Byla 1A-419-174-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Aureliajai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajam L. T., gynėjui advokatui Evaldui Šoriui, nukentėjusiesiems V. K., A. V., Ž. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T., nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą V. K., A. V., S. V., Ž. S. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. T., a. k. ( - ) pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d., 144 str. ir nuteistas:

2pagal BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams;

3pagal BK 144 str. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

4Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 ir 2 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, uždraudžiant teisę vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

6Priteista 70 000 Lt V. K., atstovaujančiam dukters M. K. interesams, bei 20 000 Lt S. V..

7Priteista iš L. T. 600 Lt V. K. už advokato suteiktas paslaugas.

8A. V. ir Ž. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, paliekant jiems teisę paduoti prašymą dėl ieškinio nagrinėjimo civilinio proceso tvarka.

9Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

10L. T. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 16 d., apie 01.10 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 49 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, kai matomumas į priekį 30 metrų, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, partrenkė dviračiu „Panther“ važiavusią R. K. ir iš įvykio vietos pasišalino. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. K. mirė. Šiais veiksmais L. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 68 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviam) ir 172 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę) reikalavimus.

11Be to, jis 2007 m. gegužės 16 d., apie 01.10 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 49 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) partrenkė dviračiu važiavusią R. K. ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja bei galimybę suteikti pirmąją pagalbą, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, jai nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

12Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi prielaidomis. Nustatyta, kad jo automobilyje „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ) rastas jo kvapas, ant šio automobilio priekinio kapoto rasti jo dešinės rankos delno atspaudai, tačiau tai nepatvirtina, kad jis padarė šį nusikaltimą, o tėra prielaida. Specialisto išvadoje Nr. 11-3025(07) nurodyta, kad yra tikimybė, jog stiklo dalelės ant nuteistojo batų priklauso automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr ( - ) priekinio lango stiklui. Tai vėl prielaida, nes stiklo dalelės ant nuteistojo batų ir pateiktos tyrimui yra bendro grupinio priklausomumo. Nė vienas iš liudytojų – A. K., M. N., R. G., E. K., R. K., S. S., M. B., S. Š., T. G., K. T., E. T., V. J. – nematė paties autoįvykio aplinkybių, galimo R. K. sužalojimo mechanizmo. Apylinkės teismas savo prielaidas bando pagrįsti liudytojo A. S. parodymais, kuriuos jis vertina kritiškai, nes, jo manymu, A. S. parodymai iš esmės skiriasi nuo tų, kuriais remiasi teismas savo nuosprendyje. Iš liudytojų paaiškinimų ir teismo medicinos specialisto išvados darytina prielaida, kad automobilis galbūt partrenkęs dviračiu važiavusią R. K. važiavo jai iš paskos. Todėl apeliantas daro išvadą, kad baltos spalvos automobilis, važiuodamas iš paskos, negalėjo kliudyti buferiu R. K. priekinės blauzdos dalies ir mirtinai traumuoti R. K.. Teisme ekspertas visiškai palaikė savo teismo medicinos specialisto išvadą. Tik be papildomos medžiagos ar įrodymų pateikimo padarė dar vieną išvadą, kuri niekuo objektyviai nepagrįsta. Nuteistasis tvirtina, kad apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį jam grindė vien tik prielaidomis, objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nėra.

13Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto jo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tenkinti jį visiškai. Nurodo, kad žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė, tai yra neginčijama prezumpcija. Dėl mamos netekimo jo dukra patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, depresiją. To neįmanoma įvertinti pinigais. Vis dėlto tokio įvertinimo galimybę LR civilinis kodeksas numato, žala turi būti įvertinta teisme. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. 500000 Lt sumos civilinis ieškinys vertintinas kaip teisinga ir nepažeidžianti protingumo ribų neturtinė žala. Mano, kad jo civilinis ieškinys nepagrįstai sumažintas, o priteistos sumos neužteks planuojamiems dukters mokslams apmokėti. Nesutinka su apylinkės teismo motyvu dėl galimų neatsargių žuvusiosios veiksmų, nes eismo įvykis buvo ne važiuojamojoje gatvės dalyje, bet gyvenamojo namo kieme. Taip pat nurodo, kad nuteistasis pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino, tačiau, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, vėliau savo parodymus keitė. Nuosprendyje dar nurodoma, kad L. T. atsiprašė nukentėjusiųjų V. K. ir A. V., tačiau tai neatitinka tikrovės.

14Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręsto jo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo: L. T. paskirti septynerius metus laisvės atėmimo, neatidedant bausmės vykdymo; priteisti iš L. T. 100 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl neblaivaus vairuotojo L. T. kaltės žuvo jo sesuo R. K.. Jis neteko mylimos sesers, kuri jį paguosdavo, užjausdavo ir padėdavo sunkią gyvenimo valandą, prarado gyvenimo džiaugsmo pilnatvę ir ramstį. Ji buvo jaunesnioji sesuo, su kuria siejo labai stiprus emocinis ryšys. Sesuo visada stengdavosi dėl artimųjų, nes buvo jautrus, rūpestingas ir atsakingas žmogus. Nors sesuo gyveno Klaipėdoje, o jis Plungės rajone, tačiau ji visada rasdavo laiko atvažiuoti pas jį pasiteirauti ir padėti. Ji prižiūrėdavo ir globodavo jų sergantį tėvą. Po jos žūties visas rūpestis dėl tėvo priežiūros teko jam su vyresniąja seserimi Ž. S.. Jis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, procesas buvo vis atidedamas, todėl tai buvo paranku kaltininkui ir sukeldavo jam neigiamas emocijas. Abejoja išvada dėl sesers kraujyje rasto alkoholio. Sesuo buvo muzikinio teatro solistė, niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu. Teigia, kad nėra piniginės išraiškos, kuri kompensuotų sesers netektį. Taip pat nurodo, kad tvarkant civilinio ieškinio klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, naudojosi advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 400 Lt.

15Apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręsto jo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo: L. T. paskirti septynerius metus laisvės atėmimo, neatidedant bausmės vykdymo; priteisti iš L. T. 100 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad žuvo jo dukra R. K.. Visuose teismo posėdžiuose jis nedalyvavo dėl silpnos sveikatos. Nesutinka, kad bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas, o priteista neturtinė žala yra per maža. Jam reikalinga nuolatinė globa.

16Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ž. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręsto jos civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo: L. T. paskirti septynerius metus laisvės atėmimo, neatidedant bausmės vykdymo; priteisti iš L. T. 100 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl neblaivaus vairuotojo L. T. kaltės žuvo jos sesuo R. K.. Dėl sesers žūties ji patyrė didžiulį psichinį-emocinį sukrėtimą, dėl to dvejus metus gydėsi prarastą sveikatą, išgyveno emocinę depresiją ir nepaprastai didelius dvasinius išgyvenimus (gydytojo išrašas pateiktas apylinkės teismui). Jos sesuo buvo jauna, darbinga ir pilna energijos. Jos beprasmė mirtis parodė, jog niekas nėra apsaugotas nuo suįžūlėjusių, pamynusių moralės normas, neblaivių asmenų pasivažinėjimų. Iki šiol dėl jos sesers žūties kaltas asmuo neatsiprašė, iš jo nesulaukė nei užuojautos, nei nuoširdaus gailėjimosi. L. T. įvykdė nusikaltimą būdamas girtas – kraujyje rasta 2,31 promilės alkoholio. Abejoja išvada dėl sesers kraujyje rasto alkoholio (2,92 promilės alkoholio), nes mano, kad su tokiu kiekiu žmogus negali važiuoti ramiai ir tiesiai. Padaryta moralinė žala yra neįkainojama, nes patirto skausmo, psichologinės traumos padariniai, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas bei nuoskaudos yra negrįžtami reiškiniai, jie išliks visą gyvenimą.

17Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

18Pripažinti sunkinančia atsakomybę aplinkybe tai, kad veiką, numatytą BK 144 str., padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

19Nuteistajam L. T. pagal BK 281 str. 6 d. paskirti septynerius metus laisvės atėmimo.

20Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., šią bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 144 str., ir nustatyti galutinę septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje-gyvenvietėje.

21Nurodo, kad apylinkės teismas nustatė, jog L. T. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau nepakankamai įvertino, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – L. T. kraujyje rastos 2,3 promilės etilo alkoholio. Be to, L. T. turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja ir suteikti jai pirmąją pagalbą, iš įvykio vietos pasišalino. L. T. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios – R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Teismas neteisingai nurodė, kad nėra L. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis L. T. veiką, numatytą BK 144 str. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, motyvuodamas tuo, kad buvo neblaivus ir visiškai nieko neatsimena, nors ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu išnagrinėtos eismo įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis atsimena tik jam palankias aplinkybes, kas tik įrodo, jog L. T. savo kaltės nepripažįsta ir dėl padaryto nusikaltimo nesigaili. Vienas bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. L. T. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, savo kaltės nepripažino ir dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, nukentėjusiųjų neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, todėl manytina, kad L. T. ignoruoja nustatytus KET pažeidimus, tokiu būdu rodydamas abejingumą bei išreikšdamas savo vidines nuostatas dėl KET reikalavimų laikymosi būtinumo. Mano, kad, atsižvelgiant į L. T. padaryto nusikaltimo sunkias pasekmes, veikos pavojingumą bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, manytina, kad bausmės tikslai būtų optimaliai pasiekti paskyrus L. T. septynerių metų laisvės atėmimo bausmę atlikti kolonijoje-gyvenvietėje.

22Atsikirtimuose į L. T. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. K. nurodo, kad nuteistasis proceso metu buvo pripažinęs savo kaltę, tačiau baudžiamosios atsakomybės siekia išvengti naudodamasis apsvaigimu nuo alkoholio. Liudininkai aiškiai girdėjo partrenkimo momentą, todėl buvo jų pastebėtas automobilis, partrenkęs dviratininkę, ir iš jo išlipęs nuteistasis.

23Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

24Nukentėjusieji ir jų atstovai prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti.

25Prokurorė prašo prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų V. K. ir S. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, o kitų nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

26Nuteistojo L. T. ir nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą V. K. apeliaciniai skundai atmestini, nukentėjusiųjų S. V., A. V., Ž. S. ir prokurorės Saulės Pučkienės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

27Dėl kaltės

28Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai M. L. T. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 5 d. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

29Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis, o to daryti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, negalima. Tačiau tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad įvykio metu L. T. vairavo savo automobilį „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) Tai patvirtina ne tik rasti L. T. kvapas, kuris buvo paimtas nuo jo automobilio vairuotojo sėdynės (t. 1, b. l. 55–57), L. T. dešinės rankos delno pėdsakai, paimti nuo automobilio priekinio kapoto (foto- Nr. 1) ir prožektoriaus (foto- Nr. 2) (t. 1, b. l. 44–48), ant L. T. batų rastos stiklo mikrodalelės, kurios, labai didelė tikimybė, priklausė automobilio „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) priekinio lango stiklui (t. 1, b. l. 39–40). Liudytojas T. G. patvirtino, kad jis kartu su L. T. važiavo nuo „Klaipėdos“ viešbučio iki nuteistojo namų, kur pastatė automobilį. Jie pakeliui užsuko į „Statoil“ degalinę, esančią Sausio 15-osios g. (t. 2, b. l. 170). Kad L. T. pats vairavo automobilį, jis iš esmės neneigia, tačiau tvirtina, kad jis nieko neprisimena dėl girtumo. Jis taip pat parodė, kad po įvykio buvo nuvykęs į minėtą degalinę ir peržiūrėjo vaizdo įrašą, kada jis naktį buvo atvažiavęs į degalinę. Iš vaizdo įrašo, žiūrėto degalinėje, jis atpažino save, sėdantį į vairuotojo vietą ir išvažiuojantį iš degalinės. Nuo degalinės iki jo namų yra 3 min. kelio (t. 2, b. l. 159). Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir „Statoil“ degalinės vedėja liudytoja R. G. (t. 1, b. l. 107, t. 2, b. l. 166). Tokios aplinkybės neduoda jokio pagrindo teismui abejoti, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo. Be to, nei nuteistasis, nei liudytojas T. G. nenurodė jokių aplinkybių, kad automobilis galėjo būti sugadintas iki minimo eismo įvykio. Tuo tarpu iš karto po įvykio šis automobilis buvo rastas apgadintas gretimame kieme.

30Nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad niekas iš liudytojų tiesiogiai nematė momento, kada buvo partrenkta dviratininkė, tai yra tiesioginio dviratininkės susidūrimo su automobiliu, tačiau tokia aplinkybė nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad dviratininkę partrenkė būtent nuteistasis L. T., neblaivus vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) Skundžiamame nuosprendyje detaliai nurodyti įrodymai bei motyvai, kuriais remiantis padaryta tokia apylinkės teismo išvada. Liudytojas S. Š. matė, kad dviratininkę partrenkė baltas automobilis, kurį pamatė iš karto po išgirsto smūgio garso važiuojantį link jo su sudaužytu stiklu, vėliau pamatė ir patrenktą dviratininkę (t. 1, b. l. 96–98, t. 2, b. l. 169). Kartu su juo ėjęs E. T. patvirtino analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 85–87, t. 3, b. l. 7). Liudytojai S. S., E. K. taip pat patvirtino matę baltą automobilį iškart po partrenkimo (t.1, b. l. 75–77, 108, t. 2, b. l. 166–168). Šios liudytojos, taip pat ir R. K., matė, kaip automobilis po girdėto trenksmo nuvažiavo iš įvykio vietos į Taikos pr. 51 namo kiemą. Liudytojas A. S. ir E. K. patvirtino matę važiuojančią dviratininkę prieš smūgį per virtuvės langą. Iš karto po išgirsto smūgio matė įvykio vietoje automobilį, kuris važiavo dviratininkei iš paskos. Nuteistojo automobilis „Audi A6 Avant“, reg. Nr. ( - ) iš karto po įvykio rastas policijos pareigūnų Taikos pr. 51 namo kieme, Klaipėdoje. Automobiliui padaryti apgadinimai atitinka liudytojų nurodytas aplinkybes, todėl tokios nurodytos liudytojų aplinkybės neduoda pagrindo abejoti, kad dviratininkė buvo partrenkta nuteistojo vairuojamo automobilio.

31Teismo medicinos ekspertas R. P. taip pat patvirtino savo išvadą. Jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padaryti sužalojimai dviratininkei galėjo atsirasti partrenkus ją iš paskos važiuojančiam automobiliui. Kadangi žuvusiajai buvo padaryti sužalojimai kairės kojos priekinėje pusėje, tai jis padarė išvadą, jog ji galbūt galėjo būti partrenkta ir iš dviratininkės priekio važiuojančio automobilio, , tačiau tada tokie sužalojimai galėjo atsirasti jai griūnant ir atsitrenkus į bordiūrą. Tokias aplinkybės jis nurodė kaip galimas. Kadangi tokie eksperto parodymai neprieštarauja kitiems byloje ištirtiems įrodymai, todėl nėra pagrindo abejoti, kad dviratininkė buvo partrenkta automobilio, kuris važiavo jai iš paskos. Nuteistojo apeliaciniame nurodytos abejonės dėl sužalojimo mechanizmo visiškai nepagrįstos, jo keliamos prielaidos dėl galimo dviratininkės partrenkimo iš priekio ir sužalojimo visiškai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

32Pažymėtina, kad nuteistojo skunde abejojama liudytojo A. S. parodymų tikrumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykį A. S. stebėjo iš virtuvės tamsiu paros laiku, o eismo įvykio vieta nebuvo gerai apšviesta, todėl jis galėjo ir nenurodyti konkrečių įvykio detalių arba jas įsidėmėti netiksliai, dėl jų klysti. Iš apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, protokolo matyti, kad A. S. nurodė abstrakčias aplinkybes (t. 1, b. l. 110). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis detaliau nurodė įvykio aplinkybes. Be to, E. K., kuri detaliau parodė apie matyto įvykio detales, patvirtino, kad minimą įvykį matė pro tą patį virtuvės langą, kartu būdama virtuvėje su A. S.. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde minimi teiginiai nėra pagrindas tokius parodymus atmesti kaip neteisingus, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, o teismo nustatytas aplinkybes paneigti nepakankamai išsamiais šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo.

33Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neprieštarauja apylinkės teismo išvadai, tačiau yra abejojama, juos vertinant pavieniai, izoliuojant nuo kitų įrodymų ir nurodant surinktus įrodymus kaip prielaidas. Tačiau apylinkės teismas tinkamai ištyrė visus bylos duomenis, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai pripažino juos įrodymais, kurie ne kiekvienas atskirai, bet jų visetas patvirtina nuteistojo kaltę.

34Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

35Atmestinas prokurorės apeliacinio skundo prašymas pripažinti L. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą, numatytą BK 144 str., padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Visų pirma tokia aplinkybė negali būti pripažinta kaip sunkinanti BK 60 str.1 d. 9 p. prasme, nes apsvaigimas nuo alkoholio pats savaime tėra viena iš sudėtinių dalių, kurioms esant gali būti pripažinta kaip atsakomybę sunkinančia. Kita būtina aplinkybė, kad apsvaigimas nuo alkoholio būtų turėjęs įtakos tokios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.).

36Antra, kaltinamajame akte nėra inkriminuojama tokia kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tokių aplinkybių nebuvo ir pareikštuose įtarimuose ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras pirmosios instancijos teisme taip pat kaltinimo dėl to nekeitė, baigiamosiose kalbose prokuroras nurodė, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta (t. 3, b. l. 64).

37Kadangi nuteistajam nubuvo sudaryta galimybė gintis nuo tokio kaltinimo, kuris pakeistų nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ir tai neabejotinai lemtų griežtesnės bausmės skyrimą, todėl teisėjų kolegija mano, kad tokiu būdu būtų suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos“ 12 punkte yra nurodyta, kad jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme, ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

38Konkrečiu nagrinėjamu atveju dėl tokių nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia prokurorės nurodyta aplinkybė (nusikaltimą padariusio asmens apsvaigimas nuo alkoholio ir jo įtaka nusikaltimo padarymui) negali būti pagrindu sunkinti kaltininko teisinės padėties.

39Dėl bausmės

40Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiųjų ir prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apylinkės teismo paskirta bausmė L. T. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

41L. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių vienas – neatsargus nusikaltimas, kitas – nesunkus tyčinis nusikaltimas. Jis anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nors pats nurodo, kad anksčiau jis ne kartą sąmoningai sėdo vairuoti automobilį būdamas neblaivus, tačiau dėl to nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgtina į padarytų KET pažeidimų pobūdį, eismo įvykio metu kilusias pasekmes: eismo įvykis vyko tamsiu paros metu mieste daugiabučių namų kieme; eismo įvykio metu žuvo dviratininkė, kuri, beje, taip pat pažeidė KET reikalavimus, nes važiavo dviračiu neblaivi – jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nuteistasis taip pat vairavo neblaivus – jam po įvykio nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

42Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jo dydžiu. BK 281 str. 6 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra šešeri metai ir šeši mėnesiai. BK 144 str. numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos atitinkamai penkerių ir vienerių metų laisvės atėmimo bausmės neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, yra mažesnės, tačiau pakankamai artimos šių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiui, todėl nelaikytinos aiškiai per švelnios.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 281 str. 6 d. kvalifikuojantis požymis yra veika, padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio. Todėl ši aplinkybė, skirtingai nei nustatytas girtumo laipsnis, negali būti vertinta BK 61 str. 1 d. prasme, lemiančiu bausmės dydį, nes pats girtumas lemia kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį ir kartu kvalifikuoto nusikaltimo griežtesnę sankciją. Atitinkamai nusikaltimo sudėties, numatytos BK 281 str. 6 d., požymis yra pavojingi padariniai, numatyti šioje dispozicijoje, – žuvo žmogus, todėl tokia teismo nustatyta aplinkybė, skirtingai, jeigu būtų žuvę daugiau žmonių, taip pat negali būti vertinama BK 61 str. 1 d. prasme ir dėl to griežtinama bausmė. Atitinkamai bausmės dydis priklauso nuo visumos bylos aplinkybių.

44Paskirta galutinė bausmė nuteistajam atitinka bausmės paskirtį, todėl vertintina kaip teisinga. Keisti bausmės dydžio, kaip to prašoma nukentėjusiųjų ir prokurorės apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo.

45Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

46Nepagrįsti nukentėjusiųjų ir prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

47Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. sąlygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

48Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, o kartu spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltininko asmenybe. Kadangi L. T. neteistas, padarytas neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi legalų pragyvenimo šaltinį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šios aptartos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad L. T. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą maksimaliam trejų metų terminui.

49Dėl BK 68 str. taikymo

50BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

51Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,31 promilės etilo alkoholio). Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės vairavimas esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Todėl teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme, kurios vykdymas atidėtas, skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina. Siekiant priversti nuteistąjį laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien paskirta bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. To nepagrįstai nepadarė pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Atitinkamai L. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Tokiu būdu nuteistajam bausmė yra griežtinama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

52Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.

54Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

55Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys. Žmogaus gyvybė yra absoliuti vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šią vertybę, yra ypač dideli. Teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Konkrečiu nagrinėjamu atveju nukentėjusieji netiesiogiai nukentėjo dėl L. T. padarytų nusikalstamų veikų.

56Nustatydamas neturtinę žalą nukentėjusiosios M. K. atstovui pagal įstatymą V. K. ir nukentėjusiajam S. V. apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį: padaryti du nusikaltimai, kurių vienas neatsargus, kitas nesunkus tyčinis, nuteistojo veikomis padarytos sunkios negrįžtamos pasekmės – žuvo dviratininkė, dėl to M. K. liko be mamos, o S. V. neteko dukters, pasekmės negrįžtamos, todėl neabejotinai nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus ir pan. Pagrįstai atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių kančių – BK 281 str. 6 d. numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių, tačiau jis, būdamas neblaivus, sėdo vairuoti automobilį ir tai laikytina sąmoningu ir šiurkščiu KET pažeidimu. Jis suprato, kad elgiasi rizikingai, todėl prisiima riziką dėl padidinto pavojaus šaltinio valdymo. Apylinkės teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad žuvusiai dviratininkei buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tai rodo, kad ji tamsiu paros metu, važiuodama dviračiu, pažeidė KET reikalavimus, todėl kaip eismo dalyvis elgėsi labai neatsakingai. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, taip pat kad tokia žala atlyginta, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra jaunas, sveikas darbingas asmuo, turi darbą, legalų pragyvenimo šaltinį), jo galimybes atlyginti žalą, priteistinos turtinės žalos dydį iš draudiko.

57Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas vienas iš išvardytų CK 6.250 str. 2 d. kriterijų – veika padarytos labai sunkios pasekmės. Apeliantai teisingai nurodo, kad padarytos žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisės aktuose įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą. Visiškas žalos atlyginimas neįmanomas. Su tokiais argumentais sutinka ir teisėjų kolegija.

58Tačiau nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad visi neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai, numatyti CK 6.250 str. 2 d., nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

59Taigi apylinkės teismas tinkamai vertino CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, teisingai nustatė nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su V. K. ir S. V. skundų teiginiais, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo keistini ir civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Priteista neturtinė žala nelaikytina aiškiai per maža, atitinka teismų praktikoje nustatomos neturtinės žalos dydžius analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-238/2008, 2K-151/2008, 2K-151/2008, 2K-380/2008), todėl apeliaciniuose skunduose išdėstyti reikalavimai dėl keistinų neturtinės žalos dydžių netenkintini.

60Atmestini nukentėjusiųjų A. V. ir Ž. S. apeliacinių skundų teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, pastarieji nukentėjusieji (žuvusiosios brolis ir sesuo) netiesiogiai nukentėjo dėl L. T. nusikaltimų padarymo, be to, šie asmenys nepatenka į CK 6.284 str. 1 d. išvardytų asmenų ratą ir jiems neturtinė žala paprastai nepriteisiama. Analizuojant teismų praktiką, darytina išvada, kad išimtiniais atvejais kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, gali būti priteisiama ir kitiems BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams).

61Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Toks apylinkės teismo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad nukentėjusieji A. V. ir Ž. S. gyveno skirtinguose miestuose su žuvusiąja R. K., kasdien bendrauti su ja neturėjo galimybių. Jie nebuvo žuvusiosios išlaikomi, skirtingai kaip žuvusiosios dukra ar tėvas. Nukentėjusieji Ž. S. ir A. V. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų susirgimą dėl sesers netekties kokia nors sunkia liga ar atsiradusius kitokius sunkius padarinius.

62Su tokia apylinkės teismo išvada iš dalies sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Nors teisėjų kolegija neabejoja, kad artimieji giminaičiai išgyvena dėl artimojo mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus ir pan., tačiau vien ta aplinkybė nėra įstatymų numatytas pagrindas priteisti piniginę kompensaciją. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose atkartojami tie patys neturtinės žalos kriterijai, analogiški apeliaciniuose skunduose, tačiau duomenų apie dėl eismo įvykio atsiradusius susirgimus bei kitus neturtinę žalą pagrindžiančius duomenis civiliniuose ieškiniuose nėra. Kadangi nukentėjusiųjų Ž. S. ir A. V. civiliniuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės gali būti pagrindu svarstyti klausimą dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą pripažinimo nukentėjusiesiems, todėl nepateikus duomenų dėl nurodytų aplinkybių pagrindimo apylinkės teismas teisingai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad šiems nukentėjusiesiems paliekama teisė paduoti prašymą dėl ieškinio nagrinėjimo civilinio proceso tvarka.

63BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas neteisingai taikė BPK 115 str. 2 d. nuostatas, nes nepripažino civiliniam ieškovui teisės į ieškinio patenkinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų nukentėjusiųjų A. V. ir Ž. S. civilinių ieškinių (BPK 328 str. 4 p.).

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 4 d.,

Nutarė

65nuteistojo L. T. ir nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą V. K. apeliacinius skundus atmesti.

66Nukentėjusiųjų S. V., A. V., Ž. S. ir prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

67Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti:

68vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., skirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams;

69nukentėjusiesiems A. V. ir Ž. S. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

70Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu penkeriems metams;... 3. pagal BK 144 str. – laisvės atėmimu vieneriems metams.... 4. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 ir 2 p., paskirtos bausmės subendrintos... 5. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams,... 6. Priteista 70 000 Lt V. K., atstovaujančiam dukters M. K. interesams, bei 20... 7. Priteista iš L. T. 600 Lt V. K. už advokato suteiktas paslaugas.... 8. A. V. ir Ž. S. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, paliekant jiems... 9. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 10. L. T. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 16 d., apie 01.10 val.,... 11. Be to, jis 2007 m. gegužės 16 d., apie 01.10 val., Klaipėdos m., Taikos pr.... 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. K. prašo pakeisti pirmosios... 14. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. V. prašo pakeisti pirmosios... 15. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. V. prašo pakeisti pirmosios... 16. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ž. S. prašo pakeisti pirmosios... 17. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 18. Pripažinti sunkinančia atsakomybę aplinkybe tai, kad veiką, numatytą BK... 19. Nuteistajam L. T. pagal BK 281 str. 6 d. paskirti septynerius metus laisvės... 20. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d., šią bausmę subendrinti bausmių... 21. Nurodo, kad apylinkės teismas nustatė, jog L. T. padarė neatsargų... 22. Atsikirtimuose į L. T. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. K. nurodo, kad... 23. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,... 24. Nukentėjusieji ir jų atstovai prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti,... 25. Prokurorė prašo prokuroro skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą... 26. Nuteistojo L. T. ir nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą V. K.... 27. Dėl kaltės... 28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais,... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis... 30. Nuteistojo apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad niekas iš liudytojų... 31. Teismo medicinos ekspertas R. P. taip pat patvirtino savo išvadą. Jis... 32. Pažymėtina, kad nuteistojo skunde abejojama liudytojo A. S. parodymų... 33. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės... 34. Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo... 35. Atmestinas prokurorės apeliacinio skundo prašymas pripažinti L. T.... 36. Antra, kaltinamajame akte nėra inkriminuojama tokia kaltininko atsakomybę... 37. Kadangi nuteistajam nubuvo sudaryta galimybė gintis nuo tokio kaltinimo, kuris... 38. Konkrečiu nagrinėjamu atveju dėl tokių nurodytų priežasčių teisėjų... 39. Dėl bausmės... 40. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiųjų ir prokurorės apeliacinio... 41. L. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių vienas – neatsargus... 42. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 281 str. 6 d. kvalifikuojantis... 44. Paskirta galutinė bausmė nuteistajam atitinka bausmės paskirtį, todėl... 45. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 46. Nepagrįsti nukentėjusiųjų ir prokurorės apeliacinio skundo argumentai, kad... 47. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės... 48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, o kartu... 49. Dėl BK 68 str. taikymo... 50. BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis... 51. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį... 52. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 53. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44... 54. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 55. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai... 56. Nustatydamas neturtinę žalą nukentėjusiosios M. K. atstovui pagal... 57. Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas... 58. Tačiau nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti sąžiningumo,... 59. Taigi apylinkės teismas tinkamai vertino CK 6.250 str. 2 d. nuostatas,... 60. Atmestini nukentėjusiųjų A. V. ir Ž. S. apeliacinių skundų teiginiai dėl... 61. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti... 62. Su tokia apylinkės teismo išvada iš dalies sutinka ir apeliacinės... 63. BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. nuteistojo L. T. ir nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą V. K.... 66. Nukentėjusiųjų S. V., A. V., Ž. S. ir prokurorės Saulės Pučkienės... 67. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendį... 68. vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., skirti L. T. baudžiamojo... 69. nukentėjusiesiems A. V. ir Ž. S. pripažinti teisę į ieškinio... 70. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....