Byla 2A-368-553/2018
Dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui „Girelė“ dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Medžiotojų klubui „Girelė“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 587,12 EUR laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą.
  2. Nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos inspektorius nustatė, kad Ukmergės rajono Medžiotojų klubo „Girelė“ 2014-10-25 ( - ) vykusios medžioklės metu buvo neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas. Medžioklės vadovas V. L. išdavė stirnos patelės licenciją, ją panaudojo ir apie draudžiamu metu sumedžiotą suaugusį stirnos patiną nustatyta tvarka neinformavo Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros, neužpildė nustatytos formos akto. Šiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimai ir padaryta žala aplinkai. Ieškovas nurodė, kad Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininkas V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21, 24.1 24.10 ir 28 punktų reikalavimus. Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininkui V. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 116919. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo specialisto 2015-06-06 nutarimu Nr. AM 122943 V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį nubaustas 57 EUR administracine bauda. Baudą V. L. sumokėjo 2015-10-02. Pažeidimu buvo padaryta 1 587,12 EUR žala laukinei gyvūnijai. Ieškovas nurodė, kad laukinei gyvūnijai padarytos žalos dydis paskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 „Dėl laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 2014 m. indeksavimo koeficientą.
  1. Atsakovas Medžiotojų klubas „Girelė“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų, nenurodytas faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas turėjo nurodyti įstatymą ar kitą teisės aktą, kurio pagrindu atsakovui Medžiotojų klubui „Girelė“ kilo prievolė atlyginti padarytą žalą. Deklaratyvus ieškovo teiginys nereiškia, kad atsakovas turi prievolę atlyginti fizinio asmens veiksmais padarytą žalą gamtai. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnyje, reglamentuojančiame laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teises ir pareigas, nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams atsiranda pareiga atlyginti padarytą žalą, nukreipia į šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalis, tačiau šioje byloje nagrinėjama situacija nepatenka į minėtą sąrašą. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis medžioklės procesą, medžioklės dalyvių (medžiotojų) teises ir pareigas reglamentuojančiais teisės aktais, bet koks rūšies atsakomybė yra siejamas su fizinio asmens (medžiotojo) atliktais veiksmais, nes tik jo individualiais veiksmais gali būti padaryta žala. Tokį Medžiotojų klubo „Girelė“ ir jo nario santykio aiškinimą patvirtina Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies teisės normos aiškinimas. Asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus, juos ginti bei tenkinti kitus viešuosius interesus, todėl akivaizdu, kad už asociacijos nario padarytą žalą asociacija kaip juridinis asmuo negali atsakyti. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti žalą kylą tik medžiotojui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017-03-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento valstybės naudai 8,94 EUR pašto išlaidų.
  2. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovo pozicija, jog Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininko V. L., kuris buvo ir ginčo medžioklės vadovu, veiksmų visuma lėmė laukinei gyvūnijai padarytos žalos atsiradimą, todėl jo kaip asmens, veikusio medžiotojų klubo vardu, veiksmų ir medžioklės vadovo veiksmų neįmanoma atskirti. Atlikęs sisteminę ginčui aktualių teisės aktų analizę teismas padarė išvadą, kad Medžiotojų klubo, medžioklės vadovo ir medžiotojo teisės bei pareigos įstatymų leidėjo yra individualizuotos, taigi skiriasi ir šių asmenų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, nepateikdamas įrodymų, kurie patvirtintų egzistuojant būtinas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo kaip juridinio asmens atsakomybei kilti, nepagrįstai suabsoliutino atsakovo kaltę. Teismo vertinimu, ieškovas akcentuoja V. L. „netinkamą“ licencijos išdavimą, tačiau ieškinį reiškia tik juridiniam asmeniui – Medžiotojų klubui „Girelė“, be to, nepateikia įrodymų, patvirtinančių visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, ginčo medžioklės vadovui nustatyta tvarka neinformavus Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros ir neužpildžius nustatytos formos akto. Sprendime taip pat nurodyta, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog būtent Medžiotojų klubas „Girelė“ kaip juridinis asmuo (asociacija) netinkamai panaudojo licenciją, kadangi už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien Medžioklės taisyklių pažeidimo medžioklės metu fakto konstatavimo nepakanka išvadai, kad dėl sumedžioto gyvūno gamtai buvo padaryta žala, todėl ginčo medžioklei esant teisėtai, nustatytų formalių Medžioklės taisyklių pažeidimų nepakanka gamtai padarytai žalai pagrįsti. Teismas pripažino, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkam atsakovui ir ieškinį atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti 1 587,12 EUR. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, todėl nuo tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinio teismo 2006-05-25 nutartis priimta c. b. Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas nėra atskirai pasisakęs dėl vadovo kaltės formos taikant vadovui civilinę atsakomybę tiesioginio ieškinio forma, tačiau bendra taisyklė taikant vadovo atsakomybę yra nustatyti jo tyčią arba didelį neatsargumą (kasacinio teismo 2017-03-09 nutartis c. b. Nr. e3K-3-114-378/2017). Bylos faktinės aplinkybės pagrindžia Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininko V. L. didelį neatsargumą – netinkamai panaudojo Medžiotojų klubui „Girelė“ išduotą licenciją, suteikiančią teisę sumedžioti stirnos patelę.
    2. Nustačius valdybos pirmininko V. L. neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.
    3. Teismas nepagrįstai teigia, kad vien Medžioklės taisyklių pažeidimo medžioklės metu fakto konstatavimo nepakankama išvadai, kad dėl sumedžioto gyvūno gamtai buvo padaryta žala, nes nagrinėjamu atveju žala gamtai atsirado būtent dėl Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininko V. L. kaip Medžiotojų klubo „Girelė“ vadovo ir medžioklės vadovo veiksmų visumos. Padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis paskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-12 įsakymu Nr. D1-695 ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą 2014 m. indeksavimo koeficientą.
    4. Priežastinis ryšys taip pat byloje įrodytas, nes Medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininkas V. L. neteisėtais veiksmais, būdamas atsakingas už tinkamą medžioklės organizavimą, netinkamai išdavė licenciją ir netinkamai ją panaudojo, todėl atsirado žala laukinei gyvūnijai.
  1. Atsakovas Medžiotojų klubas „Girelė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017-03-15 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie pareigą atlyginti padarytą žalą ir teisiškai nepagrįstais argumentais apie tai, jog atsakovui pareiga atlyginti žalą kyla dėl jo vadovo V. L. veiksmų. Skunde nėra paneigiamos teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo išvados bei nustatytos faktinės aplinkybės, o nurodoma kasacinio teismo praktika negali būti taikoma sprendžiant šį ginčą, kadangi skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
    2. Atsakovo vadovo ir medžioklės vadovo administracinė atsakomybė yra nepagrįstai sutapatinama su atsakovo Ukmergės rajono medžiotojų klubo „Girelė“ civiline atsakomybe. Laukinei gyvūnijai padaryta žala galėjo atsirasti tik sumedžiojus laukinį gyvūną, bet ne pažeidus nustatytą jo sumedžiojimo įteisinimo procedūrą. Taigi, priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala gali būti susiję tik medžiotojo, sumedžiojusio stirnos patiną, veiksmai.
    3. Teismas padarė teisingas išvadas, kad vykdomose medžioklėse yra numatyta individuali medžioklės vadovo, medžioklėje dalyvavusio medžiotojo atsakomybė, tačiau nėra numatyta atsakovo – asociacijos – civilinė atsakomybė už medžioklės metu padarytą žalą laukinei gyvūnijai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
  2. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
  4. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
  6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo.
  7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 587,12 EUR laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimui. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovas neinformavo atsakingos institucijos apie 2014-10-25 vykusios medžioklės metu sumedžiotą stirnos patiną ir neužpildė nustatytos formos akto, kadangi medžioklės metu buvo draudžiama medžioti stirnos patinus. Teismo posėdžiu metu ieškovas paaiškino, kad atsakovo pirmininkas V. L. neteisėtai išdavė stirnos patelės licenciją ir ją panaudojo, todėl atsirado žala laukinei gyvūnijai.
  8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimą ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, ginčo medžioklės vadovui nustatyta tvarka neinformavus Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros ir neužpildžius nustatytos formos akto. Teismas sprendė, kad vien Medžioklės taisyklių pažeidimo medžioklės metu fakto konstatavimo nepakanka išvadai, jog dėl sumedžioto gyvūno gamtai buvo padaryta žala, ir kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
  9. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad įrodė visas būtinas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, vertina, kad apelianto nurodyti argumentai yra susiję ne su atsakovo neteisėtais veiksmais, tačiau medžioklės vadovo, užimančio medžiotojų klubo „Girelė“ valdybos pirmininko pareigas, neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, jog jis teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Ukmergės rajono aplinkos apsaugos agentūros apie draudžiamu metu sumedžiotą suaugusį stirnos patiną ir neužpildė nustatytos formos akto. Tokį vertinimą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgęs į skundo argumentus, jog medžioklės vadovas privalėjo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, organizuoti medžioklę teisės aktų nustatyta tvarka ir pan., taip pat skundo argumentus, jog V. L. neteisėtais veiksmais, būdamas atsakingas už tinkamą medžioklės organizavimą, nagrinėjamu atveju, elgėsi neatsargiai ir nerūpestingai. Nors skunde apeliantas nurodo, kad atsakovo valdybos pirmininkas V. L. medžioklės licencijų niekam neperdavė ir naudojo klubui išduotas licencijas, tačiau teismo posėdžio metu V. L. paaiškino, jog beveik visose medžioklėse jis dalyvauja pats ir yra medžioklės vadovas, todėl, medžiotojų klubo pirmininkui ir medžioklės vadovui sutampant viename asmenyje, licencijų perdavimas atskirai nėra įforminamas. Atsakovo pirmininkas taip pat nurodė, kad iš viso nėra jokios teisės aktais patvirtintos tvarkos dėl licencijų perdavimo medžiotojams medžioklės metu, todėl, sumedžiojus gyvūną, licencija tiesiog perduodama medžiotojui, sumedžiojusiam gyvūną ir pažymima aktuose išduotos licencijos numeris. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų, ir savo reikalavimus grindė tik atsakovo pirmininko, kaip medžioklės vadovo, neteisėtais veiksmais. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jos ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, yra pagrįsta.
  11. Nustačius, kad ieškovas neįrodė atsakovo Medžiotojų klubo „Girelė“ neteisėtų veiksmų ir ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, skundo argumentai, susiję su žala, kalte ir priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nėra aktualūs atsakovo Medžiotojų klubo „Girelė“ atžvilgiu.
  12. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Apeliacinio skundo netenkinti.

7Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai