Byla 2A-825-585/2013
Dėl prievolės pripažinimo asmenine

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. Č. B. (W. C. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. (V. S.) ieškinį atsakovams A. B. ir V. Č. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės A. B. priešieškinį ieškovui V. S. ir atsakovui V. Č. B. dėl prievolės pripažinimo asmenine,

Nustatė

2ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 40 000 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas šioje byloje pareikštą ieškinį grindė tuo, jog jis ir atsakovas 1997 m. gruodžio 29 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui 40 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo iki 1998 m. sausio 30 d. grąžinti ieškovui paskolos sumą. Atsakovas neįvykdė paskolos sutarties, tai yra negrąžino ieškovui paskolos sumos. Atsakovas paskolos sutarties sudarymo metu buvo sudaręs santuoką su atsakove. Pasak ieškovo, atsakovei buvo žinomas paskolos sutarties sudarymo faktas, paskolos suma buvo panaudota atsakovų šeimos interesams tenkinti. Ieškovo teigimu, pastarojo reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Ieškovas 2000 metų vasarą bendravo su atsakovu, pastarasis žadėjo grąžinti ieškovui skolą. Ieškovas pažymėjo, jog jis ketino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau neįvykdė savo ketinimo, kadangi patikėjo atsakovo pažadu, jog pastarasis grąžins ieškovui skolą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti, prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

3Atsakovė nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės teigimu, atsakovai 1992 m. birželio 27 d. sudarė santuoką, tačiau nuo 1996 metų kartu nebegyvena ir šiuo metu teisme yra nagrinėjama atsakovų santuokos nutraukimo byla. Pasak atsakovės, pastarajai nebuvo žinomas 1997 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties sudarymo faktas. Anot atsakovės, priešingai nei teigia ieškovas, paskolos suma nebuvo panaudota bendriems atsakovų interesams tenkinti, todėl atsakovo įsipareigojimas ieškovui pagal paskolos sutartį kvalifikuotinas kaip asmeninis atsakovo įsipareigojimas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tą faktą, jog pagal paskolos sutartį paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 1998 m. sausio 30 d. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 83 straipsnyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, vadinasi, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo pareikšti baigėsi 2001 m. sausio 31 d. Esant nurodytai aplinkybei, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.

4Atsakovas nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė nutraukti bylą. Anot atsakovo, ieškovas privertė atsakovą nuvykti pas notarą ir sudaryti paskolos sutartį. Atsakovo teigimu, pastarasis nėra skolingas ieškovui.

5Atsakovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovui ir atsakovui priešieškinį, prašydama 40 000 Lt skolą pagal 1997 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartį pripažinti asmenine atsakovo prievole ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė šioje byloje pareikštą priešieškinį grindė tuo, jog ji nedavė sutikimo atsakovui sudaryti paskolos sutartį. Paskolos suma nebuvo naudojama atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, nes tuo metu, kai buvo sudaryta paskolos sutartis, atsakovai gyveno skyrium.

6Ieškovas nesutiko su atsakovės pareikštu priešieškiniu, prašė jį atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovei buvo žinomas paskolos sutarties sudarymo faktas, atsakovė davė sutikimą atsakovui sudaryti paskolos sutartį, paskolos suma buvo panaudota atsakovų šeimos interesams tenkinti.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu patenkino nagrinėjamoje byloje pareikštą priešieškinį, o šioje byloje pareikštą ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, jog 40 000 Lt skola pagal 1997 m. gruodžio 29 d. sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė; priteisė ieškovui iš atsakovo 40 000 Lt skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 954 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, jog ieškovas ir atsakovas 1997 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 40 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo iki 1998 m. sausio 30 d. grąžinti ieškovui paskolos sumą; paskolos sutarties sudarymo metu (nuo 1992 m. birželio 27 d.) atsakovas buvo sudaręs santuoką su atsakove, santuoka nėra nutraukta iki šiol. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta 1997 m. gruodžio 29 d., pareiga pagal paskolos sutartį grąžinti paskolos sumą atsirado 1998 m. sausio 30 d., konstatavo, jog, nustatant sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę, taikytinas Santuokos ir šeimos kodekso 25 straipsnis, kurio pirmojoje dalyje nustatyta, jog pagal vieno iš sutuoktinių prievoles išieškojimas nukreipiamas tik į asmeninį jo turtą ir į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o antrojoje dalyje nustatyta, jog pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtą prievolę sutuoktiniai atsako turtu, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, jeigu teismas nustato, kad tai, kas gauta pagal šią prievolę, yra sunaudota šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, viena vertus, padarė išvadą, jog atsakovei buvo žinomas paskolos sutarties sudarymo faktas, kita vertus, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovų bendravimas 1996-1997 metais buvo epizodinis, atsakovas prisiėmė pinigines prievoles, paliko šeimą ir išvyko iš Lietuvos Respublikos, padarė išvadą, kad ginčo paskolos suma, kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovo, nebuvo panaudota atsakovų šeimos interesais, ir šios bylos atveju konstatavo, jog prievolė pagal ginčo sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal 1964 metų Civilinio kodekso 85 straipsnio 2 dalį ir aktualios Civilinio kodekso redakcijos 1.126 straipsnį teismas ieškinio senatį taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog šios bylos atveju nebuvo nustatytas atsakovų atsakomybės pagal ginčo paskolos sutartį solidarumas, atsakovų interesai šioje byloje ir santuokos nutraukimo byloje yra priešingi, atsakovas, pareiškęs atsiliepimą į ieškinį, neprašė taikyti ieškinio senatį, konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

8Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškovo šioje byloje pareikštą ieškinį arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovo nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais: pirma, pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, jog atsakovui buvo grasinama, pastarasis buvo priverstas atvykti į notaro biurą ir pasirašyti paskolos sutartį; antra, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atsakovas pagal ginčo paskolos sutartį negavo iš ieškovo sutartyje nurodytos paskolos sumos; trečia, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Pasak atsakovo, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo pareikšti baigėsi 2001 m. sausio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį.

9Ieškovas nesutinka su atsakovo pareikštu apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pasak ieškovo, atsakovas nepagrindė apeliacinio skundo argumentų. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas, atsakovų santuokos nutraukimo byloje teikdamas atsiliepimą į atsakovės šioje byloje pareikštą ieškinį, pripažino, kad jis pasiskolino iš ieškovo pinigų sumą. Ieškovas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprašė taikyti ieškinio senatį.

10Atsakovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde suformuluotu reikalavimu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitos apeliacinio skundo dalies pagrįstumo klausimą prašo išspręsti teismo nuožiūra. Atsakovės vertinimu, atsakovo šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.

14Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 5) nustatyta, jog ieškovas ir apeliantas 1997 m. gruodžio 29 d. pasirašė sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė (notarinio registro numeris ( - )) (toliau tekste – ir Ginčo sutartis). Ginčo sutarties 1 punkte nurodyta, jog ieškovas skolina apeliantui 40 000 Lt, Ginčo sutarties 2 punkte inter alia nurodyta, kad apeliantas pastarajam skolinamus 40 000 Lt gavo iš ieškovo. Pagal Ginčo sutarties 2 punktą apeliantas įsipareigojo iki 1998 m. sausio 30 d. grąžinti ieškovui aukščiau nurodytą pinigų sumą.

15Dėl Ginčo sutarties sudarymo / nesudarymo fakto

16Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas, be kita ko, yra grindžiamas argumentu, jog, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad apeliantui buvo grasinama, pastarasis buvo priverstas atvykti į notaro biurą ir pasirašyti Ginčo sutartį.

17Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantui buvo grasinama, pastarasis buvo priverstas atvykti į notaro biurą ir pasirašyti paskolos sutartį, kitaip tariant, jog Ginčo sutartis buvo pasirašyta esant apelianto valios trūkumui, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, kai pastarajam pareigą pateikti tokius duomenis nustato proceso įstatymas (CPK 12, 178 straipsnis), todėl, esant išdėstytiems faktams, konstatuotina, jog šios bylos atveju yra neįrodytos aukščiau nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas nagrinėjamas apeliacinio skundo argumentas.

18Kaip žinia, paskolos sutartis yra realinė sutartis, kitaip tariant, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

19Apeliantas šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą inter alia grindžia tuo argumentu, jog, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog apeliantui nebuvo perduota Ginčo sutartyje nurodyta pinigų suma, kitaip tariant, apeliantas šios bylos atveju neigia Ginčo sutarties sudarymo faktą.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, tai yra paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas; tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).

21Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog Ginčo sutartyje nėra nurodyta, kada Ginčo sutarties dalykas buvo perduotas apeliantui, Ginčo sutarties turinys, tiksliau – Ginčo sutarties 2 punkto teksto formuluotė „Aš, B. W. C., man skolinamus 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt gavau iš V. S., kuriuos įsipareigoju grąžinti iki 1998 m. sausio 30 d.“, patvirtina Ginčo sutarties dalyko perdavimo apeliantui faktą ir atitinkamai Ginčo sutarties sudarymo faktą. Pažymėtina, jog paskolos sutarties tarp ieškovo ir apelianto sudarymo faktą inter alia patvirtina apelianto teiginių, kuriuos pastarasis išdėstė atsiliepime (prieštaravime) į atsakovės ieškinį, pareikštą dėl atsakovų santuokos nutraukimo (t. 2, b. l. 73-85), jog „1997 metų pabaigoje jos įkalbėtas ir jai sutikus paskolinau pas V. S. pinigus“, „tiesa yra, kad 1997 m. paėmiau paskolą pas poną V. S.“, „dar kartą pabrėžiu, kad paskola buvo paimta turint bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę, paėmiau ją įkalbėtas žmonos“, visetas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju apeliantui tenka pareiga įrodyti Ginčo sutarties dalyko neperdavimo faktą.

22Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė į nagrinėjamą bylą duomenų, patvirtinančių Ginčo sutarties dalyko neperdavimo faktą, kai, kaip jau buvo nurodyta, apeliantui tenka pareiga pateikti tokius duomenis, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šios bylos atveju nėra įrodytas Ginčo sutarties dalyko neperdavimo faktas ir kartu paneigtas Ginčo sutarties dalyko perdavimo faktas.

23Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog aukščiau nurodyti (pirmieji du) apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ir apeliantas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė apelianto nuosavybėn 40 000 Lt sumą, o apeliantas įsipareigojo iki 1998 m. sausio 30 d. grąžinti ieškovui paskolos sumą, yra teisėta (Ginčo sutarties sudarymo momentui aktualios Civilinio kodekso redakcijos 291 straipsnis) ir pagrįsta.

24Dėl ieškinio senaties taikymo / netaikymo

25Apeliantas šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą inter alia grindžia tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju nepagrįstai netaikė ieškinio senaties.

26Apelianto atsiliepimo į šioje byloje pareikštą ieškinį (t. 1, b. l. 106-108, 110) analizė leidžia daryti išvadą, jog apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė ieškinio senaties termino praleidimo faktu ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

27Byloje nustatyta, jog, pirma, atsakovė ir apeliantas buvo įtraukti į šios bylos procesą kaip pasyvieji bendrininkai (bendraatsakoviai), antra, atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu rėmėsi ieškinio senaties termino praleidimo faktu ir prašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes.

28Viena vertus, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (bylos nagrinėjimui aktualios Civilinio kodekso redakcijos 85 straipsnio 2 dalis, aktualios (šiuo metu galiojančios) Civilinio kodekso redakcijos 1.126 straipsnio 2 dalis), antra vertus, kaip žinia, privalomojo pasyvaus bendrininkavimo (pavyzdžiui, solidariosios atsakomybės) atvejais vieno iš bendrininkų reikalavimas taikyti ieškinio senatį laikomas pareikštu ir kitų bendrininkų interesais.

29Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, kuris, kaip jau buvo nustatyta, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė ieškinio senaties termino praleidimo faktu ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes, šios bylos atveju negali remtis atsakovės pareiškimu (prašymu) taikyti ieškinio senatį, kadangi, pirma, kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas šios bylos atveju pripažino, jog pareiga grąžinti Ginčo sutarties dalyką yra asmeninė apelianto, o ne solidarioji apelianto ir atsakovės, prievolė, kitaip tariant, pripažino, jog ginčo materialinio teisinio santykio prasme ir atitinkamai procesine prasme (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas) apeliantas ir atsakovė nėra privalomojo pasyvaus bendrininkavimo subjektai, antra, apelianto ir atsakovės, kurie, kaip jau buvo nustatyta, buvo įtraukti į šios bylos procesą kaip pasyvieji bendrininkai, pasirinktos gynybos pozicijos, atsikirtimai bei suinteresuotumas šios bylos baigtimi buvo (yra) skirtingi.

30Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, šios bylos atveju nesant apelianto prašymo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes (bylos nagrinėjimui aktualios Civilinio kodekso redakcijos 85 straipsnio 2 dalis, aktualios (šiuo metu galiojančios) Civilinio kodekso redakcijos 1.126 straipsnio 2 dalis), pagrįstai byloje pareikšto reikalavimo atžvilgiu netaikė ieškinio senaties termino praleidimo teisinių pasekmių (bylos nagrinėjimui aktualios Civilinio kodekso redakcijos 90 straipsnio 1 dalis, aktualios (šiuo metu galiojančios) Civilinio kodekso redakcijos 1.131 straipsnio 1 dalis).

31Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tą faktą, jog apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesirėmė ieškinio senaties termino praleidimo faktu ir neprašė taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes, konstatuotina, jog apeliantas bylos apeliaciniame procese neturi teisės remtis ieškinio senaties termino praleidimo faktu (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

32Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, paskirstymo

35Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 71) nustatyta, jog ieškovas bylos apeliaciniame procese patyrė 300 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, tiksliau – už atsiliepimo į šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tą faktą, jog apelianto šioje byloje pareikštas apeliacinis skundas yra atmestinas, ieškovui iš apelianto priteistinas 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

36Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi (t. 2, b. l. 62) šios bylos atveju atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas turėjo (turi) būti apmokėtas 1 200 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 4 dalis), todėl, apelianto šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas 1 200 Lt žyminis mokestis.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

38Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti V. S. (V. S.) iš V. Č. B. (W. C. B.) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

40Priteisti iš V. Č. B. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. ieškovas pareiškė Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus... 3. Atsakovė nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė jį... 4. Atsakovas nesutiko su nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, prašė... 5. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškovui ir atsakovui... 6. Ieškovas nesutiko su atsakovės pareikštu priešieškiniu, prašė jį... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu patenkino... 8. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario... 9. Ieškovas nesutinka su atsakovo pareikštu apeliaciniu skundu, prašo jį... 10. Atsakovė nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde suformuluotu reikalavimu... 11. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog... 14. Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 5) nustatyta, jog ieškovas ir apeliantas 1997 m.... 15. Dėl Ginčo sutarties sudarymo / nesudarymo fakto... 16. Nagrinėjamoje byloje pareikštas apeliacinis skundas, be kita ko, yra... 17. Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindą išvadai, jog byloje nėra duomenų,... 18. Kaip žinia, paskolos sutartis yra realinė sutartis, kitaip tariant, paskolos... 19. Apeliantas šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą inter alia grindžia... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima... 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog Ginčo sutartyje... 22. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė į nagrinėjamą bylą duomenų,... 23. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus,... 24. Dėl ieškinio senaties taikymo / netaikymo... 25. Apeliantas šioje byloje pareikštą apeliacinį skundą inter alia grindžia... 26. Apelianto atsiliepimo į šioje byloje pareikštą ieškinį (t. 1, b. l.... 27. Byloje nustatyta, jog, pirma, atsakovė ir apeliantas buvo įtraukti į šios... 28. Viena vertus, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis... 29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, kuris, kaip jau buvo... 30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus,... 31. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tą faktą, jog... 32. Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje... 33. Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese,... 35. Bylos duomenimis (t. 2, b. l. 71) nustatyta, jog ieškovas bylos apeliaciniame... 36. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 38. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti V. S. (V. S.) iš V. Č. B. (W. C. B.) 300 Lt bylinėjimosi išlaidų... 40. Priteisti iš V. Č. B. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą į...