Byla A-756-551-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Z. T. , S. V. , A. R. , atsakovo atstovėms I. D. , D. N. , E. T. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veratrum Pharma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Veratrum Pharma“ skundą atsakovui Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Veratrum Pharma“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Veratrum Pharma“) su skundu (b. l. 3-14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, VVSPT) 2008 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. S-548 (b. l. 22) ir įpareigoti atsakovą įtraukti maisto papildus Alochol N24 ir Alochol N50 į Notifikuotų maisto papildų sąrašą.

5Pareiškėjas nurodė, jog vadovaudamasis Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-651, 2007 m. lapkričio 21 d. pateikė atsakovui pranešimus apie maisto papildo Alochol dengtų tablečių N 24 ir N 50 tiekimą Lietuvos rinkai. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, atsakydama į pareiškėjo pateiktus pranešimus, 2007 m. gruodžio 4 d. rašte (b. l. 17) nurodė, kad juos perdavė svarstyti Probleminių produktų priskyrimo atitinkamai produktų grupei tarpžinybinei komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2007 m. lapkričio 22 d. vykusiame posėdyje maisto papildą Alochol priskyrė vaistiniams preparatams, bei pateikė šios Komisijos posėdžio protokolo išrašą. Pažymėjo, kad Komisija, pateikdama išvadą dėl maisto papildo Alochol, nurodė, jog produktas negali būti priskirtas maisto papildams arba kosmetikos gaminiams, nes turi savo sudėtyje vaistinių ar kitų medžiagų, pasižyminčių farmakologinėmis savybėmis ir (ar) terapiniu poveikiu, šios sudėtinės medžiagos įeina į kai kurių vaistų sudėtį produktui priskiriamos gydomosios ar kitos vaistinės savybės ir pan., todėl produktas turi būti nustatyta tvarka teikiamas vertinimui (kaip medicininės paskirties produktas, vaistinis preparatas, ar tradicinis augalinis preparatas ir kt.) į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vadovaudamasi šia išvada, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba priėmė sprendimą atsisakyti notifikuoti minėtą maisto papildą.

6Nurodė, kad UAB „Veratrum Pharma“ 2007 m. gruodžio 14 d. raštu (b. l. 19–21) pakartotinai kreipėsi į Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą su prašymu notifikuoti maisto papildą Alochol pagal pateiktus pranešimus, be kita ko atkreipdamas dėmesį, kad šie preparatai yra registruoti Estijos Respublikoje, t. y. išleistas į Europos Sąjungos rinką. Atsakovas 2008 m. kovo 19 d. raštu pakartotinai nurodė pareiškėjui, kad nepriklausomai nuo to, kad maisto papildas Alochol yra išleistas į Europos Sąjungos rinką priskiriant šį produktą maisto papildų grupei, Lietuvos Respublikoje šiam maisto papildui nebus suteikta notifikacija ir šis maisto papildas nebus įrašytas į Notifikuotų maisto papildų sąrašą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad gautame rašte atsakovas neatsakė į visus 2008 m. gruodžio 14 d. kreipimesi išdėstytus klausimus.

7Teigė, kad vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais atsakovas turėjo teisę arba patvirtinti (notifikuoti) pranešimus, arba nurodyti pateiktų pranešimų trūkumus, nes Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 17:2003, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V772 (toliau – ir Higienos norma), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-142 nenumato atsakovo teisės pateikti gautus iš asmenų (įskaitant ir pareiškėją) pranešimus apie maisto papildų tiekimą rinkai Komisijai nagrinėti. Manė, kad atsakovas, perduodamas minėtus pareiškimus nagrinėti Komisijai pažeidė teisės aktų reikalavimus ir viršijo savo kompetenciją. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Probleminių produktų priskyrimo atitinkamų produktų grupei komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-758, 8 punktu, į šią Komisiją galima kreiptis tik, jei priimant paraiškas produktams notifikuoti pagal institucijų kompetencijai priskiriamus teisės aktus, institucijai nėra aišku, kuriai produktų grupei produktai yra priskirtini, tuo tarpu faktinio ar teisinio pagrindo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos abejonėms dėl minėtų maisto papildų priskyrimo atitinkamai produktų grupei nebuvo.

8Sutiko su Komisijos išvada, kad aptariami maisto papildai priskirtini vaistiniams preparatams, tačiau atkreipė dėmesį, jog maisto papildas Alochol N 24 ir N 50, registruojant jį Europos Sąjungoje, buvo priskirtas maisto papildų kategorijai, o teisės aktai nenumato atsakovo kompetencijos keisti notifikuojamo maisto papildo kategorijos, priskiriant jį kitai produktų grupei, negu jis buvo registruotas Europos Sąjungos valstybėje narėje. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 14 d. rašte prašė nurodyti kriterijus, kuriais vadovaujantis atsakovui iškilo abejonės dėl maisto papildo Alochol priskyrimo maisto papildų kategorijai ir kokiais kriterijais vadovaujantis atsakovas sutiko su Komisijos išvadomis, kad šis maisto papildas laikytinas vaistiniu preparatu, tačiau atsakovas į pateiktus klausimus pareiškėjui neatsakė ir nesuteikė jokios informacijos.

9Teigė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimų. Sprendimas priimtas pažeidžiant viešojo administravimo principus – įstatymo viršenybės, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia – sprendimas priimtas nesivadovaujant teisės aktais, viršijant viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, nepagrįstas teisės aktų normomis, yra šališkas.

10Atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 10 d. direktyvos 2002/46/EB nuostatas, jog tuo atveju jeigu viena Europos Sąjungos valstybė narė notifikuoja Europos Sąjungoje pagamintą maisto papildą arba registruoja iš trečiosios šalies į bendrąją rinką numatoma tiekti maisto papildą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, gaudamos notifikavimo pranešimus, atlieka formalų pranešimo įvertinimą, manė, kad sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir konstitucinį visų asmenų lygybės principus, nes pareiškėjas pateikęs visus reikalautus ir tinkamai užpildytus dokumentus maisto papildo Alochol N 24 ir N 50 notifikavimui, pagrįstai tikėjosi, kad šis maisto papildas bus notifikuotas ir įrašytas į Notifikuotų maisto papildų sąrašą.

11Atsakovas Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32–37).

12Nurodė, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, gavusi pareiškėjo 2007 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriame be kita ko buvo nurodyta, kad produktai Alochol N 24 ir Alochol N 50 yra registruoti Estijos Respublikoje kaip maisto papildai, 2008 m. sausio 9 d. išsiuntė Estijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybai raštą dėl šių produktų registracijos Estijos Respublikoje. 2008 m. vasario 19 d. gautame Estijos Respublikos maisto ir veterinarijos tarnybos rašte buvo nurodyta, kad šalyje nėra maisto papildų registracijos procedūros, visi maisto papildai, tiek iš Europos Sąjungos šalių, tiek ir iš trečiųjų šalių yra notifikuojami, be to Estijos Respublikoje notifikuoti preparatų Allochol N 24 ir Allochol N 50 pavadinimai neatitinka pareiškėjo pateiktų notifikuoti preparatų pavadinimų.

13Pažymėjo, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008 m. sausio 16 d. raštu informavo atsakovą, kad Lietuvoje registruotame vaistiniame preparate Enzystal yra 25 mg tulžies ekstrakto, t. y. dar mažesnis kiekis tos pačios terapinį poveikį turinčios medžiagos nei produktuose Alochol N 24 ir Alochol N 50, kurių vienoje tabletėje yra 80 mg tulžies ekstrakto. Atsižvelgdama į tai, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba 2008 m. vasario 21 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Komisiją dėl produktų Alochol N 24 ir Alochol N 50 priskyrimo atitinkamai produktų grupei svarstymo skubos tvarka. Komisija 2008 m. vasario 25 d. vykusiame posėdyje priėmė sprendimą, kad produktas negali būti priskirtas maisto papildams arba kosmetikos gaminiams, nes turi savo sudėtyje vaistinių ar kitų medžiagų, pasižyminčių farmakologinėmis savybėmis ir/ar terapiniu poveikiu, todėl produktas turi būti nustatyta tvarka teikiamas vertinti (kaip medicininės paskirties produktas (MPP) ar vaistinis preparatas ar tradicinis augalinis preparatas ir kt.) į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

14Nurodė, kad pagal Direktyvos 2002/46/EB 4 straipsnio 7 dalį, valstybės narės toliau taikyti esamus nacionalinius apribojimus ar draudimus prekybai maisto papildais, turinčiais I priede neišvardytų vitaminų ir mineralinių medžiagų, bei tokiomis formomis, kurios neišvardytos II priede. Kadangi aptariamuose produktuose esančios medžiagos nebuvo numatytos nei Direktyvoje 2002/46/EB, nei ją įgyvendinančioje Higienos normoje, buvo kreiptasi į Komisiją dėl produktų priskyrimo atitinkamai produktų grupei. Be to, Komisijai priėmus sprendimą dėl minėtų produktų priskyrimo vaistiniams preparatams, atsakovo nuomone, jie nebeatitinka minėtos Direktyvos keliamų reikalavimų.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatavo, kad skundas netenkintinas.

18Vertindamas pareiškėjo skundo esminius argumentus, kad produktai Alochol N 24 ir Alochol N 50 yra registruoti Estijos Respublikoje kaip maisto papildai, todėl jiems neturi būti taikomi jokie apribojimai kitoje Europos sąjungos valstybėje narėje, Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad Europos Bendrijų Teisingumo teismas 2005 m. birželio 9 d. sprendimu sujungtose bylose HLH Warenvertriebs GmbH ir Orthica BV prieš Vokietijos Respubliką (C-211/03, C-316/03, C-317/03 ir C-318/03) konstatavo, kad aplinkybė, jog produktas priskiriamas maisto produktams vienoje valstybėje, nedraudžia importo valstybėje narėje priskirti jį vaistams, jei jis turi tokių savybių. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo sprendimą atsisakyti įtraukti maisto papildus Alochol N 24 ir Alochol N 50 į Notifikuotų maisto papildų sąrašą, nustačius, kad šalyje gamintojoje jie yra vartojami kaip vaistas bei nustačius, kad jie turi farmakologinių savybių, pripažino teisėtu ir pagrįstu.

19Teisėjų kolegija nurodė, jog iš ginčijamo administracinio akto turinio ir formos matyti, kad sprendimo turinyje yra aiškiai nurodytas poįstatyminis aktas, kurio pagrindu sudaryta Komisija, jos nustatyti faktai, ir jų pagrindu priimtas sprendimas t. y. galutinė išvada, sprendimas pasirašytas atsakovo direktoriaus bei patvirtintas antspaudu (b. l. 50), todėl pareiškėjo argumentą, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų, atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas pažymėjo, kad faktų, jog atsakovas atliko ne jo kompetencijai skirtus veiksmus, naudojosi ne jam priskirtomis funkcijomis ar siekė įstatymuose nenumatytų, priešingų teisei tikslų, viršijo savo įgaliojimus, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė.

21Nenustačiusi, kad atsakovas nesilaikė jam teisės aktų nustatytų pareigų ar neįvykdė įsipareigojimų, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, jog pagrindo teigti, kad buvo pažeisti viešojo administravimo principai bei pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas, nėra.

22III.

23Apeliaciniu skundu (b. l. 139–142) pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24Teigia, jog teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų maisto papildų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-651, nuostatų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, kad šiame teisės akte maisto papildų ratifikavimo proceso reglamentavimas yra išsamus ir baigtinis, o notifikavimo tvarka nėra susijusi su maisto papildo savybių ir poveikio nustatymu ir tik suteikia patvirtinimą dėl maisto papildo pakuotės ir jos ženklinimo atitikimo Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams. Šią išvadą, apelianto teigimu, patvirtina minėtos Tvarkos 7 punktas, kuris numato, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nustato pateikto pranešimo trūkumus, jis privalo apie šiuos trūkumus informuoti pranešimą pateikusį asmenį, o pašalinus nustatytus trūkumus, maisto papildas notifikuojamas, įtraukiant jį į Notifikuotų maisto papildų sąrašą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pagrindinio ir esminio maisto papildų notifikavimui teisės akto nuostatų taikymo ir aiškinimo.

25Mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktų, reglamentuojančių atsakovo ir Probleminių produktų priskyrimo atitinkamai produktų grupei tarpžinybinės komisijos veiklą, nuostatas, todėl nepagrįstai padarė išvadą kad atsakovas, perdavęs pareiškimus nagrinėti Komisijai, nepažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimų ir neviršijo savo kompetencijos. Šiuos teiginius pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

26Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame sprendime atsakovas aiškiai nenurodė, jog atsisako notifikuoti maisto papildus Alochol N24 ir N50, atsakovo sprendimas nepagrįstas teisės aktų reikalavimais. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nei vienas teisės aktas nesuteikia atsakovui teisės atsisakyti notifikuoti maisto papildus arba keisti produkto kategoriją.

27Pabrėžia, kad paaiškinime, kuris buvo pateiktas 2008 m. birželio 10 d. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra pateikti akivaizdūs pavyzdžiai, kad atsakovas formuoja praktiką suteikti notifikavimą maisto papildams, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikoje kaip vaistiniai preparatai. Ši aplinkybė papildomai įrodo, jog atsakovas padarė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių.

28Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

29Pabrėžia, kad Europos Bendrijoje nėra vieningos maisto papildų notifikavimo ir registravimo procedūros. 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, nusako, kad būtų lengviau vykdyti veiksmingą maisto papildų monitoringą, valstybės narės gali reikalauti, kad gamintojas arba asmuo, tiekiantis produktą į rinką savo teritorijoje, pateiktų informaciją apie produktą kompetentingai institucijai. Europos bendrijos teisės aktai nenusako konkrečiai kaip turėtų būti vykdoma notifikavimo procedūra bei produktų pateikimas į Europos bendriją iš trečiųjų šalių. Pažymi, kad vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, pagal dabar galiojančią Bendrijos teisę valstybėse narėse dar gali išlikti produktų priskyrimo vaistams arba maisto produktams skirtumų, todėl aplinkybė, kad produktas priskiriamas maisto produktams vienoje valstybėje, nedraudžia importo valstybėje narėje priskirti jį vaistams.

30Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Komisiją. Mano, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros komisija, būdama viešojo administravimo institucija, vykdydama vieną iš savo funkcijų – registravimo/notifikavimo atlikimą bei iškilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiškėjo produktų priskyrimo maisto papildams, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, pagrįstai ir esant pakankamam teisiniam bei faktiniam pagrindui, kreipėsi į minėtą Komisiją.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinį skundą pareiškėjo uždaroji akcinė bendrovė „Veratrum Pharma“ vardu pasirašė ir padavė ją atstovaujantis pagal 2008 m. balandžio 14 d. išduotą įgaliojimą (b. l. 30) A. R. (A. R. ).

34Minėtame dokumente nurodyta, kad UAB ,,Veratrum Pharma“, atstovaujama direktoriaus Z. T. įgalioja A. R. atstovauti UAB „Veratrum Pharma“ interesams visų instancijų teismuose administracinėje byloje dėl Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos 2008 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. S-548, ir atstovui suteikiama teisė bendrovės vardu pareikšti skundus, pareiškimus, pretenzijas, prieštaravimus, atsiliepimus, atsikirtimus, juos pakeisti bei papildyti, atsisakyti pareikštų skundų ar pretenzijų, juos pripažinti, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei atlikti kitus procesinius veiksmus, susijusius su tinkamu UAB ,,Veratrum Pharma“ atstovavimu. Iš bylos matyti, kad skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjo UAB ,,Veratrum Pharma“ vardu taip pat pasirašė A. R. (b. l. 14), taigi akivaizdu, kad įgaliojime jam suteikta teisė paduoti skundus, pareiškimus reiškia šio asmens teisę kreiptis į teismą su pirminiu skundu (pareiškimu), kurią jis ir yra realizavęs.

35Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: <...> 5) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą <...>.“ Pagal to paties straipsnio 3 dalį įgaliojimas apskųsti teismo sprendimą ar nutartį turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime. Pareiškėjo išduotame A. R. įgaliojime šio atstovo teisė apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka neaptarta. Tai reiškia, kad pareiškėjo atstovas A. R. apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka nėra įgalintas, todėl 2008 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas A. R. pasirašytas apeliacinis skundas vertintinas kaip paduotas neįgalinto asmens.

36Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinį skundą turėjo būti atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktai). Kadangi apeliacinis skundas buvo priimtas, apeliacinis procesas pagal šį skundą turi būti nutrauktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 7 dalis).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 7 dalimi ir 42 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38apeliacinį procesą nutraukti.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Veratrum Pharma“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, jog vadovaudamasis Pranešimo (notifikavimo) apie... 6. Nurodė, kad UAB „Veratrum Pharma“ 2007 m. gruodžio 14 d. raštu (b. l.... 7. Teigė, kad vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais atsakovas turėjo teisę... 8. Sutiko su Komisijos išvada, kad aptariami maisto papildai priskirtini... 9. Teigė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos... 10. Atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. birželio 10 d.... 11. Atsakovas Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba su pateiktu... 12. Nurodė, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, gavusi... 13. Pažymėjo, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos... 14. Nurodė, kad pagal Direktyvos 2002/46/EB 4 straipsnio 7 dalį, valstybės... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat... 18. Vertindamas pareiškėjo skundo esminius argumentus, kad produktai Alochol N 24... 19. Teisėjų kolegija nurodė, jog iš ginčijamo administracinio akto turinio ir... 20. Teismas pažymėjo, kad faktų, jog atsakovas atliko ne jo kompetencijai... 21. Nenustačiusi, kad atsakovas nesilaikė jam teisės aktų nustatytų pareigų... 22. III.... 23. Apeliaciniu skundu (b. l. 139–142) pareiškėjas prašo pirmosios instancijos... 24. Teigia, jog teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos... 25. Mano, kad teismas netinkamai aiškino teisės aktų, reglamentuojančių... 26. Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl atsakovo sprendimo... 27. Pabrėžia, kad paaiškinime, kuris buvo pateiktas 2008 m. birželio 10 d.... 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos... 29. Pabrėžia, kad Europos Bendrijoje nėra vieningos maisto papildų notifikavimo... 30. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinį skundą pareiškėjo uždaroji akcinė bendrovė „Veratrum... 34. Minėtame dokumente nurodyta, kad UAB ,,Veratrum Pharma“, atstovaujama... 35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 36. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinį skundą turėjo būti atsisakyta... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. apeliacinį procesą nutraukti.... 39. Nutartis neskundžiama....