Byla 2-1073/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria ieškovui G. G. pasiūlyta sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį civilinėje byloje Nr. 2-125-619/2010 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams E. B. , R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Druskininkų autobusų parkas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas G. G. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. , R. K. ir trečiojo asmens UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sudarytą 1 177 297 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcijų (1 lito nominalios vertės) perleidimą ir taikyti restituciją natūra.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi pasiūlė ieškovui G. G. sumokėti už ieškinį trūkstamą žyminį mokestį ir nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumams.

5Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovas ginčija 1 177 297 Lt vertės akcijų perleidimo sandorį. Už tokio pobūdžio reikalavimą turi būti sumokėtas 15 521 Lt žyminis mokestis(CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo tik 252 Lt žyminį mokestį.

6Atskiruoju skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartį. Nurodo, jog ieškovas ieškiniu gina neturinę akcininko teisę įsigyti parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas. Kadangi reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, jis neturi būti apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Be to, nurodo, jog ginčijamu sandoriu atsakovai UAB ,,Druskininkų autobusų parkas“ akcijas išmainė į kitos bendrovės akcijas, todėl ieškinį tenkinus ir taikius restituciją, atsakovai nepatirs nuostolių, tiesiog kiekvienas atgaus savo turėtas akcijas. Tvirtina, jog tenkinus ieškinį, ieškovas neįgytų jokių daiktinių teisių, negautų jokio turto ar turtinių teisių, nes prašydamas taikyti restituciją neprašo savo naudai išreikalauti ar priteisti kokį nors turtą.

7Atskirasis skundas atmetamas.

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio (priešieškinio) sumos.

9Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos. Tuo tarpu, kai ieškovas kartu su reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prašo teismo taikyti restituciją, t. y. teisinius padarinius, kylančius sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju, jis siekia turtinės naudos, nes, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto, kuris yra sandorio dalykas, savininkas (Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1353/2009).

10Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas G. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. , R. K. ir trečiojo asmens UAB „Druskininkų autobusų parkas“ sudarytą 1 177 297 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Druskininkų autobusų parkas“ akcijų (1 lito nominalios vertės) perleidimą ir taikyti restituciją natūra. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo yra turtinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-144/2006), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, teisingai sprendė, jog ieškovo pareikštas ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taigi pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

11Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog nagrinėjamu atveju yra ginčijama ne akcijų pirkimo-pardavimo, bet akcijų mainų sutartis, todėl ieškinį tenkinus ir taikius restituciją, atsakovai nepatirs nuostolių, o tiesiog kiekvienas atgaus savo turėtas akcijas. CK 6.432 straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą. Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju (CK 6.432 str. 2d.). Kadangi tiek pirkimo-pardavimo, tiek mainų sutartis sukelia vienodas teisines pasekmes, kuomet viena šalis įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o kita šalis įsipareigoja šį daiktą priimti ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (mainų sutarties atveju perduoti vieną daiktą mainais už kitą), t.y. abiem sandoriais siekiama turtinės naudos, apeliantas nepagrįstai teigia, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimai yra neturtinio pobūdžio. Kadangi ieškinio patenkinimo atveju panaikinus minėtą sandorį ir pritaikius restituciją, pasikeistų turto (akcijų), kuris yra sandorio dalykas, savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį turtiniu ir įpareigojo ieškovą apmokėti jį trūkstamu žyminiu mokesčiu.

12Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai