Byla A-261-338-13
Dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. 1, b. l. 1–11) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-310); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde nurodė, kad įsakymas Nr. 1P-310, kuriuo Muitinės departamento generalinis direktorius atleido pareiškėją iš pareigų 2012 m. kovo 9 d. už pareigūno vardo diskreditavimą, nustačius, jog „Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste 2012 m. kovo 7 d. apie 7.30 val. tarnybos metu Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos (toliau – ir MRKS) automobilio, v. n. ( - ), patalpose A. K. ir D. T. darbo vietoje, rasti draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai, už kurių teisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrolę atsakinga muitinė“, jog pareiškėjas „nuo 7.00 iki 7.30 val. tarnybos metu, vykdydamas pareigas ir būdamas puikiai apžiūrimose MRKS automobilio <...> patalpose, matęs ant grindų gulintį pravirą raudoną polietileninį maišelį su daiktais, tarp kurių turėjo ir galėjo matyti draudžiamus muitinės pareigūnams posto teritorijoje tarnybos metu turėti daiktus, nesiėmė jokių veiksmų daromam pažeidimui užkirsti bei toleravo draudžiamų muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktų buvimą tarnybinėse patalpose“ (skundžiamas įsakymas priimtas, vadovaujantis 2012 m. balandžio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-388 „Dėl Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus A. K. veiksmų (toliau – ir išvada Nr. 7B-388)), yra nepagrįstas ir neteisėtas.

6Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad buvo aplinkybės, leidžiančios teigti, jog pareiškėjas, kaip pareigūnas, savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą, ir dėl to nepagrįstai taikė šį atleidimo pagrindą. Pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 4 dalį muitinės pareigūno vardo diskreditavimas yra su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos už muitinės pareigūno vardo diskreditavimą būtina konstatuoti pareigūno vardo diskreditavimo sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą; muitinės pareigūno vardo diskreditavimas siejamas su dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – akivaizdžiu muitinės autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos nuomonės apie muitinę sudarymu, visuomenės pasitikėjimo šia institucija menkinimu (2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010). Taigi, pareigūno vardo diskreditavimui konstatuoti būtina nustatyti šias sąlygas: turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo ir ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti muitinės sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą muitinės įstaiga arba ją kompromituoti, be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs (2004 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-129/2004, 2008 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1662/2008).

7Teigė, jog nepadarė priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų reikalavimams veikos ir jis negalėjo būti laikomas diskreditavusiu pareigūno vardą, kol nebuvo nustatyta ir konkrečiais faktais pagrįsta jo kaltė. Veika, su kuria siejamas įsakyme konstatuotas pareigūno vardo diskreditavimas – tai nesiėmimas veiksmų dėl automobilio patalpose patikrinimo metu rasto polietileninio maišelio, kuriame buvo draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu, nebuvo konstatuota, jog automobilio patalpose rastas maišelis ir jame buvę draudžiami daiktai priklausė pareiškėjui. Pareiškėjas pagal įsakyme Nr. 1P-310 konstatuotas aplinkybes negali būti laikomas pažeidusiu Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme Nr. 1B-758 (toliau – ir įsakymas Nr. 1B-758) patvirtintą Muitinės postų teritorijoje draudžiamų turėti daiktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), nes nekonstatuota, kad MRKS automobilyje rastame maišelyje rasti draudžiami daiktai buvo pareiškėjo; pagaliau Sąraše nustatyti draudimai turėti daiktus muitinės poste yra nustatyti muitinės postų pareigūnams, o pareiškėjas nėra muitinės posto pareigūnas. Pareiškėjo atžvilgiu iš viso negali būti taikomas įsakymas Nr. 1B-758; draudžiamus turėti daiktus jo atžvilgiu nustato Statuto 15 straipsnio 2 dalis.

8Maišelis, pareiškėjo nuomone, priklausė kitam kartu su pareiškėju dirbusiam muitinės pareigūnui – D. T.; apie tai pareiškėjas nurodė, teikdamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu ir po jo. Pareiškėjas maišelį pamatė apie 7.00 val. (2012 m. kovo 7 d.), atėjęs į MRKS automobilį po poilsio, kurio metu ilsėjosi darbinėse angaro patalpose. Maišelis gulėjo tolimiausiame kampe nuo įėjimo už dviejų kėdžių (šios kėdės nebuvo fiksuotos 2012 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiūros akte), jame buvo matyti tik arbatinukas ir lydeka (kyšojo jos uodega). Prieš pat tarnybinį patikrinimą D. T. perkėlė maišelį į vidurį tarp dviejų kėdžių. Pareiškėjas ne tik nematė, kad maišelyje buvo draudžiami daiktai, bet ir neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad maišelyje tokie daiktai yra (pažymėtina, kad pagal Muitinės departamento direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Muitinės pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 10 punktą pareigūnų tarpusavio santykiai grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, lygiateisiškumu, tolerancija ir taktiškumu). Pareiškėjas su pareigūnu D. T. kartu dirbo beveik 3 metus. D. T. visada veždavosi į darbą maišelį su kava ar arbata, užkandžiais, mineraliniu vandeniu bei rūbais pasikeitimui; atvežta kava ir arbata jis vaišindavo tiek pareiškėją, tiek kitus Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnus. Kava pareigūnai buvo vaišinami ir pamainos metu, kurios metu buvo atliktas patikrinimas. Maišelis paprastai buvo laikomas po stalu ir kėdėmis, nes kitų patalpų ir vietos maistui pareigūnai, dirbantys su MRKS automobiliu neturi, kitokių galimybių užkąsti, atsigerti kavos pamainos metu, išskyrus kaip atsinešti gėrimus ir užkandžius iš namų, nėra. Be to, patikrinimo metu net nenustatyta, kuris iš dviejų pareigūnų buvo atsakingas už tvarkos palaikymą MRKS automobilyje. Išvadoje Nr. 7B-388 net nevertinta aplinkybė, kad pamainos vyresnysis buvo D. T.

9Patikrinimo metu maišelyje rasta 0,37 l talpos degtinės butelis „Celskij“, skardinė alaus, 5 pakeliai cigarečių, 2 kosmetikos priemonės, 3 pakuotės moteriškų pėdkelnių bei 2 poros vyriškų kojinių. Pareigūnai, atlikę patikrinimą, nenurodė, kad rastame maišelyje buvo ir arbatinukas bei žuvis (matyt buvo surašyti tik draudžiami daiktai). Kosmetikos priemonės, moteriškos pėdkelnės ir vyriškos kojinės, taip pat pareiškėjui priklausančios vyriškos kojinės ir pėdkelnės (kurias pats pareiškėjas pateikė patikrinimo metu, ištraukęs iš spintelės) pareigūnų buvo nupirktos prieš pamainą – pareiškėjas ir D. T. ruošėsi pasveikinti savo žmonas po pamainos kovo 8 d. proga, o vyriškos kojinės buvo įsigytos naudojimui (kojinės ir pėdkelnės buvo naujos, neišpakuotos, su užrašais lietuvių kalba). Taigi, absoliučią daugumą maišelyje buvusių daiktų sudarė daiktai, kurių turėjimas nėra draudžiamas (pagal Sąrašo 7 punktą kojinių, pėdkelnių ir kosmetikos (kaip naujų (neišpakuotų) plataus vartojimo prekių) turėjimas yra draudžiamas tik tuo atveju, jeigu pareigūnas iš karto negali pateikti įsigijimo dokumentų). Pareiškėjo atžvilgiu, atsižvelgiant į Statuto 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus draudimus, draudžiamu daiktu galėjo būti laikomas tik mažas degtinės buteliukas ir alaus skardinė. Atsižvelgiant į maišelio dydį (standartinis didelis „Rimi“ prekybos tinklo raudonas, neperšviečiamas polietileninis maišelis), bei vizualiai jame matomus daiktus (arbatinuką bei žuvį), taip pat draudžiamų daiktų kiekį (nedidelis buteliukas degtinės, 1 alaus skardinė bei 5 pakeliai cigarečių (cigaretės laikomos draudžiamu daiktu pagal Sąrašą, kuris negali būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu), kurie buvo apkrauti kosmetika, 3 poromis pėdkelnių bei 2 poromis kojinių), be maišelio turinio patikrinimo iš viso iš toliau nebuvo galima matyti ar spėti, kad maišelyje buvo draudžiami daiktai. Iš keturių tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų (A. B., A. M., R. S., V. B.), tik vienas iš jų (A. B.) maišelyje pamatė be kitų daiktų ir degtinės butelį ir kosmetikos priemones, tuo tarpu kiti matė maišelyje tik įvairius cigarečių pakelius ir pakuotes su moteriškomis pėdkelnėmis. Nė vienas iš tikrinusių pareigūnų nenurodė, kad iki maišelio turinio iškraustymo matė alaus skardinę ar vyriškas kojines. Logiškai nepaaiškinama, kad skirtingi pareigūnai matė skirtingus draudžiamus daiktus, nors skundžiamame įsakyme konstatuota, kad draudžiamus daiktus akivaizdžiai galėjo ir turėjo pastebėti pareiškėjas. Įmanomas tik vienas paaiškinimas: maišelio turinį galima buvo nustatyti tik detaliau iš arčiau į jį pažvelgus (ką ir padarė tikrinę pareigūnai). Dar daugiau, nei iš pareigūnų tarnybinių pranešimų, nei iš išvados Nr. 7B-388 negalima pasakyti, iš kokio atstumo pareigūnai iš karto pastebėjo draudžiamus daiktus. Pareigūnai, atlikę tikrinimą tiesiog konstatavo, kad maišelis nebuvo užrištas, ir todėl jame buvo matyti tam tikri daiktai. Taigi, manė, kad negali būti kaltinamas už tai, kad jis neveikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, nes jis nematė ir neturėjo pagrindo įtarti, kad ne jam priklausančiame maišelyje buvo draudžiami daiktai; maišelį, į kurį tikrintojų požiūriu tinkamai nesureagavo pareiškėjas, pareiškėjas pamatė prieš pusvalandį iki patikrinimo, besibaigiant pareiškėjo darbo pamainai (abu budėję pareigūnai jau ruošėsi namo); maišelyje buvo kolegos asmeniniai daiktai ir pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti kolega; pagal Etikos kodekso 19 punktą pareiškėjas daugiausia turėjo tik pareigą informuoti ar atkreipti dėmesį į daromą pažeidimą, bet ne pareigą užkirsti kelią daromam pažeidimui, be to, pareiga atkreipti dėmesį ar informuoti siejama su dviem aplinkybėmis: žinojimu, kad daromas pažeidimas, ir įvertinimu, kad daromas pažeidimas yra šiurkštus (Etikos kodekso 4 punktas).

10Nors skundžiamame įsakyme Nr. 1P-310 konstatuojamas pareiškėjo atliktas šiurkštus teisės aktų pažeidimas, pareiškėjas už šių teisės aktų pažeidimą net nėra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas yra atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo (Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktas), o ne dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, paskyrus nuobaudą – atleidimą iš pareigų (Statuto 55 straipsnio 1 dalies 18 punktas, 37 straipsnio 2 dalis); teisės aktuose nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – pareiškėjui nėra paskirta tarnybinė nuobauda; nors įsakyme Nr. 1P-310 nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. 1B209 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2, 7.6, 7.22 punktų reikalavimus bei Etikos kodekso 7.1.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.3, 19 punktus, šie pažeidimai, išskyrus Etikos kodekse nustatytą pareigą atkreipti dėmesį ar pranešti apie bendradarbio daromą pažeidimą, sietini su pareiškėjo, kaip muitinės pareigūno, neteisėtais veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas įsakyme Nr. 1P-310 apkaltintas ne tuo, kad veikė neteisėtai, bet kad neužkirto kelio kitų asmenų neteisėtam veikimui; pareiškėjas savo veiksmais neprisidėjo prie pažeidimo (draudžiamų daiktų laikymas muitinės poste) padarymo ir negali būti laikomas atsakingu už kito asmens atliktą tarnybinį pažeidimą; iš įsakymo Nr. 1P-310 neaišku, kuo remiantis konstatuotas „šiurkštus“ teisės aktų pažeidimas; priešingai, net jeigu ir buvo tarnybinis pažeidimas, jis nebuvo akivaizdus.

11Net teismui konstatavus, kad pareiškėjas padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos reikalavimams veiką (pareiškėjas su tuo nesutinka), nėra kitos būtinos sąlygos, kad pareiškėjas galėtų būti atleistas iš pareigų – tokia pareiškėjo veikla (neužkirtimas kelio kito asmens daromam pažeidimui ir tokios pažeidimo toleravimas) nesukėlė Statute nustatytų pasekmių. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo nurodytų pasekmių (muitinės autoriteto sumenkinimo ir pasitikėjimo ja griovimo) ir pareiškėjo neveikimo. Jeigu pasitikėjimą muitine ir menkino įsakyme Nr. 1P-310 nustatytas pažeidimas (draudžiamų daiktų muitinėje buvimas), tai šios neigiamos pasekmės atsirado ne dėl pareiškėjo, bet dėl asmens, kuris atsinešė (turėjo) draudžiamus daiktus, veiksmų.; vien nepranešimas apie tariamą pažeidimą (kurio pareiškėjas net nematė ir negalėjo matyti) niekaip negali būti laikomas sukėlusiu tokias neigiamas pasekmes. Laikotarpis, per kurį pareiškėjas kaltinamas neveikimu, truko apie pusę valandos (pareiškėjas maišelį pamatė apie 7.00 val., patikrinimas atliktas 7.30 val.); per tokį trumpą laikotarpį, atsižvelgiant į paros laiką (ankstus rytas, patalpose nebuvo pašalinių asmenų), negalėjo atsirasti neigiamos pasekmės dėl pareiškėjo neveikimo. Nei įsakyme Nr. 1P-310, nei išvadoje Nr. 7B-388 nenustatyta, kad tariamas pareiškėjo neveikimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmės, kad dėl to būtų nukentėję kiti asmenys. Be to, nepranešimas ar neužkirtimas kelio pažeidimui pats savaime nėra viešas veiksmas: pagal Etikos kodekso 19 punktą, kai pranešama apie šiurkštų tarnybinį pažeidimą iš asmenų, kuriems pranešama apie pažeidimą, net reikalaujama užtikrinti pranešusio asmens tapatybės konfidencialumą, o tai reškia, kad muitinės įstaigos aptarnaujami asmenys negali žinoti, ar buvo pranešta apie daromą pažeidimą, t. y. visuomenė pati negali įvertinti muitinės pareigūnų veiklos, susijusios su pranešimu apie daromą pažeidimą; tai reiškia, kad nepranešimas negali ir menkinti muitinės autoriteto visuomenės akyse.

12Atsakovas be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjo neveikimas akivaizdžiai sumenkino muitinės autoritetą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo veiklą ir jos sukeltas pasekmes, nepagristai neatsižvelgė į šias aplinkybes: jeigu ir buvo padarytas pažeidimas, jis buvo padarytas nesant pareiškėjo tyčios (įsakyme Nr. 1P-310 konstatuotas neveikimas dėl aplaidumo); daiktai maišelyje nepriklausė pareiškėjui, maišelį į automobilį atsinešė kitas muitinės pareigūnas, kuriuo nepasitikėti pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo; be to, šis asmuo užėmė aukštesnes pareigas; pats pažeidimas (nepranešimas) nėra akivaizdus; pareiškėjas nematė, kaip buvo atneštas ir automobilyje paliktas maišelis (tuo metu jis ilsėjosi); pažeidimas (neveikimas, susijęs su pareiškėju) nebuvo viešas ir truko neilgą laiko tarpą; maišelio su daiktais buvimas tarnybinėse patalpose negali būti traktuojamas kaip akivaizdžiai besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis (įprasta, kad žmonės atsineša į darbą teisėtai įsigytas prekes ar arbatinukus bei užkandžius), pats prekių maišelio buvimas pareigūno darbo vietoje nėra nei neįprastas, nei akivaizdžiai moralės normoms prieštaraujantis veiksnys. Atsižvelgiant į atsakovo konstatuotą pareiškėjo neveikimą dėl aplaidumo, taip pat į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, atleidimas iš pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo yra aiškiai neadekvati sankcija. Nėra nei teisinga, nei protinga, radus maišelį su kitam pareigūnui priklausančiais daiktais, atleisti pareigūną, kuris pats nepadarė pažeidimo ir kaltinamas tik tuo, kad nesiėmė veiksmų užkirsti keliui pažeidimui.

13Atsakovas, atleisdamas pareiškėją, neatsižvelgė ir į kitas, su pareiškėjo asmeniu susijusias, aplinkybes. Pareiškėjas muitinės pareigūnu dirbo nuo 1991 m. gegužės 21 d., per daugiau 20 m. tarnybą pareiškėjui nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, priešingai, pareiškėjas buvo vertinamas ir skatinamas (2011 m. gruodžio mėn. padidintas priedas prie tarnybinio atlyginimo). Be to, pareiškėjas auginą mažametį vaiką, todėl nepagrįstas atleidimas pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir mažamečio vaiko interesus (ženkliai sumažėjo šeimos pajamos).

14Atleidžiant pareiškėją, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta visa eilė reikšmingų aplinkybių, kurių nebuvimas iš principo neleidžia teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo tinkamai konstatuota neteisėta veika – pareigūno vardo diskreditavimas, be kita ko: išvadoje Nr. 7B-388 nenustatyta, kam priklausė maišelyje rasti draudžiami daiktai; nors 2012 m. kovo 9 d. A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu rasti daiktai (tai reiškia ir maišelis) buvo nufotografuoti, pareiškėjui nebuvo parteikta jokių maišelio, jo turinio bei buvimo vietą patikrinimo metu patvirtinančių fotografijų; pats maišelio buvimo faktas nėra patvirtintas fotografijomis; tarnybinio patikrinimo metu visiškai netirta aplinkybė, kad rastame maišelyje buvo arbatinukas ir žuvis, t. y. maišelyje buvo ir neuždrausti daiktai, būtent juos matė pareiškėjas, dėl ko jis galvojo, kad maišelyje esantys daiktai nėra uždrausti ir nėra jokio pažeidimo; nors pareiškėjas ir nurodė, kad jam žinomas Sąrašas, tyrimo metu nesiaiškinta, ar Sąrašas gali būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu (Sąraše nustatyti draudimai, taikytini muitinės postų pareigūnams, tuo tarpu pareiškėjas nėra muitinės posto pareigūnas); išvadoje Nr. 7B-388 nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimas (neaišku, kaip konstatuotos neveikimo pasekmės), apsiribota bendro pobūdžio formuluote, kad nepranešimas apie draudžiamų daiktų buvimą muitinės posto teritorijoje akivaizdžiai menkina muitinės autoritetą; įsakyme Nr. 1P-310 nenurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu atleistas pareiškėjas.

15Įsakyme Nr. 1P-310 nustatyta neteisinga atleidimo data – pareiškėjas atleistas nuo 2012 m. kovo 9 d., nurodant, kad ši diena buvo paskutinė iki nušalinimo darbo diena, tačiau pareiškėjas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo nuo pareigų nušalintas nuo 2012 m. kovo 10 d. (Muitinės departamento direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymas Nr. 1P-206 „Dėl A. K. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. 1P-206)). 2012 m. kovo 10 d. pareiškėjas dar dirbo pašto įstaigoje prie Vilniaus oro uosto, įsakymas Nr. 1P-206 pareiškėjui įteiktas 2012 m. kovo 10 d. apie 14 val., taigi, paskutinė darbo diena iki nušalinimo buvo 2012 m. kovo 10 d., tai patvirtina pareiškėjo įrašas apie susipažinimą su įsakymu. Atsakovas pareiškėjo atleidimo dieną nustatė pagal Statuto 44 straipsnį, pagal kurį jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena. Taigi, atsakovas pritaikė teisės normą, kuri negalėjo būti taikoma, atleidžiant dėl pareigūno vardo diskreditavimo. Statuto 44 straipsnis yra Statuto aštuntame skyriuje „Muitinės pareigūnų skatinimas ir apdovanojimas“ ir gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu muitinės pareigūnas atleidžiamas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos (Statuto 55 straipsnio 1 dalis 18 punktas), tuo tarpu pareiškėjas atleistas kitu pagrindu (pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą), kuris numato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindą; šiuo atveju įstatymas nenumato galimybės atleidimo datą perkelti atgal – į paskutinę iki nušalinimo darbo dieną.

16Pareiškėjas dėl neteisėto atleidimo iš pareigų jautėsi apgautas ir pažemintas, patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi, kurie lėmė bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat po neteisėto atleidimo pasikeitė kitų muitinės pareigūnų požiūris į pareiškėją. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėjui buvo atimta teisė dirbti ir gauti nustatytą darbo užmokestį, galimybė save realizuoti, socialiai bendrauti. Neteisėtas atleidimas kėlė ir kelia pareiškėjui negatyvius išgyvenimus.

17Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 71–76) nurodė, kad su juo nesutinka, bei prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) turimą išankstinę informaciją, kad Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) Mobiliųjų grupių skyriaus (toliau – ir MGS) pareigūnai, atliekantys pareigas Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste, turi draudžiamų tarnyboje turėti daiktų, Muitinės departamento ir Vilniaus TM pareigūnai 2012 m. kovo 7 d. nuo 7.30 val. iki 8.30 val. atliko Vilniaus TM MGS pareigūnų vyresniojo inspektoriaus D. T. ir inspektoriaus A. K. tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimą ir nustatė, kad MRKS automobilio, valst. Nr. ( - ), viduje pas pareigūną D. T. rankoje rastas pakelis nuo cigarečių „Bond“, kuriame buvo 110 eurų 5 eurų nominalo banknotais, 60 eurų 10 eurų nominalo banknotais, 60 eurų 20 eurų nominalo banknotais, vienas 100 eurų nominalo banknotas ir 2 eurų nominalo moneta. Mobiliojo rentgeno viduje ant elektros skydinės viršaus rastas pakelis nuo cigarečių „Mild Seven“, kuriame buvo 2 doleriai 1 dolerio nominalo banknotais, 80 dolerių 5 dolerių nominalo banknotais, 30 dolerių 10 dolerių nominalo banknotais, 20 dolerių banknotas, 100 dolerių banknotas, 1 000 Rusijos Federacijos rublių 100 rublių nominalo banknotais, 30 Lenkijos Respublikos zlotų 10 zlotų nominalo banknotais, 30 litų 10 litų nominalo banknotais ir 60 litų 20 litų nominalo banknotais; už vaistinėlės, esančios rentgeno viduje, rasti 5 doleriai; elektros skydinės vidaus duryse rastas 0,5 l talpos degtinės butelis „Zolotaja Niva“ su Ukrainos Respublikos banderole, 0,375 l įtalpos degtinės butelis „Prirodnaja Kolekcija“ su Ukrainos Respublikos banderole, 0,5 l talpos degtinės butelis „Xlibny dar“ su Ukrainos Respublikos banderole, 2 l talpos alaus butelis „Žigulevskoje“ be banderolės; mobiliojo rentgeno viduje kampe ant grindų rastas polietileninis maišelis, kuriame buvo 0,37 l talpos degtinės butelis „Celskij“ su Ukrainos Respublikos banderole, skardinė alaus „Kozel“ be banderolės, 2 pakeliai cigarečių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1 pakelis cigarečių „Pall Mall“ su Rusijos Federacijos banderole, 1 pakelis cigarečių „West“ su Baltarusijos Respublikos banderole, 1 pakelis cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderole, 1 pakelis cigarečių „Winston“ be banderolės, 1 neišpakuota pakuotė kosmetikos priemonės „Renaxil“, 1 pakuotė kosmetikos priemonės „Energic“, 1 pakuotė moteriškų pėdkelnių „Elegant Conte X-press“, 1 pakuotė moteriškų pėdkelnių „Elegant Conte Active“, 1 pakuotė moteriškų pėdkelnių „Elegant Conte Prestige“, 2 poros vyriškų juodos spalvos kojinių „Diwari Comfort“; rentgeno viduje esančioje spintelėje rastos 2 poros vyriškų juodos spalvos kojinių „Diwari Comfort“, 1 pakuotė moteriškų pėdkelnių „Elegant Conte Active“, 1 pakuotė moteriškų pėdkelnių „Elegant Conte Prestige“.

19Su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinamą veiklą ir veiksmus nustato Statuto 15 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnams draudžiama muitinės postų teritorijoje tarnybos metu turėti alkoholinių gėrimų, didesnę kaip 25 proc. pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą (litais ir (arba) eurais), bet kokią sumą užsienio valiuta (išskyrus eurus), taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytų ryšio priemonių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir kitų tarnybos metu nereikalingų daiktų. Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąraše, be kita ko, nurodyti alkoholiniai gėrimai, cigaretės (daugiau negu 40 vnt.), pinigai: litai ir (arba) eurai – daugiau negu 25 proc. pareiginės algos bazinio dydžio, užsienio valiuta (išskyrus eurus) – bet kokia suma, kultūros, geologinės vertybės, taip pat bet kokios naujos (neišpakuotos) plataus vartojimo prekės, jeigu pareigūnas iš karto negali pateikti įsigijimo dokumentų; šio draudimo paskirtis – išvengti galimų korupcijos apraiškų muitinės pareigūnų tarnyboje.

20Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, muitinės pareigūnu, 2012 m. kovo 7 d. dirbo Šalčininkų kelio poste ir turėjo vykdyti teisės aktuose jam pavestas pareigas. Šalčininkų kelio poste atliekamas transporto priemonių ir asmenų, atvykstančių iš trečiosios šalies teritorijos (Baltarusijos Respublikos), muitinis tikrinimas. Atlikdami muitinį tikrinimą, pareigūnai vadovaujasi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais inter alia Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu, kurio 9 straipsnio 1 dalyje numatytos muitinės funkcijos, tame tarpe muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą, atlikti muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą. Muitinės įstatymo 19 straipsnyje pavesta muitinės mobiliosioms grupėms vykdyti muitinės priežiūrą, atlikti jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės priežiūrą apibrėžia Muitinės įstatymo 42 straipsnis. Atliekant transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinį tikrinimą, naudojama Mobilioji rentgeno kontrolės sistema (toliau – ir MRKS). Pagal Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, dirbančių su mobiliosiomis muitinės rentgeno kontrolės sistemomis, darbo organizavimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 1B-773, 5 punktą MRKS skirta muitinės nustatytoje vietoje atranką skenavimui vykdančio muitinės pareigūno pasirinktų skenavimo objektų turiniui įvertinti, neiškrovus jo iš transporto priemonės, konteinerio arba slėptuvių nustatymui. Po skenavimo, įvertinus riziką, siekiant aptikti nedeklaruotas prekes ir nustatyti kitus teisės aktų pažeidimus, priimamas sprendimas dėl tolesnio muitinio tikrinimo tikslingumo.

21Vilniaus TM MGS inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės paskirtis – vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją, veiklos sritis – atlikti transporto priemonių, asmenų, dokumentų, prekių muitinį tikrinimą (Vilniaus TM MGS inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus TM viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. 1B-209, 4, 5 punktai). Pagal minėtą pareigybės aprašymą pareigūnas turi laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, pareigūnas įpareigotas vykdyti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas pareigybės aprašymo ir MGS nuostatų ribose, pareigūnui nustatyta pareiga taikyti kontrabandos, kitų pažeidimų prevencijos ir kontrolės priemones, taip pat pareigūnas, nustatęs, kad pažeisti teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, privalo nustatyta tvarka sulaikyti asmenis, prekes, transporto priemones, atlikti asmens apžiūrą, surašyti administracinių teisės pažeidimų, prekių sulaikymo protokolus.

22Pagal Etikos kodeksą pareigūnas, atlikdamas savo pareigas, turi vadovautis muitinės įstaigų ar jų vadovų suformuotais tikslais ir kryptimis, turi laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, tarnybinėje veikloje savo elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, taip pat muitinės pareigūnas įgaliotas naudotis jam suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo galimų pažeidimų; jeigu pareigūnas mano, kad bendradarbis pažeidė Etikos kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimus, jis turi atkreipti į tai jo dėmesį; jeigu pareigūnas mano, kad bendradarbis šiurkščiai pažeidė Etikos kodekso reikalavimus, pareigūnas turi pranešti apie tai savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui arba Tarnybai, kurie užtikrina pranešusio asmens tapatybės konfidencialumą

232012 m. kovo 7 d. 7.30 val. MRKS automobilio patalpose rasta daug prekių, už kurių teisėto judėjimo kontrolę per valstybės sieną atsako ir tuo tikslu muitinį tikrinimą atlieka muitinės pareigūnai, vykdydami įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestas funkcijas. Iš kur atsirado šios prekės (cigarečių pakeliai ir alkoholiniai gėrimai su užsienio šalių banderolėmis) MRKS automobilio patalpose, pareigūnai A. K. ir D. T., vykdę pareigas 2012 m. kovo 7 d., negalėjo paaiškinti atvykusiems patikrinti pareigūnams, tačiau abu teigė, kad tai ne jų prekės.

24Atsižvelgiant į aptiktų daiktų pobūdį (draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai, už kurių teisėtą gabenimą per valstybės sieną atsako muitinės pareigūnai), aptiktų daiktų buvimo vietą (aiškiai matomoje vietoje tarnybinėse patalpose, kuriose lankėsi muitinės klientai), pareiškėjo statusą (statutinis muitinės pareigūnas, privalantis tarnybos metu taikyti kontrabandos, kitų pažeidimų prevencijos ir kontrolės priemones), pareiškėjo – muitinės pareigūno elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš muitinės pareigūnų. Visuomenės nariai ir valstybė, vadovaujantis įstatymų nustatyta muitinei kompetencija, funkcijomis ir pareigomis, tikisi iš muitinės pareigūnų teisės aktuose muitinės pareigūnams nustatytų pareigų vykdymo ir suteiktų teisių tinkamo įgyvendinimo, t. y. kad muitinės pareigūnai užkirs kelią kontrabandai, neteisėtam prekių gabenimui per valstybės sieną. Muitinės pareigūno elgesys, kuriuo jis nevykdo jam pavestų funkcijų taip, kaip iš jo pagrįstai tikisi visuomenė ir valstybė, akivaizdžiai menkina muitinės autoritetą visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimą ja.

25Visos muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės nustatytos išvadoje Nr. 7B-388, prie kurios pridėta surinkta medžiaga. Tarnybinio patikrinimo medžiaga leidžia neabejotinai teigti, kad pareiškėjas diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir D. T., atvykę į darbą, MRKS patalpų netikrino, išskyrus vizualų MRKS automobilio patikrinimą. Pamainos metu, nuo 2012 m. kovo 6 d. 8 val. iki 2012 m. kovo 7 d. 8 val., pareiškėjas su D. T. dirbo MRKS patalpose, tikrino krovininius automobilius. Paaiškinti draudžiamų posto teritorijoje turėti muitinės pareigūnams daiktų, išskyrus 2 pakuotes vyriškų kojinių ir 2 pakuotes moteriškų pėdkelnių, atsiradimo aplinkybes MRKS automobilio patalpoje pareiškėjas negalėjo. Pasibaigus tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimui pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad nematė ir nežino, kaip visi surasti daiktai atsirado MRKS automobilio patalpose, visi surasti daiktai ne jo. Vėliau tarnybinio patikrinimo komisijai pateiktame paaiškinime A. K. pripažino, kad 2012 m. kovo 7 d. po 7 val. matė MRKS patalpose ant grindų gulintį polietileninį maišelį, tačiau manė, kad jame yra D. T. asmeniniai daiktai, nes maiše buvo matyti lydeka ir arbatinukas (pareiškėjo 2012 m. kovo 8 d. paaiškinimas Nr. 8P-428).

26Visi 2012 m. kovo 7 d. patikrinimą MRKS automobilio patalpose atlikę Muitinės departamento ir Vilniaus TM pareigūnai paliudijo, kad, užėjus į patalpas, matomoje vietoje ant grindų gulėjo praviras raudonos spalvos polietileninis maišelis su užrašu „Rimi“, kuriame matė: Vilniaus TM viršininko pavaduotojas A. B.: moteriškas pėdkelnes gamykliniame įpakavime, degtinės butelį ir įvairių cigarečių be Lietuvos Respublikos banderolių, 2 neišpakuotas kosmetikos priemones; Vilniaus TM Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius A. M.: įvairių pavadinimų cigarečių pakelius ir pakuotes su moteriškomis pėdkelnėmis; Tarnybos vyriausiasis inspektorius R. S.: įvairių pavadinimų cigarečių pakelius ir pakuotes su moteriškomis pėdkelnėmis; Tarnybos vyriausiasis inspektorius V. B.: įvairių pavadinimų cigarečių pakelius bei pakuotes su moteriškomis pėdkelnėmis.

27Įvertinus ir tai, kad MRKS automobilio patalpos, kuriose buvo rasti draudžiami daiktai, yra labai mažos (1,5 x 2 m ploto), patalpa vizualiai yra gerai matoma, darytina išvada, kad net jeigu ant grindų aptiktas polietileninis maišelis atsirado po A. K. suteikto poilsio, pusvalandį laiko MRKS 1,5 m x 2 m ploto patalpose išbuvęs A. K. negalėjo nematyti į akis krentančio raudonos spalvos polietileninio maišelio ir to jo turinio, kurį iš karto pamatė į patalpas įėję tikrinimą atliekantys pareigūnai, o būtent draudžiamų posto teritorijoje muitinės pareigūnams turėti daiktų, kuriuos nurodė visi tikrintojai – cigarečių pakelių, plataus vartojimo prekių.

28MRKS patalpose dirbantys pareigūnai atsakingi už MRKS patalpų priežiūrą darbo metu. Negalima sutikti su pareiškėjo paaiškinimu, kad į MRKS patalpose draudžiami posto teritorijoje muitinės pareigūnams turėti daiktai galimai atsirado patalpose lankantis vairuotojams, kurie pasirašytinai supažindinami su Vilniaus TM viršininko nustatyta informacija, ir kad tuos daiktus vairuotojai galėjo nepastebimai pakišti pareigūnams. MRKS patalpose lankantis vairuotojams, kuriuos su nustatyta informacija supažindina būtent MRKS pareigūnai, pareigūnams neįmanoma būtų nepastebėti, kad daiktai būtų paliekami tose vietose, kur juos surado tikrinimą atlikę pareigūnai: už vaistinėlės rentgeno viduje, elektros skydinės vidaus duryse, kurios rakinamos specialiu raktu, ant elektros skydinės viršaus, mobilaus rentgeno viduje matomoje vietoje ant grindų. Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 6 d. nuo 8.30 val. iki 18.00 val. kartu su A. K. ir D. T. Šalčininkų kelio poste dirbo ir Vilniaus TM MGS inspektorius A. G. ir vyresnysis inspektorius A. J., kurie tarnybinio patikrinimo komisijai raštu paaiškino, kad jie darbo metu užeidavo į MRKS automobilio patalpas, tačiau jokių nereikalingų, pašalinių daiktų jame nebuvo, o tą dieną nei administracinių teisės pažeidimų protokolų, nei prekių sulaikymo protokolų surašyta nebuvo.

29Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 7 d. apie 7.30 val. tarnybinės veiklos ir elgesio patikrinimo metu nei D. T., nei A. K. nepripažino, kad MRKS patalpose ant grindų gulintis raudonas polietileninis maišelis su užrašu „Rimi“ yra jų. Tiek D. T., tiek A. K. paaiškino nežinantys šio maišelio atsiradimo MRKS patalpose aplinkybių. Iš karto po atlikto patikrinimo pareiškėjas parašė tarnybinį pranešimą Vilniaus TM viršininkui, kuriame nurodė, kad nematė ir nežino patikrinimo metu rastų daiktų atsiradimo aplinkybių, rasti daiktai yra ne jo ir daugiau nieko negali paaiškinti. Tuo tarpu teismui pareiškėjas pateikė naują jo darbo vietoje surastų prekių atsiradimo versiją – surastos prekės raudoname maišelyje priklauso kartu su juo dirbusiam muitinės pareigūnui D. T.. Pareiškėjo nenuoseklūs, vienas kitam prieštaraujantys paaiškinimai turėtų būti laikomi tik kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už pareigūno vardo diskreditavimą ir vertinami kritiškai įrodymų patikimumo administracinėje byloje prasme.

30Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atleidžiant jį iš tarnybos neatsižvelgta į kitas su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes. Nustačius pareigūno vardo diskreditavimo atvejį, pareigūną į pareigas priimantis asmuo privalo imtis teisinių priemonių pareigūną atleisti iš tarnybos ir ši priemonė negali būti keičiama jokiomis kitomis priemonėmis, reglamentuojančiomis tarnybinių nuobaudų skyrimą, nes Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto formuluotė nenumato galimybės pareigūno vardą pažeminusiam pareigūnui taikyti kitokias drausminio poveikio priemones. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas muitinės sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

31Pagal Statuto 44 straipsnį, jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena. Pareigūną su įsakymu, kuriame jis nušalintas nuo pareigų, supažindino 2012 m. kovo 10 d. pamainos pradžioje tiesioginis vadovas; tą dieną pareiškėjas jokių funkcijų kaip muitinės pareigūnas neatliko ir negalėjo atlikti. Atsižvelgiant į nurodytus faktus, pareiškėjas pagrįstai atleistas 2012 m. kovo 9 d., t. y. paskutinę iki nušalinimo darbo dieną.

32Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturinės žalos atlyginimo. Muitinės departamentas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui kilusios neigiamos pasekmės buvo nulemtos paties pareiškėjo neteisėto elgesio, jam einant statutinio valstybės tarnautojo, muitinės pareigūno, pareigas. Be to, reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tik abstrakčiomis frazėmis, nepateikdamas jokių konkrečių įrodymų dėl tariamai patirtos žalos.

33II.

34Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35Teismas nesutiko su preiškėjo pozicija, kad Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpos nėra muitinės postas, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1B-758 (2012 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 1B-140 redakcija) (t. 2, b. l. 67) patvirtintas Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašas, nes jis, esą, ėjo pareigas ne muitinės posto teritorijoje. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-773 patvirtintų Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų, dirbančių su mobiliosiomis muitinės rentgeno kontrolės sistemomis, darbo organizavimo taisyklių (t. 2, b. l. 72-78) VII skyriuje „Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos darbo (skenavimo) organizavimas muitinės posto teritorijoje“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-772 patvirtintų Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų (t. 2, b. l. 79-87) IV skyriuje „Prekių, transporto priemonių, dokumentų ir asmenų tikrinimas MMG dirbant muitinės postuose“ yra aiškiai įtvirtinta, kad mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos gali dirbti muitinės posto teritorijoje, o nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nustatyta ir skundžiamame įsakyme įtvirtinta, kad Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilis, valst. Nr. ( - ), buvo Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste 2012 m. kovo 7 d. apie 7.30 val. tarnybos metu.

36Teismas pareiškėjo atstovo teiginius, jog, esą, A. K. nebuvo supažindintas su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 1B-758 (2012 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 1B-140 redakcija) (t. 2, b. l. 67), todėl galėjo nežinoti Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašo, vertino kaip nepagrįstą gynybinę poziciją. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalį, į tai, kad A. K. muitinės sistemoje dirba nuo 1991 m. gegužės 21 d. (žr. Lietuvos Respublikos muitinės departamento 1991 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 350-K (t. 1, b. l. 87)), t. y. turi ir gali žinoti muitinės pareigūnų teises bei pareigas, kad jis pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3B-209 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus, dirbančio su muitinės rentgeno kontrolės sistemomis, pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 68-71) 6.4 punktą turi būti susipažinęs, be kita ko, su teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą, gebėti taikyti juos praktikoje, kad pirminiuose paaiškinimuose (t. 2, 20-21, 40-41) A. K. nė neneigė savo pareigos nelaikyti draudžiamų daiktų muitinės posto teritorijoje, nes teisinosi, jog jo daiktai yra tik pėdkelnės, teismas padarė išvadą, kad A. K. žinojo Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašą.

37Administracinėje byloje vienareikšmiškai nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, t. y. kad A. K. tarnybos vietoje – muitinės posto teritorijoje, buvo laikomi draudžiami daiktai (žr. patikrinimo aktą (t. 1, b. l. 56–57; t. 2, b. l. 18–19) taip pat liudytojų V. B., A. M., A. B., D. T. parodymus). Tai, kad minėti daiktai rasti Mobiliojo rentgeno, valst. Nr. ( - ), viduje, t. y. A. K. tarnybos vietoje, neneigė nė pats A. K..

38A. K. nurodė, kad draudžiami daiktai nėra jo, kad jis jų ten neatnešė, nepadėjo, nelaikė, kad neprivalėjo jų matyti ir imtis priemonių pažeidimams šalinti. Teismas pabrėžė, jog skundžiamu įsakymu Nr. 1P-310 A. K. yra atleistas dėl to, kad turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus būtent ant grindų gulėjusiame maišelyje, o ne kitur suslėptus daiktus (spintelėje, skydinėje ir pan.) (žr. fotonuotraukas, t. 2, b. l. 60-66). Todėl šioje byloje svarbu nustatyti, ar A. K. turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje, ar ne, taip pat, ar jis privalėjo imtis tam tikrų veiksmų pašalinti pažeidimus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nereikšmingus, esą, draudžiamų daiktų būtent jis neatnešė, nepadėjo, nelaikė, nes tai nėra pagrindas, dėl kurio pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų. Pakanka nustatyti tai, ar pareiškėjas turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje bei ar jis privalėjo imtis tam tikrų veiksmų pašalinti pažeidimus.

39Neprieštaringais, objektyviais, išsamiais, visapusiškais nesuinteresuotų liudytojų V. B., A. M., A. B. parodymais nustatyta, kad A. K. tikrai turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje (tabako gaminius), gulėjusiame ant Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpų grindų, nes tai galėjo pamatyti bet kuris, net ne itin akylas pašalinis asmuo, užėjęs į Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpas. Pareiškėjo argumentai, esą, jis negalėjo cigarečių pakelių pamatyti, nes ten buvo keli maišeliai bei asmeniniai D. T. daiktai, traktuoti kaip gynimosi taktika, kuri atmesta kaip nepagrįsta, paneigta liudytojų parodymais. Be to, pabrėžta, kad pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 3B-307 (t. 2, b. l. 88) patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės vidaus tvarkos taisyklių (t. 2, b. l. 89-100) 181 punktą pareigūnai ir darbuotojai neturi laikyti jokių asmeninių maisto produktų ir gėrimų matomoje vietoje piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo vietose ir vartoti maisto produktų ar gėrimų piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo metu. Todėl buvusi netvarka tarnybos vietoje, t. y. Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpose, vertinta tik kaip pareiškėjo ir jo bendradarbio aplaidumas tarnybos vietoje, be kita ko, neleidžiantis teismui suabejoti, jog A. K. turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje.

40Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jis, net matydamas draudžiamus daiktus maišelyje, pasak jo, priklausiusius aukštesnes pareigas užėmusiam D. T., neturėjo ir negalėjo imtis tam tikrų veiksmų pašalinti pažeidimus. Pagal Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 19 punktą jeigu pareigūnai mano, kad bendradarbis šiurkščiai pažeidė Kodekso reikalavimus, pareigūnas turi pranešti apie tai savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui, arba Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybai, kurie užtikrina pranešusio asmens tapatybės konfidencialumą. A. K., net jeigu draudžiami daiktai maišelyje tikrai buvo ne jo, turėjo pranešti apie aukštesnes pareigas užėmusio D. T. padarytą šiurkštų Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą (nes pagal Kodekso 4 punktą draudžiamų daiktų laikymas tarnybos vietoje, kai juos, pagal liudytojų V. B., A. M., A. B. parodymus, galėjo pamatyti bet kuris, net ne itin akylas pašalinis asmuo, užėjęs į Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpas, neabejotinai yra šiurkštus Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas): jokių kliūčių, kodėl jis to neturėjo ir negalėjo padaryti nenustatyta, nes pareiškėjas yra prisiekęs nepakenkti muitinės darbuotojo garbei ir orumui (t. 2, b. l. 101). Tačiau pareiškėjas to nepadarė, o todėl, nepranešdamas apie D. T. daromą šiurkštų Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą, pats sudarė prielaidas bei sąlygas tam, kad draudžiamus daiktus, laikomus tarnybos vietoje, galėtų, pasak liudytojų V. B., A. M., A. B., pamatyti bet kuris, net ne itin akylas pašalinis asmuo, užėjęs į tarnybines patalpas. Toks pareiškėjo elgesys aiškiai (akivaizdžiai) pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse, leido suabejoti visuomenei, ar pareiškėjas apskritai tinkamai atliko savo, kaip muitinės pareigūno, pareigas.

41Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas iš tikrųjų pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3B-209 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus, dirbančio su muitinės rentgeno kontrolės sistemomis, pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 68-71) 7.2 punktą, 7.6 punktą, 7.22 punktą, bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3 punktą, 7.4.1 punktą, kad pareigūnas privalo laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų, 7.4.5 punktą, 7.8.3 punktą, 19 punktą.

42Teismas konstatavo, kad skundžiamame įsakyme Nr. 1P-310 yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įrodančios, jog pareiškėjas aiškiai (akivaizdžiai) pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse, leido suabejoti visuomenei, ar pareiškėjas apskritai tinkamai atliko savo, kaip muitinės pareigūno, pareigas, pateiktas jų teisinis vertinimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad įsakymas Nr. 1P-310 priimtas pažeidžiant procedūras; juolab, kad pareiškėjas buvo atleistas už tai, kad akivaizdžiai pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse.

43Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skunde pateikta interpretacija, jog jis buvo atleistas netinkamą dieną, yra klaidinga. Teismo vertinimu, įsakyme Nr. 1P-310 tinkamai nurodytas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 44 straipsnis, pagal kurį jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1P-206 (t. 1, b. l. 37) A. K. nušalintas nuo 2012 m. kovo 10 d., o atleistas 2012 m. kovo 9 d. (žr. įsakymą Nr. 1P-310 (t. 1, b. l. 12, 187, 191)).

44Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymą Nr. 1P-310 atmestas kaip nepagrįstas, tai atmesti kaip nepagrįsti ir išvestiniai reikalavimai grąžinti pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

45Teismas konstatavo, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, vadinasi, nėra vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ir žalos atlyginimas negalimas. Kadangi pareiškėjo skundas nepatenkintas, tai netenkintas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

46III.

47Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

48Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 190-197A) nurodoma, kad:

  1. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokių prielaidų ir sąlygų“.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai, konstatavo, kad pareiškėjas padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiką. Veika, su kuria siejamas Įsakyme konstatuotas pareigūno vardo diskreditavimas – tai nesiėmimas veiksmų dėl automobilio patalpose patikrinimo metu rasto polietileninio maišelio, kuriame buvo draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai.
  3. „A. K. tikrai turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje (tabako gaminius), gulėjusiame ant Mobiliojo rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpų grindų, nes tai galėjo matyti bet kuris, ne itin akylas pašalinis asmuo, užėjęs Mobiliojo rentgeno kontrolės sistemos automobilio, valst. Nr. ( - ), patalpas“. Pabrėžtina, kad daiktai maišelyje nepriklausė pareiškėjui. Maišelį į automobilio patalpas įnešė kartu su pareiškėju dirbęs pareigūnas D. T. (tai jis patvirtino duodamas parodymus teisme). Pareiškėjas maišelį, kuriame vėliau buvo rasti draudžiami daiktai, pamatė apie 7.00 val. atėjęs į MRKS automobilį po poilsio, kurio metu ilsėjosi darbinėse angaro patalpose. Maišelis gulėjo tolimiausiam kampe nuo įėjimo už dviejų kėdžių, jame matėsi tik arbatinukas (termosas) ir lydeka (kyšojo jos uodega). Kaip nurodė liudytojas D. T. draudžiamus daiktus į šį (surinkęs iš pagalbinės patalpos - automobilio kabinos buvusius asmeninius daiktus, ryte prieš darbo pamainą pirktas moteriškas ir vyriškas kojines bei kosmetiką, kelis kitus maišelius, kurių turinio kaip jis teigė net nepatikrino ir nematė, jis prieš pat patikrinimą įnešė į MRKS automobilio tarnybines patalpas ir sudėjo viską į vieną polietileninį maišelį ruošdamasis darbo pabaigai). Kaip nurodė liudytojas Tamulevičius, pareiškėjas tuo metu kalbėjosi su vairuotoju. Pareiškėjas iki to momento, kai tarnybinio patikrinimo metu buvo iškraustytas maišelio turinys, nematė, kad jame buvo draudžiami daiktai. Iš liudytojo D. T. parodymų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad (20 sekundžių iki patikrinimo). Ši aplinkybė paaiškėjo tik teismo posėdžio metu apklausus liudytoją (iki posėdžio D. T. nebuvo net apklaustas atsakovo vykdant tarnybinį patikrinimą), o pareiškėjas laikė, kad draudžiami daiktai, kurie buvo rasti maišelyje, jame jau buvo 7 valandą ryto, kai jis pamatė polietileninį maišelį (pareiškėjas nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad maišelis ne jo ir jis jokių draudžiamų daiktų maišelyje nematė iki to momento, kol tikrinę pareigūnai neiškraustė maišelio per patikrinimą). T. y. . Tikrinusių pareigūnų nurodyti draudžiami daiktai (cigarečių pakeliai, alkoholio butelis, kosmetika ir kojinės) į MRKS automobilio patalpas buvo D. T. įnešti prieš pat patikrinimą. Teismas dėl šių liudytojo parodymų išvis nepasisakė ir jų net nevertino. Pagaliau . Byloje esančios nuotraukos (2 t, b. l. 103) darytos ne automobilio patalpose, kur buvo rasti draudžiami daiktai, o vėliau (surašant patikrinimo aktą, 1 t. b. l. 56) muitinės posto pamainos viršininko kabinete, kartu fiksuojant visus MRKS automobilio patalpose rastus daiktus, suslėptus ir kitose vietose (elektros skydinėje, spintelėje ir pan.), nors kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas vertinant pareiškėjo elgesį ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą šios bylos kontekste buvo tiriamos aplinkybės, susijusios tik su maišelyje rastais daiktais.
  4. Visų pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti dviem dienoms po patikrinimo. Įvykio vietos apžiūros aktas sudarytas tik beveik po mėnesio (2012 m. balandžio 4 d.), kai MRKS automobilis jau buvo pastatytas kitame (Lavoriškių) kelių poste. Keista kaip du pareigūnai (S. ir B.), būdami visiškai nepriklausomi ir nešališki po 2 dienų rašydami tarnybinius pranešimus (1 t b. l. 40 ir 42), surašo tarnybinius pranešimus, kurių turinys yra beveik identiškas, kiek tai susiję su maišelio turinio aprašymu bei kitais automobilyje rastai daiktais. Vienintelis logiškas paaiškinimas, kad pareigūnai rašydami tarnybinius pranešimus nurodė ne tai, ką jie pamatė tik įėję į automobilio patalpas, bet tai, kas buvo konstatuota 2012 m. kovo 7 d. patikrinimo akte (1 t b. l. 56-57) patikrinus maišelio turinį.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo nematyti cigarečių pakelių, t. y. Tokiu būdu teismo išvada yra prieštaringa, kartu teigiama, kad maišelio turinys buvo aiškiai matomas bet kuriam įėjusiam asmeniui, o neteisėta pareiškėjo veika konstatuojama tik dėl to, kad jis nesiima veiksmų dėl maišelyje buvusių tabako gaminių. Bet tada tampa neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjas (bei tikrinę pareigūnai) turėjo matyti ir kitus tariamai draudžiaus daiktus (degtinės butelį, kosmetiką, vyriškas ir moteriškas kojines, alaus skardinę). Cigarečių pakelis ko gero savo apimtimi yra mažiausias iš maišelyje buvusių draudžiamų daiktų, todėl logiška būtų teigti, kad maišelyje buvę daiktai nebuvo aiškiai matomi (maišelis nepermatomas, draudžiamus daiktus užstojo kiti maišelyje buvę nedraudžiami daiktai). Pagaliau, jei aiškiai ir iš karto buvo matomi cigarečių pakeliai (draudžiami daiktai), kodėl pareigūnai pirmiausia iš maišelio ištraukė kojines ir pareikalavo nurodyti, kas jų savininkas ir kaip jos atsirado maišelyje.
  6. Tiek pagal 2003 m. rugpjūčio 28 d. muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1 B-758 patvirtintą Muitinės postų teritorijoje draudžiamų turėti daiktų sąrašą, tiek pagal 2012 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1B-140 patvirtintą Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės posto teritorijoje turėti daiktų sąrašą, draudimas turėti didesnį nei nustatytą cigarečių kiekį niekaip nėra siejamas su tuo, kur šie tabako gaminiai yra pagaminti ar kokios šalie banderolėmis yra pažymėti. Pirmosios instancijos teismas net netyrė, kiek pakelių akivaizdžiai galėjo ir turėjo matyti pareiškėjas, jau nekalbant apie tokių iš karto matomų cigarečių kiekį.
  7. Iš teismo sprendimo ir Įsakymo neaišku, kuo remiantis konstatuotas „šiurkštus“ teisės aktų pažeidimas; priešingai, net jei ir buvo tarnybinis pažeidimas, jis nebuvo akivaizdus (žr. žemiau). Pareiškėjas negalėjo būti laikomas diskreditavusiu pareigūno vardą, kol nebuvo nustatyta ir konkrečiais faktais pagrįsta jo kaltė.
  8. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2012 m. vasario 13 d. įsakymu patvirtintu Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės posto teritorijoje turėti daiktų sąrašu. Šis įsakymas taip pat nėra viešai paskelbtas. Apie šį įsakymą pareiškėjas sužinojo tik tada, kai atsakovas jį pateikė teismui su atsiliepimu į pareikštą skundą. Tai, kad kaip konstatavo teismas, pareiškėjas žinojo apie Statuto bei 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu (senos redakcijos) nustatytus draudimus (draudžiamus daiktus) visiškai neparodo, kad pareiškėjas žinojo ar privalėjo žinoti apie 2012 m. vasario 13 d. įsakymu nustatytus draudimus. Pareiškėjas neneigia to fakto, kad jis žinojo apie Statuto 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus draudimus (šie draudimai susiję su alkoholiniais gėrimais ir pinigais), bet tai niekaip negali patvirtinti to fakto, kad jis žinojo apie viešai neskelbtą administracinį aktą – Muitinės departamento 2012 m. vasario 13 d. įsakymą, su kuriuo, kaip nustatančiu didesnius apribojimus nei Statutas, jis turėjo būti pasirašytinai supažindintas. Tai, kad pareiškėjas klydo manydamas, kad jam taikytinas 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas, nesudaro pagrindo taikyti jam nei nei 2012 m. vasario 13 d. įsakymą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog jam draudžiamų daiktų sąrašas netaikomas todėl, kad jis nebuvo muitinės posto teritorijoje. Tokio atsikirtimo pareiškėjas nereiškė – jis teigė, kad jis negali būti laikomas muitinės posto pareigūnu kaip tai nurodyta 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme. Muitinės departamento įsakymu nustatytas draudžiamų daiktų sąrašas visiems (ne tik muitinės posto pareigūnams) muitinės pareigūnams, esantiems muitinės posto teritorijoje pradėtas taikyti tik priėmus 2012 m. vasario 13 d. įsakymą, apie kurį pareiškėjas patikrinimo metu nieko nežinojo.
  9. buvusi netvarka tarnybos vietoje, yra vertintina tik kaip pareiškėjo ir jo bendradarbio aplaidumas tarnybos vietoje, be kita ko, neleidžiantis teismui suabejoti, jog A. K. turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus maišelyje“, nes maisto produktai ir gėrimai buvo įnešti į automobilį prieš darbo pabaigą ir nebuvo laikomi piliečių ar kitų asmenų aptarnavimo vietoje (buvo sudėti į nepermatomą maišelį). Pagaliau teismas neįvertino ir pareiškėjo paaiškinimo, kad kitų patalpų ir vietos maistui pareigūnai, dirbantys su MRKS automobiliu neturi, kitokių galimybių užkasti, atsigerti kavos pamainos metu, išskyrus kaip atsinešti gėrimus ir užkandžius iš namų, nėra. Pagaliau, jei ir buvo pažeistas taisyklių 181 punktas, tai šį pažeidimą padarė ne pareiškėjas, o D. T., kuris kaip pamainos vyresnysis buvo ir atsakingas už tvarką MRKS automobilyje. Todėl visiškai neaišku, kodėl kito asmens atliktas tariamas pareigų pažeidimas, neleidžia teismui suabejoti, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo matyti draudžiamus daiktus.
          1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo neveikimas (nepranešimas apie D. T. daromą šiurkštų tarnybinį nusižengimą) sukėlė pasekmes, nurodytas Statuto 2 str. 4 d. – pažemino muitinės sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą muitinės įstaiga arba ją kompromitavo. Teismas taip pat neapgrįstai konstatavo, kad toks autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas buvo akivaizdūs („toks pareiškėjo elgesys aiškiai (akivaizdžiai) pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse, leido suabejoti visuomenei, ar pareiškėjas apskritai tinkamai atliko savo, kaip muitinės pareigūno pareigas“). Ta aplinkybė, kad buvo suabejota dėl to, ar pareiškėjas tinkamai atliko savo kaip muitinės pareigūno pareigas yra pagrindas tirti ar nebuvo padarytas tarnybinis nusižengimas ir taikyti tarnybines nuobaudas, bet ne atleisti pareiškėją dėl pareigūno vardo diskreditavimo. Net jei ir teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė priešingą teisės ir tarnybinės etikos reikalavimams veiką (pareiškėjas su tuo nesutinka), nėra kitos būtinos sąlygos, kad pareiškėjas galėtų būti atleistas iš pareigų – tokia pareiškėjo veikla (neužkirtimas kelio kito asmens daromam pažeidimui ir tokios pažeidimo toleravimas) nesukėlė Statute nustatytų pasekmių. Be to, nėra jokio priežastinio ryšio tarp teismo („pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse“) ar atsakovo (muitinės autoriteto sumenkinimo ir pasitikėjimo ja griovimo) nurodytų pasekmių ir pareiškėjo neveikimo. Jei pasitikėjimą muitine ir menkino tesimo sprendime bei Įsakyme nustatytas pažeidimas (draudžiamų daiktų muitinėje buvimas), tai šios neigiamos pasekmės atsirado ne dėl pareiškėjo, bet dėl D. T. veiksmų (asmens, kuris atsinešė (turėjo) draudžiamus daiktus). Vien nepranešimas apie tariamą pažeidimą (kurio pareiškėjas net nematė ir negalėjo matyti) niekaip negali būti laikomas, kaip sukėlęs tokias neigiamas pasekmes – muitinės autoriteto menkinimas ir pasitikėjimo ja griovimas. Be to, reikia vertinti, kad absoliučiai draudžiamas tik alkoholio turėjimas (iš keturių tikrinusių pareigūnų jį pastebėjo tik vienas; teismas nekonstatavo, kad degtinės butelis buvo matomas iš karto tik įėjus į patalpas), kitų daiktų draudimas susijęs su didesniu nei muitinės departamento įsakyme nustatytu kiekiu. Abejotina, kad pašaliniam asmeniui yra žinomas neskelbtu muitinės departamento įsakymu nustatytas kiekis (40 cigarečių) ar reikalavimas, kad pareigūnas turėtų plataus vartojimo prekių įsigijimo dokumentus. Be to, MRKS automobilio patalpose, surašius atitinkamus protokolus, dažnai buvo ir yra laikomos ir sulaikytos neteisėtai per sieną gabenamos prekės (cigaretes, alkoholis), nes nėra sąlygų atskirai laikyti sulaikytas prekes. Šios sulaikytos prekės buvo priduodamos į muitinės sandėlį pasibaigus darbo pamainai. Tai tik patvirtina, kad draudžiamų daiktų buvimas automobilyje neturi jokios įtakos muitinės pareigūnų ar pačios muitinės vertinimui aplinkinių akyse.
          2. Taip pat jei ir buvo padarytas pažeidimas, jis buvo padarytas nesant pareiškėjo tyčios (Įsakyme konstatuotas neveikimas dėl aplaidumo); pažeidimas (neveikimas susijęs su pareiškėju) nebuvo viešas ir truko neilgą laiko tarpą; pats prekių maišelio buvimas pareigūno darbo vietoje nėra nei neįprastas, nei akivaizdžiai moralės normoms prieštaraujantis veiksnys. Net ir konstatavus pareiškėjo neveikimą dėl aplaidumo, atleidimas iš pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo yra aiškiai neadekvati sankcija, atsižvelgiant į
          3. Pirmosios instancijos teisme nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su Įsakymo priėmimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 str.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Atleidžiant pareiškėją buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją už pareigūno vardo diskreditavimą, privalėjo atlikti išsamų ir objektyvų tarnybinį patikrinimą, nustatyti visumą neteisėtos veikos, t. y. pareigūno vardo diskreditavimo, sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių ir jas konstatuoti Įsakyme, konkrečiai įvardinti, kuo pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimas, taip pat nurodyti teisės aktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta visa eilė reikšmingų aplinkybių, kurių nebuvimas neleidžia teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo tinkamai konstatuota neteisėta veika – pareigūno vardo diskreditavimas (pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių): tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nustatyta, kam priklausė maišelyje rasti draudžiami daiktai; liudytojas D. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad maišelis, kuriame rasti draudžiami daiktai, buvo jo ir jis jį atnešė į automobilio patalpas; šis asmuo net nebuvo apklaustas tarnybinio patikrinimo metu ir parodymus davė tik teismo posėdyje, iškviestas kaip liudytojas pareiškėjo iniciatyva; patikrinimo metu rasti daiktai (tai reiškia ir maišelis) nebuvo nufotografuoti; nors posto teritorija stebima kameromis, jos nebuvo peržiūrėtos siekiant nustatyti kaip draudžiami daiktai pateko į MRKS automobilį; tarnybinio patikrinimo metu visiškai netirta aplinkybė, kad rastame maišelyje buvo ir neuždrausti daiktai ir būtent juos matė pareiškėjas, dėl ko jis galvojo, kad maišelyje esantys daiktai nėra uždrausti ir nėra jokio pažeidimo; nors pareiškėjas ir nurodė, kad jam žinomas 2003 m. rugpjūčio 28 d. muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1 B-758 patvirtintą Muitinės postų teritorijoje draudžiamų turėti daiktų sąrašas, tyrimo metu nebuvo aiškintasi ar šis sąrašas gali būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu (sąrašu yra nustatyti draudimai, taikytini muitų postų pareigūnams, tuo tarpu pareiškėjas nėra muitinės posto pareigūnas); tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimas (neaišku kaip konstatuotos neveikimo pasekmės), buvo apsiribota bendro pobūdžio formuluote, kad nepranešimas apie draudžiamų daiktų buvimą muitinės posto teritorijoje akivaizdžiai menkina muitinės autoritetą, nenustatytas asmuo, kuris pagal teisės aktus atsakingas už tvarką MRKS automobilyje; Įsakyme nenurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu buvo atleistas pareiškėjas.
          4. Pareiškėjas Įsakymu atleistas nuo 2012 m. kovo 9 d., nurodant, kad ši diena buvo paskutinė iki nušalinimo darbo diena. Pareiškėjas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo buvo nušalintas nuo pareigų nuo 2012 m. kovo 10 d. (2012 m. kovo 9 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymas Nr. 1P-206 „Dėl A. K. nušalinimo nuo pareigų“). Pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Visiškai nelogiškas atsakovo pateiktas paaiškinimas, kad į Vilniaus oro uostą (o ne į pačią Vilniaus teritorinę muitinę) pareiškėjas buvo iškviestas tik įteikti įsakymui dėl nušalinimo. Vykti į pašto įstaigą Vilniaus oro uoste pareiškėjui nurodė jo viršininkas, nes pagal patvirtintą mobiliųjų grupių skyriaus grafiką 2012 m. kovo mėn. (2 t., b. l. 33) 2012 m. kovo 10 d. buvo pirma po patikrinimo pareiškėjo darbo diena. Nors pareiškėjo iškviesta liudytoja L. A. negalėjo tiksliai pasakyti ar kovo 10 d. matė pareiškėją darbe (negalėjo nurodyti konkrečios datos, kada tai buvo), bet ji nurodė, kad jie dirbo kartu ir ji matė pareiškėją dirbantį pašto poste, o pagal aukščiau nurodytą darbo grafiką kovo mėnesį pareiškėjo ir liudytojos darbo dienos sutapo tik kovo 2 dieną (pareiškėjas dirbo Šalčininkų kelio poste) ir kovo 10 dieną (abu dirbo Vilniaus oro uoste esančioje pašto įstaigoje). Tokiu būdu paskutinė jo darbo diena iki nušalinimo buvo 2012 m. kovo 10 d. Teismas iš esmės nemotyvuodamas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo Statuto 44 straipsnio taikymo (tiesiog sprendime nurodyta, kad pareiškėjo skunde pateikta interpretacija yra klaidinga, tokos išvados niekaip nemotyvuojant). Jeigu nušalintas muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigu, atleidimo diena laikoma paskutinė iki nušalinimo jo darbo diena“. Atsakovas tokiu būdu pritaikė teisės normą, kuri negalėjo būti taikoma atleidžiant dėl pareigūno vardo diskreditavimo.

49Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, atsakovas atsiliepime (t. 3, b. l. 1-7) nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Bylos ginčas yra dėl atleidimo iš pareigų.

53Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigų buvo pagrįstai atleistas, kadangi savo elgesiu akivaizdžiai pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse.

54Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

55Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, gali būti tinkamai kvalifikuotas teisės pažeidimas, tinkamai pritaikyta teisė ir priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu bei pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

56Ginčo faktinės aplinkybės vertinamos toje apimtyje, kiek jų yra inkriminuota asmeniui, kaltinimam padarius tarnybinį nusižengimą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakyme Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ yra nurodyta, kad A. K. yra atleidžiamas iš pareigų, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste 2012 m. kovo 7 d. apie 7.30 val. tarnybos metu Mobiliosios rentgeno kontrolės sistemos (toliau – ir MRKS) automobilio, v. n. ( - ), patalpose A. K. ir D. T. darbo vietoje, rasti draudžiami muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktai, už kurių teisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrolę atsakinga muitinė“. Pareiškėjas nuo 7.00 iki 7.30 val. tarnybos metu, vykdydamas pareigas ir būdamas puikiai apžiūrimose MRKS automobilio v. n. ( - ) patalpose, matęs ant grindų gulintį pravirą raudoną polietileninį maišelį su daiktais, tarp kurių turėjo ir galėjo matyti draudžiamus muitinės pareigūnams posto teritorijoje tarnybos metu turėti daiktus, nesiėmė jokių veiksmų daromam pažeidimui užkirsti bei toleravo draudžiamų muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktų buvimą tarnybinėse patalpose.

57Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog inkriminuoto teisės pažeidimo aplinkybės ginčijamojo įsakymo apimtyje yra įrodytos, todėl iš naujo jų vertinti nėra pagrindo. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ). ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Apelianto pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų, dėl įsakyme nurodytų nusižengimo aplinkybių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo materialinės teisės normų ginčo santykiams taikymo ir aiškinimo.

58Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo elgesiu akivaizdžiai pakenkė ir diskreditavo muitinės pareigūno vardą visuomenės akyse ir tai buvo pagrindas jį atleisti iš tarnybos.

59Pareiškėjas atleistas iš tarnybos remiantis tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Muitinės statutas) 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, kuriuo nustatyta, kad Muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą.

60Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

61Ginčijamame įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas savo neveikimu dėl aplaidumo šiurkščiai pažeidė teisės aktus reglamentuojančius tarnybą muitinėje, tai yra Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. 1B209 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.2, 7.6, 7.22 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 įsakymu Nr. 1B-888 7.1.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.3, 19 punktus.

62Teisėjų kolegija, įvertinusi įsakyme nurodytas pažeidimo aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veika atitinka tik Etikos kodekso 19 punkte numatytą pažeidimą, kuriuo nustatyta, kad jeigu pareigūnai mano, jog bendradarbis pažeidė Kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimus, jie turi atkreipti į tai jo dėmesį. Jeigu pareigūnai mano, kad bendradarbis šiurkščiai pažeidė Kodekso reikalavimus, pareigūnas turi pranešti apie tai savo tiesioginiam ar aukštesnes pareigas einančiam vadovui, arba Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybai <....>.

63Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė šio punkto reikalavimo, nes, kaip yra nurodoma įsakyme, nesiėmė jokių veiksmų, numatytų Etikos kodekso 19 punkte daromam pažeidimui užkirsti bei toleravo draudžiamų muitinės pareigūnams tarnybos metu posto teritorijoje turėti daiktų buvimą tarnybinėse patalpose. Kiti įsakyme nurodyti Pareigybių aprašymo punktai bei Etikos kodekso pažeidimai šiuo atveju nėra padarytą pažeidimą kvalifikuojantys požymiai, o tik požymiai, lydintys padarytą pažeidimą. Tačiau Etikos kodekso 19 punktu yra nustatyta konkreti elgesio norma, kurios pareiškėjas šio ginčo atveju neįvykdė. Todėl pareiškėjas savo veika padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Etikos kodekso 19 punkte, tačiau šį tarnybinių pareigų neatlikimą nėra pagrindo pripažinti veika, numatyta Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalyje, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

64Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

65Remiantis minėtomis pareigūno vardo pažeminimą vertinančiomis nuostatomis, turi būti aiškinamas ir Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalyje numatytas muitinės pareigūno vardo diskreditavimas.

66Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas organizavo ar prisidėjo prie pažeidimo, kuriuo buvo laikomi tarnybos vietoje draudžiami daiktai. Šiuo atveju būtent draudžiamų daiktų patalpinimas ir laikymas tarnybos metu pagal savo pobūdį yra sunkesnis pažeidimas nei tokio pažeidimo toleravimas. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo akivaizdus, kad jo padarytas pažeidimas, o ne asmens, kuris atgabeno ir laikė draudžiamus laikyti daiktus sukėlė pasekmes, numatytas Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalyje. Todėl atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir kad padarytas pažeidimas yra formalus, daroma išvada, jog pareiškėjo padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota kaip diskredituojanti muitinės pareigūno vardą. Todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

67Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas šiam ginčui, tai yra Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalį ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.).

68Panaikinus sprendimą šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“ panaikinamas. Panaikinus įsakymą pareiškėjas A. K. grąžintinas į Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas.

69Kadangi byloje yra pakankamų įrodymų apie A. K. padarytą tarnybinį nusižengimą, tai yra Etikos kodekso 19 punkte numatytos pareigos nevykdymą, įvertinus pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis Muitinės statuto 37 straipsnio 1 dalimi nustatytais nuobaudų skyrimo principais A. K. skirtina Muitinės statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tarnybinė nuobauda- papeikimas.

70Pareiškėjas prašo gražinus jį į pareigas priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinę žalą. Pareiškėjas turi teisę į darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 3 dalis. 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo redakcija Nr. X-188). Taip pat pareiškėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis, DK 250 straipsnis).

71Šiuo atveju piniginių reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, dydžio nustatymui yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašiose bylose.

72Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A525-2004/2012) pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, taikant Darbo kodekso normas, išaiškino, jog, atkuriant darbuotojo pažeistą teisę dirbti, taip pat turi būti sprendžiama dėl laiko už priverstinę pravaikšta apmokėjimo. Taip darbuotojui yra kompensuojami turtiniai nuostoliai, padaryti dėl jo darbo teisių pažeidimo. Priverstinė pravaikšta – tai laikas, kai darbo sutartimi sutartas darbas faktiškai egzistuoja, tačiau darbuotojas negali jo dirbti, nes darbdavio iniciatyva arba įgaliotų valstybės institucijų ar jų pareigūnų reikalavimu yra nušalintas nuo darbo arba atleistas iš darbo. Atlyginimas už priverstinę pravaikštą yra pinigų suma, kurią darbuotojas būtų uždirbęs, jei konkretaus darbdavio neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtu darbo santykių nutraukimu, nebūtų pažeista jo teisė dirbti. Kompensacijos už priverstinę pravaikštą paskirtis pagal kasacinio teismo praktiką yra, pirma, atlyginti darbuotojo prarastą darbo užmokestį ir, antra, nustatyti sankciją darbdaviui ir turėti prevencinę reikšmę įpareigojant darbdavį laikytis darbo teisėje nustatytų darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrų (pavyzdžiui., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Kaip kompensacija, ši išmoka darbuotojui atlygina tai, ką jis būtų uždirbęs tęsdamas darbo santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra apmokėjimas už darbui skirtą laiką, per kurį darbuotojas iš tikrųjų šio darbdavio naudai nedirbo. Dėl atleidimo iš darbo be darbuotojo kaltės darbuotojo teisė užsidirbti kitame darbe, imantis savarankiškos veiklos ar verslo, paprastai nebūna suvaržyta, nors darbuotojas dėl neteisėto atleidimo iš darbo patiria nuostolių ir nepatogumų. Taikant turtinę sankciją darbdaviui, reikia atsižvelgti į tai, ar darbuotojo atleidimo aplinkybės ir pagrindai netrukdė jam turėti kitų pajamų, ar per atleidimo laiką, kol vyko ginčas, darbuotojas tokių pajamų turėjo, ar jam dėl atleidimo iš darbo buvo priteista neturtinė žala sudarytiems nepatogumams atlyginti, ar ginčas dėl atleidimo iš darbo teisme buvo nagrinėjamas operatyviai

73Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šio ginčo atveju keisti suformuotą praktiką nėra pagrindo, todėl remiantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...> , teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalo vadovautis minėta teismų praktika.

74Byloje nėra duomenų ar pareiškėjas gavo pajamų iš darbo santykių. Ši aplinkybė yra reikšminga priteistinos sumos už pravaikštos laiką dydžiui, todėl būtina aiškintis, ar pareiškėjas atleidimo iš pareigų laikotarpiu dirbo kitą darbą ar gavo pajamų. Šiai aplinkybei nustatyti būtina rinkti naujus įrodymus, o tai gali užtrukti tam tikrą laiką, kas gali sukliudyti pareiškėjo teisei nedelsiant grįžti į tarnybą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas visiškai, pareiškėjas grąžintinas į tarnybą, o dalyje dėl atlyginimo priteisimo už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

75Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

76A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

77Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

78Panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 1P-310 „Dėl A. K. atleidimo iš pareigų“.

79Grąžinti A. K. į Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriaus pareigas.

80Paskirti Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus inspektoriui A. K. tarnybinę nuobaudą-papeikimą.

81Bylą dalyje dėl A. K. reikalavimo priteisti atlyginimą už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką bei neturtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

82Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. 1, b. l. 1–11)... 5. Skunde nurodė, kad įsakymas Nr. 1P-310, kuriuo Muitinės departamento... 6. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad buvo aplinkybės, leidžiančios teigti,... 7. Teigė, jog nepadarė priešingos teisei ar tarnybinės etikos normų... 8. Maišelis, pareiškėjo nuomone, priklausė kitam kartu su pareiškėju... 9. Patikrinimo metu maišelyje rasta 0,37 l talpos degtinės butelis... 10. Nors skundžiamame įsakyme Nr. 1P-310 konstatuojamas pareiškėjo atliktas... 11. Net teismui konstatavus, kad pareiškėjas padarė priešingą teisės ir... 12. Atsakovas be pagrindo konstatavo, kad pareiškėjo neveikimas akivaizdžiai... 13. Atsakovas, atleisdamas pareiškėją, neatsižvelgė ir į kitas, su... 14. Atleidžiant pareiškėją, buvo pažeistos pagrindinės procedūros,... 15. Įsakyme Nr. 1P-310 nustatyta neteisinga atleidimo data – pareiškėjas... 16. Pareiškėjas dėl neteisėto atleidimo iš pareigų jautėsi apgautas ir... 17. Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 18. Pagal Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos (toliau – ir... 19. Su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinamą veiklą ir veiksmus nustato... 20. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, muitinės pareigūnu,... 21. Vilniaus TM MGS inspektoriaus, dirbančio su MRKS, pareigybės paskirtis –... 22. Pagal Etikos kodeksą pareigūnas, atlikdamas savo pareigas, turi vadovautis... 23. 2012 m. kovo 7 d. 7.30 val. MRKS automobilio patalpose rasta daug prekių, už... 24. Atsižvelgiant į aptiktų daiktų pobūdį (draudžiami muitinės pareigūnams... 25. Visos muitinės pareigūno vardo diskreditavimo sudėtį patvirtinančios... 26. Visi 2012 m. kovo 7 d. patikrinimą MRKS automobilio patalpose atlikę... 27. Įvertinus ir tai, kad MRKS automobilio patalpos, kuriose buvo rasti... 28. MRKS patalpose dirbantys pareigūnai atsakingi už MRKS patalpų priežiūrą... 29. Pažymėtina, kad 2012 m. kovo 7 d. apie 7.30 val. tarnybinės veiklos ir... 30. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atleidžiant jį iš tarnybos... 31. Pagal Statuto 44 straipsnį, jeigu nušalintas muitinės pareigūnas... 32. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturinės žalos atlyginimo. Muitinės... 33. II.... 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu... 35. Teismas nesutiko su preiškėjo pozicija, kad Mobiliosios rentgeno kontrolės... 36. Teismas pareiškėjo atstovo teiginius, jog, esą, A. K. nebuvo supažindintas... 37. Administracinėje byloje vienareikšmiškai nustatytos objektyvios faktinės... 38. A. K. nurodė, kad draudžiami daiktai nėra jo, kad jis jų ten neatnešė,... 39. Neprieštaringais, objektyviais, išsamiais, visapusiškais nesuinteresuotų... 40. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog jis, net matydamas draudžiamus... 41. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimą,... 42. Teismas konstatavo, kad skundžiamame įsakyme Nr. 1P-310 yra nustatytos visos... 43. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skunde pateikta interpretacija, jog jis... 44. Kadangi pareiškėjo reikalavimas panaikinti įsakymą Nr. 1P-310 atmestas kaip... 45. Teismas konstatavo, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, vadinasi,... 46. III.... 47. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 48. Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 190-197A) nurodoma, kad:
    49. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Bylos ginčas yra dėl atleidimo iš pareigų.... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš Vilniaus... 54. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 56. Ginčo faktinės aplinkybės vertinamos toje apimtyje, kiek jų yra... 57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo elgesiu... 59. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos remiantis tarnybos Lietuvos Respublikos... 60. Muitinės statuto 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad muitinės pareigūno... 61. Ginčijamame įsakyme nurodoma, kad pareiškėjas savo neveikimu dėl aplaidumo... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi įsakyme nurodytas pažeidimo aplinkybes, daro... 63. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė šio punkto reikalavimo,... 64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr.... 65. Remiantis minėtomis pareigūno vardo pažeminimą vertinančiomis nuostatomis,... 66. Byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas organizavo ar prisidėjo prie... 67. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas... 68. Panaikinus sprendimą šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo... 69. Kadangi byloje yra pakankamų įrodymų apie A. K. padarytą tarnybinį... 70. Pareiškėjas prašo gražinus jį į pareigas priteisti jam vidutinį darbo... 71. Šiuo atveju piniginių reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, dydžio... 72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d.... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose... 74. Byloje nėra duomenų ar pareiškėjas gavo pajamų iš darbo santykių. Ši... 75. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 76. A. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 77. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d.... 78. Panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio... 79. Grąžinti A. K. į Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių... 80. Paskirti Vilniaus teritorinės muitinės mobiliųjų grupių skyriaus... 81. Bylą dalyje dėl A. K. reikalavimo priteisti atlyginimą už visą... 82. Sprendimas neskundžiamas....