Byla 2-1-357/2013
Dėl skolos išieškojimo Teismas, išnagrinėję bylą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė sekretoriaujant Romutei Lengvenienei, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ atstovui advokatui H. I., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eismo sauga“ ( - ) P. B., atstovui advokatui D. S., atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Sign” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eismo sauga“(buvusi VĮ „Žemaitija“), Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam asmeniui VĮ Valstybės turto fondui dėl skolos išieškojimo Teismas, išnagrinėję bylą,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Baltic Sign“ patikslinus ieškinio reikalavimus prašo: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ (buvusi VĮ „Žemaitija“) ir subsidiariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškovui 1 328 158,41 Lt skolos; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga" ir subsidiariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga" ir subsidiariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškovui byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas).

3Patikslintame reikalavime ieškovas nurodo, kad teismui nusprendus atmesti reikalavimą atsakovo UAB „Eismo sauga“ atžvilgiu, skolą priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos. Ieškinį grindžia tuo, kad 2001 10 09 reikalavimo perleidimo sutartimi Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija perleido VĮ „Žemaitija“ įsiskolinimą sumoje 1328158,41 Lt už pagamintus automobilių valstybinio numerio ženklus. Sutartis buvo sudaryta atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva, kadangi šis atsakovas savo tinkamą atsiskaitymą su ieškovu siejo su kito atsakovo VĮ „Žemaitija“ (UAB „Eismo sauga“) skola ir įsipareigojo teikti visus turimus dokumentus bei galimą pagalbą išsiieškant skolą. 2001-10-09 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta prieš tai šalims pasirašius 2001-10-08 tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija 2001-10-09 laidavimo sutartimi laidavo už skolininko VĮ „Žemaitija“ įsipareigojimų įvykdymą pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Sutarties 2 p., Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, kaip laiduojas, neatlygintinai įsipareigojo subsidiariai atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas VĮ „Žemaitija“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, sutarties 5 p. šalys susitarė, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo dienos ir baigiasi tuo pačiu metu kaip ir reikalavimo perleidimo sutartis.

4VĮ „Žemaitija“ skola Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai susidarė neatsiskaičius už surinktus iš gyventojų pinigus išduodant valstybinio numerio ženklus. Atsakovas surinko iš gyventojų 2001771,83 Lt, o Vidaus reikalų ministerijai sumokėjo 673613,42 Lt, skola liko nepadengta 1328158,41 Lt. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija šią skolą pripažįsta, atsakovas UAB „Eismo sauga“ 1 328 158,41 Lt dydžio skolą pripažįsta tik iš dalies, tačiau ir šios dalies nėra padengęs. Nurodo, kad ieškovo 1 328 158,41 Lt reikalavimą atsakovui UAB „Eismo sauga“ patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai reikalavimą papildomai patvirtina byloje pateiktas 2001-10-08 tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktas, pateikiama 2001-10-09 laidavimo sutartis, pagal kurią šis atsakovas įsipareigojo subsidiariai atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas UAB „Eismo sauga" neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2001-10-09 reikalavimo perleidimo sutartį.

5Atsakovas UAB „Eismo sauga“ (buvusi VĮ „Žemaitija“) ieškinį prašo atmesti ir priteisti skolą iš atsakovo LR Vidaus reikalų ministerijos. Nurodo, kad nėra susijęs su tarp ieškovo ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teisiniais santykiais, atsakovui nėra žinomos aplinkybės dėl prievolinių teisinių santykių. Ieškovo reikalavimai jo atžvilgiu nėra tapatūs, atsakomybė kildinama tiek iš sutarčių, sudarytų tarp ieškovo ir Vidaus reikalų ministerijos, iš 2001 m. spalio 9 d. Laidavimo sutarties ir 2001 m. spalio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurių šalimis nebuvo VĮ „Žemaitija“ ir dėl kurių sudarymo atsakovui nėra žinoma. Ieškovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti su Vidaus reikalų ministerija, nes neegzistuoja nei įstatyminis, nei sutartinis pagrindas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 716 - 2.1 punkto nuostata buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 104 ir numatė, jog fiziniai ir juridiniai asmenys - transporto priemonių savininkai už vieną automobilio, motociklo, motorolerio ar priekabos valstybinio numerio ženklų komplektą moka šiuos ženklus pagaminusios įmonės nustatytą kainą, suderintą su Vidaus reikalų ministerija, o už kitas kelių policijos atliekamas paslaugas - pagal nutarime nustatytus dydžius. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žyminio mokesčio įstatymas, įgyvendindama šį įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 1123 patvirtino žyminio mokesčio tarifus ir žyminio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarką. Teisės aktuose, reglamentavusiuose valstybinio numerio ženklų išdavimą bei apmokėjimą už valstybinio numerio ženklus buvo numatyta, jog asmenys moka už išduodamus valstybinio numerio ženklus, tačiau nebuvo nurodyta, jog lėšos, surenkamos platinant valstybinio numerio ženklus, turi būti pervedamos į VRM sąskaitą. Priešingai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 716 - 2.3 punkte aiškiai nurodyta, jog rinkliava už kelių policijos teikiamas paslaugas įskaitoma į valstybės biudžetą. Jokių susitarimų dėl paslaugų teikimo bei atitinkamų sumų pervedimo tarp VRM ir atsakovo nebuvo sudaryta, nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas turėjo piniginių prievolių VRM atžvilgiu, to nenustatė teisės aktai. Atsakovas turėjo būtinų išlaidų tiek savo funkcionavimui, tiek ženklų platinimui, tame tarpe išlaidų patalpų išlaikymui, transporto paslaugoms, darbuotojų atlyginimams. Priešingu atveju, t. y. egzistuojant prievolei pervesti visas gautas lėšas Ministerijai, nebūtų galėjęs užtikrinti savo normalios veiklos vykdymo, tame tarpe mokėti atlyginimus darbuotojams, nes Ministerija neskyrė lėšų, reikalingų normalios veiklos užtikrinimui. Taigi ieškovo reikalaujama priteisti 1 328 158,41 Lt dydžio skola yra neegzistuojanti, Vidaus reikalų ministerija perleido ieškovui negaliojančią reikalavimo teisę. Nurodo, kad ieškovo pateiktas kvitų už transporto priemonių numerio ženklus Apyrašas negali būti vertinamas nei kaip skolos egzistavimą įrodantis dokumentas, nei kaip dokumentas, įrodantis išplatintų valstybinio numerio ženklų kiekį ir gautą pinigų sumą. Apyrašas nesuderintas su tariamu skolininku, VĮ „Žemaitija“ neinformuota apie 2001 m. spalio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Apyraše nėra nurodyta, kokio laikotarpio kvitai yra įtraukti į Apyrašą, nurodoma tik kvito suma, tačiau nėra detalizuojama, už kokias paslaugas kvitas buvo išduotas. Atsakovas ne tik platino valstybinio numerio ženklus, bet teikdavo ir kitas paslaugas, t. y. išduodavo transporto priemonių registracijos liudijimus bei atlikdavo dokumentų laminavimą. Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1123 -14.2 punkte nustatyta, jog mokestis už valstybinio numerio ženklo išdavimą yra vienodo dydžio, t. y. 25 litai. Apyraše nurodytos kvitų sumos yra skirtingos, nuo 5 iki 49 litų. Tai, kad atsakovas pervesdavo lėšas Ministerijai nereiškia, kad įsipareigojo tai vykdyti ir ateityje. Nurodo, kad atsakovas valstybinio numerio ženklus platino nuo 1993 metų iki 1999 metų bei atitinkamas sumas nuo surinktų valstybinio numerio ženklų pervesdavo Ministerijai iki 2000 metų, tačiau su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik 2001 m. gruodžio 12 d. Todėl ieškovo reikalavimams (ar jų daliai) yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas buvo pasibaigęs reikalavimams, susijusiems su sumomis, gautomis už išplatintus valstybinio numerio ženklus iki 1998 m. liepos 1 d. Ieškinys pareikštas 2001 m. gruodžio 12 d., todėl reikalavimams apimtyje už valstybinio numerio ženklus, išplatintus nuo 1993 m. iki 1998 m. liepos 1 d., ieškininės senaties terminai yra pasibaigę ir ieškinys toje apimtyje turėtų būti atmestas tuo pagrindu, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas. Taip pat nurodo, kad ieškovo pradiniame ieškinyje nebuvo pateiktas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovo manymu, ieškovas nesąžiningai šioje civilinio proceso stadijoje keičia ieškinio dalyką.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija nesutinka su ieškiniu, prašo tenkinti tik atsakovo UAB „Eismo sauga“ atžvilgiu, o jų atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos laidavimas pagal ieškovo ir Ministerijos 2001-10-09 laidavimo sutartį baigėsi, nes ieškovas per du metus nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos nepareiškė laiduotojui ieškinio (CK 6.89 str. 1 d.). Šis terminas yra naikinamasis, todėl teismas negali jo atnaujinti. Ieškovo teisę į pagrindinio reikalavimo palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš Vidaus reikalų ministerijos paneigia ir kita teisės norma. Reikalavimo perleidimas buvo atlygintinas, todėl Vidaus reikalų ministerija atsakė UAB „Baltic sign“ (naujajam kreditoriui) tik tiek, kiek gavo už perleidimą, t. y. įskaityto priešpriešinio reikalavimo suma 1 328 158,41 Lt (CK 6.105 str. 3 d.). Šios sumos ribose Vidaus reikalų ministerija laidavo ir pagal nurodytą laidavimo sutartį, t. y. laidavimas neapėmė palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

7Teigia, mokestis už transporto priemonės valstybinio numerio ženklą nebuvo valstybinė rinkliava, UAB „Eismo sauga“ taip teigdama prieštarauja pati sau, nes Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 716 - 2.1 p. (pakeisto 1993 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 104) buvo nustatyta, kad rinkliava mokama už kitas paslaugas, bet ne už ženklus. Fiziniai ir juridiniai asmenys - transporto priemonių savininkai už vieną automobilio, motociklo, motorolerio ar priekabos valstybinio numerio ženklų komplektą moka šiuos ženklus pagaminusios įmonės nustatytą kainą, suderintą su Vidaus reikalų ministerija, o už kitas kelių policijos atliekamas paslaugas - šio nutarimo 3 punkte nurodyto dydžio rinkliavą. Šiuo nutarimu Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta nuo 1992 m. spalio 1 d. pradėti išduoti atitinkančius tarptautinius standartus valstybinio numerio ženklus automobiliams, motociklams, motoroleriams bei priekaboms (1.1 p.); nustatyta, kad lėšos už išduotus transporto priemonių savininkams valstybinio numerio ženklus naudojamos šių ženklų gamybai finansuoti (2.5 p.), o Vidaus reikalų ministerija organizuoja transporto priemonių valstybinio numerio ženklų gamybą (6 p.). Teigia, kad atsakovo prievolė kyla iš suderinimo protokolo, kvituose skirtinga valstybinio numerio ženklų kaina nurodyta todėl, kad buvo išduodami skirtingi numeriai (automobiliams - 2, motociklams - 1, priekaboms - 1, kitos kokybės laikinieji), be to, kaina priklausė nuo kintančio Vokietijos markės kurso (numerius gaminusi „Baltic sign“ buvo bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė). Nurodo, kad lėšas už respublikoje parduotus ženklus Lietuvos taupomasis bankas bei jo respublikiniai skyriai pervesdavo pagal memorialinius orderius už numerius arba už numerius ir lipdukus kartu, dažniausiai nešifruojant pagal mokėtojus ir įvairiais terminais. Įmonės, įstaigos ir organizacijos už išduotus ženklus į ministerijos sąskaitą galėjo mokėti ir mokėjimo pavedimais. Buvo sudėtinga suderinti įsiskolinimą ir vykdyti kontrolę, o VĮ „Žemaitija“ įsiskolinimą Vidaus reikalų ministerijai nustatė Susisiekimo ministerijos (kuri nuo 1996 metų buvo šios įmonės steigėja) specialistas ūkinės - finansinės veiklos revizijos metu, apie tai buvo informuota VRM. Nuo šio sužinojimo apie skolą nepraėjo 3 metų terminas nei iki 2001-07-01, nei iki ieškinio pareiškimo teisme. VĮ „Žemaitija“ nuo 1995-01-25 iki 2000-09-07 atliko 54 piniginius pavedimus Vidaus reikalų ministerijai, pagal CK 6.55 straipsnį laikytina, kad kiekvienu iš 54-ių „Žemaitijos“ mokėjimų buvo grąžinama seniausia skola. Šiais veiksmais „Žemaitija“ parodė, kad pripažįsta skolą, o tai nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.)..

8Atsakovas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija nurodo, kad nebuvo Reikalavimo perleidimo sutartimi susiklosčiusių teisinių santykių šalimi, atsakovo UAB „Eismo sauga“ skola ieškovui UAB „Baltic Sign“ kildinama iš UAB „Eismo sauga“ skolos Vidaus reikalų ministerijai. Tarp bylos šalių (UAB „Baltic Sign“, UAB „Eismo sauga“ ir Vidaus reikalų ministerijos) egzistavę teisiniai santykiai susiję su tuo pačiu objektu, t. y. valstybinio numerio ženklų gamyba ir platinimu. Susisiekimo ministerija šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo ir nėra kaip nors kitaip susijusi su ginčo objektu.

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija įsteigė valstybinę įmonę (toliau VĮ) „Žemaitija“, kuri 1990 m. gruodžio 28 d. įregistruota ir 1995 m. kovo 24 d. perregistruota Šiaulių m. valdyboje. VĮ „Žemaitija“ iki 1996 m. vasario 5 d. buvo Vidaus reikalų ministerijos reguliavime. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 189 VĮ „Žemaitija“ perduota į Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos reguliavimo sritį, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 884 VĮ „Žemaitija“ perduota iš Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos į Susisiekimo ministerijos reguliavimo sritį. LR Vyriausybės 2005m. lapkričio 21 d. Nutarimu Nr.1255, VĮ „Žemaitija“ 2006 07 01 pertvarkyta į UAB „Eismo sauga“ ir perėmė visas buvusios įmonės teises bei pareigas, 2009 10 26 UAB „Eismo sauga“ akcijos perduotos VĮ Valstybės turto fondui.

11Iš byloje pateiktų VĮ „Žemaitija“ įstatų matyti, kad buvo numatyta viena iš įmonės veiklų - kitas, niekur kitur nepriskirtas, finansinis tarpininkavimas. VĮ „Žemaitija“ neturėjo sudariusi tarpusavio bendradarbiavimo sutarties su Vidaus reikalų ministerija, numatančios teisę atlikti piniginio tarpininkavimo paslaugas. Rinkliavas iš gyventojų už valstybinių numerių išdavimą rinko 1993 12 02 Suderinimo protokolo, pasirašyto su Šiaulių miesto policijos komisariatu, pagrindu. Šis Suderinimo protokolas pasirašytas, kaip jame nurodoma, remiantis VRM Finansų ir kontrolės valdybos 1993 m. lapkričio 30 d. išvada. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 26 d. Nutartyje yra pasisakęs, kad 1993 m. gruodžio 2 d. suderinimo protokolas, kurį pasirašė VĮ ,,Žemaitija“ ir Šiaulių miesto policijos komisaras laikytinas susitarimu Vidaus reikalų ministerijos naudai, nes pagal tuo metu galiojusio Policijos įstatymo nuostatas (1990 m. gruodžio 11 d. įstatymas Nr. I-851) Policijos komisariatai buvo Vidaus reikalų ministerijos sudedamoji struktūros dalis. Buvo susiklostę faktiniai VĮ ,,Žemaitija“ ir Vidaus reikalų ministerijos santykiai, kai ieškovas ėmė pinigus už transporto priemonių savininkams policijos išduodamus valstybinio ženklo numerius, o surinkti pinigai buvo pervedami atsakovui Vidaus reikalų ministerijai. Tai, kad ne visos surinktos lėšos buvo pervestos, patvirtina 2001 m. sausio 31 d. VĮ „Žemaitija“ surašytas skolų suderinimo aktas. Pagal tuometį teisinį reglamentavimą Vidaus reikalų ministerijai buvo suteikti įgaliojimai organizuoti transporto priemonių valstybinių ženklų išdavimą, jų gamybą, nustatyti valstybinių ženklų gamybos kainas bei rinkliavas už kelių policijos įstaigų teikiamas paslaugas bei atsiskaitymo tvarką už pagamintus valstybinius ženklus (Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo“ 1, 2.1, 2.5, 6 punktai).

12Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas pateikė teismui informaciją, kad Vidaus reikalų ministerija 1993 m. vasario 26 d. patvirtino ir su Finansų ministerija suderinto atsiskaitymo už valstybinio numerio ženklų pagaminimą bei pardavimą transporto priemonių savininkams Tvarką, pagal joje išdėstytas nuostatas, transporto priemonių savininkai (gyventojai, įmonės ar organizacijos) už išduotus valstybinio numerio ženklus mokėjo Taupomojo banko įstaigose, iš kurių piniginės įplaukos, vieną kartą per savaitę buvo pervedamos į Vidaus reikalų ministerijos specialiai atidarytą sąskaitą Nr. 141828 Vilniaus komerciniame „Vyčio" banke. Apmokėjimą už išduotus valstybinio numerio ženklus galima buvo pervesti tiesiai į šią sąskaitą. Gautas pinigines įplaukas, iš minėtos sąskaitos Vidaus reikalų ministerija vieną kartą per savaitę pervesdavo į UAB „Baltic Sign“ sąskaitą. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos trumpalaikės („tranzitinės“) įplaukos į apskaitą nebuvo traukiamos. VĮ „Žemaitija“ skola sumoje 1 328 158,41 Lt yra įtraukta į UAB „Baltic Sign“ buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę. Taip pat nurodė, kad inventorizavus VĮ „Žemaitija“ 1995-1999 m. už valstybinio numerio ženklus išduotus kvitų pirmus egzempliorius (antri šių kvitų egz. VĮ „Žemaitija“ buvo sunaikinti) užfiksuota ir suvestinė informacija sutikrinta su banku, apie VĮ „Žemaitija“ pervestas lėšas. Tokiu būdu nustatyta, kad iš transporto priemonių savininkų ši įmonė buvo surinkusi 2 001 771,83 Lt (Aprašas). VĮ „Žemaitija“ mokėjimo pavedimais per banką už valstybinio numerio ženklus į Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą buvo pervedusi 673 613,42 Lt. Byloje nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija, perduodama įmonę kitos ministerijos reguliavimo sričiai, nepasirašė turto ir skolų perdavimo akto, o taip pat su VĮ „Žemaitija“ nepasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo.

13Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-332/2008 buvo atlikta buhalterinė ekspertizė, Šiaulių apygardos teismas 2008m. spalio 23 d. nutartyje nurodė, kad ekspertizės išvadose negalima buvo nustatyti VĮ „Žemaitija“ 1995-1999m. pajamų iš finansinio tarpininkavimo, o tuo pačiu ir įsiskolinimo bei įsipareigojimų VRM terminų bei sumų, nustatyti kokios lėšos panaudotos atlyginimų mokėjimams, ar galėjo įmonė mokėti tokio dydžio atlyginimus, nenaudojant VRM nesumokėtų lėšų, nes tyrimui nepateikti sąnaudų apskaitos registrai, finansinė atskaitomybė, apskaitos protokolai, mokėjimo kvitų originalai.

14Šioje byloje teismas sprendžia, kad minėtos Ekspertizės išvadomis nepaneigtos ieškovo įrodinėjamos faktinės aplinkybės, todėl teismas vertina tik kaip vieną iš įrodymų. Byloje pateiktas VĮ „Žemaitija“ išduotų kvitų už transporto priemonių numerio ženklus Apyrašas, pagal jį buvo atlikta dokumentinė revizija ir surašytas Aktas. Teismas neturi pagrindo abejoti juo, kaip įrodymu ir paneigti Apyrašo duomenų teisingumo ir leistinumo. Pažymėtina, kad prie šios civilinės bylos yra prijungti kvitų originalai, kurių pagrindu ir sudarytas kvitų už transporto priemonių numerio ženklus Apyrašas (priedas). Pavyzdžiui, Apyrašo J8 dėžės 1 psl. nurodytas kvitas eilės Nr.1, data 1995-08-01, suma 26,26 Lt atitinka 1995 08 01 kvito (pranešimo) originalą (b.l. 54, t.3). 2000 09 19 revizijos Akte (papildytame) konstatuojama, kad įmonė nebuvo su VRM sudariusios tarpusavio bendradarbiavimo sutarties, suteikiančios teisę teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas renkant pinigus už transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pardavimą privatiems asmenims ir įmonėms. Lėšos surinktos ir nepervestos VRM, buvo naudojamos įmonės atlyginimų, premijų, paskolų, pašalpų išmokėjimui, ūkio reikalams, kuro, komandiruočių išlaidoms apmokėti. Teismas, spręsdamas apie atsakovo VĮ „Žemaitija“ skolos dydį, vadovaujasi revizijos Aktu, kaip įrodymu, pažymėdamas, kad byloje nėra paneigta dokumentinės revizijos 2000 09 19 Akto (papildyto) išvada.

15Pažymėtina, kad VĮ „Žemaitija“ įstatuose buvo numatyta teisė nustatyti savo teikiamų paslaugų įkainius ir tarifus tais atvejais, kada jų nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba steigėjas, buvo numatyta teisė pelno dalį steigėjo nustatytu santykiu naudoti premijoms ir kitoms išlaidoms. Byloje nustatyta, kad už transporto priemonių valstybinio ženklo išdavimą, steigėjas Vidaus reikalų ministerija nenustatė piniginių lėšų šios paslaugos atlikimui, nenustatė įkainių ir tarifų už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau VĮ „Žemaitija“ dalį surinktų lėšų naudojo savo reikmėms. Teismas sprendžia, kad steigėjui nenustačius pinigų paskirstymo, panaudojimo tvarkos, nebuvus šalių rašytinio susitarimo, o 1993 12 02 Suderinimo protokolu neapibrėžus šalių teisių bei pareigų, VĮ „Žemaitija“ neturėjo teisinio pagrindo už numerius gautas rinkliavas paskirstyti savarankiškai. Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Žemaitija“ 1995-1999 m. už valstybinio numerio ženklus išduotų kvitų pirmieji egzemplioriai yra inventorizuoti, padarytas Apyrašas, pagal apmokėjimo kvitus paimtus iš Šiaulių, Telšių, Kelmės ETAS už išduotus transporto priemonės valstybinius numerius nuo 1995 01 iki 1999 09 01 paskaičiuota surinkta suma - 2031 811 Lt (b.l.33 ,t.1). Iš šių kvitų originalų formos matyti, kad mokesčio gavėjas spausdintam tekste nurodytas - VRM, mokesčio paskirtis - už numerius (t.3, b.l.54). Šis faktas taip pat patvirtina, kad mokesčiai buvo renkami ne VĮ „Žemaitija“ disponavimui, bet gavėjo Vidaus reikalų ministerijos vardu, todėl turėjo būti pervesti į Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad savo įsiskolinimą atsakovui Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai ieškovas iš dalies pripažino 2001 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo Aktu, adresuotu atsakovui 2002 m. vasario 14 d. raštu, todėl ir nesant rašytinės tarpusavio bendradarbiavimo sutarties, tarp šalių (VĮ ,,Žemaitija“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) atsirado civilinės teisės ir pareigos.

16Kasacinis teismas konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerija valstybės vardu ir interesais veikė lygiais pagrindais kaip civilinių teisinių santykių dalyvis ir įgijo civilines teises, tai yra kreditoriaus reikalavimą į UAB „Eismo sauga“ (VĮ „Žemaitija“) (CK 2.36 straipsnis) ir šį reikalavimą turėjo teisę perleisti naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. Nutartis).

17Atsakovas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 716 „Dėl transporto priemonių valstybinio numerio ženklų išdavimo, rinkliavos už kelių policijos teikiamas paslaugas ir vairuotojų pažymėjimų pavyzdžių patvirtinimo", rinkliava už kelių policijos teikiamas paslaugas įskaitoma į valstybės biudžetą. Žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, jog žyminis mokestis įskaitomas į biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, atliekanti veiksmus ar išduodanti juridinę galią turinčius dokumentus. Šie argumentai nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, byloje nustatyta, kad VĮ „Žemaitija“ 1995-1999 m. ieškovo reikalaujamos sumos už ženklus nėra pervedusi nei į biudžetą, nei į Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą.

18Atsakovo VĮ „Eismo sauga“ skolos dydis ieškovui UAB „Baltic Sign“ paskaičiuotas, kaip skirtumas tarp sumos už šios įmonės išduotus transporto priemonių savininkams valstybinio numerio ženklus ir sumos 1995-2000 m. pervestos į Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą (2 001 771,83 Lt - 673 613,42 Lt = 1 328 158,41 Lt). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija dėl skolos suderinimo ir 1 328 158,41 Lt skolos dydžio aiškiai pasisakė 2000 12 29 reikalavime Nr.1/15 „Dėl įsiskolinimo“, taigi, šią sumą VĮ „Žemaitija“ ir turėjo pervesti, arba suderinti skolos dydį abiejų pusių parašais (t.3 b.l. ). Šiaulių m. VPK 2000 05 19 rašytame paaiškinime VĮ „Eismo sauga“ (VĮ „Žemaitija“) finansininkė patvirtino, kad pagal jos vedamus buhalterinius dokumentus skola nurodyta mažesnė, tačiau debitorinis įsiskolinimas Vidaus reikalų ministerijai už valstybinius numerius turėtų būti apie 1 200 000 litų.

19Dėl ieškinio senaties termino pažymėtina, kad VĮ „Eismo sauga“ mokėjimo pavedimų suvestinis žiniaraštis patvirtina, kad nuo 1995-01-25 iki 2000-09-07 įskaitytinai atlikta 54 piniginiai pavedimai Vidaus reikalų ministerijai, o pagal CK 6.55 straipsnį laikytina, kad kiekvienu iš 54-ių VĮ „Eismo sauga“ (VĮ„Žemaitijos“) mokėjimų buvo grąžinama seniausia skola. Atsakovas VĮ „Eismo sauga“ (VĮ „Žemaitija“ ) 2001 01 24 rašte Nr.12 patvirtino, kad skola atsakovui Vidaus reikalų ministerijai sudaro 617 619, 71 Lt, todėl teismas sprendžia, kad VĮ „Eismo sauga“ (VĮ „Žemaitija“) pripažino dalį skolos ir taip nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.). Įvertinus įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas pareikštam reikalavimui nėra praleistas.

20Dėl subsidiarios atsakomybės Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad laidavimas pagal ieškovo ir ministerijos 2001-10-09 laidavimo sutartį baigėsi, nes ieškovas per du metus nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos nepareiškė ministerijai (laiduotojui) ieškinio (CK 6.89 str. 1 d.). Mano, kad šis terminas yra naikinamasis, todėl teismas negali jo atnaujinti.

21Byloje pateikti įrodymai - 2001-04-12 raštas ieškovo akcininkui patvirtina, kad ieškovas pagal su šiuo atsakovu sudarytas sutartis gamino ir tiekė transporto priemonių valstybinio numerio ženklus atsakovui, už kuriuos ieškovui buvo skolingas 1 409 826,34 Lt. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įsipareigojo teikti visus turimus dokumentus ir galimą pagalbą išsiieškant skolą iš VĮ „Žemaitija“, 2001-10-09 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta prieš tai šalims pasirašius 2001-10-08 tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą, be to, atsakovas 2001-10-09 laidavimo sutartimi (galiojusia kaip ir reikalavimo perleidimo sutartis) laidavo už skolininko VĮ „Žemaitija“ įsipareigojimų įvykdymą, neatlygintinai įsipareigojo subsidiariai atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas VĮ „Žemaitija“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai nurodo, kad nei vienam iš atsakovų 1 328 158,41 Lt skolos ieškovui nepadengus jokia apimtimi, ši skola priteistina subsidiariai ir iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos.

22Dėl procesinių palūkanų teismas sprendžia, kad pripažinus Reikalavimo perleidimą atlygintiniu sandoriu, atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsako UAB „Baltic sign“ naujajam kreditoriui tiek, kiek gavo už perleidimą, t. y. įskaityto priešpriešinio reikalavimo suma 1 328 158,41 Lt (CK 6.105 str. 3 d.). Šios sumos ribose Vidaus reikalų ministerija laidavo ir pagal nurodytą laidavimo sutartį, t. y. laidavimas neapėmė palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Subsidiarioji atsakomybė yra papildoma ir kreditoriaus pareiga reikalauti įvykdyti prievolę pirmiausia iš pagrindinio skolininko ir tik jam neįvykdžius per nustatytą terminą, atsiranda subsidiaraus skolininko pareiga. Tokiu būdu, procesinės palūkanos CK 6.37 straipsnio pagrindu iš atsakovo UAB „Baltic sign“ nepriteistinos. Ieškinio reikalavimas iš atsakovo VĮ „Eismo sauga“ priteisti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pareikštas ne bylos iškėlimo metu, bet patikslintame ieškinyje, priimtame 2013 06 17.Taigi teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnius, CK 1.5 straipsnio principais, ieškovui procesines palūkanas priteisia nuo 2013 06 17 iki sprendimo visiško įvykdymo.

23Ieškovui UAB „Baltic sign“ atsisakius nuo ieškinio atsakovo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atžvilgiu ir žinant bylos nutraukimo pasekmes, nurodytas CPK 294 str., teismas priima šį atsisakymą nuo ieškinio kaip neprieštaraujantį šalių interesams ir bylą nutraukia (CPK 293 str.4 d.).

24Bylinėjimosi išlaidos

25Vadovaujantis CPK 88, 92, 93 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Atsakovas UAB „Baltic sign“ pripažįstamas subsidiariai atsakingas ieškovui visa prievolės apimtimi, tačiau iš atsakovo VĮ „Eismo sauga“ priteisiama ieškovui visa ieškinio suma, tad nustatant atsakovų dalis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolėje, nėra pagrindo remtis proporcijomis ir visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo VĮ „Eismo sauga“.

26Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo Įstatymo 5 straipsniu 1 dalimi už ieškinį, pateiktą iki CPK įsigaliojimo, žyminis mokestis mokamas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio Kodekso įsigaliojimo. Todėl 66.407,92 Lt suma už sumokėtą žyminį mokestį priteisiama iš atsakovo VĮ „Eismo sauga“ .

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

Nutarė

28Ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ir subsidiariai iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ieškovui UAB „Baltic sign“ 1 328 158,41 Lt skolos.

30Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ieškovui UAB „Baltic sign“ 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 06 17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ieškovui UAB „Baltic sign“ 66.407,92 Lt bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ 95.46 Lt valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

33Atsakovo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atžvilgiu bylą nutraukti. Kitoje ieškinį atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. Ieškovas UAB „Baltic Sign“ patikslinus ieškinio reikalavimus prašo: 1)... 3. Patikslintame reikalavime ieškovas nurodo, kad teismui nusprendus atmesti... 4. VĮ „Žemaitija“ skola Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai... 5. Atsakovas UAB „Eismo sauga“ (buvusi VĮ „Žemaitija“) ieškinį... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija nesutinka su... 7. Teigia, mokestis už transporto priemonės valstybinio numerio ženklą nebuvo... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija nurodo, kad nebuvo... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų... 11. Iš byloje pateiktų VĮ „Žemaitija“ įstatų matyti, kad buvo numatyta... 12. Vidaus reikalų ministerijos Ekonomikos ir finansų departamentas pateikė... 13. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr.... 14. Šioje byloje teismas sprendžia, kad minėtos Ekspertizės išvadomis... 15. Pažymėtina, kad VĮ „Žemaitija“ įstatuose buvo numatyta teisė... 16. Kasacinis teismas konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerija valstybės vardu... 17. Atsakovas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo... 18. Atsakovo VĮ „Eismo sauga“ skolos dydis ieškovui UAB „Baltic Sign“... 19. Dėl ieškinio senaties termino pažymėtina, kad VĮ „Eismo sauga“... 20. Dėl subsidiarios atsakomybės Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad... 21. Byloje pateikti įrodymai - 2001-04-12 raštas ieškovo akcininkui patvirtina,... 22. Dėl procesinių palūkanų teismas sprendžia, kad pripažinus Reikalavimo... 23. Ieškovui UAB „Baltic sign“ atsisakius nuo ieškinio atsakovo Lietuvos... 24. Bylinėjimosi išlaidos... 25. Vadovaujantis CPK 88, 92, 93 straipsniais, iš šalių proporcingai jų... 26. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –... 28. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ir subsidiariai iš atsakovo... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ieškovui UAB „Baltic sign“ 6... 31. Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ ieškovui UAB „Baltic sign“... 32. Priteisti iš atsakovo UAB „Eismo sauga“ 95.46 Lt valstybei išlaidų... 33. Atsakovo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos atžvilgiu bylą... 34. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui...