Byla 2A-493/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės – firmos „VITI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės – firmos „VITI“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“ dėl lėšų už statybos defektų šalinimą priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tyrinėjimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Viltekta“ ir L. P.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl ieškovui AB-F „VITI“ priklausančio pastato, esančio Ukmergės g. 250, Vilniuje, statybos darbų defektų pašalinimui būtinų išlaidų atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. sudarė su atsakovu UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ sutartį, pagal kurią atsakovas parengė pastato projektą; projekto daliai parengti atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Viltekta“. 1997 m. liepos 23 d. sutarties pagrindu atsakovas UAB „Ranga IV“ vykdė pastato pamatų statybos darbus. 1997 m. rugsėjo 27 d. sutarties pagrindu atsakovas UAB „Alvora“ mūrijo pastato išorės, vidaus kapitalines sienas ir pertvaras bei montavo surenkamas gelžbetonines perdangos plokštes. 2002 m. rugsėjo 16 d. defektų apžiūros akte buvo užfiksuoti tokie pastato defektai: 1) išorėje: a) rostverke atsirado įtrūkimai, b) suskilinėjo mūro sienos, c) atskilo sienos kampai, d) aprūdijo bei nusilupo avarinių metalinių laiptų dažai; 2) viduje: a) suskilo ir įtrūko sienos, b) tarp perdengimo plokščių atsiradimo įtrūkimai, c) kolonose atsirado įtrūkimai, d) antro aukšto grindyse atsirado įtrūkimas; 3) po pirmo ir antro aukšto langais atsirado horizontalus įtrūkimas. Ieškovo teigimu, 2004 m. balandžio 5 d. atlikta teismo paskirta ekspertizė nustatė, kad dėl pastato defektų atsakingas projektuotas ir nurodyti rangovai. Sąmatinė defektų pašalinimo kaina pagal ieškovo paskaičiavimus siekia 147 046 Lt. Šią sumą ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsnį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovo nurodyti pastato statybos defektai buvo nustatyti 2002 m. rugsėjo 16 d., o ieškinys atsakovams UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir UAB „Ranga IV“ pareikštas 2004 m. lapkričio 3 d., teismas šių atsakovų atžvilgiu taikė ieškinio senatį. Teismas, įvertinęs byloje paskirtų ir 2004 m. balandžio 5 d. bei 2011 m. birželio 27 d. atliktų ekspertizių išvadas, nurodė, kad pastato projektas rėmėsi netinkama inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita – vietoj molingo grunto neteisingai nurodytas smėlinis gruntas, kurią parengė ieškovo pasamdytas trečiasis asmuo (UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“). Įgyvendintas ieškovo statybos techninio priežiūros vadovo nurodymas išlyginamąjį sluoksnį po rostverku kloti tik sutankinus padą pablogino monolitinio gelžbetonio rostverko konstrukcijos darbo sąlygas; įšalimo metu besiplečiantis sutankintas gruntas padidino rostverko ir sienos deformacijas; grunto poveikis įšalant lėmė, kad pastato lauko mūre susiformavo plyšiai. Teismas pažymėjo, kad statybos metu pastebėjus, jog statybvietėje slūgso ne smėlinis, bet molinis gruntas, vykdant privalomą projekto autorinę priežiūrą buvo būtina projektinių sprendimų korektūra. Teismas nurodė, kad pamatų įrengimo darbų vykdymas užfiksuotas darbų vykdymo žurnale, paslėptų darbų aktas pasirašytas ieškovo techninės priežiūros inžinieriaus. Pastato projekte nurodyta, kad gręžtinių pamatų įrengimo darbai turi būti vykdomi pagal statybos normų RSN 91-85 (17) reikalavimus; šių normų 5.29 punkte nurodyta, kad gręžinio matmenys ir duomenys apie gruntą įrašomi į gręžtinių pamatų įrengimo žurnalą. Už šių darbų kontrolę buvo atsakingas ieškovas. Teismas, remdamasis 2011 m. birželio 27 d. ekspertizės aktu, nurodė, kad statybos darbai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, buvo pradėti be statybos leidimo. Ieškovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, techninės priežiūros vykdytoju paskyrė savo darbuotoją L. P., kuris priėmė ir pasirašė darbų aktus. Pagal įstatymus ieškovo pastatui buvo privaloma atlikti projekto ekspertizę, sudaryti autorinės priežiūros sutartį. Tokia ekspertizė neatlikta, o techninę priežiūrą vykdė pats ieškovas. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių nusidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Teismo nuomone, neatsakingai atlikti grunto tyrimai, pamatų deformacija, šalčio poveikis ir netolygus pamatų sėdimas turėjo lemiamą įtaką mūro sienos, kurią mūrijo atsakovas UAB „Alvora“, pleišėjimui. Už šias pasekmes atsakomybė tenka pačiam ieškovui (CK 6.248 str. 3 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantas AB-F „VITI“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį atsakovų UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir UAB „Ranga IV“ atžvilgiu. Ieškinio senaties termino pradžia šių atsakovų atžvilgiu negalėjo būti siejama su pretenzijų pareiškimu atsakovui UAB „Alvora“. Teismas neįvertino, kad apeliantas apie tai, jog atsakovai UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir UAB „Ranga IV“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir dėl to atsirado defektai, sužinojo tik po 2004 m. balandžio 5 d. atliktos teismo paskirtos ekspertizės. Ieškinio senaties terminas šių atsakovų atžvilgiu prasidėjo būtent nuo nurodytos datos ir todėl nebuvo praleistas.

122. Dėl netinkamo CK 6.697 straipsnio 3 dalies taikymo ir įrodymo vertinimo. Pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį atsakomybė už defektus tenka ne tik apelianto paskirtam techniniam prižiūrėtojui, bet ir projektuotojui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir rangovams UAB „Alvora“ ir UAB „Ranga IV“. Nors 2004 m. balandžio 5 d. ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad defektai atsirado dėl atsakovų kaltės, tačiau teismas nepagrįstai ignoravo jų atsakomybę. Skundžiamame sprendime taip pat visiškai neįvertinta, kad architektūrinės projekto dalies autorinę priežiūrą vykdė atsakovo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ darbuotojas, jis yra nurodytas autorinės priežiūros vadovu statybos leidime bei jis pasirašė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pagal teisės aktus būtent atsakovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ turėjo paskirti autorinės priežiūros vadovą, o jeigu toks paskyrimas nebuvo tinkamai įformintas, tai gali būti laikoma tik šio atsakovo netinkamu veikimu. Nors techninę priežiūrą vykdė apelianto darbuotojas, tačiau nei užsakovas, nei techninės priežiūros vadovas negali būti atsakingi už projektuotojo klaidas; tokia atsakomybė tenka pačiam projektuotojui. Apelianto nuomone, teismas galėjo nepagrįstai sutapatinti statinio techninę priežiūrą ir projekto autorinę priežiūrą, dėl ko visą atsakomybę be pagrindo perkėlė statinio techniniam prižiūrėtojui. Apskritai techninis prižiūrėtojas tik prižiūrėjo atliekamus statybos darbus, tačiau jokių projektavimo ar statybos darbų neatliko, todėl tiesiogiai jokios žalos negalėjo padaryti. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo reikalavimus.

133. Dėl teismo vaidmens sprendžiant tinkamo atsakovo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 43 str. 2 d., 45 str.). 2011 m. birželio 27 d. ekspertizės akte konstatuota, kad projektinių sprendimų netikslumų atsiradimo priežastis yra netinkamai atlikti statybvietės inžineriniai geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimas atliko UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, tačiau šis asmuo byloje buvo patrauktas trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu. Teismas, nustatęs, kad nurodytas trečiasis asmuo prisidėjo prie statinio defektų atsiradimo, privalėjo išaiškinti šalims apie galimybę įtraukti šį asmenį į bylą atsakovu. Be to, apeliantas pats prašė 2011 m. lapkričio 8 d. vykusiame teismo posėdyje atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų galima patikslinti asmenų procesinę padėtį bei defektų šalinimo sąmatą, kuomet toks būtinumas atsirado po eksperto apklausos nurodytame posėdyje. To nepadaręs, teismas iš esmės pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai išsprendė ginčą. Nurodyta sudaro pagrindą grąžinti bylą naginėti iš naujo.

14Atsakovai UAB „Alvora“, UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB „Ranga IV“ bei tretieji asmenys UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, UAB „Viltekta“ prašo atmesti apeliacinį skundą.

15Atsiliepimuose iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Dėl atsakomybės už statinio defektus

19Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovų atsakomybę už nustatytus statinio defektus grindė CK 6.697 straipsnio 3 dalies norma. Šioje normoje numatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

20Siekiant nustatyti statinio defektų atsiradimo priežastis byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės, kurias atliko tas pats asmuo; ekspertas buvo apklaustas ir teismo posėdžiu metu (t. 3, b. l. 150-151). Pažymėtina, kad antrosios ekspertizės išvados, kuriomis iš esmės grindžiamas skundžiamas teismo sprendimas, nėra ginčijamos. Pagrindo nesutikti su jomis neturi ir teisėjų kolegija (CPK 218 str.).

21Pirmoji ekspertizė, kurios išvada surašyta 2004 m. balandžio 5 d., nustatė, kad defektai atsirado dėl netinkamo statinio projekto ir netinkamai atliktų statybos darbų – iš esmės dėl atsakovų kaltės. Būtent šiomis išvadomis grindžiamas apeliacinis skundas. Kilus ginčams dėl nurodytų išvadų patikimumo, buvo paskirta dar viena ekspertizė (papildoma). Antroji ekspertizė, kurios išvada surašyta 2011 m. birželio 27 d., iš esmės paneigė anksčiau pateiktas išvadas; tą padarė ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas. Apeliaciniame skunde ši aplinkybė ignoruojama.

22Antrosios ekspertizės išvadose nurodyta, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. defektų apžiūros akte užfiksuoti trūkumai Nr. 1 a), b), c), Nr. 2 a) ir Nr. 3 susiformavo dėl pagrindo po rostverku deformacijų, sezoniškai įšalant gruntui. Rostverko betonavimo darbai buvo vykdomi pagal projekte pavaizduotą konstrukcinį brėžinį. Statybos darbų metu rostverko padas buvo išbetonuotas ant molingo pagrindo, aukščiau grunto įšalimo lygio. Šis konstrukcinis sprendimas netenkina statinio projektavimo metu galiojusių statybos normų ir taisyklių reikalavimų. Projekte priimtas sprendimas rėmėsi inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita, kurioje po pilto grunto sluoksniu nurodyti slūgsantys smėliniai gruntai. Statybos darbų metu rostverkas buvo įrengtas ant molingo grunto sluoksnio. Statybos techninės priežiūros vadovas L. P. nurodė išlyginamąjį sluoksnį po rostverku kloti tik sutankinus padą. Įvykdžius šį technologinį rostverko įrengimo nurodymą, pablogėjo monolitinio gelžbetoninio rostverko konstrukcijos darbo sąlygos. Įšalimo metu besiplečiantis sutankintas gruntas padidino rostverko ir sienos deformacijas. Grunto poveikis įšalant lėmė, kad pastato lauko mūre susiformavo plyšiai. Ekspertų nuomone, nurodytų defektų buvo galima išvengti, jeigu, vykdant privalomą projekto autorinę priežiūrą, būtų atliekama projektinių sprendimų korektūra. Ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad nekokybiškai įrengti gręžtiniai pamatai galėjo sukelti papildomus netolygius pastato sėdimus. Pamatų deformacijos dėl šalčio poveikio ir netolygaus pamatų sėdimo turėjo lemiamą įtaką mūro sienos pleišėjimui. Anot ekspertų, 2002 m. rugsėjo 16 d. defektų apžiūros akte užfiksuoti defektai Nr. 2 b), c) yra būdingi surenkamo gelžbetonio pastatams. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas iš esmės nurodė, kad projekto trūkumai turėjo įtakos statybos trūkumams, tačiau projektas buvo parengtas pagal pateiktą geologinių tyrimų ataskaitą; šioje ataskaitoje neteisingai vietoje molingo grunto nurodytas smėlinis gruntas; tik dėl statybos darbų kokybės įtrūkimų statinyje nebūtų.

23CK 6.700 straipsnis nustato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis (CK 6.701 str. 1 d.). Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad geologinių tyrimų medžiagą projektuotojui atsakovui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ perdavė pats apeliantas. Kadangi šis atsakovas nebuvo atsakingas už geologinius tyrimus ir statinio projektą parengė (perdavė dalį projekto parengti trečiajam asmeniui UAB „Viltekta“) remdamasis tokių tyrimų, kurie, kaip paaiškėjo vėliau, buvo netikslūs, rezultatais, jis negali būti atsakingas už netinkamus projekto sprendimus aptariamų geologinių tyrimų apimtyje ir tokių sprendimų sąlygotus defektus. Atitinkamai ir rangovai atsakovai UAB „Alvora“ ir UAB „Ranga IV“ negali būti laikomi atsakingais už statinio defektus, kurie atsirado šiems asmenims vykdant statybos darbus pagal jiems pateiktą statinio projektą (CK 6.695 str.).

24Antrosios ekspertizės išvadose, minėta, nurodyta, kad defektų buvo galima išvengti, jeigu, vykdant privalomą projekto autorinę priežiūrą, būtų atliekama projektinių sprendimų korektūra. Kitaip tariant, jeigu būtų buvę pastebėta, kad gruntas yra ne toks, koks buvo nurodytas rengiant projektą, projektas būtų buvęs atitinkamai pakoreguotas ir tai būtų galėję užkirsti kelią aptariamų defektų atsiradimui. Nagrinėjamu atveju vėlgi nekyla ginčo, kad pagal teisės aktus buvo būtina vykdyti autorinę statinio statybos (projekto) priežiūrą (Statybos įstatymo (1996 m. kovo 19 d. redakcija) 10 str. 1 d. 8 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 873 „Dėl ypatingos svarbos statinių, kuriuos projektuoti ir statyti turi teisę projektavimo ir statybos verslo įmonės, gavusios Aplinkos ministerijos kvalifikacijos atestatą šiai veiklai, sąrašo patvirtinimo“ (1996 m. liepos 22 d. redakcija) 43 p., STR 1.09.02:1997 „Statinio statybos autorinės priežiūros tvarka. Autorinės priežiūros vadovo veikla“ (1997 m. kovo 6 d. redakcija) 1.4 p.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nurodyto Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 27 straipsnio 1 dalies bei STR 1.09.02:1997 1.5, 5.1 punktų seka, kad pareiga paskirti statinio statybos autorinės priežiūros vadovą tenka statytojui (užsakovui), o toks paskyrimas įforminamas šių asmenų sutartimi; pats projektuotas savo iniciatyva neturi teisinio pagrindo vykdyti autorinę priežiūrą. Šioje byloje aptariama sutartis nėra pateikta. Vien ta aplinkybė, kad statybos leidime (t. 2, b. l. 96) autorinės priežiūros vadovu nurodytas atsakovo UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ darbuotojas, nesant šio asmens parašo leidime, taip pat kitokių, nors ir netiesioginių įrodymų, nėra pakankama padaryti priešingą išvadą (CPK 185 str.). Tuo tarpu projektuotojo parašai statinio projekte neturi nieko bendro su vykdoma ar nevykdoma statybos (projekto) autorine priežiūra. Taigi, kadangi apeliantas nepaskyrė autorinės priežiūros vadovo, nors tokią pareigą turėjo, neigiamos pasekmės, kurių buvo galima išvengti vykdant šią priežiūrą, tenka pačiam apeliantui.

25Antrosios ekspertizės išvadose taip pat pažymėta, kad statybos techninio priežiūros vadovo L. P. nurodymo išlyginamąjį sluoksnį po rostverku kloti tik sutankinus padą įgyvendinimas pablogino monolitinio gelžbetoninio rostverko konstrukcijos darbo sąlygas, nes įšalimo metu besiplečiantis sutankintas gruntas padidino rostverko ir sienos deformacijas. Kitaip tariant, buvo konstatuota, kad tokie veiksmai prisidėjo prie statinio defektų atsiradimo. Byloje nustatyta, kad statybos techninio priežiūros vadovo pareigas, beje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (STR 1.09.03:1997 „Statinio statybos techninės priežiūros tvarka. Techninio prižiūrėtojo veikla“ (1997 m. kovo 7 d. redakcija) 6.4 p.; t. 2, b. l. 96), vykdė paties apelianto darbuotojas. Atsižvelgiant į nurodytą, neigiamos techninio priežiūros vadovo veiksmų pasekmės taip pat tenka apeliantui.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovams – projektuotojui UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ ir rangovams UAB „Alvora“, UAB „Ranga IV“ – atsakomybė dėl statinio defektų nekyla (CK 6.697 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas analogišką išvadą padarė tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus; apelianto teiginys apie įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimą yra visiškai deklaratyvus. Konstatavus nurodytą, teisėją kolega atskirai nepasisako dėl ieškinio senaties taikymo, nes tai neturi įtakos bylos baigčiai.

27Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

28Apeliantas procesinių teisės normų pažeidimą argumentuoja tuo, kad teismas neišaiškino galimybės įtraukti į bylą atsakovu asmenį, atlikusį geologinius tyrinėjimus, bei atsisakė atidėti teismo posėdį, taip nesuteikiant apeliantui galimybės patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį bei defektams pašalinti būtinų išlaidų dydį.

29Antrosios ekspertizės, kurios metu buvo tirta ir netikslių geologinių tyrinėjimų įtaka statinio defektams, išvados teismui buvo pateiktos 2011 m. birželio 29 d. (t. 3, b. l. 39). Apeliantas, atstovaujamas advokato, privalėjo suvokti išvadų įtaką bylai ir atitinkamai spręsti dėl savo bylinėjimosi taktikos (CPK 12, 13 str.). Susipažinęs su nurodytomis ekspertizės išvadomis, apeliantas 2011 m. rugsėjo 21 d. paprašė įtraukti geologinius tyrinėjimus atlikusį asmenį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, o ne atsakovu (t. 3, b. l. 107-109). Iki 2011 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio, kuriame buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės, apeliantas nei patraukė aptariamą asmenį atsakovu, nei ėmėsi veiksmų patikslinti defektų šalinimo išlaidų dydį, nors tam turėjo pakankamai laiko ir galimybių. Pažymėtina, kad nurodyto paskutinio teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nepaaiškino nieko naujo, ko nebūtų buvę ekspertizės išvadose, todėl šios apklausos negalima sieti su iškilusia būtinybe tikslinti ieškinį. Pažymėtina, kad byla tuo metu pirmosios instancijos teisme metu buvo nagrinėjama jau devinti metai (t. 1, b. l. 2), apeliantas ne kartą buvo tikslinęs ieškinį, be kita ko, keisdamas dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį (t. 2, b. l. 104-105, 161-164; t. 3, b. l. 80-90, 225-233), apeliantas visuomet buvo atstovaujamas advokato, todėl teismas visiškai pagrįstai atsisakė atidėti posėdį tam, kad apeliantas dar kartą galėtų keisti savo reikalavimus (CPK 7 str., 141 str. 1 d.). Teismas negali būti laikomas atsakingu už nesėkmingą apelianto bylinėjimąsi. Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas savaime neužkerta kelio apeliantui reikšti ieškinį asmeniui, atlikusiam geologinius tyrinėjimus.

30Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Nors atsakovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks būtinumas nebuvo nustatytas (CPK 322 str.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Atmetus apelianto skundą, priešingą interesą turintys byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinė instancijos teisme, atlyginimą (CPK 47 str. 2 d., 98 str.).

33Atsakovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nurodė patyręs 3 000 Lt dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau pastebėtina, kad nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų patyrimą, – mokėjimo pavedimas atliktas anksčiau nei išrašyta advokato sąskaita, be to, pavedime nurodyta visai kita apmokama sąskaita (t. 4, b. l. 50-51), todėl šios išlaidos neatlygintinos (CPK 98 str. 1 d.). Trečiasis asmuo UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ apskritai nepateikė jokių duomenų apie 1 000 Lt dydžio išlaidų už advokato pagalbą patyrimą (t. 4, b. l. 39), todėl jos taip pat neatlygintinos. Tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Viltekta“ turėtos 1 500 Lt dydžio išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos įrodymais (t. 4, b. l. 53-54), atitinka įstatymo reikalavimus, todėl yra priteistinos iš apelianto.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą.

36Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (į. k. 122030381) iš apelianto akcinės bendrovės – firmos „VITI“ (į. k. 22150 4240) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas kilo dėl ieškovui AB-F „VITI“ priklausančio pastato, esančio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantas AB-F „VITI“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 11. 1. Dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas... 12. 2. Dėl netinkamo CK 6.697 straipsnio 3 dalies taikymo ir įrodymo vertinimo.... 13. 3. Dėl teismo vaidmens sprendžiant tinkamo atsakovo klausimą (Lietuvos... 14. Atsakovai UAB „Alvora“, UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“, UAB... 15. Atsiliepimuose iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Dėl atsakomybės už statinio defektus... 19. Nagrinėjamoje byloje apeliantas atsakovų atsakomybę už nustatytus statinio... 20. Siekiant nustatyti statinio defektų atsiradimo priežastis byloje buvo... 21. Pirmoji ekspertizė, kurios išvada surašyta 2004 m. balandžio 5 d.,... 22. Antrosios ekspertizės išvadose nurodyta, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. defektų... 23. CK 6.700 straipsnis nustato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi... 24. Antrosios ekspertizės išvadose, minėta, nurodyta, kad defektų buvo galima... 25. Antrosios ekspertizės išvadose taip pat pažymėta, kad statybos techninio... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės yra pakankamos... 27. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 28. Apeliantas procesinių teisės normų pažeidimą argumentuoja tuo, kad teismas... 29. Antrosios ekspertizės, kurios metu buvo tirta ir netikslių geologinių... 30. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pagrindo... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Atmetus apelianto skundą, priešingą interesą turintys byloje dalyvaujantys... 33. Atsakovas UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ nurodė patyręs 3 000 Lt... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą... 36. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (į....