Byla I-283-739/2017
Dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

1Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, dalyvaujant pareiškėjai K. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. R. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Nustatė

2pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Taigi, iš esmės pareiškėja ginčija tą Įsakymo dalį, kuria paskirta nuobauda būtent jai. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta už tai, kad pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.5-V-850 (2016 m. sausio 29 d. Lietuvos policijos generalinio įsakymo Nr.5-V-80 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – ir PRĮ registras) duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklės) 59 punkto reikalavimą. Pareiškėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto interpretacija, kuomet yra teigiama, jog pagal šį punktą, visų pirma, PRĮ registre turėjo būti registruojamas asmens pristatymas, o tik vėliau atliekami kiti procesiniai veiksmai. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į Panevėžio AVPK patalpose esantį kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, du policijos pareigūnai pristatė M.K. Prieš tai dėl M.K. sulaikymo su pareiškėja telefonu tarėsi Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės specialistė E.K., pas kurią M.K. ruošėsi atvykti ir kuri nustatė, kad M.K. yra išduotas Europos arešto orderis. Pareiškėja teigia, kad policijos pareigūnams į jos kabinetą pristačius M.K., ji nežinojo, kokius konkrečius veiksmus jau buvo atlikusi policijos pareigūnė E.K., ar ji buvo įregistravusi M.K. pristatymą į Panevėžio AVPK PRĮ registre. M.K. į pareiškėjos kabinetą pristatę policijos pareigūnai pareiškėjai duomenų, tarnybinių pranešimų apie M.K. sulaikymo aplinkybes nepateikė. Pareiškėja, pirmiausia, ėmėsi tikslinti informaciją apie Europos arešto orderio galiojimą, kitus duomenis, o nusprendusi asmenį sulaikyti, pildė asmens sulaikymo dokumentus. M.K. ji pateikė pasirašyti jo sulaikymo protokolą, tačiau pastarasis iššoko per langą ir pabėgo. Pareiškėja pripažįsta, kad M.K. pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRĮ registrą, tačiau taip atsitiko dėl objektyvių priežasčių: pareiškėja to nespėjo padaryti dėl asmens pabėgimo iš tarnybinių patalpų, pareiškėjai neužbaigus procesinių sulaikymo dokumentų įforminimo. Pareiškėja apie asmens pabėgimą nedelsdama pranešė savo tiesioginiam viršininkui ir policijos budinčiajam, nurodydama būtinus asmens duomenis. Po M.K. pabėgimo pareiškėja iki vėlyvo vakaro dalyvavo jo paieškose. Pareiškėja mano, kad po M.K. pasišalinimo iš tarnybinių patalpų, ji objektyviai nebegalėjo įvesti duomenų į PRĮ registrą apie asmens pristatymą į Panevėžio AVPK. M.K. pabėgus, kilo neaiškumų, kaip į PRĮ registrą įvedus duomenis apie asmens pristatymą, reikės įvesti duomenis apie jo paleidimą, kai pats asmuo pabėgo. Pareiškėja mano, kad nustatytas pažeidimas yra labai formalaus pobūdžio, o asmens pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRĮ registrą dėl objektyvių nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių – ji to padaryti nebespėjo dėl staiga susiklosčiusios ypatingos situacijos – asmens pabėgimo. Pareiškėja paaiškino, kad pagal nusistovėjusią darbinę praktiką, pirma, yra įforminami procesiniai sulaikymo dokumentai, ir tik po to įvedami duomenys į PRĮ registrą, kad pristatytam asmeniui nereikėtų laukti, kol bus pildomi PRĮ registro duomenys. Vadovaudamasi teisės aktais, teisminės praktikos nuostatomis, pareiškėja mano, kad jos tarnybinė atsakomybė buvo negalima, kadangi atsakovas nenustatė visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų: priešingo teisei neveikimo, kaltės, pasekmių.

3Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėja, būdama įgaliota PRĮ registro naudotoja, privalėjo imtis visų priemonių, kad jai būtų pateikti duomenys, kurie reikalingi registruojant asmens pristatymą į Panevėžio AVPK. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo buvo atliktas išsamiai. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėja nevykdė teisės aktais numatytos pareigos visus į policijos įstaigą pristatytus asmenis registruoti PRĮ registre, todėl nerūpestingu neveikimu pažeidė PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimus o kadangi pati pažeidimo sudėtis yra formali, tai tokio tarnybinio nusižengimo pasekmės nėra būtinos. Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4Teismas

konstatuoja:

5bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja. Ji eina Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios specialistės pareigas. Panevėžio AVPK viršininkas 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. sausio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada), pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016m. sausio 29d. įsakymo Nr. 5-V-80 redakcija) patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimų pažeidimus (b. l. 12).

6Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ dalies, kuria pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai bei tvarka, o taip pat nuobaudų rūšys reglamentuojamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Vidaus tarnybos statutas) (ginčui aktuali 2015m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) 33 straipsnyje. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog esant duomenų apie galimą pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o to paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Tokią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (ginčui aktuali 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija).

8Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas šiuose teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt.).

9Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatomi atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Jį baigus, surašoma motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos aprašo 26 p.).Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

10Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigą įrodyti, kad pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neatliko ar netinkamai atliko savo pareigas ir tai buvo padaryta priešingais teisei kaltais pareiškėjos veiksmais ar neveikimu, kas sudarė pagrindą priimti ginčijamą Įsakymą ir skirti tarnybinę nuobaudą.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas O. B. 2016 m. gruodžio 5 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pristatyto asmens pasišalinimo“ informavo Panevėžio AVPK viršininką apie tai, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.25 val. iš Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpų, (duomenys neskelbtini) kabineto, iššokant per langą, pasišalino pristatytas asmuo M.K. Su pristatytu asmeniu tuo metu dirbo Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai K. R. ir A. K. (b. l. 18). Panevėžio AVPK viršininkas2016 m. gruodžio 7d. rezoliucija pavedė Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiajam tyrėjui D. Ž. atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti išvadą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nuo 2016m. gruodžio 19d. iki 2016m. gruodžio 30d. buvo suteiktos atostogos. 2017m.sausio 2d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 25). Pareiškėja 2017 m. sausio 3 d. pateikė paaiškinimą(b.l.27-29).2017m. sausio 6d. Panevėžio AVPK viršininkas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą iki 2017m.sausio 11d.(Tarnybinio patikrinimo medžiaga,b.l. 236-237(51-52)).Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio nustatyta, kad nepasitvirtino pareiškėjai įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta galimai pareiškėjos padaryta veika, tai yra – 2016m. gruodžio 5d. Panevėžio AVPK 102 kabinete laikomo asmens apsaugos ir priežiūros neužtikrinimas, dėl ko M.K. išlipo per langą ir pabėgo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. į Panevėžio AVPKKriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas ((duomenys neskelbtini)kabinetą) buvo pristatytas M.K., kuriam Vokietijoje buvo išduotas Europos arešto orderis, ir dėl šio asmens atžvilgiu procesinius veiksmus atliko pareiškėja. Ji, būdama įgaliota PRĮ registro naudotoja, neįvedė duomenų į PRĮ registrą apie M.K. pristatymą į policijos įstaigos patalpas. Išvadoje konstatuota, kad tokiu būdu pareiškėja savo nerūpestingu neveikimupažeidė PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje pateiktas siūlymas pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą(b.l.69-75).Panevėžio AVPK viršininkas 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į Patikrinimo išvadą, pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 12).

12Tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės pareigūnai V. J. ir V. O. pristatė M.K., dėl kurio Vokietija yra išdavusi Europos arešto orderį, į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas - (duomenys neskelbtini) kabinetą. Šiame kabinete dirbo pareiškėja. Prieš tai dėl M.K. sulaikymo su pareiškėja telefonu tarėsi Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus Pavedimų vykdymo grupės specialistė E.K., pas kurią M.K. ruošėsi atvykti.Šią aplinkybę patvirtina tarnybinio patikrinimo metu gauto E. K. 2016 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo „Dėl M. .“ duomenys. Iš jų nustatyta, kad E. K.2016m. gruodžio 5d. skambino pareiškėjai ir tarėsi, kokius dokumentus jai reikia užpildyti dėl M.K. sulaikymo. Neužilgo po šio pokalbio pareiškėja paskambino E. K. ir pasiūlė jai dokumentų nepildyti, o M. K.pristatyti į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ąjį skyrių, kur pareiškėja dokumentus įformins pati. Aplinkybė, kad E. K. ne savo iniciatyva priėmė sprendimą M. K. pristatyti į Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos 1-ojo skyriaus patalpas, o pagal pareiškėjos pasiūlymą telefonu, byloje nėra paneigta. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir ištirti bylos duomenys, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 5 d. apie 16.20 val. pareigūnams V. J. ir V. O. pristačius M.K. į Panevėžio AVPK kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo pareiškėja ir pareigūnas A. K. Nustatyta, kad A. K. prižiūrėjo M. K., o K. R., pirmiausia, tikslinosi informaciją dėl Europos arešto orderio galiojimo, kitus duomenis, o nusprendusi asmenį sulaikyti, pildė asmens laikino sulaikymo protokolą. Pareiškėja M.K. pateikė pasirašyti parengtą asmens sulaikymo protokolą, tačiau pastarasis iššoko per langą ir pabėgo.

13Skunde ir teismo posėdyje pareiškėja iš esmės pripažino, jog į PRĮ registrą neįtraukė duomenų apie M.K. pristatymą į Panevėžio AVPK, tačiau,pareiškėjos nuomone, nustatytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, o asmens pristatymas į Panevėžio AVPK nebuvo įtrauktas į PRĮ registrą dėl objektyvių nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių – pareiškėja to nespėjo padaryti dėl M. K. pabėgimo iš tarnybinių patalpų, pareiškėjai neužbaigus procesinių sulaikymo dokumentų įforminimo. Be to, pareiškėja nesutiko su Išvadoje nurodyta PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto interpretacija, kuomet yra teigiama, jog pagal šį punktą, visų pirma, PRĮ registre turėjo būti registruojamas asmens pristatymas, o tik vėliau atliekami kiti procesiniai veiksmai. Pareiškėjos teigimu, pagal nusistovėjusią darbinę praktiką, pirma, yra įforminami procesiniai dokumentai, ir tik po to įvedami duomenys apie asmens pristatymą į PRĮ registrą, kad pristatytam asmeniui nereikėtų laukti, kol bus pildomi PRĮ registro duomenys.

14Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 buvo įsteigtas PRĮ registras, kurio veiklos pradžia nustatyta 2006 m. sausio 2 d. Minėtu įsakymu patvirtinti Policijos registruojamų įvykių registro nuostatai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2015 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-124 patvirtinta Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų (toliau – Nuostatai) redakcija. Nuostatų 4 punkte įtvirtinta, kad PRĮ registro paskirtis yra registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Registre asmens duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme policijai pavestų uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 5 punktas). Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnis nustato policijos uždavinius, kurie, inter alia,yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga; asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.5-V-850 (2016 m. sausio 29 d. Lietuvos policijos generalinio įsakymo Nr.5-V-80 redakcija) patvirtintų PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklėsnustato PRĮ registro duomenų tvarkymą, policijos pareigūnų, įgaliotų tvarkyti duomenis, veiksmus, teises ir pareigas teikiant, registruojant, naudojant PRĮ registro duomenis, atliekant kitus duomenų tvarkymo veiksmus; PRĮ registre kaupiama bet kokia forma policijos įstaigose gauta informacija apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ir įvykius, kurių tyrimas įstatymais pavestas policijai, jų tyrimo procesą ir rezultatus (PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 1-2 punktai).Pagal PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 58 punkto nuostatas, visi į policijos įstaigą pristatyti asmenys registruojami PRĮ registro lange „Pristatytas asmuo“. Į policijos įstaigą pristatytus asmenis PRĮ registro lange „Pristatytas asmuo“ registruoja (registruoja pristatymą ir išleidimą) įgalioti PRĮ registro naudotojai, kurie įformina medžiagą ar atlieka procesinius veiksmus su pristatytu asmeniu (59 punktas). PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 3.1. papunktyje nustatyta, kad PRĮ registro naudotojas – tai policijos pareigūnas ar darbuotojas, kuriam pareigybės aprašyme numatytos tam tikros PRĮ registro duomenų tvarkymo funkcijos ir nustatyta tvarka suteiktos specialios teisės dirbti su PRĮ registru.Lingvistiškai ir sistemiškai aiškinant šias teisės normas, atsižvelgus į PRĮ registro svarbą ir jo paskirtį, daroma išvada, kad siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme policijai pavestų uždavinių įgyvendinimą, visi į policijos įstaigą pristatyti asmenys imperatyviai turi būti registruojami PRĮ registre. Šį imperatyviai taisyklių 58 punkte nurodytą veiksmą privalo atlikti įgalioti Registro naudotojai (59 punktas). Pagal PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto teisės normos konstrukciją, šioje teisės normoje numatyti PRĮ registro naudotojo veiksmaiyranurodomi esamuoju laiku, pagal jų atlikimo seką: <...registruoja...>, <... kurie įformina medžiagą ar atlieka procesinius veiksmus...>.Pažymėtina, kad teisės normoje nėra nurodyta, kad į policijos įstaigą pristatytus asmenis registruoja įgalioti Registro naudotojai, kurie jau įformino medžiagą(įforminę medžiagą) ar atliko procesinius veiksmus(atlikę procesinius veiksmus) su pristatytu asmeniu.Todėl daroma išvada, kad aptariama teisės norma negali būti aiškinama taip, kaip ją aiškina pareiškėja, tai yra, kad PRĮ registro lange „Pristatytas asmuo“ asmens pristatymas registruojamas po procesinių veiksmų su pristatytu asmeniu atlikimo.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos pareigybės aprašyme, tai yra Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Panevėžio AVPK viršininko 2015 m, gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 50-V-645, be kita ko, įtvirtintos šios valstybės tarnautojo funkcijos – dirba su registrais ir informacinėmis sistemomis, kurių sąrašas ir vykdomos funkcijos priskiriamos Panevėžio AVPK viršininko nustatyta tvarka (6.11. p.); atsako už tai, kad duomenys būtų laiku pateikti informacinių sistemų registrams (6.4. p.) (b. l. 96). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai pagal 2015 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl prieigos teisės dirbti prie registrų ir informacinių sistemų suteikimo, yra suteiktos teisės dirbti su PRĮ registru, teisių aprašymas – tyrėjas. 2007 m. gruodžio 10 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-808 „Dėl teisių dirbti su policijos registruojamų įvykių registru suteikimo“ numatyta, kad tyrėjas yra pareigūnas (darbuotojas), kuris turi teisę PRĮ registre įvesti duomenis apie įvykį, apie asmenis, pristatytus į policijos įstaigą, perduoti informaciją apie įvykį ar pradėtą ikiteisminį tyrimą Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, įtraukti informaciją į suvestinę, spausdinti PRĮ registro formuojamus dokumentus, pildyti ikiteisminio tyrimo duomenis, pildyti duomenis apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškoti įvykių archyve (b. l. 98, 99, 100).

16Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pagal PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto prasmę pareiškėja buvo tinkamas subjektas, kuri ne tik turėjo suteiktą specialiąją teisę bet ir pareigą PRĮ registre registruoti M. K. pristatymą į Panevėžio AVPK, tačiau to nepadarė, taigi, neveikė taip, kaipreikalauja teisės aktas.

17Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad toks nusižengimas pasireiškia asmens suvokimu, jog teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklą, reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu būdu, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, tai yra, lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (2012-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).Nustačius, jog pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima (2011-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-642/2011).

18Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008). Teisės teorijoje kaltė apibrėžiama, kaip veikos sąmoningumas. Tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Darbuotojo (nagrinėjamu atveju – pareigūno) kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo.

19Pareiškėja skundo argumentais bei paaiškinimaisteismo posėdyje, neigdama savo kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, akcentavo, kad ji objektyviai negalėjo įvykdyti PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto reikalavimų, kadangi M. K. pristatę pareigūnai V. J. ir V. O. jokio tarnybinio pranešimo apie M. K. sulaikymą nepateikė, todėl pareiškėja nežinojo tikslių M.K.sulaikymo aplinkybių ir tikslaus laiko. Ji negavo iš E. K. tarnybinio pranešimo apie M. K. sulaikymą, todėl nežinojo kokius procesinius veiksmus atliko E.K., nežinojo ar E.K. įvedė duomenis į PRĮ registrą apie M.K. pristatymą į policijos įstaigą. Pirmiau jau minėta, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja telefonu pasiūlėE. K.nepildyti dokumentų, o M.K. pristatyti į Panevėžio AVPK , į (duomenys neskelbtini) kabinetą,todėl M.K. pristatymas pareiškėjai nebuvo netikėtas, ir ji iš karto turėjoir galėjo imtis visų priemonių, kad pareiškėjai būtų pateikti registruoti PRĮ registre M.K. pristatymą reikalingi duomenys, tarp jų ir M.K. į (duomenys neskelbtini) kabinetą pristačiusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat būdama įgaliota PRĮ registro naudotoja, galėjo susipažinti su PRĮ registre esančiais duomenimis ir tokiu būdu patikrinti, ar M.K. pristatymas į policijos įstaigą jau yra įregistruotas, ar ne. Iš byloje esančio Įtariamojo laikino sulaikymo protokolo (b. l. 48) nustatyta, kad faktinį M. K. sulaikymo laiką ir vietą pareiškėja jau buvo nustačiusi ir jį užfiksavusi minėtame protokole. Taigi, šie duomenys paneigia pareiškėjos argumentus, kad ji objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu yra kaltinama. Be to, teismas pareiškėjos argumentus vertina kaip nenuoseklius, kadangi pareiškėja, aiškindama tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad pabaigus pildyti laikino sulaikymo protokolą, duomenis apie asmens pristatymą, ji būtų įvedusi į PRĮ registrą. Todėl daroma išvada, kad pareiškėja žinojo ir suvokė, kad ji pati turėjo įvesti duomenis apie asmens pristatymą į policijos įstaigą, tačiau to nepadarė, kadangi pirmiausia pildė M. K.laikino sulaikymo dokumentus. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad objektyvią galimybę įregistruoti M. K. pristatymą pareiškėja turėjo, jei šį privalomą atlikti veiksmą būtų atlikusi savalaikiai. Todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji neturėjo būtinų duomenų, kad ji pirmiausia pildė M.K. sulaikymo dokumentus bei ta aplinkybė, kad jai įforminus M.K. laikino sulaikymo protokolą, pastarasis pabėgo, objektyviai negali pateisinti pareiškėjos neveikimo. Taip pat pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad tarnybinį nusižengimą pareiškėja padarė dėl neatsargumo, tai yra, kaip teisingai nustatė atsakovas ir teismo posėdyje iš esmės pripažino pareiškėja, ji neįregistravo asmens pristatymo į policijos įstaigą PRĮ registre dėl nerūpestingo neveikimo - tikėdamasi, kad šį veiksmą galės atlikti vėliau, jau užpildžiusi asmens laikino sulaikymo protokolą.

20Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas laiko pagrįsta tarnybinio patikrinimo medžiagoje suformuluotą išvadą, jog pareiškėjaneįvesdama į PRĮ registrą duomenų apie M.K. pristatymą į policijos įstaigą, pažeidė PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto nuostatą ir padarė Išvadoje apibrėžtą tarnybinį nusižengimą.

21Pareiškėja teigė, kad konstatuojant tarnybinį nusižengimą, nenustatytos jo pasekmės.

22Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Formalus teisės pažeidimas yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo.

23Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytas PRĮ registro duomenų tvarkymo taisyklių 59 punkto pažeidimas, kurį padarė pareiškėja, yra formalaus pobūdžio teisinės tvarkos pažeidimas, kurį kvalifikuojant nėra reikšmingos materialiosios pasekmės, todėl konstatuojant tarnybinio nusižengimo faktą atsakovas neturėjo jų vertinti, kilusios pasekmės vertintinos tik formaliuoju nustatytos teisinės tvarkos pažeidimo aspektu ir neturi įtakos nustatyto pažeidimo teisinei kvalifikacijai.

24Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jogtarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, kuriems esant yra pagrindas konstatuoti buvus tarnybinį nusižengimą, sukeliantį tarnybinę atsakomybę. Įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat daroma išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjosneveikimą, nurodant neveikimu pažeistą teisės aktą ir konkretų jo punktą.Patikrinimo išvada išsami ir motyvuota. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-1386/2008 ir kt. ) ir tai leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas.

25Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje bylojeNr. A492 -1736/2014).Pagal Vidaus tarybos statuto 33 straipsnį, pareigūnui už tarnybinio nusižengimo padarymą skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų, atsižvelgiant į tarnybinių nusižengimų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

26Tarnybinės nuobaudos pagal griežtumą skirstomos nuo pastabos, kaip švelniausios, iki atleidimo iš pareigų, kaip griežčiausios nuobaudos (Vidaus tarybos statuto 33 straipsnio 2 dalis). Šioje nuobaudų skalėje tarnybinė nuobauda – papeikimas, kuri buvo paskirta pareiškėjai, yra antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda. Jos parinkimas pareiškėjai nebuvo išsamiai motyvuotas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėja neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, yra teigiamai charakterizuojama, atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių atsakomybę aplinkybių,vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamo Įsakymo 2 punktu paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. per griežta, todėl teismas sprendžia, kad tarnybinės nuobaudos tikslai galėtų būti pasiekti paskirtą nuobaudą pakeičiant švelnesne tarnybine nuobauda, tai yra pastaba.Esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, jai paskirtą nuobaudą keičiant švelnesne(Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktai).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

28skundą tenkinti iš dalies.

29Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams“ 2 punktu pareiškėjai K. R. paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.

30Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

31Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia... 2. pareiškėja K. R. (toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktu skundu prašo... 3. Atsakovas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir paaiškino, kad... 4. Teismas... 5. bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra statutinė valstybės... 6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo... 7. Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo pagrindai... 8. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, tarnybinis... 9. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant... 10. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turi pareigą įrodyti, kad pareiškėja... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos... 12. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovo nustatytos... 13. Skunde ir teismo posėdyje pareiškėja iš esmės pripažino, jog į PRĮ... 14. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos pareigybės aprašyme, tai yra... 16. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad... 17. Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma,... 18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama,... 19. Pareiškėja skundo argumentais bei paaiškinimaisteismo posėdyje, neigdama... 20. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį... 21. Pareiškėja teigė, kad konstatuojant tarnybinį nusižengimą, nenustatytos... 22. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai... 23. Teismas sprendžia, kad Išvadoje nustatytas PRĮ registro... 24. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jogtarnybinio... 25. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą... 26. Tarnybinės nuobaudos pagal griežtumą skirstomos nuo pastabos, kaip... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 28. skundą tenkinti iš dalies.... 29. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m.... 30. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 31. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...