Byla e2-6269-490/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. G., N. Z., V. J. ir V. K

1Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ atstovams direktoriui Rolandui Vaičaičiui, advokato padėjėjui Andriui Kšanauskui, atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos atstovui B. K., trečiojo asmens N. Z. atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovėms Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilogus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. G., N. Z., V. J. ir V. K..

3Teismas

Nustatė

4ieškovas T. A. ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp atsakovių UAB „Vilogus“ ir Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje, kurį jo atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vilogus“ ir Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrija (toliau – ir bendrija) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03, pagal kurią bendrija perleido UAB „Vilogus“ visas reikalavimo teises į skolas, nurodytas reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Ieškovas mano, kad ši sutartis neatitinka reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų, sudaryta atstovo, kuris neturėjo jam suteiktų įgaliojimų sudaryti šią sutartį, be to, sutartis prieštarauja namo bendrijos įstatams, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, todėl turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Sutarties priede Nr. 1 nurodoma, kad reikalavimo teisė naujajam kreditoriui buvo perleista į skolininkų skolas: J. G. (264,70 Eur), N. Z. (270,50 Eur), T. A. (296,36 Eur), V. J. (177,17 Eur), V. K. (406,44 Eur). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovui T. A. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimai kildinami iš reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2015/08/03, nurodoma, kad reikalavimas kilo iš bendrijos pasirašytos 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos finansuoti energijos taupymo būste projekto sutarties Nr. 1650418130611-01, kurios pagrindu, bankas suteikė bendrijai 103 604,63 Lt (kas sudaro 30 005,97 Eur) paskolą. 2004 m. gruodžio 27 d. tarp bendrijos ir AB SEB banko buvo sudarytas pakeitimas Nr. 1 prie sutarties Nr. 1650418130611-01, kurios pagrindu bankas suteikė mažesnę paskolą, t. y. 70 666,29 Lt (kas sudaro 20 466,37 Eur). UAB „Vilogus“ minėtoje bylose nurodė, kad neva tai pagal bendrijos paskaičiavimus, skolininkams buvo priskaičiuotos sumos, kurių šie nėra sumokėję, todėl visos teisės į skolininkų skolas bei kitas susijusias sumas perleistos pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 (toliau – ir sutartis). Civilinėje byloje dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, kad sutartį sudaręs bendrijos pirmininkas turėjo bendrijos narių suteiktus įgaliojimus ar sutikimą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ir perleisti bendrijai galimai priklausantį reikalavimą į bendrijos narių skolą. Pati skola bei prašoma priteisti palūkanų suma taip pat yra ginčijamos minėtoje byloje. Ieškovo manymu, perleistas reikalavimas nėra galiojantis tokio dydžio, koks jis yra perleistas, kadangi didžiąją dalį sumos ieškovas jau yra sumokėjęs bendrijai, ieškovui nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys prašomą priteisti skolos sumą ir palūkanas iki pat bylos iškėlimo teisme. Nėra aišku, ar visos pasiskolintos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, kaip ir kokiomis dalimis buvo grąžinta paskola, neaišku, ar nėra suėję prašomos priteisti skolos terminai. Palūkanų paskaičiavimai ir teisinis pagrindas jas skaičiuoti taip pat nėra pateikti minėtoje byloje. Bendrijos lėšos buvo panaudotos kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, tuo pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Civilinėje byloje pagal UAB „Vilogus“ reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo buvo pateikta tik bendrijos įstatų, patvirtintų po sutarties sudarymo, kopija. Nėra aišku, kokie buvo bendrijos įstatai sutarties sudarymo metu. Pats sutarties tekstas yra neaiškus ir dviprasmiškas, pvz. Sutarties 1 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad: „Skolininko skola kreditoriui sudaro 1 414,98 Eur“... sutarties priedo Nr. 1 lentelėje nurodoma, kad skolininkas ne vienas, o jų net 5 ir bendra skola sudėjus visus 5 nurodomus įsiskolinimus, susidaro 1 415,17 Eur, nors grafoje nurodoma, kad bendra suma yra 1 414,98 Eur. Lieka neaišku, kiek įsiskolinimų buvo siekiama perleisti ir jei perleista mažesnė skolos suma, nei yra įsiskolinimų, kuri ir kokio skolininko skolos suma (ar jos dalis) nebuvo perleista. Nėra pateikti duomenys, už kokią sumą buvo perleistos (parduotos) reikalavimo teisės, kaip minėta, nėra pateikti tai pagrindžiantys sutarties priedai, jei tokie buvo sudaryti. Minėtoje byloje nėra duomenų, kad bendrijos butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio nustatyta tvarka butų priėmę sprendimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, o bendrijos pirmininkas būtų turėjęs įgaliojimus ar bendrijos narių pritarimą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį. Įvertinus tai, kad sutarties sudarymo metu bendrijos reikalavimas, tokio dydžio, koks jis buvo perleistas, nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų perleisti reikalavimo teises į bendrijos narių skolas, be to, sutartis prieštarauja bendrijos įstatams, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, todėl daroma pagrįsta išvada, kad šis reikalavimo perleidimo sandoris yra negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

6Ieškovas T. A. į teismo posėdį neatvyko, jam šioje byloje atstovauja advokato padėjėja Olita Remeikė, kurios dalyvavimas teismo posėdyje yra laikytinas tinkamu šalies dalyvavimu.

7Ieškovo atstovė, dalyvaudama teismo posėdžiuose, papildomai paaiškino, kad ginčijamas sandoris yra negaliojantis taip pat dėl to, kad jis prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams pagal CK 1.82 straipsnį. Atsakovė UAB „Vilogus“ taip pat elgėsi nesąžiningai, nes turėjo žinoti ir suvokti, kad bendrijos pirmininkas negalėjo perleisti reikalavimo ir nebuvo paaiškintas skirtumas tarp teisinių paslaugų sutarties bei reikalavimo perleidimo sutarties. Taip pat mano, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje ir negalioja pagal CK 1.91 straipsnį, taip pat pagal 1.92 straipsnį, kadangi bendrijos įstatuose nebuvo nustatyta tokia galimybė perleisti skolas kitiems asmenims. Be to, draudžiama perleisti reikalavimą kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

8Atsakovė UAB „Vilogus“ atsiliepime į ieškinį, kurį jos atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ginčo sutartimi perleistas reikalavimas kilo iš 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties Nr. 1650418130611-01 finansuoti energijos taupymo būste projekto, pasirašyto tarp bendrijos ir AB SEB banko. Pagal sutartį AB SEB bankas suteikė bendrijai 103 604,63 Lt (kas sudaro 30 005,97 Eur) paskolą. 2004 m. gruodžio 27 d. tarp bendrijos ir AB SEB banko buvo sudarytas pakeitimas Nr. 1 prie sutarties Nr. 1650418130611-01, pagal kurį bankas suteikė bendrijai mažesnę paskolą, t. y. 70 666,29 Lt (kas sudaro 20 466,37 Eur). Pagal bendrijos paskaičiavimus atsakovui iš viso buvo priskaičiuota sumokėti už renovaciją 1 632,43 Lt (kas sudaro 472,78 Eur). Atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs 231,95 Eur (kas sudaro 800,88 Lt) paskolos, 2014 m. lapkričio 7 d. jam buvo paskaičiuotos 52 Eur (kas sudaro 179,54 Lt) palūkanos. Bendra atsakovo skola sudaro 283,95 Eur. Bendrija atsakovui buvo įteikusi pretenziją dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas, net ir raginamas, delsė atsiskaityti su bendrija, todėl bendrija sudarė su UAB „Vilogus“ reikalavimo perleidimo sutartį ir minėtą skolą perleido. Bendrija nėra pelno siekiantis subjektas ir 2015 m., kai buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, bendrija savo biudžete neturėjo pakankamai lėšų išieškoti skoloms, tokių lėšų nebuvo numačiusi. Dėl šios priežasties bendrija su atsakove UAB „Vilogus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perleido atsakovui visas savo teises skoloms bendrijai išieškoti. 2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo gyvenamosios vietos adresu: ( - ), buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo. Kartu su pranešimu buvo pridėta 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Minėti dokumentai atsakovui buvo įteikti, todėl atsakovas turi teisę vadovautis reikalavimo perleidimo sutartimi bei reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovo teiginys, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktai medžiagai. Nagrinėjamoje byloje pradinis kreditorius – bendrija, perleido UAB „Vilogus“ savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko (ieškovo) įvykdyti prievolę. Atsakovei UAB „Vilogus“ buvo perleisti reikalavimai, kylantys iš 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties Nr. 1650418130611-01 finansuoti energijos taupymo būste projekto, pasirašyto tarp bendrijos ir AB SEB banko. Darytina išvada, kad reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu bendrija turėjo galiojančią reikalavimo teisę bendrijos narių atžvilgiu. Reikalavimo teisės perleidimo momentu neegzistavo jokios kliūtys, trukdančios perleisti šį reikalavimą kitam subjektui. Reikalavimo teisė, kylanti iš bendrijos pasirašytos 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutarties nėra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu, kreditoriaus asmuo skolininkui neturi esminės reikšmės. Be to, reikalavimo teisės perleidimas nepažeidė skolininko teisių ir labiau nesuvaržė jo prievolės, t. y. naujasis kreditorius neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, ir naujasis kreditorius nepakeitė prievolės įvykdymo sąlygų. Reikalavimo perleidimo momentu ieškovas nebuvo sumokėjęs dalies paskolos sumos, o bendrija turėjo teisę reikalauti sumokėti šią sumą, todėl šią reikalavimo teisę, nepažeidžiant reikalavimo perleidimo institutą reglamentuojančių materialinės teisės normų, perleido atsakovei UAB „Vilogus“. Ieškovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Bendrijos įstatų 50 straipsnyje nurodyta, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai, veikia ir sudaro sandorius bendrijos vardu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendrijos pirmininkas B. K. turėjo teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Vilogus“.

9Dalyvaudami teismo posėdžiuose atsakovės UAB „Vilogus“ atstovai iš esmės patvirtino atsiliepime nurodytus atsikirtimo į ieškinį motyvus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos atstovas B. K. teismo posėdžiuose paaiškino, kad bendrija buvo įkurta 2003 m., o namo renovacija pradėta 2004 m. Bendrija su banku pasirašė sutartį, tačiau pagal sutartį ne visi butai atsiskaitė. Jie paprašė iš UAB „Jonavos paslaugos“ pinigų elektros instaliacijai tvarkyti ir pilnai atsiskaitė su banku. Kadangi buvo likę skolos, jie kreipėsi į UAB „Vilogus“, kad perimtų jų reikalavimo teises į skolininkus. Tuo metu bendrija vadovavosi 2003 m. patvirtintais įstatais. Susirinkimas dėl reikalavimo perleidimo vyko 2017 m. sausio mėnesį. Bendrijos nariai sutarties teksto nematė, jiems žodžiu buvo paaiškinta, kad yra keturi skolininkai ir jog sudaryta su UAB „Vilogus“ reikalavimo perleidimo sutartis jų atžvilgiu. Bendrijos nariams buvo paaiškinta, kad UAB „Vilogus“ padės išieškoti skolas, apie skolos perleidimą kalbos nebuvo. Ieškovo atžvilgiu bendrijoje nebuvo priimtas sprendimas dėl skolos iš jo išieškojimo. Jis pats asmeniškai rašė raginimus ieškovui sumokėti skolą, pats atliko skolos paskaičiavimą. Nors skola bankui pagal paskolos sutartį šiuo metu yra grąžinta, tačiau ieškovo skola buvo sumokėta iš kitų lėšų, kad bankas neskaičiuotų delspinigių, o po to jis ėmėsi išieškoti skolą iš skolininkų.

11Trečiasis asmuo N. Z. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, prašydama ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1915-722/2019 pagal ieškovės UAB „Vilogus“ ieškinį atsakovei N. Z. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo. Civilinė byla Nr. e2-1915-722/2019 šiuo metu yra sustabdyta iki kol bus išnagrinėta ši byla. Savo reikalavimus UAB „Vilogus“ grindžia 2015 m. rugpjūčio 3 d. jos ir bendrijos sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2015-08-03, kurios pagrindu bendrija perleido UAB „Vilogus“ visas reikalavimo teises į skolas, nurodytas reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1. Iki pat ieškinio minėtoje civilinėje byloje gavimo, ji nebuvo mačiusi originalios paskolos sutarties, nebuvo susipažindinta su paskolos sutarties sąlygomis, neturėjo duomenų, kada buvo sudaryta sutartis, kokio dydžio paskola paimta, kokio dydžio palūkanos nustatytos, kada baigėsi paskolos grąžinimo terminas, ar paskola yra grąžinta, kokiu pagrindu jai skaičiuojamos palūkanos, iš ko susideda priskaičiuota skola, nepateikti įrodymai, ar paskola panaudota pagal paskirtį, ar tinkamai atlikti darbai, kuriems finansuoti buvo imta paskola. Jos nuomone, UAB „Vilogus“ neturėjo teisės reikšti ieškinio dėl skolos jos atžvilgiu priteisimo, kadangi UAB „Vilogus“ neturėjo galiojančios teisės į ieškinio reikalavimus, nes 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/08/03 yra neteisėta ir negaliojanti. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų, kad sutartį sudaręs bendrijos pirmininkas turėjo bendrijos narių suteiktus įgaliojimus ar sutikimą sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ir perleisti bendrijai galimai priklausantį reikalavimą į bendrijos narių skolą. Neaišku, ar bendrijos lėšos nebuvo panaudotos kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, tuo pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Neaišku, kiek įsiskolinimų buvo siekiama perleisti ir jei perleista mažesnė skolos suma, nei yra įsiskolinimų, kuri ir kokio skolininko skolos suma (ar jos dalis) nebuvo perleista. Sutarties sudarymo metu bendrijos reikalavimas tokio dydžio, koks jis buvo perleistas, nebuvo galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas, bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų tokį sandorį sudaryti, todėl reikalavimo perleidimo sandoris yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms ir negalioja ab initio.

12Trečiojo asmens N. Z. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

13Tretieji asmenys J. G., V. J. ir V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų byloje nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį tinkamai ir laiku informuoti, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

14Teismas konstatuoja:

15Ieškinys tenkintinas.

16Remiantis šalių atstovų, trečiojo asmens N. Z. atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vilogus“ ir Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrija sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03, pagal kurią bendrija perleido atsakovei UAB „Vilogus“ visas reikalavimo teises į skolas, nurodytas reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkų su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Sutarties priede nurodyta, kad pradinis kreditorius perleidžia teisę į skolas šių bendrijos narių atžvilgiu: J. G. – 264,70 Eur, N. Z. – 270,50 Eur, T. A. – 296,36 Eur, V. J. (sutartyje nurodyta J.) – 177,17 Eur, ir V. K. – 406,44 Eur, iš viso į 1 415,17 Eur (sutartyje ir jos priede nurodyta bendra skolos suma – 1 414,98 Eur). Reikalavimo perleidimo sutartį pradinio kreditoriaus (bendrijos) vardu pasirašė bendrijos valdybos pirmininkas B. K., kuris šiose pareigose yra nuo 2003 m. birželio 20 d., t. y. bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

17Kaip nurodė ieškovas, bei teismo posėdyje patvirtino bendrijos pirmininkas B. K., reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl šios sutarties sudarymo nebuvo, valdybos pirmininkas tik 2017 m. sausio 17 d. bendrijos visuotiniam narių susirinkimui pateikė svarstyti klausimą dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimo. Iš bendrijos narių 2017 m. sausio 17 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 turinio matyti, kad bendrijos valdybos pirmininkas informavo bendrijos narius apie tai, jog keturi bendrijos nariai yra skolingi už namo šildymo sistemos renovavimą ir dėl šių skolų išieškojimo bendrijos pirmininkas B. K. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Vilogus“, kurią turi patvirtinti susirinkimo dalyviai. Susirinkime iš 52 narių dalyvavo 30 (57,7 procentų), iš kurių 28 nariai balsavo už 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimą. Iš teismui pateiktų minėto susirinkimo balsavimo biuletenių kopijų matyti, kad susirinkime dalyvavę 28 bendrijos nariai savo parašais patvirtino 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį konkrečių skolininkų atžvilgiu, o du dalyvavę nariai susilaikė.

18Ieškovas ginčija atsakovių 2015 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumą, nes jo nuomone, sutartis buvo sudaryta atstovo, kuris neturėjo jam suteiktų įgaliojimų sudaryti tokią sutartį, be to, sutartis prieštarauja bendrijos įstatams ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatoms, todėl turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

19Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį CK 1.80, 1.82 ir 1.92 straipsniuose nustatytais pagrindais, t. y. kaip imperatyvioms įstatymo normoms bei juridinio asmens teisnumui prieštaraujantį sandorį ir įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytą sandorį.

20Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – ne tik siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, taip pat siekė užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, trečiųjų asmenų apsaugą. Todėl sutartis gali būti pripažinta negaliojančia arba niekinio sandorio teisinės pasekmės gali būti taikomos tik vadovaujantis konkrečiais CK nustatytais pagrindais. Bendrųjų teisės principų pažeidimas gali būti pagrindas konstatuoti asmens veiksmų neteisėtumą, tačiau negali, kaip jau minėta, savarankiškai lemti sandorio absoliutų negaliojimą.

21Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o jeigu pagal įstatymą sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 straipsnio 4 dalis).

22Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

24Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003; kt.).

25Šioje byloje nėra ginčo dėl tarp bendrijos ir AB Vilniaus banko (AB SEB banko) 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytos paskolos finansuoti energijos taupymo būste projektą sutarties Nr. 1650418130611-01 teisėtumo ir ieškovo prievolės mokėti jam tenkančią įnašų paskolos grąžinimui dalį, todėl darytina išvada, kad 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos sutartis, iš kurios kildinama prievolė sumokėti skolą, reikalavimo perleidimo momentu buvo teisėta ir galiojanti. Dėl prievolės sumokėti skolą naujajam kreditoriui ir skolos dydžio ginčas vyksta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1347-598/2019, kurioje ieškovas pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pareikšti naujam kreditoriui atsikirtimus (CK 6.107 straipsnis).

26Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovams buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad bendrija reikalavimo perleidimo momentu turėjo reikalavimo teisę į ieškovą. Atsakovės UAB „Vilogus“ atstovo paaiškinimu, reikalavimo perleidimo momentu skolos egzistavimą patvirtino bendrijos pasirašyta 2004 m. lapkričio 9 d. paskolos finansuoti energijos taupymą būste projekto sutartis Nr. 1650418130611, pagal kurią bankas suteikė bendrijai 103 604,63 Lt (30 005,97 Eur) paskolą, vėliau 2004m. gruodžio 27 d. pakeitimu Nr. 1 prie sutarties sumažinta paskola iki 70 666,29 Lt (20 466,37 Eur), bei taip pat patvirtina pateikti bendrijos paskaičiavimai, tenkantys kiekvienam gyventojui, kuriuose atsispindėjo atsakovo nesumokėta paskolos dalis. Šie atsakovės atstovo paaiškinimai yra paneigti šioje byloje ir kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1347-598/2019 esančiais duomenimis. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1347-598/2019 pateiktų dokumentų matyti, kad pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutarties Nr. 1650418130611-01 1 priede pateiktą paskolos grąžinimo grafiką, paskola kreditoriui turėjo būti grąžinta iki 2014 m. lapkričio 7 d. AB SEB bankas 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 07.04.08-5688 informavo, kad pagal minėtą kredito sutartį įsipareigojimai bankui buvo įvykdyti 2015 m. sausio 22 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad reikalavimo teisių perleidimo momentu prievolė pagal paskolos sutartį, iš kurios kildinama ieškovo skola pradiniam kreditoriui, jau buvo pasibaigusi ir įvykdyta, todėl yra pagrįsta abejonė, ar bendrija perleido galiojantį reikalavimą ieškovo atžvilgiu, t. y. ar reikalavimo perleidimo momentu bendrija turėjo reikalavimą išieškoti skolą iš ieškovo pagal su banku sudarytą paskolos sutartį. Bendrijos valdybos pirmininkas B. K. teismo posėdyje paaiškino, kad skolos likutis bankui pagal paskolos sutartį buvo sumokėtas iš kitų bendrijos lėšų, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar bendrija, kaip privatus juridinis asmuo, turėjo teisę už namo savininkus įvykdyti prievolę bankui ir po to reikalauti šią skolą grąžinti bendrijai.

27Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalį bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

28Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų finansų ministro ir aplinkos ministro 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr.1K-237/D1-394, 8 punktas nustato, kad Investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – daugiabučio namo savininkai), įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį bei bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis (13 punktas). Bankai teikia kreditus investicijų projektų įgyvendinimui (15 punktas). Bendrijos nariai susirinkime ar balsuodami raštu kartu su investicijų projekto tvirtinimu priima sprendimą dėl lėšų skolinimosi ir grąžinimo bei kredito draudimo ar garantijų suteikimo sąlygų, kuris pateikiamas bankui kartu su prašymu suteikti kreditą (22, 30, 31.2 punktai). Projekto administratorius (šiuo atveju bendrijos valdymo organas) kreipiasi į banką dėl kreditavimo sutarties pasirašymo (25 punktas).

29Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, tik atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Viena bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.), tačiau šios lėšos negali būti laikomos bendrijos lėšomis. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), turėjo būti laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turėjo būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, būdama projekto administratorė, turėjo bendradarbiavimo pareigą bankui, privalėjo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą, tačiau neprivalėjo ir neturėjo teisės įvykdyti savininkų prievolių pagal kreditavimo sutartį iš kitų lėšų (ne iš sukauptų bendrijos administruojamų savininkų lėšų). Bendrija nėra namo savininkė, daugiabučiai namai atnaujinami jų savininkų lėšomis. Tikraisiais kredito gavėjais (taip pat ir tais atvejais, kai projekto administratorius yra bendrija) laikomi butų ir kitų patalpų savininkai. Bendrija, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę sudaryti kreditavimo sutartį, o grąžinti kreditą yra butų (kitų patalpų) savininkų prievolė, vykdytina jų lėšomis per bendriją ar tiesiogiai bankui. Pagal DNSBĮ 24 straipsnio 1 dalį bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto. Šio įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos valdybos pirmininkui B. K. šios aplinkybės buvo žinomos, nes rašytiniame raginime ieškovui sumokėti skolą bankui (civilinėje byloje Nr. e2-1347-598/2019), jis nurodė, kad būtent bankas rengia dokumentus dėl skolos išieškojimo iš ieškovo teismine tvarka, t. y. tuo jis pripažino, kad bendrija neturi reikalavimo teisės į buto savininką ir, kad skolą gali išieškoti tik kreditą suteikęs bankas.

30DNSBĮ 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrijai draudžiama teikti paskolas, garantuoti, laiduoti, įkeisti bendrijos turtą ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, todėl bendrijos narių prievolių įvykdymas iš bendrijos skolintų ar kitų lėšų akivaizdžiai prieštarauja bendrijos kompetencijai ir jos veiklos tikslams. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prievoles pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sudarytą paskolos finansuoti energijos taupymo būste projektą sutartį Nr. 1650418130611-01 banko atžvilgiu turėjo pareigą vykdyti ne bendrija, o daugiabučio namo savininkai, tarp jų ir ieškovas, todėl daugiabučio namo bendrija neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikalavimo teisės į ieškovą pagal minėtą paskolos sutartį, taip pat neturėjo teisės ieškovui nesumokėjus pagal paskolos sutartį jam tenkančios paskolos įmokų dalies šią prievolę įvykdyti už jį, sumokant skolos dalį iš kitų lėšų. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad prievolė bankui buvo įvykdyta iš kitų lėšų (ne iš sukauptų bendrijos administruojamų savininkų lėšų). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad reikalavimo perleidimo momentu prievolė pagal paskolos sutartį kreditoriui buvo įvykdyta, t. y. ieškovo skolos bankui nebuvo, teismas daro išvadą, kad sudarant 2015 m. rugpjūčio 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti reikalavimą, dėl kurio buvo negalimas išieškojimas, t. y. reikalavimą, kurio Bendrija ieškovo atžvilgiu neturėjo. Tokiu atveju reikalavimo perleidimo sutartis pripažįstama kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris ir laikytina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis).

31Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Kai atstovaujamasis ginčija sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus, kita sandorio šalis turi įrodyti, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu. Iš bylos duomenų matyti, jog viena iš sandorio šalių yra Bendrija, todėl šiuo atveju aktualus DNSBĮ, kurio 9 straipsnis nustato, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kurio kompetencijoje yra nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką. Bendrijos įstatų 25 punktas numato, jog Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba. Pagal įstatų 26.7 punktą bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis klausimus. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, klausimą dėl būtinumo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį turėjo spręsti Bendrijos narių susirinkimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog iki sutarties sudarymo joks bendrijos narių susirinkimas šiam klausimui spręsti nebuvo šauktas, o klausimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo sprendė bendrijos valdybos pirmininkas vienasmeniškai. Šiuo atveju pažymėtina, jog pagal įstatų 28.4 punktą bendrijos valdyba yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas. Pagal DNSBĮ 16 straipsnio 7 dalį bendrijos valdyba atsako už jai visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą ir bendrijos finansinę būklę. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog bendrijos valdyba yra tik bendrijos valdymo organas, vykdantis bendrijos narių susirinkimo nutarimus, nagrinėjamu atveju valdybos pirmininkas neturėjo teisės priimti sprendimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bendrijos pirmininkas B. K., nepasitaręs su bendrijos valdybos nariais ir nesant bendrijos narių susirinkimo sprendimui, sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, pažeidė bendrijos įstatus ir DNSBĮ, todėl viršijo savo įgaliojimus, veikdamas bendrijos vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartį sudariusi UAB „Vilogus“ yra verslininkė, be to teisines paslaugas teikianti įmonė, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai, t. y. atsakovė kaip verslininkė ir juridinis asmuo turėjo žinoti DNSBĮ, reglamentuojančio bendrijos atstovavimą, reikalavimus ir įsitikinti, ar bendrijos pirmininkui B. K. tikrai suteikta teisė pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasidomėjo, ar yra bendrijos narių susirinkimo atitinkamas sprendimas, todėl tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, kad bendrijos valdybos pirmininkas viršijo savo įgaliojimus.

32Kaip jau buvo minėta, CK 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kaip matyti iš bylos duomenų, valdybos pirmininkas tik 2017 m. sausio 17 d. bendrijos visuotiniam narių susirinkimui pateikė svarstyti klausimą dėl 2015 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimo, t. y. praėjus pusantrų metų po sandorio sudarymo ir tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1347-598/2019 ir ieškovas pradėjo rengti dokumentus dėl sandorio nuginčijimo, todėl ši aplinkybė iš esmės patvirtina ankstesnę išvadą, jog atsakovė UAB „Vilogus“ sandorį su bendrijos valdybos pirmininku sudarė neįsitikinusi, ar bendrijos nariai pritaria sutarties vykdymui. Be to, iš bendrijos narių 2017 m. sausio 17 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 ir balsavimo biuletenių turinio matyti, kad bendrijos valdybos pirmininkas informavo bendrijos narius, kad keturi bendrijos nariai yra skolingi už namo šildymo sistemos renovavimą ir dėl šių skolų išieškojimo bendrijos pirmininkas B. K. 2015 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Vilogus“, kurią turi patvirtinti susirinkimo dalyviai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad bendrijos nariai buvo informuoti apie sutarties esmines sąlygas. Pažymėtina, kad pagal reikalavimo perleidimo sutarties 2 priedą, naujasis kreditorius UAB „Vilogus“ įsipareigojo sumokėti bendrijai 70 procentų nuo išieškotos sumos ir tik po to, kai ši skola bus išieškota iš skolininkų, t. y. sutartis galėjo būti įvykdyta tik išieškojus skolos sumą iš skolininkų. Apie šias sutarties sąlygas bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti, todėl kelia abejonių, ar bendrijos nariai, balsuodami už tokios sutarties patvirtinimą, objektyviai suprato ir suvokė tokio sandorio patvirtinimo ir sudarymo pasekmes. Be to, pats bendrijos valdybos pirmininkas B. K. teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos nariai buvo informuoti tik apie tai, kad UAB „Vilogus“ padės išieškoti skolą, tačiau apie konkrečios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą nebuvo kalbama. Tokiu atveju, 2017 m. sausio 17 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimas pritarti sandoriui, kuris buvo sudarytas 2015 m. rugpjūčio 3 d. ir tinkamai neinformavus bendrijos narių apie šio sandorio sąlygas, negali būti laikomas tinkamu sandorio patvirtinimu CK 2.133 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir CK 1.82 straipsnyje bei 1.92 straipsnyje numatytais pagrindais, kaip sudaryto juridinio asmens valdymo organo, pažeidžiant bendrijos įstatuose nustatytą jo kompetenciją, ir įgaliojimus viršijančio atstovo.

33Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, ieškovo ieškinys yra tenkinamas ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „Vilogus“ ir Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2015/08/03 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi buvo perleista reikalavimo teisė, nustatant atlyginimą tik po skolos iš skolininko išieškojimo, t. y. bendrija iš šio sandorio atlyginimo negavo, bei į tai, kad bendrija neturi reikalavimo teisės į ieškovą pagal paskolos sutartį, restitucija šioje byloje netaikoma.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35Ieškovas šioje byloje turėjo 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų – 384,70 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui T. A. yra grąžintinas jo sumokėtas 31 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį patenkinus, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina ieškovui jo turėtos išlaidos teisinei pagalbai – iš kiekvienos atsakovės po 192,35 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijai išaiškintina, kad remiantis minėto DNSBĮ 14 straipsnio 8 dalimi, bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus, todėl bendrija turi teisę reikalauti iš pirmininko nuostolių, susijusių su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atlyginimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir bendrija šioje byloje yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės UAB „Vilogus“ priteistina valstybei 50 procentų mokėtino žyminio mokesčio – 16 Eur.

36Trečiasis asmuo N. Z. šioje byloje turėjo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Kadangi N. Z. yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, ieškinį patenkinus, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina N. Z. jos turėtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – iš kiekvienos atsakovės po 60,50 Eur

37Valstybė šioje byloje turėjo 39,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš abiejų atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 19,55 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

38Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263–270 straipsniais,

Nutarė

39Ieškinį tenkinti visiškai.

40Pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas 301425587, ir Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 156873124, sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2015/08/03 nuo jos sudarymo momento.

41Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas: 301425587, ieškovui T. A., asmens kodas ( - ) 192,35 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 35 centų) bylinėjimosi išlaidas.

42Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 156873124, ieškovui T. A., asmens kodas ( - ) 192,35 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 35 centų) bylinėjimosi išlaidas.

43Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas: 301425587, trečiajam asmeniui N. Z., asmens kodas ( - ), 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

44Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 156873124, trečiajam asmeniui N. Z., asmens kodas ( - ), 60,50 Eur (šešiasdešimties eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.

45Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus, juridinio asmens kodas 301425587, 16 Eur (šešiolika eurų) mokėtino žyminio mokesčio ir 19,55 Eur (devyniolikos eurų 55 centų) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

46Priteisti valstybei iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 156873124, 19,55 Eur (devyniolikos eurų 55 centų) pašto išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

47Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui T. A., asmens kodas ( - ) 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) sumokėto žyminio mokesčio (pagal 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 429 (15 Eur) ir 2017 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1 (16 Eur)).

48Išaiškinti atsakovei Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijai, kad remiantis DNSBĮ 14 straipsnio 8 dalimi, bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus, todėl bendrija turi teisę reikalauti iš pirmininko nuostolių, susijusių su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atlyginimo šioje byloje.

49Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas T. A. ieškinyje prašo pripažinti negaliojančia 2015 m.... 5. Ieškovas ieškinyje, kurį jo atstovė palaikė teismo posėdžio metu,... 6. Ieškovas T. A. į teismo posėdį neatvyko, jam šioje byloje atstovauja... 7. Ieškovo atstovė, dalyvaudama teismo posėdžiuose, papildomai paaiškino, kad... 8. Atsakovė UAB „Vilogus“ atsiliepime į ieškinį, kurį jos atstovai... 9. Dalyvaudami teismo posėdžiuose atsakovės UAB „Vilogus“ atstovai iš... 10. Atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos atstovas B. K.... 11. Trečiasis asmuo N. Z. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje... 12. Trečiojo asmens N. Z. atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus,... 13. Tretieji asmenys J. G., V. J. ir V. K. per teismo nustatytą terminą... 14. Teismas konstatuoja:... 15. Ieškinys tenkintinas.... 16. Remiantis šalių atstovų, trečiojo asmens N. Z. atstovės paaiškinimais,... 17. Kaip nurodė ieškovas, bei teismo posėdyje patvirtino bendrijos pirmininkas... 18. Ieškovas ginčija atsakovių 2015 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos reikalavimo... 19. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį CK... 20. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – ne tik siekti, kad civiliniuose... 21. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar... 22. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje... 24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius... 25. Šioje byloje nėra ginčo dėl tarp bendrijos ir AB Vilniaus banko (AB SEB... 26. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovams buvo pasiūlyta pateikti teismui... 27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 28. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų... 29. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, bendrija pati... 30. DNSBĮ 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrijai draudžiama teikti paskolas,... 31. Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų... 32. Kaip jau buvo minėta, CK 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį... 33. Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu, ieškovo ieškinys yra... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 35. Ieškovas šioje byloje turėjo 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų – 384,70... 36. Trečiasis asmuo N. Z. šioje byloje turėjo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų... 37. Valstybė šioje byloje turėjo 39,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259,... 39. Ieškinį tenkinti visiškai.... 40. Pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarp uždarosios akcinės... 41. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“,... 42. Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos,... 43. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“,... 44. Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijos,... 45. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus,... 46. Priteisti valstybei iš atsakovės Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų... 47. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų... 48. Išaiškinti atsakovei Daugiabučio namo Chemikų g. 19 savininkų bendrijai,... 49. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti...