Byla 2K-556/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. (J. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendis, kuriuo E. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – E. J. nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, E. J. paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 5 d. (trys dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai. Iš E. J. nukentėjusiajam J. G. priteista 2000 Lt dydžio neturtinės žalos.

2Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu E. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4E. J. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo mokėjimo priemonės duomenimis, t. y. 2007 m. balandžio 27 d. AB „Sampo bankas“ skyriuje, esančiame prekybos centre „Akropolis“ (adresas: Ozo g. 25, Vilnius), apgaule prisistatydamas filialo darbuotojai G. D. J. G. teisėtu atstovu, neteisėtai įgijo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – „Sampo E-bankas“ plastikinę slaptažodžių kodų lentelę, voką su vartotojo kodu bei slaptažodžiu ir nuo jų įgijimo neteisėtai laikė savo bute, esančiame Vilniuje, ( - ), iki 2008 m. birželio 3 d. 17.00 val. atliktos kratos.

5E. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, t. y. neteisėtai įgijęs ir laikydamas svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo J. G. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – „Sampo E-bankas“ plastikinę slaptažodžių kodų lentelę, voką su vartotojo kodu ir slaptažodžiu, 2008 m. balandžio 20 d. 20.46 val. savo bute, esančiame Vilniuje, ( - ), interneto ryšiu prisijungdamas iš savo kompiuterio IP:78.60.240.178 ir 2008 m. gegužės 17 d. 0.03 val., Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš kompiuterio IP:78.60.181.211 prie „Sampo E-bankas“ elektroninės bankininkystės sistemos, neteisėtai rinko duomenis apie J. G. privatų gyvenimą – turimas pinigines lėšas banko sąskaitoje, įvykdytus pavedimus ir gautas pajamas.

6Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendį – E. J. paskirti galutinę dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, ir priteisti jam iš E. J. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, jog E. J. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau, spręsdamas bausmės paskyrimo bei nustatydamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, priėmė aiškiai neteisingus sprendimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus.

8Kasatorius teigia, kad nors skirdamas bausmę E. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, tačiau jis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. J. už padarytas veikas ne pačią griežčiausią BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o švelnesnę alternatyvią bausmę – baudą. Kasatorius pažymi, kad E. J. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kasatorius sutinka su, jo nuomone, teisingu prokuroro prašymu subendrinus bausmes iš dalies jas sudedant paskirti E. J. galutinę bausmę dvejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

9Taip pat kasatorius nurodo, kad prašė teismo priteisti jo naudai iš E. J. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl neteisėtų E. J. veiksmų jautė nuolatinę psichologinę įtampą, nes šis prieš nukentėjusiojo valią vežė jį į notarų biurą, atvažiuodavo į darbą, nuolat gąsdindavo esant bendradarbiams, tiesiogiai sakė, kad bus blogai, taip pat skleidė apie jį žinias, kad jis (kasatorius) yra nepatikimas partneris, taip žemindamas jį, be to, patyrė didelių išgyvenimų dėl to, jog jo sąskaitos bankuose buvo areštuotos, todėl negalėjo atsiskaityti už butą, su kitais asmenimis, o tai atsiliepė jo reputacijai. Kasatoriaus nuomone, teismas, priteisdamas jam iš E. J. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, labiau atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį nei į jo, kaip nukentėjusiojo, išgyvenimus, stipriai pakeitusius jo gyvenimą, ignoravo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

10Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl bausmės E. J. paskyrimo

12Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta.

13Vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (1 dalis); skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (2 dalies 1–7 punktai).

14Įvertinęs pagal BK 54 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimui reikšmingas bylos faktines aplinkybes (E. J. padarytos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijoms, jis teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą) bei atsižvelgdamas į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, apeliacinės instancijos teismas E. J. už padarytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė baudas, pripažinęs, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus ne pačią griežčiausią BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o švelnesnę alternatyvią bausmę – baudą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, teisingai taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės paskyrimo, tinkamai individualizavo E. J. paskirtas bausmes. Kasatoriaus nuomonė, kad bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti paskyrus E. J. švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę, paremta tik subjektyviu vertinimu ir selektyviai atsižvelgiant į tas bylos aplinkybes, kurios neigiamai apibūdina E. J. (anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių). Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti savo sprendimą. Bylos duomenimis, E. J. anksčiau teistas, tačiau teistumai išvykę, todėl jis prilyginamas pirmą kartą teisiamam asmeniui, kuriam pagal bendrą BK 55 straipsnyje nurodytą taisyklę turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

15Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino BK normas, susijusias su bausmės E. J. skyrimu, todėl konstatuoti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą nėra teisinio pagrindo.

16Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

17Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18Bylos duomenimis, nukentėjusysis J. G. dėl prieš jį padarytų BK 167 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų prašė priteisti iš nuteistojo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas jo civilinį ieškinį, nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertino 2000 Lt suma. Nustatydamas tokį piniginį neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą neturtinės žalos sampratą ir pagal šioje byloje reikšmingas faktines aplinkybes įvertino įstatyme nustatytus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus. Kasaciniame skunde akcentuojami dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, tačiau tik dalis jų atitinka bylos aplinkybes ir yra tiesiogiai susiję su E. J. padarytais nusikaltimais. Objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, kad E. J. prieš nukentėjusiojo valią vežė jį į notarų biurą, atvažiavęs į darbą gąsdindavo esant bendradarbiams, skleidė apie jį žinias, kad yra nepatikimas partneris, ir pan., todėl šios aplinkybės apskaičiuojant neturtinės žalos dydį nevertintinos. Tuo tarpu dėl padarytų nusikaltimų patirtos nukentėjusiojo neigiamos emocijos, sutrikdytas įprastas gyvenimo būdas, pažeminimas, baimė ir pan. apeliacinės instancijos teismui apskaičiuojant neturtinio pobūdžio padarinius buvo įvertinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala nėra susijusi su fiziniui asmeniui gyvybiškai svarbių gėrių (sveikata, gyvybe) pažeidimu, todėl jo reikalaujamas 20 000 Lt neturtinės žalos dydis pažeistų vertybių pobūdžio ir kilusių padarinių prasme yra neproporcingai didelis.

19Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 2000 Lt neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,... 4. E. J. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai... 5. E. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai rinko... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. prašo pakeisti... 7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino,... 8. Kasatorius teigia, kad nors skirdamas bausmę E. J. pagal BK 167 straipsnio 1... 9. Taip pat kasatorius nurodo, kad prašė teismo priteisti jo naudai iš E. J. 20... 10. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl bausmės E. J. paskyrimo ... 12. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma... 13. Vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo... 14. Įvertinęs pagal BK 54 straipsnio 2 dalį bausmės skyrimui reikšmingas bylos... 15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 16. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ... 17. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 18. Bylos duomenimis, nukentėjusysis J. G. dėl prieš jį padarytų BK 167... 19. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. kasacinį skundą atmesti....