Byla 2A-1066/2014
Dėl kompensacijos, susijusios su servituto nustatymu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Litgrid“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-460/2013 pagal ieškovo AB „Litgrid“ patikslintą ieškinį atsakovams B. Č., A. Č., A. B. ir AB SEB bankui dėl kompensacijos priteisimo ir atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. priešieškinį ieškovui AB „Litgrid“, trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl kompensacijos, susijusios su servituto nustatymu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Litgrid turtas, AB, pareiškė ieškinį atsakovams A. B., A. Č., B. Č. ir AB SEB bankui dėl servituto nustatymo. Reikalavo pagal pridedamą žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutų planą, žemės sklypo plotas 22 ha, mastelis M1:10000, nustatyti 3,8373 ha ploto servitutą, pažymėtą raide „S“, suteikiantį teisę Litgrid turtui, AB, tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti atsakovams A. Č., B. Č., A. B. nuosavybės teise priklausančiame ir atsakovo AB SEB banko naudai įkeistame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), išmokant 33 540,61 Lt kompensaciją už naudojimąsi nustatytu servitutu, skirtą atsakovų nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, šią sumą žemės sklypo savininkams atsakovams ir AB SEB bankui padalijant teismo nuožiūra ir teismo nuožiūra nustatant kompensacijos išmokėjimo terminus. Nurodė, kad žemės sklypui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams A. Č., B. Č., A. B., būtina nustatyti servitutą, kadangi sklypo dalyje planuojama įrengti elektros perdavimo oro liniją Klaipėda–Telšiai. Dėl servituto nustatymo atsiradusiems nuostoliams kompensuoti sutiko išmokėti 33 540,61 Lt kompensaciją atsakovams.

5Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo kiekvienai šeimai po 350 000 litų kompensacijos už servituto nustatymą. Nurodė, kad ruošėsi pakeisti pirkto žemės sklypo paskirtį ir įrengti modernų kaimo sodybų tipo kvartalą. Jiems įsigijus sklypą nebuvo nustatyta jokių jo naudojimo ribojimų, tačiau šiuo metu dėl servituto nustatymo jų sklypas neteko dalies savo vertės, dėl neįvykdyto projekto jų bendri nuostoliai sudaro 4 000 000 Lt, tačiau atsižvelgdami į teisingumo, protingumo kriterijų prašė priteisti 700 000 Lt nuostoliams atlyginti, išmokant per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl ieškinio dalies dėl servituto nustatymo atsiėmimo (t. 3, b. l. 183–185), vėliau pareiškė prašymą atsiimti visą ieškinį.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d sprendimu civilinės bylos dalį pagal ieškovo AB Litgrid turtas patikslintą ieškinį atsakovams B. Č., A. Č., A. B. ir AB SEB bankui dėl kompensacijos priteisimo nutraukė. Atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo AB Litgrid turtas 328 771,53 Lt kompensaciją ir 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B. bei 325 274,03 Lt kompensaciją ir po 2 250 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. Č. ir B. Č..

8Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo sumokėti kompensaciją už administraciniu aktu nustatytą servitutą, teismas nurodė, kad atsakovai 22 ha žemės sklypą įsigijo turėdami tikslą realizuoti verslo planą pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, padalinti į mažesnius žemės sklypus ir gauti pelną. Sklypo įsigijimo metu nebuvo žinoma apie 330 KV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybą. Lietuvos Respublikos ūkio ministras įsakymą dėl minėtos linijos statybos specialiojo plano rengimo buvo priimtas tik 2008 m. gegužės 27 d., o specialusis planas patvirtintas tik 2010 m. birželio 19 d. Tai, kad atsakovai turėjo rimtų ketinimų įgyvendinti minėtus verslo planus, teismo nuomone, patvirtina atsakovų veiksmai, kuomet jie už 500 000 Lt įsigijo žemės sklypą be jokių apribojimų, nedelsdami ėmėsi projekto įgyvendinimo darbų, t. y. gavo leidimą ir jiems buvo išduotos sąlygos rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jie buvo pateikę prašymą pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, jie yra gavę Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriuo patvirtinta, kad bus keičiami Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Be to, atsakovai 2008 metais sudarė sutartį su UAB „Ekosistema“ dėl detaliojo plano rengimo, 2009 m. gruodžio 16 d. sudarė sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, 2010 m. vasario 24 d. gavo žemės sklypo planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentams rengti Teismas priėjo prie išvados, kad dar iki specialiojo plano elektros linijai tiesti parengimo buvo gautas leidimas pakeisti sklypo pagrindinę paskirtį į gyvenamąją, o atsakovams priklausančiam žemės sklypui nustačius servitutą, jie įgijo teisę pagal CK 4.129 ir 6.249 straipsnio 1 dalį gauti kompensaciją.

9Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl byloje atliktos ekspertizės neteisėtumo. Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 4 Dėl Lietuvos higienos normos HN 104:2000 “Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ teismas nurodė, kad ekspertai tik atsižvelgė į šią normą spręsdami dėl namų statybų 250 m. atstumu nuo elektros linijos racionalumo. Be to, teismas pažymėjo, kad netekęs galios teisės aktas yra palankesnis ieškovams, nes naujuoju nustatytas 300 m atstumas nuo gyvenamųjų namų. Be to, ekspertai rėmėsi ir higienos norma HN 80:2000 “Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 ( - ) dažnių juostose“. Teismas pažymėjo, kad ekspertai neturėjo tikslo keisti sanitarinės apsaugo zonos, o tik nurodė, kad joks investuotojas nenorės statyti namo šalia sanitarinės apsaugos zonos, todėl tikėtis 40-250 m atstumu pritraukti investicijas – paduoti sklypus – yra nerealu. Be to, teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad ekspertų netiksliai panaudota terminologija pagrindžia ekspertizės akto negaliojimą. Priešingai, teismas priėjo prie išvados, kad ekspertizė atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, vadovaujantis verslo logika ir principais.

10Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovų nuostolius sudaro ekspertų nustatytas žemės sklypo vertės sumažėjimas 356 800 Lt. Be to, teismas atsakovo nuostoliais laikė atsakovų negautas 1 337 600 Lt pajamas, kurias jie būtų gavę, jeigu po 83 600 Lt būtų pardavę 16 sklypų, kurie galėjo būti suprojektuoti 3,8373 ha plote, kuriam nustatytas servitutas. Teismas taip pat atsakovų nuostoliais laikė 400 000 Lt gautą kreditą ir 100 000 Lt sumokėtas palūkanas. Teismo vertinimu atsakovų nuostoliai sudarė 2 194 400 Lt, todėl jų prašoma priteisti 700 000 Lt suma atitinka proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teismas šią sumą sumažino atsakovams išmokėtos kompensacijos dydžiu.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas AB „Litgrid“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nustačius, kad byloje nepagrįstai buvo nepaskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė, prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų nurodytas verslo planas padalinti jų turimą sklypą į 80 sklypų ir pakeisti jų paskirtį neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“ vertinime nurodyta galimybė pakeisti perkamos žemės paskirtį yra tik vertintojo nuomonė, tačiau ji neturi jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, kadangi turto vertintojas neturi jokių administracinių įgalinimų. Atsakovai, reikalaudami atlyginti nuostolius, turėjo įrodyti, kad jų lūkesčiai buvo teisėti. Kasacinis teismas, atskleisdamas šio principo turinį, sieja jį su asmens galimybe ateityje įgyvendinti pagal galiojančius teisės aktus įgytas teises. Nagrinėjamu atveju atsakovai turėjo įrodyti, kad jie turėjo teisę žemės sklype statyti mažaaukščius namus, sklypą padalinti į 80 sklypų bei realią galimybę pakeisti paskirtį bei suformuoti sklypus po 25 arus. Apelianto nuomone, atsakovai šių aplinkybių neįrodė. Be to, tiek ginčo žemės sklypo įsigijimo metu, tiek 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas bendrasis planas neleido išdalinti žemės sklypo į 80 atskirų sklypų ir juose statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus. Atsakovai įsigytame sklype galėjo ūkininkauti arba nekeisdami jo paskirties formuoti jame atskiras kaimo turizmo sodybas. Atsakovai buvo pasirinkę padalinti šį žemės sklypą į 22 sklypus, tačiau vėliau šio varianto atsisakė. Tai, kad atsakovai aktyviai veikė sprendžiant su žemės sklypo valdymu susijusius klausimus nesuteikia jiems jokių papildomų teisių. Leidimas padalinti žemės sklypą į 22 sklypus bei patvirtintos tokio pertvarkymo sąlygos ar tas faktas, kad atsakovai pateikė prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį bei buvo informuoti, kad pakeitimai bus padaryti teisės aktų nustatyta tvarka, nepatvirtina jų teisėtų lūkesčių buvimo. Atsakovų teisėtų lūkesčių nepatvirtina ir su privačiu juridiniu asmeniu sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis ar jiems išduotos planavimo sąlygos ar pasirašyta detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, nes tiek planavimo sąlygose, tiek organizatoriaus teisių perdavimo sutartyje buvo numatyta pareiga atsižvelgti į rengiamą teritorijos specialųjį planą.

132. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad jie veikė kaip verslininkai, todėl jiems papildomai taikytinas verslininko standartas.

143. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. 221-1-5-949 atsakovams buvo suteiktas leidimas pakeisti žemės paskirtį. Žemės paskirtis yra pakeičiama parengus žemės sklypo detalųjį planą, kuris yra patvirtintas savivaldybės taryboje. Nagrinėjamu atveju toks detalusis planas negalėjo būti patvirtintas, nes jis neatitiktų Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių.

154. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl sprendimai dėl elektros perdavimo linijos atsakovų verslo planus pavertė netikslingais. Sprendimą rengti specialųjį planą priėmė ne ieškovas, o Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Be to, atsakovų teisės aktų neatitinkantys ketinimai nesudaro pagrindo teigti, kad jie turėjo teisėtų lūkesčių.

165. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netinkamai atliktos ekspertizės išvadomis bei nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Ekspertai savo išvadoje rėmėsi negaliojančia teisės norma. Teismo ekspertai savo išvadoje nurodė daug didesnį nei iš tikrųjų yra sanitarinės apsaugos zonos plotą. Nagrinėjamu atveju ji sutampa su servituto plotu. Ekspertizės akte taip pat nepagrįstai nurodyta, kad buvo įsiteisėjęs sprendimas padalinti žemės sklypą į 22 sklypus.

176. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai rėmėsi netinkamai atliktos ekspertizės išvadomis, prielaidomis ir žodiniais atsakovų paaiškinimais. Atsakovams laikantis teisės aktų reikalavimų buvo paskirta 49 451,95 Lt vienkartinė kompensacija. Teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir nesprendė, ar atsakovai turi teisę į papildomą kompensaciją. Teismo ekspertai nepagrįstai nustatė, kad 22 ha žemės sklypo vertė iki servituto nustatymo buvo 545 000 Lt, o nustačius servitutą – 188 200 Lt. Tokia ekspertų išvada buvo padaryta dėl netinkamai apskaičiuotos sanitarinės apsaugos zonos. Atsakovai nepagrindė patirtos žalos dydžio, nenurodė, kokias išlaidas jie patyrė.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. prašo AB „Litgrid“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

191. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovų deklaruotas verslo planas neatitinka teisėtų lūkesčių principo. Atsakovai žemės sklypą įgijo turėdami tikslą suskaidyti jį į mažesnius žemės sklypus ir suformuoti autentiškų sodybų gyvenamąjį kvartalą. Toks atsakovų tikslas nurodytas ir UAB “Lituka” ir Ko atliktame vertinime, atitinka tuo metu rinkoje buvusias tendencijas. Be to, atsakovai nėra susiję su žemės ūkio veikla, todėl neturėjo tikslo šį žemės sklypą naudoti šiai paskirčiai. Atsakovai iki 2006 metų vasaros pabaigos suderino su visomis kompetentingomis institucijomis žemės sklypo padalinimą į 22 sklypus, tačiau nutarė dėti pastangas ir sklypą padalinti į dar mažesnius žemės sklypus, pakeisti jo paskirtį ir pobūdį. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė bendrojo plano keitimui, atsakovams išduotas Planavimo sąlygų sąvadas, pasirašyta Detaliųjų teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį. Atsakovai kryptingai siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį, padalyti į mažesnius žemės sklypus, juos parduoti ir gauti pelną.

202. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai neturėjo realios galimybės padalinti žemės sklypą į 73 arus. Apeliantas klaidingai vertino, kad atsakovų verslo planas prieštaravo bendrojo plano sprendiniams. UAB „Ekosistema“ paruoštame priešprojektiniame pasiūlyme detaliajam planui rengti į Bendrojo plano sąlygas buvo atsižvelgta, numatytas sklypų užstatymo tankis 10 procentų, likusi sklypo dalis numatyta želdynams formuoti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams buvo išduotos planavimo sąlygos, galima daryti išvadą, kad kompetentingos institucijos nenustatė atsakovų ketinimų prieštaravimo galiojantiems teisės aktams ar nuostatoms bei galiojantiems teritorijų planavimo sprendiniams.

213. Apeliantas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovų paruoštas detalus planas neturėjo būti patvirtintas, nes jis neatitiko Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinių. Paruoštame detaliajame plane buvo atsižvelgta į visus apribojimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neatitiko Bendrojo plano sprendinių.

224. Atsakovams įsigijus žemės sklypą jam nebuvo nustatyti jokie apribojimai, atsakovų planai buvo realūs, teisėti ir įgyvendinami. Dėl 3,8373 ha sklypo plotui nustatyto servituto atsakovai negalės šio ploto panaudoti savo numatytiems tikslams, o netoli elektros perdavimo linijos esantys plotai nebus patrauklūs pirkėjams. Šios aplinkybės, atsakovų nuomone, patvirtina, kad verslo planas investuoti lėšas į žemės sklypą, detaliojo plano procesą ir gauti iš to pelną, pastačius elektros perdavimo oro liniją, tapo nerealus.

235. Atsakovai nesutiko su apelianto teiginiais, kad byloje yra netinkamai atlikta ekspertizė. Nors formuojant apsaugos zonas buvo numatyta jas sutapatinti su servituto ribomis, specialiajame plane buvo siūloma tarp oro linijos ir gyvenamųjų namų išlaikyti 250 m atstumą. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad higienos normoje HN 104:2011 numatyti elektros linijų elektromagnetinio lauko parametrai niekuo nesiskiria nuo anksčiau galiojusioje higienos normoje HN104:2000 nustatytų parametrų. Be to, ekspertizės metu buvo sprendžiama ne dėl sanitarinės apsaugos zonos, o dėl sklypo rinkos vertės.

246. Atsakovai nesutinka su apeliantu, kad išmokėta kompensacija yra pakankama nuostoliams padengti. Atsakovai žemės sklypą įsigijo už 500 000 Lt, šiam tikslui pasiskolino 400 000 Lt, sumokėjo 86 194,80 Lt palūkanų. Teismas, priteisdamas 700 000 Lt kompensaciją tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvadomis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria yra patenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimai dėl kompensacijos, susijusios su servituto nustatymu, priteisimo.

27Byloje nustatyta, kad atsakovai 2006 m. vasario 8 d. įsigijo 22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Iš pradžių šį žemės sklypą jie buvo numatę padalinti į 22 sklypus po 1 ha, buvo atlikę visus tam būtinus veiksmus, tačiau sklypo padalinimo neregistravo, nes, esant palankiai situacijai rinkoje, nusprendė turimą sklypą padalinti į dar mažesnius žemės sklypus ir pakeisti jų paskirtį, o pardavus, gauti didesnį pelną. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2008 m. gegužės 27 d. priėmė įsakymą Nr. 4-222 “Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, o 2010 m. birželio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 4-462 “Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“. Atsakovams priklausančiai 3.8373 ha ploto įsigyto sklypo daliai administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas, o, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinta metodika, buvo išmokėta 49 451,95 Lt kompensacija. Kaip matyti iš byloje esančio (t. 1, b l. 7-9) kompensacijos paskaičiavimo ją sudaro 8 699,82 Lt už sunaikintus pasėlius ir 40 752,13 Lt už galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimą.

28Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo A. B. ir Č. šeimai priteisti po 350 000 Lt (bendrai 700 000 Lt) kompensaciją. Kaip matyti iš byloje esančio priešieškinio (t. 2, b. l. 61-65) atsakovai nurodo, kad dėl servituto nustatymo jų nuostoliai sudaro 4 000 000 Lt, t. y. 3 500 000 Lt negautų pajamų ir 500 000 Lt ginčo žemės sklypo pirkimo kaina. Atsakovai prašomų priteisti nuostolių sumą sumažino iki 700 000 Lt. Jie taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria jiems priteista nuostolių suma sumažinta išmokėta kompensacija.

29Taigi kaip matyti iš byloje pareikšto priešieškinio, kuriuo yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, atsakovai nuotolius dėl servituto nustatymo siejo su negauta nauda (pajamomis) iš planuojamų parduoti mažesnių sklypų (3 500 000 Lt) bei su turėtomis išlaidomis sklypui įsigyti (500 000 Lt).

30CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK ,,Naujieji Berniūnai” ir kt. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2009). CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-419/2011; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika 31 (p. 125-136).

31Atsakovų patirtiems nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti buvo išmokėta 49 451,95 Lt kompensacija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012).

32Nagrinėjamu atveju atsakovai reikalauja atlyginti nuostolius negavus pajamų, kurios būtų gautos, jeigu atsakovai būtų realizavę savo verslo planą, padalinę žemės sklypą į mažesnius 25 arų ploto sklypus, pakeitę jų paskirtį bei patyrus išlaidas ginčo žemės sklypui įsigyti.

33Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovų reikalavimo atlyginti ginčo žemės sklypo įsigijimo išlaidas, pažymi, kad atsakovų sklypo daliai (3,8373 ha iš 22 ha) nustačius servitutą dėl numatomos elektros perdavimo oro linijos, minėtas žemės sklypas lieka atsakovams nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo priteisti jiems sumas, sumokėtas įsigyjant minėtą žemės sklypą.

34Atsakovai taip pat reikalauja papildomai atlyginti jų negautas pajamas dėl to, kad jų žemės sklypo daliai nustačius servitutą, jie negalėjo realizuoti 2008-2009 metais pradėto verslo plano – įsigytą žemės sklypą padalinti į mažesnius 25 arų sklypus, pakeisti jų paskirtį ir gauti iš to 3 500 000 Lt pajamų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl nuostolių, atsiradusių nustačius servitutą, negautų pajamų forma pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar šios pajamos buvo realios ir šių pajamų atsakovai neteko būtent dėl to, kad jų žemės sklypui administraciniu aktu buvo nustatytas servitutas. Pažymėtina, kad atsakovai 2006 metais įsigijo 22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Įsigiję šį sklypą atsakovai ėmėsi realizuoti, kaip patys nurodė, verslo planą, kuriuo šį sklypą buvo padalinę į 22 mažesnius 1 ha sklypus. Šis jų verslo sumanymas buvo iš esmės įgyvendintas, buvo gauti visi būtini atsakingų valstybės institucijų sprendimai, tačiau atsakovai šio verslo plano atsisakė ir nutarė kitokiu būdu pertvarkyti turimą žemės sklypą. Kaip minėta, atsakovai siekė ginčo žemės sklypą padalinti į 80 mažesnių žemės sklypų, pakeisti jų paskirtį, o pardavus – gauti 3 500 000 Lt pajamų.

35Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai neteko 1 337 600 Lt pajamų iš 16 sklypų pardavimo. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios teismo sprendimo motyvus, apeliantų pateikto skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, sutinka su apeliantu, kad atsakovų lūkesčiai iš detaliuoju planu ketinamų suformuoti sklypų gauti virš trijų milijonų pajamų nebuvo pagrįsti objektyviomis galimybėmis įgyvendinti sumanymą pagal naujai sukurtą verslo planą. Kaip minėta, 2008 metais buvo priimtas įsakymas dėl „330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“, o 2010 metais priimtas įsakymas dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo. Kaip patvirtino patys atsakovai (t. 2, b. l. 62), jau 2009 metų pabaigoje jiems tapo žinoma, kad minėtą elektros perdavimo liniją buvo numatyta tiesti per jiems priklausančio sklypo dalį. Be to, papildomi apribojimai buvo numatyti ir atsakovų su Klaipėdos rajono savivaldybe 2009 m. gruodžio 16 d. pasirašytos Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 3.1 punkte, kuris numatė, kad detalusis planas turi atitikti bendrąjį planą bei specialiuosius planus. Pareiga atsižvelgti į rengiamo „330 elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai statyba“ specialiojo plano sprendinius numatyta ir 2010 m. vasario 24 d. išduotose planavimo sąlygų sąvade. Taigi iš byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovams dar 2009 metais buvo žinoma, kad detalusis planas bus patvirtintas tik su sąlyga, kad jo sprendiniai atitiks specialaus plano sprendinius. Kaip matyti iš prie Ekspertizės akto pridėto UAB „Ekosistema“ 2009 metais parengto projektinio pasiūlymo, jame nebuvo atsižvelgta į minėtuose dokumentuose (Organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje ir Planavimo sąlygose) numatytus apribojimus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, remdamasis tokiu pasiūlymu, spręsti, kad 16 suprojektuotų sklypų patenka į servituto teritoriją ir atsakovai netenka dėl to šių sklypų pardavimo pajamų. Kaip minėta, atsakovai detalųjį planą turėjo rengti laikydamiesi jiems išduotų sąlygų ir toje vietoje, kurioje yra numatytas servitutas iš viso negalėjo projektuoti jokių sklypų. Pažymėtina, kad vykdant teritorijų planavimą, svarbus yra ne tik atsakovų kaip žemės savininkų teisėtų lūkesčių principas, bet ir teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad visos planavimo procedūros vyktų laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovų noras gauti kuo didesnę naudą iš numatomo verslo plano nepaneigia jų pareigos verslo planą įgyvendinti laikantis įstatymų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovams buvo neleista rengti pagal išduotas sąlygas detalųjį planą. Tai, kad atsakovams toks projektas atrodo finansiškai nenaudingas ir jie jo nenori tęsti, nereiškia, kad pajamas, kurias atsakovai tikėjosi gauti, turi kompensuoti ieškovas, kurio naudai nustatytas servitutas. Atsakovai, atsisakę savo pirminio verslo sumanymo padalinti sklypą į 22 sklypus ir gavę planavimo sąlygas detaliajam planui rengti žinojo, kad sklypui yra taikomas apribojimas, todėl jų teiginiai, kad nustačius servitutą buvo pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas, yra nepagrįsti. Kolegijos nuomone, atsakovų verslo planas buvo susijęs su didele verslo rizika. Patys atsakovai atsisakė pirmo plano padalinti sklypą į 22 sklypus ir juos parduoti, ir, siekdami didesnio pelno, kūrė naują verslo planą padalinti sklypą į 80 naujų sklypų ir gauti didesnį pelną. Šis (vėlesnis) verslo planas buvo vystomas jau žinant planus dėl elektros linijos tiesimo, todėl šio plano verslo rizika buvo labai didelė.

36Kaip jau buvo minėta, atsakovų negautos pajamos gali būti atlyginamos tik tuo atveju,kai tos pajamos buvo realios ir jos nebuvo gautos tik dėl to, kad buvo nustatytas servitutas. Nagrinėjamu atveju tokios išvados padaryti negalima. Atsakovai iki šiol nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties 22 ha ploto žemės sklypą. Jie, šiuo atveju veikdami kaip verslininkai, rengia verslo planus, iš kurių tikisi gauti kuo didesnę naudą. Tokiu atveju jiems tenka tiek nauda, gauta iš pasisekusio projekto, tiek visa rizika, kad projektas gali būti nepelningas ar ne tiek pelningas, kiek buvo tikimąsi. Servituto nustatymo atveju viešpataujančio daikto savininkas privalo atlyginti tik tokias pajamas (naudos netekimą), kurią tarnaujančio daikto savininkai turėjo realią galimybę gauti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus detaliojo plano rengimo stadiją ir atsakovų realią galimybę gauti jų nurodytas pajamas, negalima sutikti su atsakovais, kad jie turėjo teisėtus lūkesčius gauti jų minimas pajamas. Kaip minėta, prie Ekspertizės akto pridėtas koncepcijos brėžinys neatitinka planavimo sąlygų, jis padarytas 2009 metais, o planavimo sąlygos išduotos 2010 metais, šis verslo planas nebuvo tiek pažengęs, kad būtų galima teigti apie realiai galimas atsakovų pajamas. Kaip minėta, 2009 m. pabaigoje ieškovai buvo pakviesti dalyvauti svarstant specialųjį planą dėl elektros linijos tiesimo. Todėl veikdami kaip protingi verslininkai jie turėjo sustabdyti tolesnius pasirengimus, susijusius su verslo plano vystymu. Sutikdami prisiimti Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises pagal 2009 m. gruodžio 16 d. sutartį, jie veikė savo rizika. Atsakovai, įsigiję žemės sklypą, gavę sąlygas detaliajam planui rengti, negali tikėtis, kad, vien pagal pateiktą projektinį pasiūlymą (koncepciją), kuris nėra nei patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, nei suderintas su kompetentingomis valstybės institucijomis, t. y. kurio teisėtumas jokia forma nėra patikrintas, jiems bus priteisti netiesioginiai nuostoliai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai ir 2006 metais įsigiję žemės sklypą negalėjo tikėtis, kad šis žemės sklypas bus padalintas į 80 mažesnių žemės sklypų. Tuo metu tokia galimybė nebuvo numatyta bendrajame plane, todėl atsakovai buvo pasirinkę kitokį padalinimo būdą (po 1 ha), kurio atsisakė. Atsakovams priklausančio žemės sklypo paskirtis iki šiol nėra pakeista. Tai yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Pagal šią paskirtį atsakovai gali sklypu naudotis, o su servitutu susiję ribojimai yra teisingai kompensuoti jiems išmokėta išmoka.

37Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniu skundu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimai priteisti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius negautų pajamų iš verslo plano ir turėtų išlaidų sklypui įsigyti forma, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikinama, o šie atsakovų reikalavimai yra atmetami. Tuo atveju, jeigu atsakovai patyrė kitokių nuostolių dėl jų žemės sklypo daliai nustatyto servituto, jie gali su nauju ieškiniu kreiptis į teismą dėl šių nuostolių priteisimo.

38Ginčas, tiek kiek jis liečia kompensacijos dydį ir servituto nustatymą atsakovams, yra privataus pobūdžio. Atsakovai, pareikšdami priešieškinį, apibrėžė jo ribas: priteisti kompensaciją dėl žemės įsigijimo ir negautas pajamas neįgyvendinus verslo projekto padalinti sklypą į mažesnius sklypus ir juos parduoti. Kitais pagrindais priešieškinis nėra pareikštas. Apeliacinės instancijos teismo metu nėra pagrindo išeiti už priešieškinio ribų. Todėl šis sprendimas nėra kliūtis reikšti ieškinį kitu pagrindu.

39Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

40CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys apeliacinės instancijos teismui yra pateikę procesinius dokumentus, kuriuose išdėstė savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, apeliantas nenurodė svarbių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteista kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos ir šiuos atsakovų priešieškinio reikalavimus atmeta, ieškovui yra atlyginamos išlaidos, kurias jis patyrė dėl byloje pareikšto priešieškinio ir kurios yra pagrįstos pateiktais įrodymais. Iš byloje esančios pažymos apie suteiktas teisines paslaugas ir mokėjimą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad ieškovas nurodė, kad už atsiliepimo į priešieškinį surašymą jis sumokėjo 7 300 Lt (t. 2, b. l. 165-179). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sumažina bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į priešieškinį surašymą sumą iki 1 500 Lt, taip pat priteisia iš atsakovų 7 000 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti.

43Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme ir priteisia iš atsakovų ieškovui 7 905 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

45Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams A. B., A. Č. ir B. Č. priteista kompensacija dėl servituto nustatymo ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovų A. B., A. Č. ir B. Č. reikalavimus priteisti 700 000 Lt kompensaciją iš AB „Litgrid“ už servituto nustatymą atmesti.

46Priteisti ieškovui AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) iš atsakovo A. B. (a.k. ( - ) 750 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 3 500 Lt ekspertizės išlaidoms padengti, 3 952,50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei iš atsakovų A. Č. (a.k. ( - ) ir B. Č. (a.k. ( - ) po 375 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, po 1750 Lt ekspertizės išlaidoms padengti, po 1976,25 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

47Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Litgrid turtas, AB, pareiškė ieškinį atsakovams A. B., A. Č., B.... 5. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo... 6. Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl ieškinio dalies dėl servituto... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d sprendimu civilinės bylos... 8. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo sumokėti kompensaciją už... 9. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais dėl byloje atliktos ekspertizės... 10. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovų nuostolius sudaro ekspertų... 11. Atsakovas AB „Litgrid“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 12. 1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovų nurodytas verslo planas... 13. 2. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad jie veikė kaip... 14. 3. Teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Klaipėdos rajono... 15. 4. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl sprendimai dėl elektros perdavimo... 16. 5. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi netinkamai atliktos ekspertizės... 17. 6. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nepagrįstai rėmėsi netinkamai... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. B., A. Č. ir B. Č. prašo AB... 19. 1. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog atsakovų deklaruotas verslo planas... 20. 2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai neturėjo realios galimybės... 21. 3. Apeliantas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovų paruoštas detalus... 22. 4. Atsakovams įsigijus žemės sklypą jam nebuvo nustatyti jokie apribojimai,... 23. 5. Atsakovai nesutiko su apelianto teiginiais, kad byloje yra netinkamai... 24. 6. Atsakovai nesutinka su apeliantu, kad išmokėta kompensacija yra pakankama... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2006 m. vasario 8 d. įsigijo 22 ha žemės... 28. Atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo reikalavo A. B. ir Č.... 29. Taigi kaip matyti iš byloje pareikšto priešieškinio, kuriuo yra... 30. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 31. Atsakovų patirtiems nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti buvo... 32. Nagrinėjamu atveju atsakovai reikalauja atlyginti nuostolius negavus pajamų,... 33. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovų reikalavimo atlyginti ginčo... 34. Atsakovai taip pat reikalauja papildomai atlyginti jų negautas pajamas dėl... 35. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai neteko 1 337 600... 36. Kaip jau buvo minėta, atsakovų negautos pajamos gali būti atlyginamos tik... 37. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 38. Ginčas, tiek kiek jis liečia kompensacijos dydį ir servituto nustatymą... 39. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 40. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria... 46. Priteisti ieškovui AB „Litgrid“ (į. k. 302564383) iš atsakovo A. B.... 47. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....