Byla 2A-271-370/2010
Dėl palūkanų ir patirtų nuostolių atlyginimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant atsakovės atstovui direktoriui Dainiui Poviloniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1036-122/2009 pagal ieškovės UAV „Ekostata“ ieškinį atsakovei UAB „Baltempus“ dėl palūkanų ir patirtų nuostolių atlyginimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 29 975,50 Lt įstatymo nustatytų palūkanų, 802,40 Lt patirtų nuostolių atlyginimo, 4 946,34 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti pagal šalių sudarytas rangos sutartis, dėl to ieškovė patyrė nuostolių. Už uždelstą atsiskaitymą prašo priteisti įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio palūkanas, kurių bendra suma sudaro 29 975,50 Lt. Taip pat ieškovė patyrė 802,40 Lt nuostolį, sumokėdama antstoliui už tarpininkavimą iš atsakovės išieškant skolą, bei patyrė išlaidų, susijusių su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (300 Lt), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (723 Lt), dėl ieškinio pateikimo ir atstovavimo (3 000 Lt), dėl žyminio mokesčio (923,34 Lt), iš viso – 4 946,34 Lt.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove buvo sudaryta ne viena rangos sutartis bei įvairūs žodiniai susitarimai, pagal kuriuos šalys prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus ir juos sąžiningai vykdė. Šalys dėl atsiskaitymo terminų pratęsimo buvo susitarusios, dėl ilgalaikio bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo kiekvieno derybomis pasiekto susitarimo neįformindavo raštu. Šiuo metu su ieškove pagal visas rangos sutartis išrašytas sąskaitas faktūras yra visiškai atsiskaityta, bendradarbiavimas nutrauktas. Nesutiko su reikalavimais atlyginti 800 Lt nuostolį tik dėl vieno antstolio telefoninio skambučio į jų bendrovę ir mokėti nesutartas palūkanas. Šalių įsipareigojimai ir atsakomybė pagal rangos sutartis buvo numatyta nustatant delspinigius. Aplinkybė, kad ieškovė sutartinių delspinigių neprašo, pagrindžia atsakovės teiginius apie žodinius susitarimus dėl atsiskaitymo terminų pratęsimų.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-05-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 1 604,80 Lt nuostolių atlyginimo bei 257,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, jog aplinkybės, kad ieškovė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo, nereikalavo sutartinių delspinigių ir neskaičiavo palūkanų, patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad šalys žodžiu buvo aptarusios atsiskaitymo terminus bei jų vėlavimo priežastis, o ieškovė atsisakė bet kokių iš sutartinių santykių kylančių papildomų reikalavimų atsakovei, išskyrus pagrindinį – visiškai atsiskaityti pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, patvirtina, kad atsakovė savo prievolės ir dėl žodžiu pratęsto termino nebuvo tinkamai įvykdžiusi, todėl mokestis už antstolio suteiktas paslaugas laikytinas ieškovės nuostoliais. Kadangi atsakovės veiksmai (pavėluotas atsiskaitymas) iš dalies buvo ieškovės nuostolių atsiradimo priežastis, bet pretenzija ar reikalavimas dėl palūkanų nebuvo pateiktas sutarties šaliai, palūkanų atlyginimas mažintinas iki atsiradusių nuostolių sumos, kurie priteistini iš atsakovės. Ieškovės patirti nuostoliai ir dalis palūkanų (802,40 Lt + 802,40 Lt = 1604,80 Lt) turi būti išieškoti iš atsakovės.

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo išvados prieštaringos, neatitinka ieškovės pateiktų įrodymų bei faktinių bylos aplinkybių. Ieškovė byloje nuosekliai laikėsi pozicijos, kad atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus ir tuo grindė savo ieškinio reikalavimus. Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios kitaip, t. y. kad ieškovė atsisakė atsakovei taikyti sutartyje ar įstatyme nustatytas sankcijas. Visiškai neaišku, kokius ieškovės konkliudentinius veiksmus teismas laikė ieškovės atsisakymu nuo minėtų sankcijų. Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama teismui savo 2009-03-26 pažymą apie palūkanų skaičiavimą, pripažino, kad ieškovės patirti minimalūs nuostoliai yra žymiai didesni, nei priteisė teismas. Teismas nepagrįstai priteistinų palūkanų sumą sumažino iki ieškovės nuostolių dydžio, neaišku, kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais remdamasis teismas palūkanas sumažino daugiau nei 37 kartus. Toks sumažinimas iškreipia šalių pusiausvyrą, t. y. atsakovė vėluodama sumokėti be pagrindo sutaupė, o ieškovė patyrė akivaizdžius nuostolius (CK 6.261 str.). Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Darydamas išvadas dėl šalių elgesio bei sutartinių santykių, teismas rėmėsi išimtinai atsakovės pateiktais paaiškinimais, o ieškovės pateiktų įrodymų ir aplinkybių nevertino arba vertino juos nenuosekliai ir prieštaringai. Esant prieštaravimams teismas turėjo kviesti šalių atstovus – vadovus ar asmenis, kurie vedė derybas dėl atsiskaitymo, ar pareikalauti pateikti tokius įrodymus. Nepagrįsta sprendimo rezoliucinė dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo įsiteisėjus teismo sprendimui, nes įstatymas numato, jog patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

7Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo grindžia įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja palūkanų dydžio ir mokėjimo sąlygas tuo atveju, kai palūkanos yra nustatytos sutartyje arba tuo atveju, kai šalys sutartyje nėra aptarusios atsakomybės už piniginių prievolių netinkamą įvykdymą. Byloje pateiktose rangos sutartyse šalys susitarė dėl atsakomybės už netinkamą prievolių įvykdymą nustatydamos delspinigius, todėl vien dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negalėjo būti tenkinamas. Ieškovė, manydama, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, galėjo kreiptis į teismą dėl delspinigių priteisimo, tačiau jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, delspinigių į atsakovei pateikiamas apmokėti sąskaitas neįtraukė. Apie ieškovės sprendimą skaičiuoti palūkanas atsakovė sužinojo tik gavusi ieškinį, todėl šis reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir nesąžiningas. Paties ieškovės konkliudentiniai veiksmai patvirtino, kad ji atsisakė bet kokių iš sutartinių santykių kylančių papildomų reikalavimų, į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė. Ieškovės reikalaujamos palūkanos nebuvo įtrauktos į atsakovei išrašomas PVM sąskaitas faktūras, 2007-09-17 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo sutartį bei 2008-04-22 šalių tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktą, kurie pasirašyti likus mažiau nei pusei metų iki ieškinio pateikimo. Šiame akte fiksuota 37 352,38 Lt skola, t. y. būtent tiek, kiek tuo metu siekė atsakovės skola ieškovei pagal rangos sutartis, ir nėra jokių duomenų apie pretenzijas dėl palūkanų ar delspinigių. Atsakovė pasipelnyti atsakovės sąskaita nusprendė tik tada, kai šalis sieję sutartiniai santykiai, pasikeitus atsakovės direktoriui, pasibaigė. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja palūkanas siekdama išvengti delspinigiams įstatymo nustatyto senaties termino. Apeliantė klaidingai interpretuoja atsakovės pateiktą 2009-03-26 pažymą, kuria atsakovė tik įrodinėjo ieškovės palūkanų skaičiavimo ydingumą – ieškovė už tą pačią sumą palūkanas skaičiavo net keletą kartų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų raginusi atsakovę sumokėti skolą ar įvykdyti kitas papildomas prievoles.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamų bylos faktinių aplinkybių nustatymu, netinkamu įrodymų vertinimu bei materialinės teisės normų taikymu.

10Apeliantė nurodo, kad atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus, nes prievolės įvykdymo terminą praleidęs skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios kitaip, t. y. kad ieškovė atsisakė atsakovei taikyti sutartyje ar įstatyme nustatytas sankcijas. Be to, neaišku, kokius ieškovės konkliudentinius veiksmus pirmosios instancijos teismas turėjo omeny konstatuodamas, kad ieškovė nuo sutartinių sankcijų atsisakė.

11CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

12Byloje nagrinėjamu atveju šalių sudarytose rangos sutartyse už uždelsimą atsiskaityti buvo nustatyti delspinigiai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš atsakovės būtų reikalavusi delspinigių ar apskritai reiškusi bet kokias pretenzijas dėl uždelsimo. Priešingai, byloje esantis atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas – šalių 2008-04-22 atsiskaitymų aktas (t. 1, b. l. 191) – patvirtina, kad ieškovė reikalavo tik pagrindinės skolos pagal sutartį, dėl dalies skolos buvo atliktas įskaitymas, tačiau jokių delspinigių ar palūkanų ieškovė nereikalavo. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Taigi išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės atsikirtimų motyvų įtikinamumo, t. y. kad šalių žodiniais susitarimais buvo atidėti skolų mokėjimo terminai ir atsisakyta netesybų (CPK 178 str., 185 str.).

13Nuostolio dydžio klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų suma. CK 6.73 str. 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius (2007-10-12 Nr. 3K-7-304/2007, Publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 28, 2008 m. 1.3. Dėl sutartinių netesybų).

14Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė apskritai sutartinių netesybų – delspinigių – nereikalavo, o pareiškė reikalavimą tik dėl nuostolių atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė tik įrodytą nuostolių sumą, o ne sumažino priteistiną nuostolių ar netesybų sumą.

15Apeliacinio skundo motyvas dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo išsprendimo yra formalus ir esminės įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui neturi (CPK 328 str.), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

16Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai