Byla 2A-43-278/2013
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

2kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-846-356/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

4Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

5ieškovas A. K. nurodė, kad pagal 2009-02-04 skolos raštelį ir 2009-05-27 S. J. išduotą paprastąjį vekselį atsakovui S. J. paskolino 1 850 Lt, tačiau grąžinti skolą atsakovas atsisako. Prašė teismą priteisti iš atsakovo S. J. 850 Lt skolą pagal 2009-02-04 skolos raštelį ir 1 000 Lt skolą pagal 2009-05-27 atsakovo išduotą paprastąjį vekselį bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

6Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, jog atsakovas, kategoriškai neigdamas gavęs pinigus, neginčija fakto, kad skolos lapelį ir vekselį pasirašė pats. Konstatavo, jog S. J., teikdamas, kad liudytojos L. K. parodymai nepatikimi dėl svainystės santykių su ieškovu, kitų įrodymų, paneigiančių liudytojos parodymus, nepateikė. Nurodė, jog ieškovo nurodytų faktų pagrindu, įrodyta, kad 2009-02-04 šalys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų ir A. K. atsakovui nuosavybėn perdavė paskolos dalyką - 850 Lt sumą, todėl tarp šalių susiklostė paskolos santykiai ir, ieškovui įvykdžius pareigą perduoti paskolos dalyką, jis įgijo teisę reikalauti grąžinti paskolos dalyką, o atsakovui atsirado pareiga grąžinti 850 Lt. Nurodė, kad esant pasibaigusiam vekselio pateikimo apmokėti terminui, o vekselyje nenurodžius pinigų perdavimo-priėmimo fakto, nepaneigiami tarp šalių egzistavę paskoliniai santykiai ir pareiga įvykdyti įsipareigojimus pagal vekselį, neišnyksta. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas 2009-05-27 gavo iš ieškovo 1 000 Lt paskolą, išduotą pagal paprastąjį vekselį, kurią įsipareigojo grąžinti.

7Apeliaciniu skundu atsakovas S. J. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės 2012 m. spalio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog dėl pinigų perdavimo pakanka liudytojos L. K. parodymų. Teigia, kad liudytoja yra ieškovo marti. Kadangi ieškovas ir liudytoja yra verslininkai, todėl jiems turėjo būti žinomas pinigų perdavimo įforminimas. Teigia, jog teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis apie ieškovo gaunamas pajamas, nes A. K., gaudamas pusę minimalaus darbo užmokesčio, nurodo paskolinęs dvigubai didesnes sumas. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šalis siejo pavaldymo santykiai, neatsižvelgė, jog ginčo šalys nebuvo artimai pažįstami, nenustatė aplinkybių, kurios sąlygotų paskolos sudarymą. Mano, kad šalims pasirinkus taikyti rašytinę sandorio formą vietoj žodinės sutarties, turėtų būti taikomas draudimas remtis liudytojų parodymais. Teigia, kad teismas priteisė per dideles ieškovo turėtas atstovavimo išlaidas.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. K. skundą prašo atmesti. Nurodo, kad nepalankus atsakovui procesinis sprendimas nereiškia materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo. Teigia, kad teismui nebuvo pagrindo atsisakyti apklausti liudytoju asmenį, su juo susijusį giminystės ryšiais, o liudytojos duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio. Nurodo, kad liudytojos L. K. parodymai neprieštaravo byloje surinktiems įrodymams ir patvirtino reikalavimo pagrįstumą. Teigdamas, jog liudytoja yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, nenurodė, kuo pasireiškia minėtos liudytojos suinteresuotumas. Pažymi, kad teismų praktikoje suformuotas sutarčių aiškinimas, nepaneigiantis tekstinio sutarties turinio aiškinimo. Nurodo, jog vekselio pateikimo apmokėti termino pasibaigimas bei pinigų perdavimo fakto nenurodymas nepaneigia paskolinių santykių egzistavimo ir atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Kadangi paskolos sutartis priskirtina prie realinių sutarčių, todėl paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, šį faktą paneigti tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.).

12Nagrinėjamoje byloje pateiktas 2009-05-27 S. J. išduotas paprastasis vekselis 1 000 Lt sumai ir 2009-02-04 skolos lapelis, kuriuo A. K. paskolino S. J. 850 Lt. Minėtuose dokumentuose nurodoma, jog paskolintas pinigines sumas atsakovas įsipareigoja grąžinti (b.l. 6, 26). CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja paskolos formą – fizinių asmenų paskolos sutartis, kai paskolos suma viršija 2 000 Lt, turi būti rašytinė. CK 1.93 straipsnio 2 dalies bei 6.875 straipsnio 2 dalies nuostatos draudžia remtis liudytojų parodymais, kai sandoris sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos. Kadangi atsakovui suteiktų paskolų sumos neviršija įstatymo nustatytos 2 000 Lt sumos, todėl ieškovas A. K. savo reikalavimams įrodyti turėjo teisę remtis ir liudytojos parodymais. CPK 177 straipsnio nuostatos numato, jog įrodymai civilinėje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys, kurie gali būti ne tik rašytiniuose įrodymuose, bet ir šalių paaiškinimuose, liudytojų parodymuose. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, asmenys apklausiami liudytojais, veikia savo vardu, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas liudytoju gali būti suinteresuotas duoti kitam asmeniui palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti jį liudytoju, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų. Aplinkybės dėl asmens santykių su bylos dalyviais, dėl jų prigimties ir pobūdžio yra išsiaiškinamos liudytojo apklausos metu, jos yra svarbios vertinant įrodymus – asmens pateiktus faktinius duomenis (CPK 192 str. 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovą A. K. ir liudytoją L. K. sieja svainystės ryšiai, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas kritiškai vertinti liudytojos parodymus. Apelianto teiginiai dėl liudytojos L. K. suinteresuotumo bylos baigtimi laikytini nepagrįstais, nes byloje nėra duomenų apie kokį tai liudytojos suinteresuotumą. Iš liudytojos parodymų matyti, kad S. J. prašant paskolos, ji buvo tame pačiame kabinete, be to, teigia, jog atspausdinusi paskolos raštelį bei paprasto vekselio internetinę formą. S. J. šio fakto neneigia, išskyrus pinigų perdavimo faktą, todėl netikėti liudytojos duotais parodymais, teismui nebuvo pagrindo ir šie parodymai pagrįstai teismo buvo įvertinti visų byloje esančių įrodymų visete (CPK 180 str., 185 str., b.l. 66-72). Apeliantas neginčija aplinkybės, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose, yra jo paties parašai (CPK 178 str.). Akcentuodamas skolinimosi faktų nebuvimą, apeliantas iš esmės neginčija 2009-02-04 skolos lapelio sudarymo bei 2009-05-27 paprastojo vekselio išdavimo, todėl nepaneigta, jog šalis siejo paskoliniai santykiai (CPK 185 str.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti ieškovo A. K. galimybe paskolinti nurodytas sumas, nes jis dirbo ir gavo pajamas, todėl neatmestina, jog turėjo lėšų ir galėjo jas paskolinti (b.l. 52-53, 66-72). S. J. teigia, jog teismas turėjo įvertinti jo pavaldumą tiek ieškovui, tiek liudytojai L. K., tačiau aplinkybė, jog atsakovas dirbo L. K. vadovaujamoje įmonėje, neįrodo, jog atsakovas negalėjo kreiptis į A. K. dėl paskolos suteikimo. Be to, byloje nėra nustatyta, kad 2009-02-04 skolos lapelis ir 2009-05-27 paprastasis vekselis buvo surašyti atsakovo atžvilgiu naudojant prievartą, psichologinį spaudimą ar pan.. Ta aplinkybė, jog šalis siejo darbiniai pavaldumo santykiai, nėra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas turėjo pareigą pasirašyti paskolos suteikimo dokumentus ir įsipareigoti grąžinti lėšas, jų negavęs. Apeliantas neginčija skolos suteikimą įrodančių dokumentų, o aplinkybė, kokiu tikslu buvo suteikta paskola, esminės reikšmės neturi, nes kokiu tikslui reikalingos lėšos, paskolos gavėjas galėjo sąžiningai ir neatskleisti (CPK 178 str.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, jog 2009-02-04 skolos lapelyje ir 2009-05-27 paprastajame vekselyje esant atsakovo S. J. teiginiui, kad jis yra skolingas konkrečią sumą A. K. ir šio fakto atsakovui nepaneigus, tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

13Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už ieškinio parengimą A. K. advokatui sumokėjo 1 815 Lt ir už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje – 907,50 Lt (b.l. 10-11, 60-61). Priteisdamas atstovavimo išlaidas ieškovui, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), kurioje nustatyti rekomenduojami išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžiai bei kriterijai. Įvertinus, jog ieškovui buvo teikiamos konsultacijos, ruošiamas ieškinys ir patikslintas ieškinys bei atstovo dalyvavimo teismo posėdyje laiką, teismas pagrįstai mažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas papildomai mažinti nėra pagrindo.

14Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą A. K. sumokėjo 1 815 Lt (b.l. 93-94). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija aukščiau minėtų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą maksimalų priteistiną išlaidų dydį (850 Lt x 1,5 = 1 275 Lt). Įvertinus aplinkybę, jog ruošiantis atsiliepimą atstovas dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, į tai jog byla nėra sudėtinga, kolegija daro išvadą esant pagrindui bylinėjimosi išlaidų dydį mažinti. Dėl paminėto, iš apelianto priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ryšiai