Byla 2-627-748/2017
Dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas

1Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,

2sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,

3dalyvaujant:

4ieškovės N. V. atstovei advokatei Vidai Tarutienei,

5atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Augienei,

6trečiajam asmeniui E. G.,

7nedalyvaujant ieškovei N. V.,

8trečiajam asmeniui M. G.,

9žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims E. G., M. G. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas.

10Teismas

Nustatė

11Ieškovė prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškinyje nurodė, kad jos šeima šiame bute apsigyveno 1967 m. Ieškovė nuo 1969 metų tapo šio buto [pagrindine nuomininke. 2014 m. buto nuomos sutartis buvo pakeista ir pagrindine nuomininke tapo jos dukra E. G., o ieškovė gyvena šeimos nario teisėmis. 1991 metais, įsigaliojus butų privatizavimo įstatymui, bute gyveno ieškovė su dukra ir anūku M. G., gim. 1990-05-29. Jos nusprendė išsipirkti butą ir 1992 m. ieškovė padavė pareiškimą, susitarimą ir eilę pažymų savivaldybės pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai. Dokumentai buvo priimti ir įregistruoti, nurodyta, jog apie tolesnę procedūrą ieškovė bus informuota. Ieškovė pagal nurodymą sumokėjo pinigus taupomajame banke už atliktinus darbus ir kvitą pristatė tarnybos darbuotojai. Beveik metus negaudama jokio pranešimo, ji nuvyko į tarnybą ir ten buvo supažindinta su jau sudaryta buto techninės apskaitos byla, jai paaiškino, kad privatizavimas vykdomas, reikia turėti kantrybės. Tačiau ir toliau ji negavo jokios informacijos, keletą kartų lankėsi dėl to tarnyboje, tačiau jai vis paaiškindavo kad nespėja atlikti susikaupusio darbo, nes privatizuoti nuomojamas patalpas pageidauja daugelis nuomininkų. Apsilankius vėl po keleto metų Butų privatizavimo tarnyboje, jai buvo nurodyta pateikti notariškai patvirtintą sutikimą dėl buto privatizavimo jos vardu bei įmokėti avansą. Ji tai atliko ir pateikė, taip pat papildomai pateikė pažymas iš Inventorizacijos biuro. Pranešimų ir toliau negavo, ne kartą lankėsi Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnyboje, tačiau jai vis buvo aiškinama, kad neatėjo jos eilė, kad atliekamas paskaičiavimas ir t.t. Nurodė laukti iškvietimo raštu ir netrukdyti darbuotojų. Nesuprasdama Butų privatizavimo darbuotojų darbo specifikos, ji negalėjo spręsti per kurį laiką turi būti jai leista privatizuoti butą. Buvo įtikinta ir įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau butą privatizuos, kadangi visi dokumentai bei pareiškimas privatizavimui pristatyti laiku ir tinkama forma. Paaiškėjus, kad LR Butų privatizavimo įstatymas neteko galios, 1998 rudenį nuvyko į Savivaldybės butų privatizavimo tarnybą, kur jai buvo išaiškinta, kad buto privatizavimas bus įvykdytas po priėmimo papildomo Įstatymo, o apie tai bus papildomai informuota. Savivaldybėje buvo nurodyta atnaujinti nuomos sutartį. 1999 m. sausio mėn. atsiimant nuomos sutartį ji vėl teiravosi galimybių išsipirkti butą, tačiau jai aiškino, kad dar nėra priimtas papildomas įstatymas, kurio pagrindu galės baigti privatizavimo procedūras, tačiau jį priėmus bus informuota. Informuota nebuvo. Ženkliai pablogėjus sveikatai ne kartą žodžiu teiravosi savivaldybėje, tačiau jai buvo aiškinama, kad jokių jos dokumentų nerandama ir patarė geriau pakeisti nuomos sutartį dukros vardu. Pasikreipusi teisinės pagalbos 2014 metų pabaigoje sužinojo, kad teismine tvarka piliečiams yra suteikta galimybė baigti jau pradėtas butų privatizavimo procedūras. Dėl miesto savivaldybės kaltės ji negalėjo baigti pradėtų privatizavimo procedūrų, nors atliko visus veiksmus - laiku ir tinkamai išreiškė savo valią, pristatė visus reikiamus dokumentus, atitinkamas įmokas.

12Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškinio senatis netaikytina, nes tik 2016 m. ieškovė sužinojo apie galimybę kreiptis į teismą. 1999 m., kai buvo nurodyta atnaujinti nuomos sutartį, ieškovė suprato, kad buto neprivatizavo, tačiau jai paaiškino, kad galės pabaigti privatizavimo procedūrą. Ieškovė domėjosi ir kreipdavosi pasiteiraudama žodžiu, tačiau skundų nerašė (2017-03-03 teismo posėdžio garso įrašas, 23:22 – 01:03:28).

13Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei nuo 1995-03-16. 1969-08-25 Kauno miesto Panemunes rajono Vykdomojo komiteto Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apskaitos ir skirstymo skyriaus sutikimu Nr. 138-p, ieškovei N. V. (buv. Z.) buvo leista apsigyventi ginčo gyvenamosiose patalpose, adresu ( - ). 1999-01-21 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, ginčo gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos ieškovei ir jos šeimai. Remiantis 2014-07-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-828, su E. G. (ieškoves dukrą) buvo sudaryta 2014-08-08 Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. SR-1459. Su ginčo buto privatizavimu susiję išlikę dokumentai yra: 1. 1992-02-14 LR Valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro buto, adresu ( - ) techninės apskaitos byla; 2. 1994-02-07 LR Valstybinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimai, 2 vnt.; 3. 1994-01-14 E. G. pareiškimas; 4. mokėjimų kvitų kopijos. Kitų būtinų dokumentų ginčo buto privatizavimo procedūroms pradėti ir pabaigti nebuvo: nėra prašymo dėl buto privatizavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iki 1998-07-01 kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus. 1994-01-14 E. G. pareiškimas tėra vieno šeimos nario pareiškimas, kurio tik parašo autentiškumą galimai patvirtino notaras, todėl jis negali būti laikomas tinkamu dokumentu, patvirtinančiu tariamai išreikštą kitų šeimos narių valią pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį ir jo lydimuosius aktus. Nėra įrodymų, kad ieškovė ar jos duktė įstatymų numatytais terminai būtų kreipęsi dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo į Valstybinę komisiją. Ieškovė visą laiką mokėjo nuomos mokestį ir suprato, kad netapo teisėta buto savininke, nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad privatizavimo procedūros būtų užbaigtos, ir išsaugojo tik prievolinę teisę į butą. Inventorizavimo bylos sudarymas nebūtinai siejamas su privatizavimo procedūromis, nes gali būti sudaromos ir dėl kadastrinių matavimų. Yra praleistas bendrasis 10 metų senaties terminas, skaičiuojant pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuo 2001-01-01 įsigaliojusios nuostatos , suteikiančios galimybę savivaldybės gyvenamąsias patalpas privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, kuomet jas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytina 1998-07-01.

14Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Pasirašydama 1999 m. nuomos sutartį ieškovė jau suprato, kad buto privatizavimo procedūros nebaigtos, todėl ieškinio senaties termino pradžia laikytinas nuomos sutarties pasirašymo momentas. Ieškovė neįrodė, jog privatizavimo procedūros buvo nebaigtos dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nepasinaudojo teise ir nesiėmė veiksmų, kad butas būtų privatizuotas (2017-03-03 teismo posėdžio garso įrašas, 01:03:29 – 01:22:54).

15Trečiasis asmuo E. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad ji 1994 m. pateikė pareiškimą dėl buto privatizavimo, visur važiuodavo kartu su mama. Savivaldybėje paaiškindavo, kad visi dokumentai jau pristatyti ir jokių kliūčių buto privatizavimui negali kilti. Teiraudavosi visada žodžiu, nuvykdavo į savivaldybę. Kai ji pati tapo pagrindine nuomininke, ėmėsi rūpintis dėl buto privatizavimo savarankiškai (2017-03-03 teismo posėdžio garso įrašas, 01:22:55 – 01:29:13).

16Liudytoja E. Š. parodė, kad jai yra žinoma , kad 1991-1992 metais ieškovė rūpinosi buto privatizavimu, rodė jai dokumentus. Ieškovė ir jos duktė vis eidavo į savivaldybę klausti dėl privatizavimo, kad ieškovė išsipirktų butą. Jos pasakojo, kad nors visi dokumentai paduoti, tačiau sutarties sudarymas vis atidedamas. Liepdavo joms laukti (2017-03-03 teismo posėdžio garso įrašas, 01:29:14 – 01:34:10).

17Liudytoja O. B. parodė, kad 1991 metais ateidavo pas ieškovę E. G. prižiūrėti jos sūnų Mantą, kai E. G. su savo mama N. V. važiuodavo į savivaldybę dėl buto privatizavimo reikalų. Grįžusios jos guosdavosi, kad liepia laukti. E. G. visą laiką rūpinosi dėl buto privatizavimo (2017-03-03 teismo posėdžio garso įrašas, 01:34:10 – 01:37:50).

18Dėl taikaus ginčo išsprendimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2016-12-22 nutarė nepritarti taikos sutarties sudarymui (b.l. 99, 100-101).

19Teismas

konstatuoja:

20Ieškinio dalykas yra pripažinimas ieškovės teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimas yra pasibaigęs, teismas vertina, jog byloje yra spręstina dėl pripažinimo ieškovei teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

21Ieškinys tenkintinas visiškai.

22Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d.) nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. 1997 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. VIII-206 pakeista ir papildyta Butų privatizavimo įstatymo 1straipsnio 2 dalimi nustatant, kad jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikas buvo nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d. išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose. Butų privatizavimo įstatymas pripažintas netekusiu galios 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d.

23Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNAMĮ) 12 straipsnyje buvo įtvirtinta galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (santrumpa – PBĮIĮ), kuris nustatė, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (PBĮIĮ 24 str. 1 d. 2 p.).

25Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui.

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo panašaus pobūdžio bylose praktiką, sprendžiant dėl to, turėjo ieškovas teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (LAT 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.), bet privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių ar kitos privatizavimo santykių šalies, institucijos, veikiančios valstybės vardu neveiklumo.

27Dėl ginčo gyvenamosios patalpos atitikimo privatizavimo objekto kriterijams

28Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai apibrėžia pirkimo-pardavimo objekto požymius. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkimo pardavimo objektu yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose.

29Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti privatizavimo objektu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis adresu: ( - ), unikalus Nr. 1996-7002-8012:0045, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Nuosavybės teisė įregistruota pagal 1995-03-16 priėmimo-perdavimo aktą, įrašas galioja nuo 2001-11-15 (b.l. 33). Vertinama, jog ginčo gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu.

30Dėl ieškovės teisės būti gyvenamųjų patalpų privatizavimo subjektu

31Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.

32Pagal 2016-03-24 pažymėjimo apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, ginčo bute yra deklaravę gyvenamąją vietą trys asmenys: ieškovė N. V. – nuo 1985-11-21, trečiasis asmuo E. G. – nuo 1988-08-25, trečiasis asmuo M. G. – nuo 2014-05-19 (b.l. 25). Tokie patys duomenys yra ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriuje (b. l. 67).

33Iš Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1994-02-07 pažymėjimų Nr. 326886 ir Nr. 326738 matyti, kad šie pažymėjimai buvo išduoti privatizavimo tarnybai, pažymint, jog N. V. ir E. G. vardu asmeninės nuosavybės fondo rejestre namų valda neįregistruota penkerių metų laikotarpyje (b. l. 13, 14).

34VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-04-05 raštai Nr. (3.11.4)KATS-2213, Nr. (3.11.4)KATS-2211, Nr. (3.11.4)KATS-2212 patvirtina, kad ieškovė N. V., tretieji asmenys E. G. ir M. G. nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991-08-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, neturi ir neturėjo (b. l. 30-32).

35Ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną buvo buto nuomininkė, bei kad nė vienas iš ieškovės šeimą sudariusių asmenų nebuvo įgiję nuosavybės teise gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal 1991-08-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Atsakovė neginčija, kad ieškovė yra tinkamas subjektas, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu turėjęs teisę privatizuoti butą. Teismo vertinimu, ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo buvo suteikta teisė privatizuoti butą.

36Dėl ieškovės valios išreiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas

37Ieškovė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą galėjo išreikšti atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas subjektas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį, gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Šioje įstatymo normoje imperatyviai nustatyta, kad nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys turėjo paduoti savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai.

38Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį namą, butą, raštu kreipiasi į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją, o įmonės, įstaigos, organizacijos balanse esantį gyvenamąjį namą, butą – į atitinkamą administraciją. Prie pareiškimo turi būti pridėtas notariškai patvirtintas susitarimas, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

39Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2016-06-22 rašto Nr. 60-6-528 matyti, kad ieškovei buvo pateiktos išlikusių dokumentų kopijos dėl buto ( - ), privatizavimo: buto, esančio ( - ), techninės apskaitos bylos kopija, Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimų Nr. 326886 ir 326738 kopijos, E. G. 1994-01-14 pareiškimo kopija, mokėjimo kvitų kopija (b.l. 8). Šiuo raštu ieškovė informuota, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2016-05-24 sprendimu Nr.T-278 patvirtino Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą, į kurį ginčo patalpos nėra įrašytos, nurodyta, kad yra galimybė vykdyti jų pardavimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas (b.l. 8).

40Buto, esančio ( - ), techninės apskaitos bylos kopijoje matyti įrašai, kurie patvirtina, kad techninės apskaitos byla buvo parengta 1992 m. vasario 14 d., butas inventorizuotas kaip priklausantis privačiam fondui, savininku nurodyta V. N., Prano. (b.l. 9-12). Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1994-02-07 pažymėjimai Nr. 326886 ir Nr. 326738 patvirtina, kad jie buvo išduoti privatizavimo tarnybai, pažymint, jog N. V. ir E. G. vardu asmeninės nuosavybės fondo rejestre namų valda nebuvo įregistruota penkerių metų laikotarpyje (b. l. 13, 14). E. G. 1994-01-14 pareiškimas buvo adresuotas Kauno m. Butų privatizavimo tarnybai, išreiškiant sutikimą, kad butas, esantis ( - ), būtų privatizuotas jos mamos N. V. vardu. Šis pareiškimas patvirtintas notaro (b. l. 15). Mokėjimo kvitų kopijos patvirtina faktą, kad 199? metais (tiksliau neįskaitoma data) ieškovė buvo apmokėjusi 30,- (kvite nenurodyta valiuta) už buto bylos parengimą ir avansą 200,- (kvite nenurodyta valiuta) (b. l. 16).

41Sprendžiant, ar ieškovė atliko per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus privatizuoti butą, vertintini teismui pateikti įrodymai vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kurio esmė yra, jog nors tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

42Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo buto techninės apskaitos byla buvo saugoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriuje, ji sudaryta nurodant, kad butas priklauso privačiam fondui, įvardinta savininke ieškovė, todėl darytina išvada, kad ši techninės apskaitos byla buvo parengta rengiantis buto privatizavimui, o ne kitu tikslu. Neginčijama, kad užsakymai butų inventorizavimo bylučių pagaminimui buvo rengiami tik tuomet, kai asmenys buvo pateikę prašymus pirkti ir apmokėję už dokumentų rengimą. Tas faktas, kad buto techninės apskaitos byla buvo užsakyta ir parengta, už jos parengimą ieškovė buvo apmokėjusi, duoda pagrindą išvadai, jog ieškovė buvo pateikusi taip pat ir pareiškimą dėl buto privatizavimo. Sprendžiant pagal buto techninės apskaitos bylos parengimo datą (1992-02-14), vertinama, jog ieškovės pareiškimas dėl buto privatizavimo buvo pateiktas prieš tai, t. y. ne vėliau kaip 1992-02-14. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susitarimas su šeimos nariais dėl buto privatizavimo buvo pateiktas, nes tokiu susitarimą buvus patvirtina E. G. 1994-01-14 pareiškimas. Teismas sprendžia, kad šio dokumento įrodomoji galia nėra paneigta, kadangi pareiškimo originalas buvo saugomas prie privatizavimo dokumentų pas atsakovą, jame yra notaro padarytas įrašas ir patvirtinimas. Tai, kad notaro registre nėra įrašų apie šio dokumento sudarymą, nepaneigia paties pareiškimo notarinio patvirtinimo fakto. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad E. G. pareiškimo notarinis patvirtinimas buvo suklastotas. Privatizavimo tarnybos darbuotojai ieškovei patvirtino, kad jokių dokumentų netrūksta ir pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta, tai įrodyta ne tik ieškovės atstovės paaiškinimais, bet ir trečiojo asmens E. G. bei liudytojų E. Š., O. B. parodymais.

43Ištyrus paminėtus įrodymus, ir nustačius, kad ieškovė buvo pateikusi susitarimą su kitais šeimos nariais, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, sumokėjusi atitinkamas įmokas už dokumentų parengimą ir avansą, darytina labiau tikėtina išvada, kad prieš sudarant buto techninės apskaitos bylą ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl ginčo buto privatizavimo, t. y. iki 1992 m. vasario 14 d. (CPK 185str.).

44Teismas vertina, kad ieškovė tinkamai ir laiku išreiškė valią privatizuoti ginčo butą, atlikdama visus būtinus veiksmus.

45Dėl privatizavimo proceso neužbaigimo priežasčių

46Teismui nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovės žinioje buvę privatizavimo dokumentai nėra pilnai išsaugoti, teismui nėra pateikta dokumentų sunaikinimo aktų, todėl nėra pagrindo nustatyti, jog privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių. Ieškovė teigė, jog nebuvo gavusi jokio oficialaus pranešimo, kada bus sudaryta buto privatizavimo sutartis ar kad tokia sutartis nebus sudaroma su ieškove. Liudytojos E. Š., O. B. ir trečiasis asmuo E. G. patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad ieškovė keletą kartų buvo nuvykusi pasiteirauti, kada bus pabaigta privatizavimo procedūra, tačiau ieškovei vis būdavo liepiama laukti, teisinantis, jog yra daug susikaupusio darbo, nes daugelis nuomininkų pageidauja privatizuoti butus. Teismui nustačius, jog ieškovė tinkamai ir laiku atliko visus būtinus veiksmus, išreikšdama savo valią privatizuoti butą, o atsakovei nepateikus įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutarčiai ir ji apie tai buvo informavusi ieškovę, laikytina, jog privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės - kitos privatizavimo santykių šalies kaltės.

47Dėl ieškinio senaties taikymo

48Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, išaiškino, kad sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

50Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Valkininkų miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-630/2003; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga, bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.).

51Atsakovė prašo ieškinio senaties termino eigos pradžia laikyti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigą (1998 m. liepos 1 d.) arba 1999-01-21 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo momentą.

52Kaip matyti iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, ieškovė tinkamai ir laiku atliko būtinus veiksmus butui privatizuoti, o atsakovė atliko tik dalį veiksmų - pasirūpino buto techninės apskaitos bylos parengimu. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė atliko kitus veiksmus, įgyvendindama savo, kaip kitos pirkimo-pardavimo sutarties šalies, funkcijas tam, kad būtų užbaigtas privatizavimo procesas (pvz., buto įkainavimą). Atsakovė nepateikė taip pat ir duomenų, jog ji atliko savo tiesioginę pareigą informuoti ieškovę, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus ir ieškovei yra galimybė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba kad atsisakoma parduoti butą, todėl laikytina, kad atsakovė neinformavo ieškovės dėl tolesnės buto privatizavimo proceso eigos. Ieškovė nurodė, kad ji ne kartą kreipėsi į atsakovės tarnybas žodžiu, teiraudamasi dėl buto privatizavimo tolesnės eigos, jai žodžiu būdavo paaiškinama, jog visi dokumentai yra surinkti, reikia laukti pranešimo ir ji pasitikėjo atsakovo darbuotojais. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos ir trečiasis asmuo, todėl nėra pagrindo ja netikėti.

53Atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo suprasti, kad jos teisė pažeista jau tuomet, kai pasibaigė Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, tačiau delsė ir neatliko jokių aktyvių veiksmų nepateisinamai ilgą laiką, buvo aplaidi ir nerūpestinga, atmestini kaip nepagrįsti.

54Jokių aktyvių veiksmų neatlikimu laikytinas pasyvus laukimas, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu. Ieškovė įrodė, jog ji teiraudavosi dėl buto privatizavimo žodžiu, taigi, rūpinosi privatizavimo eiga. Įstatymai neįpareigoja asmens kreiptis į institucijas raštu, kai yra nustatyta asmenų priėmimo tvarka ir jiems informacija teikiama žodžiu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovė sunkiai susirgo ir 1997 metais jai buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, vėliau sveikatos būklė tik blogėjo, 2005 m. nustatyta antra invalidumo grupė, 2010 m. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, 2016 m. – specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 105-114). Imant domėn ieškovės sveikatos būklę, jos atliktus veiksmus (nuvykdavo į privatizavimo tarnybą ir teiraudavosi), laikytina, jog tokie jos veiksmai buvo aktyvūs, pagal jos individualias galimybes atitinkantys rūpestingo asmens elgseną. Tai, jog atsakovė (jos darbuotojai) nesuteikė ieškovei informacijos apie privatizavimo eigą, jau yra nustatyta, taigi atsakovė neatliko savo pareigos ieškovei, o ieškovės elgesys šiomis aplinkybėmis nelaikytinas aplaidžiu ir nerūpestingu.

55Atsakovės argumentas, kad ieškovė pasirašydama šią sutartį turėjo suprasti, jog nėra savininkė, o yra tik nuomininkė, kad butas nebus privatizuotas, atmestinas. Nėra įrodymų, kad iš nuomos sutarties pakeitimo ieškovė turėjo suvokti, jog atsakovė tokiu būdu išreiškė atsisakymą privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė paaiškino, kad jai nuvykus pasiteirauti apie buto privatizavimą, buvo nurodyta atnaujinti nuomos sutartį pagal naują formą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1999-01-21 su ieškove buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis (b.l. 17-18). Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Panemunės butų ūkis“, remdamasi Kauno miesto Panemunės rajono VK 1969-08-22 sprendimu Nr. 294, išnuomojo ieškovei ginčo gyvenamąją patalpą neterminuotam laikui, pakeičiant iki tol buvusią nuomos sutartį. Teismo vertinimu, iš nuomos sutarties atnaujinimo ieškovė negalėjo ir neturėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą. Akivaizdu, kad pakeitus seną nuomos sutartį nauja, ieškovės statusas nepasikeitė, nes ji liko buto pagrindine nuomininke kaip ir anksčiau, o naujai sudarytoje sutartyje liko įrašytas tas pats nuomos pagrindas - Kauno miesto Panemunės rajono VK 1969-08-22 sprendimas Nr. 294.

56Ieškovė nurodė, kad tik iš 2016-06-22 rašto Nr. 60-6-528 (b. l. 8) sužinojo, kad jai nepripažįstama teisė butą privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ir kad ji turi kreiptis į teismą. Įvertinus teismui pateiktus rašytinius dokumentus ir šalių paaiškinimus matyti, jog jokių duomenų apie tai, kad ieškovė buvo anksčiau informuota apie atsisakymą privatizuoti butą byloje nėra, todėl vertinama, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę sužinojo tik gavusi paminėtą raštą. Teismas konstatuoja, jog ieškovei ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2016-06-22 - tos dienos, kai ieškovei buvo pranešta, kad privatizavimas negali būti vykdomas. Tokia išvada daroma dėl to, kad savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą, tačiau savivaldybei to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

57Spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė turi teisę įsigyti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

58Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas: 600 Eur advokato pagalbai, 41 Eur žyminiam mokesčiui, iš viso 641 Eur, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Atsakovės argumentas, jog ji neturi atsakyti dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovei nesuteikta diskrecijos teisė patenkinti ieškovės prašymo parduoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą be teismo sprendimo, atmestinas, nes sprendimu nustatyta, jog atsakovė yra kalta dėl savo neveiklumo nebaigiant privatizavimo proceso.

59Proceso išlaidos šioje byloje sudaro 16,85 Eur. Jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 str.).

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

61Ieškinį tenkinti visiškai.

62Pripažinti ieškovei N. V., a. k. ( - ) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), lengvatinėmis sąlygomis, laikantis nuostatos, kad pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją.

63Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, ieškovei N. V., a. k. ( - ) 641 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

64Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, valstybei 16,85 Eur (šešiolika eurų 85 centus) proceso išlaidų.

65Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė,... 2. sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei,... 3. dalyvaujant:... 4. ieškovės N. V. atstovei advokatei Vidai Tarutienei,... 5. atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Augienei,... 6. trečiajam asmeniui E. G.,... 7. nedalyvaujant ieškovei N. V.,... 8. trečiajam asmeniui M. G.,... 9. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. V.... 10. Teismas... 11. Ieškovė prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias... 12. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovės... 13. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 14. Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovė praleido... 15. Trečiasis asmuo E. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį... 16. Liudytoja E. Š. parodė, kad jai yra žinoma , kad... 17. Liudytoja O. B. parodė, kad 1991 metais ateidavo pas... 18. Dėl taikaus ginčo išsprendimo ieškovė kreipėsi į atsakovę. Kauno miesto... 19. Teismas... 20. Ieškinio dalykas yra pripažinimas ieškovės teisės privatizuoti nuomojamas... 21. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 22. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas (įsigaliojo 1991 m.... 23. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, Valstybės paramos būstui... 24. Nuo 2015-01-01 įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas... 25. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 27. Dėl ginčo gyvenamosios patalpos atitikimo privatizavimo objekto kriterijams... 28. Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai apibrėžia pirkimo-pardavimo... 29. Byloje nėra ginčo, jog butas, kuriame gyvena ieškovė, gali būti... 30. Dėl ieškovės teisės būti gyvenamųjų patalpų privatizavimo subjektu ... 31. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, pirkti butą turi... 32. Pagal 2016-03-24 pažymėjimo apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis,... 33. Iš Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro... 34. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-04-05 raštai Nr. (3.11.4)KATS-2213,... 35. Ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat... 36. Dėl ieškovės valios išreiškimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas... 37. Ieškovė savo valią pasinaudoti teise privatizuoti butą galėjo išreikšti... 38. Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr.309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo... 39. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus... 40. Buto, esančio ( - ), techninės apskaitos bylos kopijoje matyti įrašai,... 41. Sprendžiant, ar ieškovė atliko per įstatyme nustatytą terminą veiksmus,... 42. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo buto techninės... 43. Ištyrus paminėtus įrodymus, ir nustačius, kad ieškovė buvo pateikusi... 44. Teismas vertina, kad ieškovė tinkamai ir laiku išreiškė valią... 45. Dėl privatizavimo proceso neužbaigimo priežasčių ... 46. Teismui nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, dėl kokių priežasčių... 47. Dėl ieškinio senaties taikymo... 48. Ieškinio senatis – tai įstatymo... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 50. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino... 51. Atsakovė prašo ieškinio senaties termino eigos pradžia laikyti Butų... 52. Kaip matyti iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių, ieškovė tinkamai ir... 53. Atsakovės argumentai, jog ieškovė turėjo suprasti, kad jos teisė pažeista... 54. Jokių aktyvių veiksmų neatlikimu laikytinas pasyvus laukimas, nesidomėjimas... 55. Atsakovės argumentas, kad ieškovė pasirašydama šią sutartį turėjo... 56. Ieškovė nurodė, kad tik iš 2016-06-22 rašto Nr. 60-6-528 (b. l. 8)... 57. Spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę buto... 58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 59. Proceso išlaidos šioje byloje sudaro 16,85 Eur. Jos priteistinos valstybei... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 61. Ieškinį tenkinti visiškai.... 62. Pripažinti ieškovei N. V., a. k. ( -... 63. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319,... 64. Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319,... 65. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...