Byla A-143-215-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Gintarui Abaravičiui, atsakovo atstovui advokatui Deividui Poškai, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovui Gediminui Juciui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 – 2), kurį patikslino (b. l. 7 – 9), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. S1-287 „Dėl žemės sklypo, skirto golfo laukams įrengti Trakų r. sav., Trakų sen., Užutrakio k., detaliojo plano rengimo“.

5Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktams, Teritorijų planavimo įstatymo

624 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintos ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbtos Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos (toliau – Schema) sprendiniams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų (toliau – Nuostatai) 6 ir 8 punktų reikalavimams. Pareiškėjas pažymėjo, jog šiuo sprendimu atsakovas nusprendė leisti rengti žemės sklypo, skirto golfo laukams įrengti Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje, Užutrakio kaime, detalųjį planą, kurio tikslai – teritorijos ribų, ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo režimo bei statybos reglamentų nustatymas. Teigė, jog apie šį sprendimą sužinojo iš Trakų rajono savivaldybės internetinio puslapio www.trakai.lt., nors pagal įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 12 straipsnio reikalavimus atsakovas turėjo ne tik paskelbti sprendimą internetiniame puslapyje, bet ir paskelbti informacinį pranešimą vietinėje spaudoje, nurodant sprendimo priėmimo datą, numerį, antraštę, išdėstyti priimto sprendimo esmę. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra nesuderinamas su Nuostatuose numatytais istorinio nacionalinio parko uždaviniais ir prieštarauja šių Nuostatų 6 punktui, įtvirtinančiam draudimą kurti parko teritorijoje naujas, iš jų ir rekreacines, įmones, naikinti

7ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų ir kitų saugomų objektų vertės požymius, bei 8 punktui, nustatančiam, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo normų sąvado ir statybos reglamentų nustatyta tvarka, o jų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas taip pat prieštarauja Schemos sprendiniams. Ši teritorija yra prezervacinėje (apsauginėje) istorinio nacionalinio parko zonoje – kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijoje, išskirtoje aplink Trakų miestą, – Galvės ežero šiaurinės pakrantės laukuose. Šios prezervacinės (apsauginės) parko zonos nustatymo tikslas – apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kurios atveria panoramą į Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose. Šiai teritorijai numatytas ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios pagrindiniams istorinio nacionalinio parko uždaviniams. Šios teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – Sąlygos) XIX skyrius „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“. Teritorija tvarkoma pagal žemėtvarkos projektus. Pareiškėjas nurodė,

8kad atsakovas šio sprendimo negalėjo priimti ir todėl, kad tokį detalųjį planavimą draudžia

9ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą įgyvendina Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytas funkcijas, Nuostatuose įtvirtintus parko uždavinius ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-260 patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos nuostatuose (toliau – Direkcijos nuostatai) apibrėžtus veiklos tikslus bei vykdydamas jam pavestus uždavinius gina viešąjį interesą.

10Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 60 – 67) prašė skundą atmesti.

11Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, nes:

121. Pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymu yra suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl kitų asmenų teisių, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Ginti viešuosius interesus pareigūnai ir institucijos gali tik įstatymų nustatytais atvejais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 3 d.). Pareiškėjas nenurodė, kokiame įstatyme yra įtvirtinta jo teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, kadangi skunde nurodyta Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalis tokios teisės jam nesuteikia. Teisė ginti viešąjį interesą teisme gali būti nustatyta tik įstatymo, o ne poįstatyminių aktų, todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl tokios teisės įtvirtinimo poįstatyminiuose teisės aktuose, t. y. Nuostatuose ir Direkcijos nuostatuose. Nustačius, kad pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymu suteikta teisė ginant viešąjį interesą pateikti skundą dėl ginčijamo sprendimo, turėtų būti įvertinta, ar skundžiamas sprendimas pažeidžia subjektines pareiškėjo teises arba įstatymų saugomus jo interesus. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios jo subjektinės teisės buvo pažeistos.

132. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, priimtas teisės aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik nustačius jo tikslus bei pagrindus ir jų prieštaravimą specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, pažeisdamas procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą administracinėse bylose, skunde nenurodė skundžiamo sprendimo tikslų, kurie prieštarautų specialiųjų planų sprendiniams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl nepagrįstai reikalauja panaikinti sprendimą Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Pareiškėjas nenurodė tariamų teisės aktų pažeidimų, kurie patvirtintų planavimo tikslų neteisėtumą.

143. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Nuostatuose įtvirtintiems šio parko uždaviniams. Parko uždaviniai yra nustatomi Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti. Sistemiškai aiškinant Saugomų teritorijų įstatymą, matyti, kad steigiant istorinius nacionalinius parkus yra siekiama bendrų nacionalinių parkų steigimo tikslų, inter alia, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui. Sąlygų rekreacijai sudarymas yra neatsiejamas nuo tinkamos rekreacijai infrastruktūros tinklo saugomose teritorijose kūrimo, tobulinimo ir vystymo. Saugomų teritorijų įstatymu siekiama harmoningos pusiausvyros. Nei šis įstatymas, nei kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenustato draudimų vykdyti saugomų teritorijų detalųjį planavimą, teisės aktų nustatyta tvarka laikantis specialiųjų teisės normų vykdyti su saugomų teritorijų infrastruktūros vystymu susijusią veiklą. Nuostatai įtvirtina tokius uždavinius kaip plėtoti pažintinį turizmą, sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, trumpalaikį poilsiavimą specialiai tam įrengtose ir skirtose teritorijose (5.13 p.), o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtintas Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato, jog parke skatinamas pažintinio turizmo organizavimas (59.8 p.), rekreacinės infrastruktūros kūrimas (59.10 p.). Pareiškėjas suabsoliutina vienų tikslų siekimą ir visiškai ignoruoja kitus, sistemiškai neaiškina Nuostatų, todėl daro visiškai nepagrįstas prielaidas apie skundžiamo sprendimo prieštaravimą parko uždaviniams. Be to, Nuostatų

155 punkte nustatyti uždaviniai taikomi pareiškėjui ir reglamentuoja jo veiklą, todėl netaikomi Trakų rajono savivaldybės priimamiems sprendimams.

164. Pareiškėjas nenurodė, kokie skundžiamame sprendime įtvirtinti detaliojo planavimo tikslai prieštarauja Nuostatų 6 punkto reikalavimams. Klausimai, susiję su naujų, iš jų ir rekreacinių, įmonių kūrimu arba naikinimu, arba keitimu istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų ir kitų saugomų objektų vertės požymių, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami. Skundžiamame sprendime įtvirtintas leidimas rengti detalųjį planą, kurio tikslai yra teritorijos ribų ploto, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamentų nustatymas. Atkreipė dėmesį, kad skunde nėra nurodyta, kaip šie tikslai arba žemės sklypo naudojimas golfo laukams įrengti pažeidžia Nuostatų 6 punkto reikalavimus.

175. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Nuostatų

188 punktui. Skundžiamas sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas (projektas). Šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti jokie teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai arba jų sprendiniai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, skundžiamas sprendimas nėra planavimo dokumentas. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas nėra planavimo dokumentas, akivaizdu, kad jam nėra taikomi Nuostatų 8 punkto reikalavimai. Skundžiamas sprendimas ir jo tikslai visiškai atitinka Schemos, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus.

196. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja Schemos sprendiniams. Iš Schemos matyti, kad šalia Užutrakio dvaro sodybos yra numatytas golfo laukų, kaip rekreacinio objekto, įrengimas. Schemoje ši teritorija pažymėta raide ,,G“. Schemoje pažymėti golfo laukai buvo priskirti prie siūlomų įrengti rekreacinės infrastruktūros objektų. Jie užtikrina su rekreacijos ir turizmo veikla susijusių parko tikslų ir uždavinių siekimą ir atitinka Nuostatų bei Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus. Pažymėjo, kad numatoma planuoti teritorija (147 ha) 1996 m. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu buvo išnuomota žemės ūkio kooperatyvui ,,Apušė“, kuris buvo pradėjęs detaliojo planavimo procedūrą siekiant panaudoti teritoriją golfo laukams įrengti. 1998 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 01-163 ,,Dėl galimybės įrengti golfo žaidimo laukus Trakų istoriniame nacionaliniame parke“ šio parko direktorius nurodė, kad neprieštarautų, jei parko teritorijoje minėtam žemės ūkio kooperatyvui išnuomotose žemėse aplink Apušės ežerą būtų įrengti golfo žaidimo laukai pagal parengtus ir įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus. Schemos sprendiniai, susiję su golfo laukais, nuo 1998 m. nebuvo pakeisti, todėl toks pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas akivaizdžiai prieštarauja valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo ir teisėtų lūkesčių principams.

207. Pareiškėjas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja parko prezervacinės (apsauginės) funkcinės zonos kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos teisiniam režimui, t. y. jog atsiras neigiamą vizualinį poveikį turintys objektai, kurie pažeis atviras kraštovaizdžio erdves, arba bus pastatyti kraštovaizdžio estetinę vertę mažinantys statiniai (neišvaizdūs, kraštovaizdyje nederančio architektūrinio stiliaus) ir želdiniai, užstojantys kultūros paveldo objektus. Pareiškėjo skundas yra paremtas nepagrįstomis prielaidomis ir deklaratyviais samprotavimais apie galimus pažeidimus, kurie gali būti padaryti remiantis skundžiamu sprendimu. Šiuo sprendimu nebuvo išduotas leidimas statyboms, nenumatytoms Schemoje, ar kitu būdu nebuvo suteikta teisė vykdyti tokias statybas, o tik buvo leista rengti teritorijos, skirtos rekreacijos ir turizmo plėtrai, detalųjį planą. Leidimo rengti teritorijos detalųjį planą išdavimas reiškia, kad detaliojo plano rengimo metu, dalyvaujant visuomenei ir kompetentingoms institucijoms bei vykdant visas privalomas teisės aktų procedūras, yra rengiamas teritorijos detalusis planas. Detaliojo planavimo metu yra nustatoma, ar galima statyba nurodytoje teritorijoje, ir, jei galima, tai kokiomis sąlygomis.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau – Valstybinė kultūros paveldo komisija) atsiliepimu į skundą (b. l. 57) prašė skundą patenkinti.

22Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad 140 ha žemės sklypas, esantis Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje, Užutrakio kaime, dėl kurio atsakovas priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą, yra priskirtas prie rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 583). Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniu, žemės sklypai, esantys valstybinių parkų ir valstybinių draustinių teritorijose, ypač vertingose rekreaciniu požiūriu, yra išperkami valstybės, o šių teritorijų ribas nustato Vyriausybė. Atkreipė dėmesį, kad sprendimo turinys neatskleidžia, kokio masto veikla būtų vykdoma planuojamoje teritorijoje. Sprendžiant pagal teritorijos dydį ir pagal tai, kad tarp planavimo tikslų nurodyta statybos reglamentų nustatymas, teigė, kad šiuo sprendimu atsakovas pažeidė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnį, kadangi prieš priimant sprendimą leisti rengti detalųjį planą turėjo būti kreiptasi dėl šios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija) atsiliepimu į skundą (b. l. 55) prašė skundą patenkinti.

24Kultūros ministerija nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas negalėtų būti vykdomas, jei jo pagrindu rengiamas detalusis planas prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Schemos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, reikalavimams.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į skundą (b. l. 54) nurodė, kad jis nepagrįstai įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 48 str. 1 d.).

26II.

27Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu

28(b. l. 135 – 142) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo 2005 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. S1-287.

29Teismas nustatė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 ,,Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-239), tačiau nenurodyta, kokiomis būtent normomis buvo vadovautasi. Sprendime taip pat nenurodytas žemės sklypo plotas, kurio detalųjį planą leista rengti. Kadangi ginčijamas sprendimas yra dėl detaliojo teritorijos planavimo, atsakovas turėjo remtis ir Teritorijų planavimo įstatymu. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad skundžiamas sprendimas yra dėl Trakų istoriniame nacionaliniame parke, t. y. saugomoje teritorijoje, esančio žemės sklypo. Teritorijų valstybiniuose parkuose detalusis planavimas gali būti vykdomas vadovaujantis ne tik Teritorijų planavimo įstatymu, bet ir kitais specialiaisiais teisės aktais, kurie reglamentuoja veiklos saugomose teritorijose, jų apsaugos ir tvarkymo ypatumus. Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra teritorijos planavimo dokumentas ir šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti jokie teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų projektai arba jų sprendiniai. Teismas pabrėžė, jog atsakovas, priimdamas sprendimą, iš viso nesivadovavo Teritorijų planavimo įstatymu ir sprendime nenurodė nei vieno iš šio įstatymo 22 straipsnio

301 dalyje numatytų detaliųjų planų rengimo pagrindų. Savivaldybių administravimo subjektai (ABTĮ 2 str. 9 d.), priimdami administracinius sprendimus, turi laikytis teisės aktų hierarchijos principo ir visų pirma remtis įstatymais, o tik po to, esant reikalui, poįstatyminiais teisės aktais. Teismas konstatavo, kad Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriomis vadovavosi atsakovas, negali būti laikomos pakankamu teisiniu pagrindu atsakovui priimti sprendimą dėl leidimo rengti detalųjį planą saugomoje teritorijoje – istoriniame nacionaliniame parke. Teismas pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymas specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams priskiria (15 str. 1 d. 5 p.) saugomų teritorijų ir jų zonų planus (projektus) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomos saugomų teritorijų arba atskirųjų dalių naudojimo ir apsaugos kryptys, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribos ir reglamentai, konkrečios tvarkymo priemonės (2 str. 22 d.), ir saugomų teritorijų tinklų ir atskirųjų dalių schemas – specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, nustatančius saugomų teritorijų tinklų formavimo, naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją (2 str. 23 d.). Kad saugomų teritorijų planavimo schemos yra specialusis planavimo dokumentas nustato ir Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys, 13 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 2 dalis. Pagal paminėtas Teritorijų planavimo įstatymo bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas Schema yra specialusis teritorijos planavimo dokumentas. Atsakovas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas leisti rengti detalųjį planą žemės sklype, kuris yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, privalėjo vadovautis Schema (tiek rašytine, tiek grafine jos dalimis) ir kitais jos 3 dalyje išvardintais teisės aktais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 ,,Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ vertingam kultūriniu bei gamtiniu požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi, etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Teismas nurodė, kad pagal Schemą teritorija, kurioje atsakovas leido rengti detalųjį planą, yra prezervacinėje (apsauginėje) Trakų istorinio nacionalinio parko zonoje, kurią sudaro apsauginiai miškai bei kultūros kompleksų vizualinės apsaugos teritorijos. Šiai zonai yra nustatytas ribotas žemės ir miško naudojimas, pažintinė bei verslinė rekreacija, kitos funkcijos, neprieštaraujančios pagrindiniams parko uždaviniams (Nuostatų 5 p.). Teismas pabrėžė, jog nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai, kad Nuostatų 5 punkte numatyti uždaviniai netaikomi savivaldybės priimamiems sprendimams. Pareiga atsakovui vadovautis šiais Nuostatais kyla iš Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Teritorijų planavimo įstatymo

3124 straipsnio 4 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto. Teismas, palyginęs atsakovo pateiktą planą tos parko teritorijos dalies, kurioje skundžiamu sprendimu yra leista rengti detalųjį planą golfo laukams įrengti, su pareiškėjo pateiktu specialiuoju planavimo dokumentu – Schema, nustatė, kad Schemoje raide „G“ pažymėta teritorija nepatenka į atsakovo pateiktame plane jo paties pažymėtą 140 ha teritoriją, kurioje pagal minėtą sprendimą Trakų rajono savivaldybėje, Trakų seniūnijoje, Užutrakio kaime, numatoma rengti detalųjį planą golfo laukams įrengti. Teismas nurodė, kad atsakovas, leisdamas rengti detalųjį planą Trakų istorinio nacionalinio parko prezervacinėje (apsauginėje) zonoje, negalėjo nustatyti tokių detaliojo plano rengimo tikslų, kurie kaip nors pakeistų specialiuoju teisės aktu – Schema – numatytas šios teritorijos dalies tvarkymo, naudojimo, apsaugos ir vystymo sąlygas, o taip pat negalėjo nustatyti tokių tikslų, kurie prieštarautų minėtoms Saugomų teritorijų įstatymo (13 str. 2 d. 4 p.), Nuostatų (6.8 p.) normoms. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis iki sprendimo priėmimo atliko kokius nors veiksmus, siekdamas išsiaiškinti, ar numatyti detaliojo planavimo tikslai neprieštaraus Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Teismas pažymėjo, jog turėjo būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai privalomasis vertinimas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str., Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 10.2, 12.4 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 263 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų 2 priedėlis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 329 patvirtinti Rekreaciniu požiūriu vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, sąrašas ir ribų planai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 583, Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 12 p.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke – esančiam žemės sklypui, kuriame atsakovas skundžiamu sprendimu leido rengti detalųjį planą golfo laukams įrengti, yra įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais nustatyti specialūs jo saugojimo, tvarkymo ir priežiūros reikalavimai, tačiau atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, nesivadovavo nei specialiuoju planavimo dokumentu – Schema, nei kitais aukščiau paminėtais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, nors privalėjo jais vadovautis. Atsakovas ginčo sprendime nustatė tokius detaliojo plano rengimo tikslus (pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, tvarkymo ir naudojimo režimo bei

32statybos reglamentų nustatymas), kurie yra nukreipti į istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio prezervacinėje (apsauginėje) zonoje, joje įrengiant golfo laukus, keitimą, o tai prieštarauja specialiojo plano – Schemos – sprendiniams ir šios zonos tikslui – saugoti atitinkamas istoriškai susiformavusias atviras vizualines kraštovaizdžio erdves. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo sprendimas pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, Nuostatų 6, 8 punktuose nustatytus draudimus, o taip pat prieštarauja Nuostatų 5, 5.2, 5.5, 5.12 punktuose nurodytiems šio parko uždaviniams. Todėl pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį. Neteisėtas administravimo subjekto sprendimas leisti rengti detalųjį planą negali būti pateisinamas tuo, kad šis sprendimas nėra teritorijos planavimo dokumentas, o pats detalusis planas turi būti rengiamas pagal nustatytas planavimo sąlygas ir suderintas su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Leidimas rengti detalųjį planą yra parengiamasis administracinis veiksmas detaliajam teritorijos planavimui ir jis turi atitikti visus įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 26 d. pritarimas dėl 140 ha ploto žemės sklypo detaliojo plano rengimo neturi jokios įtakos vertinant, ar ginčo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas padarė išvadą, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija laikytina tinkamu pareiškėju paduoti skundą teismui dėl administracinio akto, kuris pažeidžia saugojimo ir tvarkymo režimą objekte – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, kurio veiklą teisės aktais nustatyta tvarka jai pavesta organizuoti ir juo rūpintis (Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d.. Direkcijos nuostatų 7.6 p.). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo skundą patenkino.

33III.

34Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 147 – 157) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

351. Teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektų pareigos nurodyti absoliučiai visus teisės aktų straipsnius, kuriais priimant viešojo administravimo aktą yra remiamasi, todėl skundžiamame sprendime buvo nurodyti teisės aktai, kuriais remiamasi de integro, aiškinant jų nuostatas sistemiškai, bet neišskiriant nė vieno teisės akto straipsnio.

362. Neginčija pareigos, priimant skundžiamą sprendimą, vadovautis teismo nurodytais teisės aktais. Remtis šiais teisės aktais įpareigoja ir sprendime nurodytas Teritorijų planavimo įstatymas, kuris yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis teritorijų planavimą, nukreipiantis į kitus teisės aktus. Visų be išimties teisės aktų nurodymas viešojo administravimo akte yra objektyviai neįmanomas bei neatitinka protingumo principo.

373. Skundžiamame sprendime Teritorijų planavimo įstatymas yra nurodytas, o šio sprendimo teisinis pagrindas buvo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis (1, 2, 3, 4 p.).

384. Iš Schemos matyti tik principinis specialiojo plano sprendinys, jog toje vietovėje turi būti įrengti golfo laukai, tikslaus golfo laukų užimamo ploto ir padėties vietovėje klausimo išsprendimą paliekant žemesnio lygio teritorijų planavimo procesui. ,,G“ raidė Schemoje apskritai nėra skirta žymėti teritorijoms, o žymi rekreacijos įstaigas ir įrengimus.

395. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatyme, Schemoje ir Nuostatuose įtvirtintoms teisės normoms. Hipotetinės teisės aktų pažeidimo grėsmės negali būti laikomos pagrindu panaikinti sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-792/2006).

406. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet jis nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu.

417. Pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1, 3 dalių pagrindais. Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalies nuostatos neįtvirtina pareiškėjo teisės ginti viešuosius interesus teisme. Teisė ginti viešąjį interesą teisme gali būti nustatyta tik įstatymo, todėl Direkcijos nuostatų 7.6 punktas netaikytinas. Tai pagrindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A10-284/2005.

428. Šiam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo (Teritorijų planavimo įstatymo 34 str. 1 d., 34 str. 2 d. 2 p., 35 str. 4, 5 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-81/2006).

43Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą

44(b. l. 163) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

45Kultūros ministerija nurodo, kad teismas teisingai išnagrinėjo ir taikė Saugomų teritorijų įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas, motyvuodamas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. S1-287 neteisėtumą.

46Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162) nurodo, kad jis nepagrįstai įtrauktas į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes bylos išsprendimas jo teisėms ir pareigoms įtakos neturės.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV.

49Apeliacinis skundas atmestinas.

50Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo teisės leisti rengti detalųjį planavimą (nustatant tokio planavimo tikslus) valstybinio parko (Trakų istorinio nacionalinio parko) teritorijoje. Todėl, jį nagrinėjant, pirmiausia taikytinos specialaus įstatymo – Saugomų teritorijų įstatymo - nuostatos.

51Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, pareiškėjas yra speciali institucija, kuri atsako už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas. Ši įstatymo norma suteikia teisę valstybinio parko direkcijos (pareiškėjo) kompetencijos dalį nustatyti direkcijos nuostatuose. Tai reiškia, kad direkcijos nuostatuose nustatyta kompetencija, kuri neviršija Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nustatytos kompetencijos, yra nustatyta įstatymo ir jo leidžiama. Išvardintos nuostatos leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad pareiškėjas turi specialią, įstatymo nustatytą kompetenciją vykdyti įstatymo jam keliamas užduotis. Todėl ABTĮ 5 straipsnio taikymo prasme tuo atveju, kai pareiškėjo įstatymo nustatytos kompetencijos ribų sfera iš dalies arba visiškai sutampa su viešuoju interesu, laikytina, kad pareiškėjas yra tinkamas subjektas kreiptis į administracinį teismą dėl valstybės intereso gynimo (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.).

52Kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatos, kuriomis apeliantas grindžia teiginį dėl būtinumo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, yra taikytinos situacijai, kai detaliojo plano rengimo procedūra yra prasidėjusi. Šiuo atveju pareiškėjo skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas Teritorijų planavimo įstatymo taikymo prasme nėra detaliojo plano rengimo procedūros dalis. Todėl šie apelianto argumentai negali būti pripažinti pagrįstais.

53Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2004-09-28 įstatymo Nr. IX-2466 redakcija), detalieji planai negali būti rengiami, jeigu jų planavimo tikslai prieštarauja valstybės, Vyriausybės, Vyriausybės įgaliotos institucijos, apskrities ir savivaldybės lygmens bendrųjų (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje) arba specialiųjų planų sprendiniams, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamo ginčo esmė – atsakovo leidimo rengti detalųjį planą su jame apibrėžtais tikslais atitikimas specialiojo plano (Schemos) sprendiniams, taip pat pareiškėjo nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Todėl ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme šis klausimas yra ginčo nagrinėjimo dalykas.

54Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinių parkų steigimo vienas iš tikslų - išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, nacionalinių parkų reikšmė - saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti; istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti steigiami istoriniai nacionaliniai parkai. Šie valstybinių (nacionalinių) parkų ypatumai, draudimai, nustatyti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, bei Schemos sprendiniai nustato pareiškėjo skundžiamame atsakovo sprendime nurodytos teritorijos detaliojo planavimo tikslų apribojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė išvardintas materialinės teisės normas. Kolegija pažymi, kad ginčo šalys grindžia savo pozicijas Schemos grafiniu būdu išdėstytais sprendiniais, o tai leidžia daryti išvadą, kad Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas) abiems ginčo šalims buvo ir yra žinoma. Pažymėtina, kad su planu galima susipažinti Statybos ir urbanistikos ministerijoje, pas atsakovą ir pareiškėją (Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993-12-20 įsakymas Nr. 212). Be to, ginčo teritorija yra aiškiai apibrėžta aprašomojoje Schemos dalyje (II. „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 p.). Todėl šiuo atveju apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Schemos (jos grafinės dalies) atitikimo Konstitucijai nėra reikšmingas šiai administracinei bylai.

55Kolegija taip pat pažymi, kad pagal minėtą Schemos II skirsnio „Prezervacinė (apsauginė) zona“ 2 punktą, nurodytos teritorijos vizualinės apsaugos tikslas - apsaugoti istoriškai susiformavusias atviras kraštovaizdžio erdves, kurios atveria Trakų pilį ir senamiestį, nuo neigiamą vizualinį poveikį turinčių objektų atsiradimo jose. Šioje normoje panaudota neigiam vizualinio poveikio samprata sietina su vaizdu į Trakų pilį ir senamiestį, o ne su kitais faktoriais. Todėl pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pritaikė šią materialinės teisės normą.

56Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir išvadomis.

57Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieštarauja... 6. 24 straipsnio 4 daliai ir 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos... 7. ir keisti istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio,... 8. kad atsakovas šio sprendimo negalėjo priimti ir todėl, kad tokį detalųjį... 9. ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad... 10. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 60 – 67) prašė skundą atmesti.... 11. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu, nes:... 12. 1. Pareiškėjas nėra subjektas, kuriam įstatymu yra suteikta teisė kreiptis... 13. 2. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi,... 14. 3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja... 15. 5 punkte nustatyti uždaviniai taikomi pareiškėjui ir reglamentuoja jo... 16. 4. Pareiškėjas nenurodė, kokie skundžiamame sprendime įtvirtinti detaliojo... 17. 5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja... 18. 8 punktui. Skundžiamas sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas... 19. 6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja... 20. 7. Pareiškėjas nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad skundžiamas... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros... 22. Valstybinė kultūros paveldo komisija nurodė, kad 140 ha žemės sklypas,... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 24. Kultūros ministerija nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas negalėtų... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje... 26. II.... 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 27 d. sprendimu... 28. (b. l. 135 – 142) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo... 29. Teismas nustatė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis... 30. 1 dalyje numatytų detaliųjų planų rengimo pagrindų. Savivaldybių... 31. 24 straipsnio 4 dalies, Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2... 32. statybos reglamentų nustatymas), kurie yra nukreipti į istoriškai... 33. III.... 34. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 147 – 157) prašo panaikinti Vilniaus... 35. 1. Teisės aktai nenumato viešojo administravimo subjektų pareigos nurodyti... 36. 2. Neginčija pareigos, priimant skundžiamą sprendimą, vadovautis teismo... 37. 3. Skundžiamame sprendime Teritorijų planavimo įstatymas yra nurodytas, o... 38. 4. Iš Schemos matyti tik principinis specialiojo plano sprendinys, jog toje... 39. 5. Skundžiamas sprendimas neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatyme,... 40. 6. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, tais... 41. 7. Pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1, 3... 42. 8. Šiam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka,... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros ministerija atsiliepimu į... 44. (b. l. 163) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio... 45. Kultūros ministerija nurodo, kad teismas teisingai išnagrinėjo ir taikė... 46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV.... 49. Apeliacinis skundas atmestinas.... 50. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo teisės leisti rengti... 51. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 8 dalį, pareiškėjas yra... 52. Kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 34 ir 35 straipsnių... 53. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2004-09-28... 54. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą,... 55. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal minėtą Schemos II skirsnio... 56. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios... 57. Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 59. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. sprendimą... 60. Nutartis neskundžiama....