lygiomis dalimis savo dukroms J. V. ir I. B. (t.1 b.l. 92-94). Pastaroji jai priklausančią 2,4000 ha minėto sklypo dalį 2006-10-20 pardavė atsakovui M. K. (t 1, b.l. 95,96), o J. V. 2007-05-09 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė M. K. 240/820 (2,4000 ha) dalis to paties žemės sklypo (t.1 b.l.117-118). M. K. , I. B. ir J. V. 2007-07-26 sudarė bendraturčių sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu, pagal kurią susitarė, jog M.K. naudosis 4,80 ha žemės sklypu, o I. B. ir J. V. naudosis po 1,70 ha žemės sklypo (t 1, b.l. 97, 98). 2007-12-21 dovanojimo sutartimi J. V. padovanojo savo sutuoktiniui A. V. 170/820 dalių žemės sklype, kurio viso plotas 8,20 ha, unik. Nr. ( - ) , esančio ( - ) (t.1 b.l.123).

29Ieškovės reikalavimų pagrindu teismui panaikinus 1995-01-26 Varėnos rajono valdybos potvarkį Nr.29-v ir tos pačios dienos sprendimą Nr.814/29-v dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį ( - ), kurio plotas 8,2000 ha, G. M. , teismas pripažino negaliojančiais šio sklypo visus perleidimo sandorius. Atsakovai I. B. , J. V. ir M. K. nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo, nurodant, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalį, taip pat netinkamai aiškino palikimo priėmimo faktą asmeniui faktiškai pradėjus turtą valdyti, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl to, jog atsakovė G. M. nepriėmė palikimo po tėvo mirties. Su šiais apeliacinio skundo motyvais kolegija nesutinka.

30Dėl LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalies taikymo

311990 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomybę priimti įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į sovietinės okupacijos laiku neteisėtai nusavintą turtą atkūrimą, numatė ribotą restituciją, vienas iš šio ribojimo aspektų - įstatymu apibrėžtas ratas asmenų, kurie turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau Įstatymas) (1991 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. I-1454 2 straipsnis), tiek pagal vėlesnes jo redakcijas būtinas pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą subjektiškumo požymis yra (ir buvo) Lietuvos Respublikos pilietybė. Antras restitucijos ribojimo aspektas yra tas, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie įstatymo nustatytu laiku pateikė atitinkamus prašymus bei juos pagrindžiančius dokumentus. Nuosavybės teisių atkūrimo eigoje įstatymų leidėjas eilę kartų pratęsinėjo terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami atitinkamus prašymus bei įstatymų nustatytus papildomus dokumentus kompetentingoms institucijoms.

32Pagal 1991 metų Įstatymo Nr.I-1454 2 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą nuo 1992-01-17 galiojo nuostata, kad mirus buvusiam savininkui nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atkuriama jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

33Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-05 nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4 p. buvo nurodyta, kad asmenys prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikia miestų, rajonų valdyboms pagal šio turto buvimo vietą iki 1991 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio15 d. nutarimo Nr.331 nustatyta tvarka, o prašymus atstatyti nuosavybės teises į žemę ir miškus - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 259 nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 376 redakcija).

34Byloje nustatyta, kad ieškovės A. J. ir atsakovės G. M. tėvas S. B. 1991-10-24 pateikė prašymą Varėnos rajono Motuizų apylinkės agrarinės reformos tarnybai dėl žemės, kurį nuosavybės teise jo motinai A. B. iki nacionalizacijos, sklypo 9,5 ha ploto, esančio ( - ) grąžinimo (t.1 b.l. 9). S. B. 1993 m. sausio 17 d. mirus, jo realizuota teisė į nuosavybės atkūrimą tapo paveldima kartu su visu jo likusiu po mirties turtu. S. B. palikimą 2008-01-21 priėmė ieškovė (t 1, b.l. 6), kartu su visu palikimu ji paveldėjo ir šią teisę (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.58 straipsnio 1 d.). Apeliantai apeliaciniu skundu patys netinkamai aiškina Įstatymo galiojusio nuo 1992-01-17 2 straipsnyje 1 d. 2 p. nuostatą, kad mirus buvusiam savininko vaikui nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriama jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui, teigdami, kad atsakovė G. M. būdama jo dukra įgijo teisę atkurti nuosavybę į jos senelės A. B. iki nacionalizacijos turėtą žemę. Toks apeliantų motyvas yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, šia teise pagal Įstatymą pasinaudojo A. B. sūnus S. B. , o tiek ieškovė, tiek atsakovė G. M. šią teisę galėjo paveldėti priimdamos S. B. palikimą.

35Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad G. M. gyveno S. B. priklausiusiuose pastatuose po jo mirties, neturi jokios teisinės reikšmės nuosavybės atkūrimo procesui pagal minėtą Įstatymą šioje nagrinėjamoje byloje, nebent tik tai, jog ji būdama pastatų savininke (jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos) turėjo teisę sutinkamai su Įstatymo 12 straipsnio 3 p. nusipirkti iš valstybės faktiškai naudojamą namų valdą.

36Teismas, nustatęs, jog atsakovei G. M. be teisinio pagrindo, t.y. nepadavus jai pareiškimo dėl nuosavybės atkūrimo, yra atkurta nuosavybė į jos senelės A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, pagrįstai panaikino Varėnos rajono valdybos 1995-01-26 potvarkį Nr.29-v ir tos pačios dienos sprendimą Nr.814/29-v dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo, esančio ( - ), G. M. .

37Dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos taikant restituciją

38Apeliantai nurodo, kad teismas nors ir pasisakė dėl sąžiningo įgijėjo instituto, tačiau nesutinka su tuo motyvu, jog I. B. ir J. V. žinojo žemės grąžinimo jų motinai aplinkybes, o, be to, jos ir atsakovas M. K. žinodami apie A. J. pretenzijas į žemės sklypą, siekdami užkirsti kelią sklypą išreikalauti iš naujo savininko, todėl pripažino nesąžiningais. Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas negalėjo taikyti restitucijos, nes atsakovai I. B. , J. V. ir M. K. sąžiningi įgyjėjai.

39K. T. 2008 m. spalio 30 d. nutarime nurodė, kad valstybės institucijos, priimdamos sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų, jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, t. y. viršydamos savo įgaliojimus. Valstybės institucijų ar pareigūnų veikimas ultra vires negali būti be išlygų tapatinamas su pačios valstybės veikimu. Į nuosavybės teisę pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Vadinasi, tais atvejais, kai daiktas yra įgyjamas be savininko valios, išskyrus tam tikrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 4 dalis); daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo, t. y. asmuo, įgijęs daiktą (įgijėjas), netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Taigi asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nėra prilyginamas to daikto savininkui. Taigi savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal Civilinį kodeksą yra nevienodas.

40Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino apeliantų sąžiningumo ir, negindami jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisių, pažeidė CK 6.153 straipsnio nuostatą. Teismas, nustatęs aplinkybes, jog daikto savininkas (valstybė) daikto valdymą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, turėjo teisinį pagrindą netgi ir esant apeliantams sąžiningiems įgijėjams laikyti juos neteisėtais valdytojais ir išreikalauti daiktą iš jų.

41Taip pat kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė G. M. 2005-12-14 dienos sutartimi j savo dukroms J. V. ir I. B. padovanojo ne visą ginčo žemės sklypo, o šio sklypo ½ dalį, kas aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta dovanojimo sutartyje (t 1, b.l. 92-94) ir šios sutarties pagrindu nuosavybės teisinė registracija į visą sklypą J. V. ir I. B. vardu atlikta be teisinio pagrindo. Kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo motyvais neatkartoja sprendimo argumentų šioje dalyje.

42Dėl ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamoje byloje

43Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties. Su šiuo argumentu teismas sutinka. Tačiau kolegija nesutinka, kad ieškovė gindama savo nuosavybės teisę praleido ieškinio senatį ginčyti savivaldybės sprendimus ir šalių sudarytus sandorius. Kvalifikuojant susiklosčiusius teisinius santykius yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovų (apeliantų) yra kilęs įgyvendinant teises į nuosavybę, kilusias turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito asmens nuosavybės teisių į turto atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tiek ieškovė, tiek atsakovai pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis).

44Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios spendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos: pats asmuo, kurio teisė pažeista, jo atstovas pagal pavedimą, įstatyminis atstovas (CPK 51, 54, 59 straipsniai), arba įstatymų nustatytais atvejais – asmenys viešajam interesui ginti (CPK 49, 50 straipsniai).

45Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė apie tai, jog atsakovei G. M. atkurtos nuosavybės teisės sužinojo po 2007-06-14, iš VĮ Registrų centro gavo duomenis apie nekilnojamojo turto teisinę registraciją (civ.byla Nr. 2-702-770/2007, b.l. 15-16), nes savivaldybės sprendimas dėl nuosavybės į žemę atkūrimo G. M. vardu nebuvo siųstas, bent tokių duomenų šalys neteikė. Tačiau ieškinį pareiškė 2008-02-25 (t 1, b.l. 2), nusistačiusi juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo S. B. mirties (t 1, b.l. 6). Tik po šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovė įgijo subjektinę teisę ginti savo teisę į nuosavybę. Todėl pagrįstai teismas netaikė ieškinio senaties ir ieškinio neatmetė. Nors teismas sprendime nepasisakė, tačiau pripažinus ieškinį pagrįstu ir jį tenkinant bei netaikant ieškinio senaties, teismas faktiškai atsisakė taikyti senatį laikydamas ją nepraleista.

46Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, išskyrus ieškinio senaties taikymą. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

47Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, iš jų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias turėjo ieškovė - 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismo patirtos 29 Lt bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 7 str.).

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

Nutarė

49Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš atsakovų M. K. , I. B. ir J. V. po 234 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. J. ir po 9,70 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro... 3. sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovei A. J. , jos atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui,... 5. atsakovams G. M. , I. B. , M. K. , atsakovų atstovui advokatui Vitalijui... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K. , I.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 8. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti... 9. Ieškovė nurodė, kad ji yra S. B. mirusio 1993-01-17 dukra. Atsakovė G. M.... 10. Ieškovė ginčijamus sandorius prašė pripažintini negaliojančiais... 11. Atsakovai J. V. , I. B. , A. V. , M. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė... 12. Atsakovė G. M. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.... 13. Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas, nustatęs, kad S. B. mirus 1993-01-17 nuosavybės teisės priimant... 15. Teismas sprendė, kad naikintinas žemės sklypo 2005-12-14 dovanojimo... 16. Dėl 2006-10-20 I. B. ir M. K. sudarytos dalies žemės sklypo... 17. Kadangi yra panaikinami potvarkis ir sprendimas bei sandoriai, kuriais buvo... 18. Atsakovai M. K. , I. B. , J. V. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo... 19. Akivaizdu, kad 1995-01-26 priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių... 20. Teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė klaidingas išvadas, jog... 21. Teismas nustatė, kad 2005-12-14 dovanojimo sandorį atsakovė G. M. padarė... 22. Teismas nors ir pasisakė dėl sąžiningo įgijėjo instituto taikymo, tačiau... 23. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas M. K. nepateikė įrodymų, kad... 24. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, šiuo aspektu... 25. Ieškovė A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Nustatyta, kad ieškovės A. J. tėvas S. B. 1991-10-24 pateikė prašymą... 29. Ieškovės reikalavimų pagrindu teismui panaikinus 1995-01-26 Varėnos rajono... 30. Dėl LR Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 31. 1990 metais Lietuvai atgavus Nepriklausomybę priimti įstatymai,... 32. Pagal 1991 metų Įstatymo Nr.I-1454 2 straipsnyje nustatytą teisinį... 33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-05 nutarimu Nr. 470 patvirtintos... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovės A. J. ir atsakovės G. M. tėvas S. B.... 35. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad G. M.... 36. Teismas, nustatęs, jog atsakovei G. M. be teisinio pagrindo, t.y. nepadavus... 37. Dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos taikant restituciją... 38. Apeliantai nurodo, kad teismas nors ir pasisakė dėl sąžiningo įgijėjo... 39. K. T. 2008 m. spalio 30 d. nutarime nurodė, kad valstybės institucijos,... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 41. Taip pat kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė G. M.... 42. Dėl ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamoje byloje... 43. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas, sprendime nepasisakė dėl... 44. Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios spendžiama pagal tai, kada... 45. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė apie tai, jog atsakovei G.... 46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 47. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus, iš jų lygiomis dalimis priteistinos... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 49. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti... 50. Priteisti iš atsakovų M. K. , I. B. ir J. V. po 234 Lt bylinėjimosi...