Byla 2-1749/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės D. J. reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-3885-781/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės D. J. reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-3885-781/2014.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą kreditorės reikalavimui, kilusiam iš darbo teisinių santykių, tvirtinti restruktūrizavimo byloje.

5Pareiškėja kreditorė D. J. kreipėsi į RUAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo administratorių, prašydama įtraukti ją į RUAB „VKK Investicija“ kreditorių sąrašą su 6 704,05 Lt reikalavimu. Prašymą grindė tuo, kad ji nuo 2008-04-28 iki 2010-06-23 dirbo UAB „VKK Investicija“ finansininke. Kadangi darbdavys nuolat vėluodavo mokėti darbo užmokestį ir ignoruodavo prašymus nutraukti darbo sutartį, pareiškėja išsiuntė darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2010-06-23 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 2 dalį. Atleidimo iš darbo dieną darbdavys su pareiškėja neatsiskaitė, neišmokėto darbo užmokesčio dydis sudaro 3 618,86 Lt (neatskaičius mokesčių – 4 761,39 Lt). Pareiškėjai taip pat priklauso 3 085,19 Lt suma, mokėtina už uždelstą atsiskaityti laiką vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi (3 618,86 Lt (vid. darbo užm.) x 0,07 proc.).

6Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad darbdavys, gavęs prašymus atsiskaityti su ja, ignoravo juos: atsisakydavo ne tik pasirašyti prašymą, bet ir tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą ir įsakymą dėl atleidimo teigdamas, kad įsiskolinimą darbuotojai padengs, kai tik pagerės įmonės finansinė padėtis. Kreditorė, neturėdama atleidimą patvirtinančių dokumentų, į teismą nesikreipė manydama nesant realių galimybių užtikrinti jos pažeistas teises. Apie tai, kad UAB „VKK Investicija“ iškelta restruktūrizavimo byla, kreditorė sužinojo tik 2013 m. gruodžio mėnesį pamačiusi pranešimą Įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame puslapyje. Jos manymu, UAB „VKK Investicija“ neginčijant savo prievolės ir nuolat žadant atsiskaityti, senaties termino eiga buvo nutraukta. Kreditorė taip pat prašė, kad tuo atveju, jei teismas manys, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, šį terminą atnaujinti.

7Atsakovas RUAB „VKK Investicija“, atstovaujamas restruktūrizavimo administratoriaus įgalioto asmens (toliau - atsakovas), prašė atmesti kreditorės reikalavimą. Nurodė, kad kreditorė apie savo teisės pažeidimą sužinojo jos atleidimo iš darbo dieną – 2010 m. birželio 23 d. Teisė pareikšti ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio pasibaigė praėjus 3 metams nuo 2010 m. birželio 23 d., t. y. 2012 m. birželio 23 d. Kreditorė reikalavimą RUAB „VKK Investicija“ pateikė 2014 m. sausio 6 d., t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą DK 27 straipsnyje, todėl jos reikalavimas atmestinas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino kreditorės D. J. 6 704,05 Lt dydžio pirmosios eilės reikalavimą UAB „VKK Investicija“ restruktūrizavimo byloje. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo RUAB „VKK Investicija“ reikalavimo taikyti ieškinio senatį kreditorės pareikštam reikalavimui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai), kuris, pasak jo, suėjo 2013-06-23, nustatė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo ne nuo 2010-06-23, kai kreditorės reikalavimu su ja buvo nutraukta darbo sutartis DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, o 2010-09-06, kai darbdavys įvykdė paskutinį dalinį mokėjimą kreditorei, tokiu būdu patvirtindamas, kad pripažino įsiskolinimo kreditorei buvimo faktą (CK 1.129 str., 1.130 str.), todėl ieškinio senaties termino pabaigą teismas laikė 2013-09-06. Teismas, nustatęs, kad kreditorė prašymą dėl jos įtraukimo į kreditorių sąrašą pateikė 2014-01-06, t. y. praleisdama terminą keturis mėnesius, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisykle, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti, sprendė, kad toks nežymus termino praleidimas negali būti pagrindas atsisakyti ginti kreditorės pažeistas teises.

10Įvertindamas tai, kad kreditorė kreipėsi į darbdavį dėl darbo santykių nutraukimo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbdavys į kreditorės pretenzijas niekaip nereagavo, ir darbo sutartis buvo nutraukta kreditorės iniciatyva vadovaujantis minėtu DK straipsniu, teismas padarė išvadą, jog tai patvirtina darbdavio įsiskolinimo kreditorei buvimą. Atsisakymas atnaujinti senaties terminą, ypač, kai jis praleistas tik nežymiai, reikštų kreditorės, kaip darbuotojos ir silpnesniosios šalies, teisės gauti darbo užmokesčio įsiskolinimą paneigimą, ir būtų nesuderinama su teisingumo principu. Dėl nurodyto teismas ieškinio senaties terminą atnaujino.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „VKK Investicija“ prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir grąžinti kreditorės D. J. reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

13Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog 2010-09-06 atsakovas, atlikdamas mokėjimą D. J., pripažino savo įsiskolinimą jai, ir tokiu būdu buvo nutrauktas ieškinio senaties termino skaičiavimas, nesirėmė jokiais įrodymais, be to, byloje nėra duomenų (tokių duomenų nenurodo ir nekomentuoja teismas skundžiamoje nutartyje), patvirtinančių, kad atliktas mokėjimas yra susijęs būtent su D. J. reikalavimu.

14Taip pat nurodo, kad teismas atnaujino ieškinio senaties terminą be teisinio pagrindo, t. y. nesant svarbių termino atnaujinimo priežasčių, kadangi D. J. nenurodė nė vienos svarbios priežasties, o tokios priežastys kaip manymas, kad nėra realių galimybių atgauti darbo užmokestį, nenoras eikvoti lėšas, laiką, negali būti laikomos svarbiomis, be to, teismas šių nurodomų priežasčių neanalizavo, nepripažino svarbiomis, todėl tokia teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nemotyvuota.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja D. J. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Bylos duomenimis (atskirojo skundo medžiaga bei restruktūrizavimo byla, papildomai išreikalauta iš pirmosios instancijos teismo) nustatyta, kad 2013-11-08 Vilniaus apygardos teismas atsakovui UAB „VKK Investicija“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Stinkoma“ bei nustatė 45 dienų terminą nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos kreditoriams pareikšti reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. 2-262781/2014, t. 3 , b. l. 72–74).

19Kreditorė D. J. 2014-01-06 pareiškimu prašė atsakovo restruktūrizavimo administratoriaus ją įtraukti į kreditorių sąrašą ir nustatyta tvarka patvirtinti 6 704,05 Lt finansinį reikalavimą, t. y. 3 618,86 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir nuo 2010-06-23 iki 2013-11-08 paskaičiuotą vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną pradelstą dieną. Nurodė, kad su ja darbdavys nėra atsiskaitęs atleidimo iš darbo dieną, o apie įmonei iškeltą restruktūrizavimo bylą ji pati sužinojo 2013 m. gruodžio mėnesį tik iš informacijos Įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame tinklapyje.

20Restruktūrizavimo administratorius, teikdamas teismui tvirtinti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių sąrašą, pareiškėjos prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą prašė netenkinti, motyvuojant iš esmės tuo, kad kreditorė savo reikalavimą pareiškė suėjus 3 metų senaties terminui, nes teisė pareikšti ieškinį dėl pažeistos teisės gynimo kreditorei atsirado nuo 2010-06-23, t. y. nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo neatsiskaičius darbdaviui, o ji pareiškė tik 2014-01-06.

21Pirmosios instancijos teismas kreditorės reikalavimą 2014-07-23 nutartimi patvirtino, reikalavimo nagrinėjimą išskyręs į atskirą ginčo nagrinėjimą. Teismas nustatė, jog, atsižvelgus į darbo santykių nutraukimo pagrindą bei darbdavio darytus atsiskaitymus su kreditore, ieškinio senaties pradžia konstatuotina nuo 2010-09-06, t. y. nuo darbdavio paskutinio dalinio mokėjimo, jį vertinant kaip įsiskolinimo buvimo pripažinimą, todėl ieškinio senaties pabaiga suėjo 2013-09-06, o atsižvelgus į tai, kad kreditorė pareiškė reikalavimą 2014-01-06, praleisdama keturis mėnesius, laikė, kad toks nežymus termino praleidimas negali būti pagrindu atsisakyti ginti kreditorės pažeistas teises.

22Pažymėtina, kad su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ne restruktūrizavimo administratorius, o restruktūrizuojamos įmonės vadovas ir skundžia teismo nutartį atskiruoju skundu, nors pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas (ĮRĮ 23 str.) teisę priimti kreditorių reikalavimus, juos teikti teismui tvirtinti, ginčyti ir dalyvauti ginčo nagrinėjime, turi būtent restruktūrizavimo administratorius. Apeliacinės instancijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kreditorės reikalavimo ginčas kilęs iš darbo teisinių santykių bei vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais, nėra pagrindo užkirsti kelio nutarties teisėtumo patikrinimui, nevilkinant bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.).

23Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl tinkamai neištirtų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių bei neįrodytų dalinio atsiskaitymo su kreditore aplinkybių bei reikalavimu perduoti reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų bei nepridėjo prie atskirojo skundo jokių naujų duomenų, kurių nėra byloje ir kurių nebūtų galima vertinti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju, kaip ir buvo pažymėta, ginčas su kreditore yra kilęs iš darbo teisinių santykių, vadinasi, darbdavys turi turėti visus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kokie buvo teisiniai santykiai su kreditore, kartu ir atsiskaitymo, ją atleidus iš darbo, todėl net esant aplinkybei dėl ieškinio senaties termino praleidimo, gintis nuo ieškinio iš esmės taip pat yra atsakovo pareiga, kaip ir pareiga pateikti duomenis teismui apie įsiskolinimo dydį buvusiam darbuotojui. Priešingų duomenų, negu nurodė kreditorė, restruktūrizavimo administratorius neteikė ginčą nagrinėjančiam teismui, nors įstatymas jam nurodo pareigą sutikrinti teikiamo kreditoriaus reikalavimą su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais (ĮRĮ 23 str. 2 d.). Vadinasi, ginčo dėl pareikšto reikalavimo dydžio iš esmės nebuvo, administratorius nurodė nesutikimo tvirtinti kreditorės reikalavimą tik dėl ieškinio senaties praleidimo aplinkybes. Todėl vertintina, ar teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, pabaigą bei termino praleidimo priežastis, kaip pateisinančias termino praleidimą.

25Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl aplinkybės, jog tarp šalių buvusi darbo sutartis nutraukta 2010-06-23, nėra. Atsakovas teigia, jog nuo šio termino taikytinas ieškinio senaties terminas (pažeistos teisės gynimo pradžia), o kreditorė teigia, jog terminas skaičiuotinas nuo paskutinio dalinio atsiskaitymo su ja, t. y. nuo 2010-09-06. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes 2010-09-06 atsakovo dalinius mokėjimus kreditorei pagrįstai pripažino kaip skolininko veiksmus, liudijančius prievolės pripažinimą. Pagal byloje esančius įrodymus (mokėjimo duomenis b. l. 58–59) mokėjimai buvo atliekami ir 2010-07-27, todėl nėra pagrindo nesutikti su kreditorės nuoseklia byloje dėstoma pozicija, jog ji tikėjosi atsiskaitymo su ja pagėrėjus atsakovo finansinei padėčiai. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino pradžią – 2010-09-06 ir vertino tolesnius kreditorės veiksmus dėl savo teisių gynimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai nustatė termino pradžią, tačiau nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad atsakovo restruktūrizavimo byla buvo inicijuojama 2012 m. ir 2013-06-30 finansinių atskaitomybių duomenimis, todėl atitinkami duomenys apie įsiskolinimą šiai kreditorei turėjo būti nurodyti restruktūrizavimui ruošiamuose dokumentuose (nebuvo suėjusi 3 metų ieškinio senatis darbo užmokesčio skolai pripažinti) ir tai būtų sukėlę pareigą atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. pranešti visiems žinomiems kreditoriams, kartu ir D. J., apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jau buvo atkreipęs dėmesį dėl ieškovo netinkamai atliktų dalies veiksmų – 2013-08-08 nutartimi dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nurodant duomenis apie pradelstas skolas ir pranešimus kreditoriams, tačiau šios aplinkybės nevertino, svarstant kreditorės reikalavimo tvirtinimo klausimą. Apeliacinės instancijos nuomone, minėtos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą pateisinti kreditorės praleistą terminą kreipiantis su reikalavimu dėl skolos patvirtinimo (CPK 185 str.), nes kreditorė, sužinojusi iš viešos informacijos apie atsakovui iškeltą restruktūrizavimo bylą, iš karto (iš esmės nepažeisdama teismo nustatyto 45 d. termino reikalavimams pareikšti) kreipėsi dėl savo teisių gynimo (2013-12-20 kreipimasis dėl darbo užmokesčio pažymos ir 2014-01-06 dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo atsisakyti ginti pažeistas kreditorės teises, yra pagrįsta tiek kreditorės pateiktais įrodymais, tiek restruktūrizavimo byloje esančiais duomenimis.

26Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties... 5. Pareiškėja kreditorė D. J. kreipėsi į RUAB „VKK Investicija“... 6. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad darbdavys, gavęs prašymus... 7. Atsakovas RUAB „VKK Investicija“, atstovaujamas restruktūrizavimo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino... 10. Įvertindamas tai, kad kreditorė kreipėsi į darbdavį dėl darbo santykių... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu atsakovas RUAB „VKK Investicija“ prašo panaikinti... 13. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, padarydamas išvadą, jog... 14. Taip pat nurodo, kad teismas atnaujino ieškinio senaties terminą be teisinio... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja D. J. prašo skundžiamą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Bylos duomenimis (atskirojo skundo medžiaga bei restruktūrizavimo byla,... 19. Kreditorė D. J. 2014-01-06 pareiškimu prašė atsakovo restruktūrizavimo... 20. Restruktūrizavimo administratorius, teikdamas teismui tvirtinti... 21. Pirmosios instancijos teismas kreditorės reikalavimą 2014-07-23 nutartimi... 22. Pažymėtina, kad su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis... 23. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad nutartis yra neteisėta ir... 24. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų bei... 25. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl aplinkybės, jog tarp šalių buvusi... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą....