Byla 1S-263-185/2014
Dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant M. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Baranauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant M. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

2Teisėjas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

3Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. sausio 10 d. perdavė Visagino miesto apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu baudžiamąją bylą, kurioje M. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., t. y. kaltinamas tuo, kad 2012 m. gruodžio 5 d., apie 12 val. 50 min., kelyje Visaginas – Kalviškės – Rimšė, kelio 7 kilometre, vairuodamas sunkvežimį „MAN“, valst. Nr. ( - ) priklausantį UAB „A.“ ir eksploatuojamą pagal 2012 m. lapkričio 26 d. panaudos sutartį sudarytą tarp UAB „A.“ ir UAB ( - ), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 16, 19, 133, punktų reikalavimus, tai yra vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivio saugumui kelionės metu užtikrinti, vežė keleivį neprisisegusį automobilio saugos diržo, vairavo transporto priemonę neturėdamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į griovį ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kartu su juo važiavusio keleivio Vaido Sauliaus sveikata, – jam konstatuota kompresinis stuburo krūtininio IX slankstelio lūžimas su trauminiu stuburo smegenų uždegimu, paraplegija (apatinių galūnių paralyžius, dubens organų funkcijos sutrikimas), kairių VII – IX šonkaulių lūžimas, hemotoraksas kairėje.

4Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas 2014 m. vasario 13 d. rašytinio proceso tvarka, spręsdamas baudžiamosios bylos, kurioje M. J. kaltinamas pagal BK 281 str. 3 d., perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d., 3 d., priėmė nutartį baudžiamąją bylą Nr. ( - ) perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir tam nustatė 2 mėnesių terminą. Teismas minėtą nutartį grindė tuo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, nes kaltinamajame akte nėra nurodyta tiksli padarytos nusikalstamos veikos vieta (nėra nurodyta, ar M. J. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta Ignalinos rajono ar Visagino savivaldybės teritorijoje), o tai, teismo nuomone, trukdo ne tik nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, bet ir neleidžia teisingai išspręsti klausimo dėl jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kadangi nėra aišku, ar ši byla yra teisminga Visagino miesto apylinkės teismui.

5Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Galič prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutarties argumentai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti ir nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Teigia, jog byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Šioje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė jam išnagrinėti bylos teismingumo klausimą ir nagrinėti bylą iš esmės, jog nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Prokurorės nuomone, priešingai nei nurodyta apylinkės teismo nutartyje, kaltinamasis aktas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame pakankamai išsamiai aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, bei nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent tam tikro kelio kilometras. Taip pat teisingai pastebėjo apylinkės teismas, kaltinamajame akte nurodyta ir tai, kad byla yra teismingas Visagino miesto apylinkės teismui ir nors nenurodyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra būtent Visagino savivaldybės teritorijoje, tačiau šis trūkumas, prokurorės nuomone, netrukdo nustatyti bylos teismingumą įvertinus byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis.

6Pažymi, jog įstatymas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Taigi teismas, remdamasis šia įstatymo norma, turi teisę bylos nagrinėjimo metu atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą bei kitus tyrimo veiksmus, padėsiančius nustatyti, ar įvykio vieta yra Visagino savivaldybės ribose. Be to tiksliai išsiaiškinti ir nustatyti Ignalinos rajono ir Visagino savivaldybės ribas, turint duomenų apie konkretaus kelio kilometrą, kelios ženklinimą ir t. t., teismas gali vadovaudamasis atitinkamais teisės aktais, kuriais nustatytos šių administracinių vienetų ribos. Įstatymas taip pat suteikia teisę prokurorui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pakeisti kaltinimą ir konkrečiu atveju tokiu būdu patikslinti nusikalstamos veikos padarymo vietą. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, įvardytos kaip kaltinamojo akto trūkumai, o būtent, įvykio vietos netikslus nustatymas, gali ir turi būti išaiškintos ir išspręstos teisminio nagrinėjimo metu ir netrukdo spręsti baudžiamosios bylos teismingumo klausimo, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais. Nustatytas kaltinamojo akto trūkumas, t. y. nusikalstamos veikos padarymo vietos netikslus įvardijimas kaltinamajame akte, laikytinas formaliu, netrukdančiu teismui nagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 str. 1 d. nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje 2014 m. sausio 10 d. surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai netrukdo spręsti teismingumo klausimo ir gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui nebuvo jokio pagrindo. Apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla grąžintina parengti ją nagrinėti teisme.

7Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą tenkinti.

8Skundas tenkinamas.

9Bylos parengimo nagrinėti teisme metu vienas iš sprendimų, kurį teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, gali priimti, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 str. 3 p.). Vadovaujantis BPK 234 str. 2 d. nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

10BPK 219 str. nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys – kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

11Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p.). Tačiau kartu pažymima, kad kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame baudžiamojo kodekso straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 str. 1 d.). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Nors kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, tačiau šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

12Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, jog baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kadangi jame nenurodyta tiksli padarytos nusikalstamos veikos vieta (nenurodyta, ar M. J. inkriminuojama nusikalstama veika padaryta Ignalinos rajono ar Visagino savivaldybės teritorijoje), o tai, teismo nuomone, trukdo ne tik nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, bet ir neleidžia teisingai išspręsti klausimo dėl bylos teismingumo, todėl byla perduotina prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 str. reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos visos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys. Iš baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti M. J. anketiniai duomenys, pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, nurodyti duomenys, kuriais M. J. grindžiamas kaltinimas, nurodyti kiti BPK 219 str. numatyti duomenys. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su prokurorės skundo teiginiais, kad išsiaiškinti ir nustatyti, ar M. J. inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta Visagino savivaldybės ribose ar Ignalinos rajono teritorijoje, turint duomenų apie konkretų kelią, kilometrą ir t. t., taip kartu išspręsti ir baudžiamosios bylos teismingumo klausimą, galėjo pats apylinkės teismas, vadovaudamasis atitinkamais teisės aktais, kuriais nustatytos šių administracinių vienetų ribos arba dėl šių ribų išsiaiškinimo galėjo pateikti užklausas atitinkamoms institucijoms. Susipažinęs su įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga bei Panevėžio apygardos teismo posėdyje prokurorės pateiktais papildomais dokumentais: 2014-03-06 Utenos apskrities VPK Visagino PK Viešosios policijos skyriaus raštu Nr. 89-49-2055 ir 2014-03-06 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Eismo informacijos ir valdymo skyriaus raštu Nr. 2-1093, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad M. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos vieta yra ne Visagino savivaldybės teritorijoje. Be to, kaip teisingai skunde nurodė prokurorė, įstatymas suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 str.). Taigi apylinkės teismas, remdamasis šia įstatymo norma, turi teisę bylos nagrinėjimo teisme metu atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ar kitus tyrimo veiksmus, padėsiančius nustatyti, ar įvykio vieta yra Visagino savivaldybės ribose. Taip pat įstatymas suteikia teisę pačiam teismui tikslinti pareikštą kaltinimą, jei dėl to nesikeičia esminės faktinės inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neturi įtakos veikos kvalifikacijai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Šią įstatymo suteiktą teisę pakeisti kaltinimą iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos turi ir prokuroras. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai šiuo atveju nėra esminiai, trukdantys teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, ir gali bei turi būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 str. 1 d. nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

13Apibendrinus tai, kas išdėstyta, bei siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo principų, daroma išvada, kad skundžiama nutartimi Visagino miesto apylinkės teismas nepagrįstai bylą perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, todėl nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui.

14Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

15Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį, kuria byla grąžinta prokurorui, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai