Byla 2S-2590-480/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Serfas“, atstovaujamos advokatės Dalios Stakvilevičiūtės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2659-530/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Technika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gerdukas“, akcinė bendrovė SEB bankas,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „SSPC-Technika“ ieškinį. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pripažino niekine ir negaliojančia 1998 m. kovo 9 d. tarp AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ sudarytą geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, šiuo sandoriu parduotą geležinkelio atšakos privažiavimo kelią, esantį ( - ), unikalus numeris ( - ), nusprendė perduoti Lietuvos valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

42014-09-03 Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymas panaikinti geležinkelio privažiavimo kelio, esančio ( - ), unikalus numeris ( - ), atžvilgiu galiojantį areštą ir hipoteką.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymą dėl arešto panaikinimo privažiavimo keliui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), tenkino; panaikino 2010-09-01 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą areštą geležinkelio privažiavimo keliui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), Turto arešto aktas 2010-09-02, Nr. ( - ), įrašas galioja nuo 2010-09-03; pareiškėjos prašymą dėl hipotekos panaikinimo privažiavimo keliui, esančiam ( - ), unikalus Nr. ( - ), atmetė; išaiškino, kad su prašymu dėl hipotekos pabaigos suinteresuotas asmuo turi kreiptis į notarą. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-01 nutartimi, tenkinant ieškovės UAB „SSPC Technika“ prašymą, buvo areštuotas atsakovei UAB „Serfas“ priklausantis nekilnojamasis daiktas – geležinkelio privažiavimo kelias, esantis ( - )., 2010-09-02 įregistruotas areštas pagal 2010-09-02 Turto arešto aktą Nr. ( - ). Lietuvos Aukščiausiojo teismo įsiteisėjusia 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta niekine ir negaliojančia 1998 m. kovo 9 d. tarp AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ sudaryta geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo-pardavimo sutartis nuo jos sudarymo momento, šiuo sandoriu parduotas geležinkelio atšakos privažiavimo kelias, esantis ( - ), perduotas Lietuvos valstybei. Geležinkelio privažiavimo keliui, esančiam ( - ), pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-10-19 pranešimą Nr. ( - ) bei pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-11 pranešimą Nr. ( - ) įregistruota hipoteka. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus CK ir CPK pakeitimams, iš esmės pakeista išieškojimo iš hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto tvarka, taip pat pakeista didžioji dalis materialinių teisės normų, reglamentuojančių hipotekos (įkeitimo) teisės atsiradimą, pakeitimą ir pasibaigimą. Nors CPK atskirų straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d. nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki 2012-07-01, tačiau darbo grupė, sudaryta Teisėjų tarybos 2012-05-25 sprendimu, parengė rekomendacijas, pagal kurias civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto laikoma baigta įsiteisėjus nutarčiai už skolą įkeistą turtą parduoti iš varžytynių, o buvę hipotekos teisėjai turi perimti ir baigti nagrinėti tik tas bylas, kuriose priimta nutartis dėl įkeisto turto arešto, todėl nebėra jokio įstatyminio pagrindo teisme nagrinėti pareiškėjos pateikto prašymo dėl hipotekos pabaigos. Lietuvos Respublikos teismuose susiformavo tokia praktika, kad buvę hipotekos teisėjai nebenagrinėja dokumentų dėl hipotekos pabaigos, nes pagal CK 4.197 str. 7 d. prašymas dėl hipotekos pabaigos turi būti pateikiamas notarui, sumokant atitinkamo dydžio atlyginimą už notarinių veiksmų atlikimą, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovė UAB „Serfas“, atstovaujama advokatės Dalios Stakvilevičiūtės, atskiruoju skundu (3 t. b. l. 144-147) prašo pakeisti Kauno apylinkes teismo 2014-09-06 nutarties motyvuojamąją dalį pašalinant motyvus dėl pareiškėjo teisės kreiptis į notarą dėl hipotekos pabaigos ir išregistravimo bei panaikinti rezoliucinėje dalyje išaiškinimą, kad su prašymu dėl hipotekos pabaigos suinteresuotas asmuo turi kreiptis į notarą. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjo prašomos panaikinti hipotekos santykiai susiklostė 2001 m, vasario 27 d. kreditavimo sutarties (su visais jos pakeitimais ir papildymais) pagrindu, todėl, vadovaujantis materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisykle, jiems taikytinos iki 2012 m, liepos 1 d. galiojusios hipotekos santykius reglamentuojančios CK normos. Byloje sprendžiant ieškinio reikalavimus UAB „Serfas“ buvo nurodžiusi apie sudarytą hipotekos sandorį, tačiau nei ieškovas, nei Lietuvos valstybei atstovavusios institucijos nereiškė reikalavimų dėl hipotekos sandorio nuginčijimo, taigi šis sandoris galioja, o hipoteka kaip daiktinė taisė lieka galioti nepriklausomai nuo to, kas teismo sprendimu tapo daikto savininku. Šiuo metu nėra visiškai jokių prielaidų, kurių pagrindu teismas galėtų teigti, kad pareiškėjas - Lietuvos valstybė, atstovaujama LR susisiekimo ministerijos, turi teisę į reikalavimą panaikinti hipoteką kreipdamasis į notarą. Juo labiau neaišku kokiu pagrindu teismas pasisako, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į notarą dėl hipotekos pabaigos, kai pareiškėjas nėra hipotekos sandorio šalis, todėl tokia teismo motyvacija turi būti pakeista, kaip neatitinkanti nei faktinių bylos aplinkybių, nei teisės aktų nuostatų. Atitinkamai iš teismo rezoliucinės dalies šalintinas ir išaiškinimas, kad su prašymu dėl hipotekos pabaigos suinteresuotas asmuo turi kreiptis į notarą.

9Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 158-162) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nutartis skundžiamoje dalyje yra teisėta ir pagrįsta, teismas pagrįstai nurodė, kad ne teismo kompetencija spręsti hipotekos pabaigos klausimą, kad tokius klausimus sprendžia notaras. Teismas suinteresuoto asmens neidentifikavo, nenurodė, kad tai yra pareiškėjas, skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, tuo nepažeisdamas jokių materialinės teisės normų. Pats notaras, asmeniui kreipusis su prašymu, turi spręsti ar tas asmuo yra suinteresuotas hipotekos pasibaigimu ir išregistravimu ar ne. Teismas nesprendė dėl pareiškėjo suinteresuotumo. Teismas jokių teisės normų nepažeisdamas, tinkamai išaiškino, kad hipoteka baigiama pagal CK 4.197 straipsnio 7 daleis reikalavimus ir išregistruojama pagal LR hipotekos registro nuostatus.

10Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 163-166) prašo atskirąjį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas klaidingai nurodo ir netinkamai vertina susiklosčiusią situaciją ir faktines aplinkybes. Šiuo atveju nėra jokios bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, hipotekos kreditorius bankas nėra nukreipęs savo reikalavimo į hipoteka įkeistą turtą, o pareiškėjas šioje byloje Lietuvos valstybė nėra hipotekos kreditorius ir nėra jokio ryšio tarp pareiškėjo Lietuvos valstybės ir hipotekos sandorio šalių. Pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas negaliojančia neturi jokio ryšio su skolos išieškojimu iš hipoteka įkeisto turto ir su atitinkamų teisės normų taikymu. Kadangi nagrinėjamas klausimas nėra susijęs su kompetencijos tarp buvusių hipotekos teisėjų ir notarų pasiskirstymu, nėra ir jokio teisinio pagrindo taikyti šiuos santykius reglamentuojančių teisės nuostatų bei nukreipti hipotekos pabaigos bei išregistravimo klausimą spręsti notarui. Teismo sprendimu hipotekos objekto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, ir tai reiškia, kad teismo sprendimo pagrindu pasikeitė įkeisto turto savininkas. Tačiau nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo bankui nustatyta ginčo objekto hipoteka būtų pripažinta pasibaigusia ar negaliojančia. Taigi, nėra ir nei vieno iš CK 4.197 str. nurodytų hipotekos pabaigos pagrindų, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas išregistruoti banko naudai nustatytą hipoteką. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, siekdama, kad hipoteka nagrinėjamu atveju būtų pripažinta pasibaigusia, turėtų dėl šio reikalavimo kreiptis į teismą ir toks reikalavimas galėtų būti išnagrinėtas atskiroje civilinėje byloje. Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės nagrinėjamu atveju yra išsaugomos bet kuriuo atveju, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir išregistravimo yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami, o nepagrįsti teismo motyvai šalintini iš skundžiamos nutarties.

11Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Vyriausybės, kuriai atstovauja LR susisiekimo ministerija, atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l. 167-169) prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą. Aptariama teismo nutarties motyvų dalimi dėl hipotekos panaikinimo nėra konstatuojami reikšmingi faktai ar teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtakos šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Šioje dalyje teismas tiesiog pateikia teisės aktų analizę ir pagrindžia prašymo dėl hipotekos panaikinimo atmetimą. Net ir pašalinus apelianto nurodytas nutarties motyvuojamosios dalies pastraipas ir rezoliucinėje dalyje esantį išaiškinimą sprendimas išliktų tas pats - prašymą dėl hipotekos panaikinimo privažiuojamajam geležinkelio keliui, esančiam ( - ), atmesti. Apelianto padėtis nepasikeistų, tai jam nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Apeliantas nepagrindė kaip konkretūs apeliaciniame skunde prašomose pašalinti pastraipose esantys išaiškinimai, teiginiai pažeidžia jo teises ar gali jas pažeisti ateityje, kokią įtaką jo teisinei padėčiai jos turi šiuo metu ar gali turėti ateityje.

12IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

14Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies, kuria atmestas trečiojo asmens Lietuvos valstybės atstovo prašymas dėl hipotekos panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173, 4.174, 4.175, 4.176, 4.177, 4. , 4.179, 4.180, 4.181, 4.182, 4.183, 4.184, 4.185, 4.186, 4.187, 4.188, 4.189, 4.190, 4.191, 4.192, 4.193, 4.195, 4.196, 4.197, 4.198, 4.199, 4.200, 4.201, 4.202, 4.204, 4.206, 4.207, 4.209, 4.210, 4.211, 4.212, 4.213, 4.214, 4.216, 4.219, 4.220, 4.221, 4.223, 4.224, 4.225, 4.226, 4.256 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 4.192-1, 4.194-1 straipsniais įstatymo (Žin., 2012, Nr. 6-178) 54 straipsnio 2 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės hipotekos ar priverstinės hipotekos (įkeitimo) keitimo ir baigimo tvarka. Hipotekos pabaigos pagrindai nustatyti CK 4.197 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad hipoteka pasibaigia, kai: 1) yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais; 2) teismo sprendimu ar kitu pagrindu panaikinama hipoteka; 3) hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos; 4) hipotekos objektas žuvo; 5) yra kiti šiame kodekse nustatyti atvejai.

16Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti geležinkelio privažiavimo kelio, esančio ( - ), atžvilgiu galiojantį areštą ir hipoteką, remdamasi įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu, kuriuo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas: pripažinta niekine ir negaliojančia 1998 m. kovo 9 d. tarp AB „Dara“ ir UAB „Serfas“ sudaryta geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo-pardavimo sutartis nuo jos sudarymo momento, šiuo sandoriu parduotas geležinkelio atšakos privažiavimo kelias, esantis ( - ), perduotas Lietuvos valstybei. Taigi, pripažinus minėtą geležinkelio atšakos privažiavimo kelio pirkimo–pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento, pasikeitė hipoteka įkeisto turto savininkas, tačiau tai nesudaro pagrindo turto hipoteką pripažinti pasibaigusia ar negaliojančia, kadangi perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendime, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi, ginčo turtui nustatyta hipoteka nėra pripažinta pasibaigusia ar negaliojančia. Kadangi CK 4.197 straipsnio 2 dalyje numatytų hipotekos pabaigos pagrindų nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR susisiekimo ministerijos, prašymą dėl hipotekos įkeistam turtui išregistravimo.

17Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo teisės kreiptis į notarą dėl hipotekos pabaigos ir išregistravimo, tačiau tai nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, bet tai yra pagrindas pašalinti šiuos argumentus iš motyvuojamosios ir rezoliucinės Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies.

18Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis iš esmės paliktina nepakeista.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

21Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties motyvuojamosios dalies argumentus dėl pareiškėjo teisės kreiptis į notarą dėl hipotekos pabaigos ir išregistravimo.

22Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškinimą, kad su prašymu dėl hipotekos pabaigos suinteresuotas asmuo turi kreiptis į notarą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,... 2. I.Ginčo esmė... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė... 4. 2014-09-03 Kauno apylinkės teisme gautas trečiojo asmens Lietuvos valstybės,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjos... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atsakovė UAB „Serfas“, atstovaujama advokatės Dalios Stakvilevičiūtės,... 9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM atsiliepime į... 10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t. b. l.... 11. Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Vyriausybės, kuriai... 12. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 14. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.127, 4.170, 4.171, 4.172, 4.173,... 16. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 17. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2014 m.... 18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 20. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti iš esmės... 21. Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties... 22. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties...