Byla A-492-1305-13
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-121-342/2013 pagal pareiškėjo P. P.T.skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J., R. K. gamybinei komercinei firmai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas P. P. T. skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 3-9, 159-164) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 36 VĮ-(14.36.2.)-294 (toliau – ir Įsakymas).

5Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu šį terminą yra praleidęs. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodo tai, kad Įsakymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pirmiausia skundė Tarnybai, o jos atsakymą į skundą gavo tik 2012 m. rugsėjo 4 d.

6Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2.45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), įsigytas 2000 m. rugsėjo 14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir suformuotas 2000 m. vasario 10 d. atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. Sklypas su gretimybe, kuri plane pažymėta posūkių taškais 1-2, ribojasi su A. J. priklausančiu žemės sklypu kadastrinis Nr. ( - ), taip pat suformuotu 2000 m. atliekant preliminarius kadastrinius matavimus. A. J. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo pradėti 2009 m. Juos atliko R. K. gamybinė komercinė firma. Skundžiamu Įsakymu minėtos įmonės atlikti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti. A. J. sklypas dėl įsiterpusių kelių performuotas į du sklypus: Nr. 462-1 – 18137 kv. m ploto ir Nr. 462-2 – 1275 kv. m ploto. Be to, nustačius 1312 kv. m ploto viršplotį, A. J. leista už jį kompensuoti valstybei pinigais. Paaiškino, jog pareiškėjo teises pažeidžia tai, kad A. J. žemės sklypo plane tarp posūkio taškų 1-2 kaip gretimybė yra pažymėtas 6 m pločio kelias, kurio niekada anksčiau nebuvo, todėl pareiškėjas, atlikdamas savo sklypo kadastrinius matavimus, yra priverstas keisti sklypo ribą jam priklausančios žemės sąskaita. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas A. J. žemės sklypo planas, prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 punktui, imperatyviai nustatančiam draudimą saugomose teritorijose žemės sklypą dalinti dalimis. Kelio tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų niekada nebuvo, jis nebuvo pažymėtas žemės sklypų planuose, todėl atliktų veiksmų negalima traktuoti kaip žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo. Kadastriniai matavimai nebuvo suderinti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nustatyta tvarka su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) ir šį pažeidimą konstatavo Tarnyba 2012 m. rugpjūčio 31 d. atsakyme į pareiškėjo skundus. Paaiškino, jog kadastrinius matavimus atlikusi įmonė buvo parengusi du planus, kuriuose kelias buvo pažymėtas skirtingose vietose, kas patvirtina, jog kelias buvo naujai projektuojamas, o ne atkuriama buvusi padėtis. Pažymėjo, jog vienas iš planų, kuriame kelias pateko į A. J. žemės sklypo ribas, buvo suderintas su pareiškėju, tačiau tas planas, kuriame kelias patenka į jo paties žemės sklypą, su pareiškėju nebuvo suderintas. Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo 2012 m. balandžio 16 d. raštas patvirtina, kad A. J. žemės sklypas performuotas į du ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre skundžiamo akto pagrindu dėl įsiterpusio kelio – ( - ) gatvės, tačiau pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir planavimo skyriaus duomenis ši gatvė baigiasi ties pareiškėjo sklypu ir A. J. sklypo net nesiekia. Ši gatvė nėra įregistruota kaip nekilnojamais daiktas viešajame registre. Naujai suformuotas kelias patenka į pareiškėjo sklypą, taip sumažindamas sklypo plotą nuo 2,4500 ha, nurodytų nuosavybės dokumentuose, iki 2,3439 ha. Be to, toks skirtumas viršija maksimaliai didžiausią leistiną paklaidą 0,02784 ha. Tvirtino, kad teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, derinimą bei tvirtinimą, nenumato galimybės administraciniu aktu (įsakymu) projektuoti kelius ir (ar) didinti jų plotą, keisti privataus žemės sklypo ribas, kaip tai padaryta šiuo atveju. Todėl, jeigu buvo siekiama suprojektuoti kelią toje vietoje, kur kelias pažymėtas R. K. įmonės parengtame plane, atsakovas ar jo teritorinis padalinys privalėjo inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų – žemės reformos žemėtvarkos projekto – patikslinimą ir tik po to, remiantis patikslintu projektu derinti ir patvirtinti kadastrinius matavimus. Teigė nesuprantantis, kodėl nustačius faktą, kad net išskaičiavus kelio plotą iš bendro privataus ploto ir likus neleistinam 1312 kv. m ploto viršpločiui, šio viršpločio sąskaita nebuvo projektuojamas kelias taip, kad nebūtų pažeidžiami pareiškėjo interesai ir sklypo sumažėjimas bent jau neviršytų maksimalios leistinos paklaidos. Be to, prie A. J. sklypo yra kiti realiai egzistuojantys privažiavimo keliai.

7Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 183-189) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8Nurodė, kad R. K. gamybinė komercinė įmonė žemės sklypo Nr. 462 kadastrinius matavimus atliko nepažeisdama žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrų, įtvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės). Du žemės sklypai A. J. suformuoti Nuostatų 21 ir 22 punktų pagrindu, kadangi juos skyrė kelias. Šis kelias buvo pažymėtas 1999 m. lapkričio 26 d. patvirtintame Plungės rajono Platelių seniūnijos Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Projekto grafinėje dalyje nurodyta, kad žemės sklypą Nr. 462 kerta 4 m pločio kelias. Tai galima paaiškinti tuo, kad 1984 m. tvarkant vidinę buvusio Platelių kolūkio žemėnaudą lauko keliukas planinėje medžiagoje buvo pažymėtas 4 metrų pločio. Pažymėjo, jog projektas patvirtintas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Pastebėjo, jog 2000 m. gegužės 12 d. žemės sklypų paženklinimo-parodymo akto 2 punkte nurodyta, kad riboženkliai pastatyti gretimybėse su nepaskirta valstybine žeme, o 3 punkte nurodyta, kad į žemės sklypo Nr. 462 ribas yra įsiterpęs 6 m pločio kelias. Žemės sklypo Nr. 462 lauko matavimų brėžinyje bei žemės naudmenų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės sklypą kerta kelias. Pažymėjo, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais, kurie numatė, jog naujai projektuojamas kelias turi būti nuo 4,5 iki 6 m. pločio. Be to, tvirtino, kad kelias, kertantis žemės sklypą Nr. 462, į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir nėra privatus. R. K. gamybinės komercinės įmonės parengtuose žemės sklypų Nr. 462-1 ir Nr. 462-2 planuose esanti informacija apie vietovėje esančio kelio vietą atitinka Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją. Matavimų metu nustačiusi, jog žemės sklypo Nr. 462 ploto leistina ribinė ploto paklaida viršija Nuostatų 1 priede numatytą normą, R. K. gamybinė komercinė įmonė informavo apie tai Tarnybos Plungės ir Rietavo skyrių, kuris pasiūlė įmonei suformuoti du atskirus sklypus, tęsti kadastrinius matavimus, rengti kadastro duomenų bylas ir žemės sklypo savininkui pageidaujant leisti išsipirkti gautą žemės sklypo viršplotį. Parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo tikrinamos vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Tikrinimo taisyklės), pranešus apie atliktus matavimus pareiškėjui ir raštu atsakius į jo pateiktą prašymą. Pažymėjo, jog Žemaitijos nacionalinio parko direkcija su projektų sprendiniais susipažino derindama parengtus Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus ir Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą. Kadangi sklypo ribos ir vieta nesikeitė, ta aplinkybė, jog R. K. gamybinė komercinė įmonė nesuderino parengtų žemės sklypo planų su šia institucija nelaikytina esminiu pažeidimu. Tvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą Nr. 462 kirto kelias, kuris į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, R. K. gamybinė komercinė įmonė vadovavosi Nuostatų nustatytą tvarka ir parengė dviejų atskirų žemės sklypų kadastro duomenų bylas, todėl Įsakymas traktuotinas kaip kadastro duomenų tikslinimas, o ne kaip žemės sklypų padalijimas. Pažymėjo, jog kadastriniais matavimais pamatuoto sklypo ribos atitinka Nekilnojamojo turto kadastro geografinių informacinių sistemų žemėlapyje esančias ribas. Pažymėjo, jog pagrindiniu Įsakymo panaikinimo argumentu nurodytas įvažiavimo į A. J. sklypą klausimas yra sprendžiamas nuo 2010 m. ir apie jo sprendimo eigą pareiškėjas buvo informuojamas, visos aplinkybės jam išaiškintos Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. akte Nr. VP3-768, todėl atsakovo manymu pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. gamybinė komercinė firma atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 180) su skundu nesutiko.

10Nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, jais yra užfiksuota iki tol buvusi padėtis. Jie niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių. Pareiškėjo pateikta jam priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla nėra patvirtinta Tarnybos, todėl ja negalima vadovautis. Pabrėžė, jog kelias gali būti ne statinys, o žemės sklypo dalis. Tvirtino, jog kito privažiavimo prie A. J. sklypo nėra.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. I, b.l. 178) nurodė, kad nuomonės, ar sutinka, ar nesutinka su skundo reikalavimais pateikti negali, nes skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose minimų dviejų teisės aktų nuostatos prieštarauja viena kitai. Mano, kad Nuostatų 22 punkto nuostata „Žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai“, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 punkto nuostatai „Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos“.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 29-34) prašė administracinę bylą nutraukti, kadangi skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Netenkinus šio prašymo prašė skundą atmesti.

13Nurodė, kad pareiškėjas su A. J. sklypo kadastrinių matavimų byla susipažino 2012 m. kovo 23 d., taigi turėjo susipažinti ir su skundžiamu Įsakymu, todėl skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo šios dienos. Teismas, priimdamas pareiškėjo skundą, praleisto termino neatnaujino ir dėl jo visai nepasisakė. Skundą pareiškėjas turėjo paduoti tiesiogiai teismui. Be to, pažymėjo, jog net ir į Tarnyba pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą. Dėl šių priežasčių trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir bylą nutraukti.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo atsakovo atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalis šiuo atveju netaikytina, nes nagrinėjama situacija nepatenka į šios teisės normos reglamentavimo sritį. Nurodė, jog kelias tarp jo ir pareiškėjo sklypų realiai egzistuoja, juo daugelį metų naudojosi ankstesni sklypų savininkai. Jis yra numatytas A. J. priklausančio žemės sklypo 2000 m. gegužės 12 d. asmeninio žemės ūkio žemės sklypų paženklinimo-parodymo akte ir pareiškėjo 1999 m. spalio 15 d. sklypo paženklinimo-parodymo akte. Kelio buvimą patvirtina gretimo, V. G. priklausančio, žemės sklypo abrisas. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog kelias yra pažymėtas Plungės rajono Platelių seniūnijos Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei šios vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plane. Tvirtino, jog pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą, suformuotą tik pagal preliminarius matavimus, pats prisiėmė sklypo ploto paklaidos riziką, kadangi ploto paklaidos beveik visada paaiškėja atliekant matavimus geodeziniais prietaisais. Nurodė, jog patenkinus pareiškėjo skundą A. J. valdomas žemės sklypas liktų be privažiavimo ir taptų faktiškai netinkamu naudoti.

15II.

16Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (t. II, b. l. 108-126) pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A63-2042/2008, AS438-47/2008, sprendė, jog pareiškėjas skundą turėjo paduoti tiesiogiai teismui. Nustatė, jog pareiškėjas skundžiamą Įsakymą prašė pateikti 2012 m. balandžio 2 d., 2012 m. balandžio 24 d. prašymais ir jį, kaip pats teigia, gavo 2012 m. gegužės 20 d. Ši aplinkybė proceso dalyvių neginčijama. Kitokių įrodymų dėl skundžiamo akto gavimo byloje nėra, todėl teismas teigė neturintis pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais dėl šio akto gavimo dienos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad skundžiamą aktą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 20 d, todėl skundą turėjo paduoti (išsiųsti) administraciniam teismui iki 2012 m. birželio 20 d. Nustatė, jog pareiškėjas padavė skundą 2012 m. rugsėjo 24 d., t. y. praleido įstatymu nustatytą terminą daugiau kaip tris mėnesius.

18Spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismas įvertino šias aplinkybes: 1) į Tarnybą bei Tarnybos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrių pareiškėjas kreipėsi nedelsiant po to, kai gavo skundžiamą Įsakymą; 2) gavęs Tarnybos atsakymą (sprendimą), pareiškėjas į teismą kreipėsi per 20 dienų, taip iš esmės tinkamai realizuodamas (nors ir netaikytiną ginčui) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalies nuostatą kreiptis į teismą per 20 dienų po išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos; 3) Tarnybos 2012 m. birželio 14 d. sprendime tik formaliai buvo nurodyta, kad šis atsakymas (net ne sprendimas) gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau, kokiai konkrečiai institucijai ir per kiek laiko šis atsakymas gali būti apskųstas nenurodyta; 4) pareiškėjo 2012 m. gegužės 21 d. skundas dėl skundžiamo Įsakymo panaikinimo bei jo 2012 m. liepos 2 d. skundas dėl Tarnybos 2012 m. birželio 14 d. sprendimo išnagrinėti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje reglamentuotus administracinės procedūros terminus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas skundo padavimo praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir konstatavo, jog terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių, todėl pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo tenkino.

19Aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjui, nei į A. J. priklausančių žemės sklypų plotus, teismas laikė įrodyta. Tačiau teismas sprendė, jog R. K. gamybinė komercinė įmonė, atlikdama trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesilaikė Nuostatų ir Taisyklių reikalavimų. Nustatė, jog ginčo žemės sklypams taikytina Nacionalinių ir regioninių parkų specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, todėl žemės sklypų projektai turėjo būti suderinti su Žemaitijos nacionalinio parko direkciją, kaip to reikalauja Taisyklių 15.6 punkto ir 16.3 punkto nuostatos, tačiau to nebuvo padaryta. Teismo nuomone, įvertinus Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kompetenciją vykdant saugomų teritorijų apsaugos kontrolės funkciją, tinkamo ginčo planų suderinimo objektyviai negalima sutapatinti su šios institucijos veiksmais, atliktais ne ginčo kadastrinių matavimų atlikimo (jų tikslinimo) procedūros metu.

20Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atlikus tik preliminarius matavimus, šio sklypo, kaip ir jį kertančios valstybinio fondo žemės-kelio, geodeziniai matavimai nėra atlikti. Akcentavo, jog aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia, juolab neteikia pagrindo išvadai, kad ta žemė nuosavybės teise priklauso A. J.. Be to, ginčo kadastriniais matavimais kelias nebuvo projektuojamas. Tai, jog ginčo žemės sklypų planuose pavaizduotas pravažiavimas savaime nereiškia kelio ar pravažiavimo suformavimo, nes tokiu įbraižymu ginčo planus rengusi įmonė iš esmės realizavo žemės sklypų planų sudarymo tvarkos Taisyklių 51.4 punkto reikalavimą – sutartiniais ženklais įbraižyti linijinius situacijos elementus, su kuriais sutampa žemės sklypų ribos.

21Tvirtino, jog byloje įrodžius, kad skundžiamas aktas neteisėtas, pripažinti, jog šiuo aktu patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre ginčo sklypų kadastro duomenys (ribos, plotas ir kt.) yra teisingi, nėra juridinio pagrindo. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai ir aukščiau išdėstytas teismo išvadas dėl ginčo kelio statuso, iš esmės lieka neaišku, ar ginčo kelio tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų dislokacija, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atitinka faktinę šio kelio vietą. Šiuo aspektu, teismas pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje laikė pagrįstu.

22III.

23Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 143-146) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimu (t. II, b. l. 156) palaiko trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinį skundą.

24Nurodo, kad A. J. sklypas nebuvo naujai formuojamas, o tik patikslinami esamo sklypo duomenys. R. K. gamybinės komercinės įmonės atlikti matavimai atitinka esamų teritorijos planavimų dokumentų sprendinius, juose įrašyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai“. Taigi pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą bei sprendimo pagrįstumą, priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pažeistos, nes derinimas su Direkcija yra tik formali, o ne pagrindinė ir besąlyginė procedūra. Tvirtina, jog Įsakymas niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių. Pažymi, jog teismas atmetė pagrindinį pareiškėjo skundo argumentą, kad kelio tarp jo ir A. J. sklypų niekada nebuvo ir nėra konstatuodamas, jog toks kelias yra, tačiau teismo sprendimas buvo įtakotas abejonės, ar ginčo kelio tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų dislokacija, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atitinka faktinę šio kelio vietą. Šią abejonę teismas privalėjo pašalinti bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas taip pat nemato objektyvių aplinkybių sutrukdžiusių pareiškėjui laiku paduoti skundą ir teismo sprendimą atnaujinti jam skundo padavimo terminą laiko nepagrįstu.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 128-131) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjo skundą atmesti.

26Nurodo, jog teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą Įsakymą panaikino tik dėl formalaus nepagrindinės procedūros pažeidimo, visiškai neįtakojusio priimto administracinio akto pagrįstumo ir nesusijusio su pareiškėjo teisėmis. Tvirtina, kad tie tikslai, kurių yra siekiama įtvirtinant reikalavimą derinti žemės sklypų projektus su Direkcija, yra pasiekti, kadangi R. K. gamybinės komercinės įmonės parengtuose žemės sklypų projektuose yra įrašyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, kuri įregistruota viešajame registre. Be to, atkreipė dėmesį, jog pati Direkcija savo pozicijos byloje iš viso neteikė ir pareiškėjo reikalavimų nepalaikė. Pažymi, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo įvertinti visi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir kelias planuose pažymėtas remiantis šių dokumentų duomenimis, taip pat vietoje nustatyta faktine padėtimi, todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog neaišku, ar ginčo kelio tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų dislokacija, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atitinka faktinę šio kelio vietą. Palaiko savo ankstesnius argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo. Pažymi, jog teikdamas pirmą skundą, pareiškėjas net neprašė atnaujinti praleisto termino, tokį prašymą pateikė tik patikslintame skunde, todėl teismas turėjo ne nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, bet atsisakyti skundą priimti. Tvirtina, kad pareiškėjas nuolat naudojasi advokato pagalba, todėl teiginiai, jog jam nebuvo tinkamai paaiškinti apskundimo tvarka nėra pakankama aplinkybė, sudaranti termino atnaujinimo pagrindą. Prašo atsižvelgti į tai kokius padarinius toks teismo sprendimas sukelia A. J., kuris neturi jokio privažiavimo prie jam priklausančio žemės sklypo.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 157) nurodo, kad ji kadastrinių matavimų metu parengtus žemės sklypų planus derina vadovaudamasi Taisyklių 16.3 punkto nuostata. Derinimo metu įvertina, ar planuose įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, susijusios su Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema ir, ar sklypai kadastrinių matavimų metu nepadalijami, pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 punkto nuostatas.

28Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (t. II, b. l. 158-160) iš esmės pakartoja savo skunde nurodytus argumentus dėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 punkto nuostatų pažeidimo, dėl jo žemės sklypo ribų, vietos ir konfigūracijos pasikeitimo. Sutinka su teismo argumentais dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

32Pareiškėjas skundu administracinėje byloje ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-294 „Dėl žemėnaudos performavimo, parengus naujus žemės sklypų planus ir kompensavimo valstybei pinigais už žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis“.

33Skundžiamu aktu nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, performuoto dėl įsiterpusių kelių, projektinis Nr. 462, kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), nuosavybės teise priklausančio A. J. įregistruoto nekilnojamojo turto registre, registro Nr. ( - ), kadastriniais matavimais nustatytų žemės sklypų ribas, plotus ir kadastro duomenis: 1.1. žemės sklypo Nr. 462-1, bendras plotas - 18137 kv. m, 1.2. žemės sklypo Nr. 462-2, 1275 kv. m; 2-uoju punktu – kadastriniais matavimais nustatytą 0,1312 ha ploto viršplotį nurodyta per 3 mėnesių terminą kompensuoti pinigais valstybei 527,00 Lt; 3-uoju punktu - panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - )) kadastro duomenis ir ribas (t. 1, b.l. 131-132).

34Pareiškėjas, besiribojančio 2,45 ha žemės ūkio paskirties sklypo, suformuoto atliekant preliminarius matavimus, kurio kadastro Nr. ( - ), savininkas, Įsakymą ginčija, nes juo žemės sklypo ribos nustatytos pagal parengtus planus (kadastrinius matavimus), kuriuose nurodyta, kad per pareiškėjui priklausantį sklypą yra suprojektuotas kelias, kurio nebuvo jo sklypo formavimo dokumentuose, dėl to preliminariai sumažėja, remiantis atliekamais kadastriniais matavimais, pareiškėjo sklypo plotas 660 kv.m. Be to, pareiškėjas teigia, kad kadastriniai matavimai nebuvo suderinti su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas – Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

35Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateikiamus A. K. 1999 m. spalio 15 d. asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, A. S. 2000 m. gegužės 12 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, V. G. 2002 m. liepos 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir ribų nustatymo abrisą, Telšių apskrities Plungės rajono Platelių seniūnijos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą bei atstovų paaiškinimus teismo posėdyje, padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio plotas neįskaičiuotas nei į pareiškėjo, nei į besiribojančio sklypo plotą. Pažymėjo, jog neaišku, ar ginčo kelio dislokacija, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atitinka faktinę kelio vietą, bei konstatavo, kad skundžiamas aktas negali būti laikomas teisėtu, nes ginčo sklypams taikytina Nacionalinių ir regioninių parkų specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, šių sklypų planai, remiantis Taisyklių 16.3 p. reikalavimu, privalomai turėjo būti suderinti su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, todėl skundžiamas aktas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pripažintas neteisėtu.

36Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog neaišku, ar ginčo kelio tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų dislokacija, atlikus ginčo kadastro matavimus, atitinka faktinę šio kelio vietą, nes atliekant kadastrinius matavimus buvo įvertinti visi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir kelias planuose pažymėtas remiantis šių dokumentų duomenimis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei įrodymus, kurių pagrindu padaryta apeliantų ginčijama išvada, nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti.

37Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų yra valstybei priklausanti valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias, nėra ginčijama nei apeliantų, nei pareiškėjo. Tačiau tokio fakto nustatymas nėra pakankama aplinkybė, kad būtų padaryta išvada apie šio kelio vietos teisingą pažymėjimą atliekant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nagrinėjamoje byloje atsakovui, priėmusiam ginčo Įsakymą, kuriuo buvo patvirtinti A. J. priklausančio žemės sklypo, performuoto dėl įsiterpusių kelių, kadastriniais matavimais nustatytų žemės sklypų ribos, plotai ir kadastro duomenys, tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad kelias planuose pažymėtas remiantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir atitinka juos (ABTĮ 57 str.).

38Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (redakcija galiojanti nuo 2012 m. sausio 7 d., žr. Valstybės Žinios, 2009, Nr. 107-4512; 2012, Nr. 4-134).

39Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra nustatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje – tai valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimai; teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, nuosprendžiai; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas numato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis. Sprendimas patvirtinti nustatytus kadastro duomenis gali būti priimtas tik tokiu atveju, kai šie duomenys nustatyti laikantis teisės aktų reikalavimų.

40Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką.

41Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

42Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėse reglamentuota, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui (4 p.). Šių taisyklių 5.1 punkte inter alia nustatyta, kad tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pagal taisyklių 6 punktą – teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina: ar byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte (pagal šio punkto nuostatas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje inter alia turi būti žemės sklypo planas; dokumentai, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai), kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys) – taisyklių 5.1 punkte nustatytu atveju) (6.1.1. p.); ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų (6.2. p.); ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede (taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais) (6.3. p.); ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35-37 punktų reikalavimus (taisyklių 5.1 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais) (6.4 p.); ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (6.5 p.); ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma (6.6. p.); ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės (6.7 p.); ar žemės sklypo plane pažymėti privažiuojamieji keliai, kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881) (toliau – ir Metodika) 110 punkte (taisyklių 5.2 ir 5.3 punktuose nustatytais atvejais) (6.8. p.).

43Atlikus kameralinį tikrinimą, užpildomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (7 p.). Jei kameraliai tikrinant nebuvo aptikta pažeidimų ir neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo paskirtas teritorinio padalinio darbuotojas taisyklių 5.1 ir 5.3 (formuojant žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui, kai žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje) punktuose nustatytais atvejais suderina žemės sklypo planą (8 p.). Jei kameraliai tikrinant nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti (10 p.).

44Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo teritorinis skyrius ginčo žemės sklypus 2011 m. lapkričio 29 d. patikrino kameraliai, nurodydamas, kad bylos nederinamos, nes vykdytojui reikalinga sutvarkyti paženklinimo aktą, o 2012 m. kovo 5 d. šias bylas patikrino pakartotinai ir surašė žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus, kuriais jokių pažeidimų ginčo sklypų kadastrinėse bylose nenustatė ir priėmė sprendimą bylas derinti. Nei vienas iš šių aktų pareiškėjui nebuvo siunčiamas. Atsakovas, sudarydamas A. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo kameraliai aktus, tiek 2011 m. lapkričio 29 d. akte Nr. 36KAM-79654, tiek 2012 m. kovo 5 d. akte Nr. 36KAM-17381 nurodė, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams yra nustatyta, tačiau šios išvados bylos nagrinėjimo metu nepagrindė įrodymais. Skundžiamo administracinio akto faktinis pagrįstumas teisme vertinamas atsižvelgiant į visus atsakovo nurodomus duomenis, kuriais buvo remiamasi jį priimant. Atsakovas, Įsakymu tvirtindamas žemės sklypo kadastro duomenis, savo sprendimą nustatyti konkrečią ginčo kelio vietą turi pagrįsti teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, t .y. jis privalėjo atsižvelgti į Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 , 64 punktų bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 punkto reikalavimus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kelias buvo pažymėtas atsižvelgiant į Plungės rajono Platelių seniūnijos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą, Platelių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, A. J. priklausančio žemės sklypo Nr. 462 (kadastro Nr. ( - )) lauko brėžinį (abrisą). Kita vertus, atsakovas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1610 atsakydamas pareiškėjui į jo skundus dėl kelio paženklinimo atliekant A. J. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodė, kad Plungės rajono Platelių seniūnijos Platelių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniuose žemės sklypų ilgiai nenurodyti, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) lauko matavimų brėžinyje (abrise) kelio, kertančio žemės sklypo šiaurinę ribą, atskaitos taškai bei atstumai nenurodyti, todėl negali įvertinti, ar vietovėje esančio kelio vieta atitinka projekte nurodytą kelio vietą. Nors pareiškėjas nuolat raštu kreipdavosi į atsakovą dėl jo netenkinančio kelio ženklinimo plane, teigė, kad atliekant kelio ženklinimą, nebuvo atsižvelgta į išlikusius pareiškėjo sklypo riboženklius, atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, neatsižvelgė į pareiškėjui priklausančio žemės sklypo abrise pažymėtą kelią ir jo dislokacijos atitikimą projektui, išlikusius pareiškėjo sklypo riboženklius bei į pareiškėjo parengtą planą bei atliktus kadastrinius matavimus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčijamu Įsakymu patvirtinus trečiojo suinteresuoto asmens parengtus kadastrinius matavimus, pastarajam susidaro normatyvus viršijantis žemės sklypo ploto padidėjimas, o pareiškėjui žemės sklypo ploto sumažėjimas.

45Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kuriais atsikirstų į tokius pareiškėjo argumentus, dėl to ginčijamas aktas laikytinas neatitinkančiu jo pagrindimo objektyviais faktais bei nešališkumo reikalavimo, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas bei 8 straipsnio 1 dalis. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, ėmėsi priemonių aptartiems prieštaravimams pašalinti.

46Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu, kai nėra duomenų apie A. J. ginčo žemės sklypų suderinimą su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, t.y. institucija atsakinga už saugomas teritorijas. Taisyklių 15.6 punkte nustatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus parengiamas žemės sklypo planas, kuris, vadovaujantis Taisyklių 16.3. punkto nuostata, turi būti suderintas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Apeliantų argumentai, kad nurodytas trūkumas formalus, yra atmestinas, nes teisės aktų reikalavimai yra privalomo pobūdžio.

47Byloje ginčijami Įsakymo pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo tik patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, iš esmės neturintys įtakos nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą, todėl Įsakymo panaikinimas nekeičia teisėtu pagrindu (sutarties) jo įgytų teisių apimties. Tai reiškia, kad ginčijamo Įsakymo pagrindu į viešą registrą įrašyti duomenys neprivalo būti ginčijami savarankišku reikalavimu byloje, panaikinus Įsakymą, jo pagrindu padaryti pakeitimai viešame registre turi būti naikinami remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl nustatytų ir viešo administravimo subjekto patvirtintų kadastro duomenų atitikimo kitiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl nelaikytinas ginču dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir turi būti nagrinėjimas administracinės teisenos tvarka.

48Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, apeliacinių skundų netenkina, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

49Pareiškėjas iš apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimo išlaidas – 500 Lt, kuriuos sumokėjo advokatui R. P. pagal 2013 m. kovo 14 d. sudarytą atstovavimo sutartį. Lėšų sumokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitas 2013-03-14 ser. LAT Nr. 667680. Šios išlaidos pripažintinos realiomis ir pagrįstomis, neviršija rekomenduojamų dydžių, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jos priteistinos pareiškėjui iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. lygiomis dalimis, nes teisėjų kolegija netenkino abiejų apeliacinių skundų.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

51atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. apeliacinių skundų netenkinti.

52Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 metų vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti pareiškėjui P. P. T. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. J. po 250 (du šimtus penkiasdešimt Lt) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

54Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas P. P. T. skundu, kurį patikslino (t. I, b. l. 3-9, 159-164)... 5. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti,... 6. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2.45 ha ploto žemės ūkio... 7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 183-189) su... 8. Nurodė, kad R. K. gamybinė komercinė įmonė žemės sklypo Nr. 462... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. gamybinė komercinė firma atsiliepime į... 10. Nurodė, kad kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą (t.... 13. Nurodė, kad pareiškėjas su A. J. sklypo kadastrinių matavimų byla... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo atsakovo atsiliepime... 15. II.... 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu (t.... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,... 18. Spręsdamas termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismas įvertino... 19. Aplinkybę, jog tarp pareiškėjo ir A. J. žemės sklypų yra valstybei... 20. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis... 21. Tvirtino, jog byloje įrodžius, kad skundžiamas aktas neteisėtas,... 22. III.... 23. Atsakovas Tarnyba apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 143-146) prašo panaikinti... 24. Nurodo, kad A. J. sklypas nebuvo naujai formuojamas, o tik patikslinami esamo... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 128-131)... 26. Nurodo, jog teismas pareiškėjo skundą tenkino ir ginčijamą Įsakymą... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Direkcija atsiliepime į atsakovo apeliacinį... 28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir... 32. Pareiškėjas skundu administracinėje byloje ginčija Nacionalinės žemės... 33. Skundžiamu aktu nuspręsta patvirtinti žemės sklypo, performuoto dėl... 34. Pareiškėjas, besiribojančio 2,45 ha žemės ūkio paskirties sklypo,... 35. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje pateikiamus A. K. 1999 m.... 36. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad... 37. Pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad tarp pareiškėjo ir A. J.... 38. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo... 39. Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto... 40. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų... 41. Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal... 42. Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės... 43. Atlikus kameralinį tikrinimą, užpildomas Žemės sklypo kadastro duomenų... 44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo teritorinis skyrius ginčo... 45. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė argumentų, kuriais atsikirstų į... 46. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 47. Byloje ginčijami Įsakymo pagrindu trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo tik... 48. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, apeliacinių skundų... 49. Pareiškėjas iš apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 51. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir... 52. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 metų vasario 4 d. sprendimą... 53. Priteisti pareiškėjui P. P. T. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos... 54. Nutartis neskundžiama....