Byla AS-822-135-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. AS822-135/2011 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Autoūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,Autoūkis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Moller Auto“, uždarajai akcinei bendrovei „Autodina“ dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,Autoūkis“ (toliau – pareiškėjas, AB ,,Autoūkis“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovas, Konkurencijos taryba) 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 2S-28 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

5Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti ginčijamo akto 1 punkto galiojimą.

6Pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo, patirs itin didelę žalą. Nurodė, kad galiojant Nutarimo 1 punktui, pareiškėjas laikomas padariusiu profesinį pažeidimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, net ir palankaus teismo sprendimo atveju, objektyviai negalės būti grąžinamas į iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvusią padėtį. Teigė, kad laikinas skundžiamo nutarimo sustabdymas yra proporcinga priemonė, nesukelsianti jokios žalos.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti skundžiamo nutarimo 1 punkto galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

9Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nėra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

10Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs bylos dokumentus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma siekiant garantuoti teismo sprendimo vykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių.

11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad stabdyti nutarimo 1 punkto galiojimą nėra jokio pagrindo, pažymėjo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Atkreipė dėmesį, jog, sustabdžius minėto Konkurencijos tarybos nutarimo punkto galiojimą, pareiškėjui nebūtų jokių kliūčių dalyvauti konkursuose ir sudaryti naujas sutartis dėl automobilių nuomos, todėl tuo atveju, jei teismas skundžiamą Nutarimą paliktų nepakeistą, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Konstatavo, kad skundžiamo atsakovo Nutarimo galiojimo sustabdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei vykdymas, ir kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešąjį interesą.

12III.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties išaiškinimo. Atsakovas prašo išaiškinti, kada atsiranda pagrindas perkančiosioms organizacijoms taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, t. y. kada Konkurencijos tarybos priimami nutarimai, kuriais paskirta ekonominė sankcija už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, laikytini įsiteisėjusiais.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV.

16Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis nustato, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenurodo kokiais atvejais teismo sprendimas gali būti išaiškinamas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, pagal įstatymo analogiją administracinių teismų sprendimų išaiškinimui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnis, reglamentuojantis teismo sprendimo, priimto civilinio proceso nustatyta tvarka, išaiškinimą. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai jis yra neaiškus. Taigi, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje ir CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo sprendimo instituto aiškinimo prasmę, sprendimo neaiškumas yra esminė sąlyga teismui išaiškinti priimtą sprendimą, papildomos sąlygos - gali būti aiškinamas neįvykdytas sprendimas, išaiškinant sprendimą negali būti keičiamas jo turinys. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę prašyti teismą išaiškinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jei sprendimas nėra aiškus ir jis nėra įvykdytas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalies taikymo praktiką, teismo sprendimas laikytinas neaiškiu ir gali būti aiškinamas tada, jei yra neaiškios šiuo sprendimu sukuriamos teisės ar pareigos ir (ar) sprendimo vykdymo tvarka; jei įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl jame pavartotų nepakankamai aiškiai apibrėžtų sąvokų tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiai (pav., 2005 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-04/2005; 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-29/2007; 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-370/2007).

17Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri ir sąlygoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo.

18ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies norma taip pat skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Šiuo atveju priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis). Aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

19Kolegijos vertinimu, prašoma išaiškinti teismo nutartis yra aiški ir motyvuota, nutarties įvykdymas nėra apsunkintas, jos rezoliucinė dalis aiški ir suprantama, priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Prašydamas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį, atsakovas iš esmės siekia, kad jam būtų išaiškinta Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, t. y. keliamas teorinis klausimas dėl atsakovo priimamų sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių. Kolegija pažymi, kad, kaip ir nurodyta prašomoje išaiškinti nutartyje, Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas teismui nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Prašoma išaiškinti nutartimi buvo nutarta Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 2S-28 „Dėl ūkio subjektų, teikiančių automobilių nuomos ir pardavimo paslaugas, veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ galiojimo nestabdyti. Kolegijos vertinimu, ši situacija reiškia, kad ginčijamas Nutarimas yra galiojantis, ir, kol jo galiojimas nesustabdytas ar jis pats nepanaikintas teismo sprendimu, jis yra sukeliantis subjektui teisines pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija atmeta atsakovo prašymą dėl nutarties išaiškinimo.

20Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi,

21teisėjų kolegija

Nutarė

22prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai