Byla 2S-1480-798/2015
Dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „4finance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B. ir J. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kiti suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š.,

Nustatė

2pareiškėjas išieškotojas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad antstolio D. Š. areštuotas V. B. ir sutuoktinės J. B. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šio turto priklauso skolininkui V. B.. Nurodė, kad antstoliui vykdant išieškojimą pareiškėjo naudai iš skolininko, nustatyta, jog skolininkas savo vardu jokio registruotino bei realizuotino nuosavybės teise turto neturi, nedirba. Skolininko sutuoktinė J. B. dirba UAB „Palink“ ir gauna darbo užmokestį. Siekiant nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, būtina nustatyti jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

3Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir nutarė nustatyti, kad V. B., a.k. ( - ) priklauso ½ dalis sutuoktinės J. B., a.k. ( - ) pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų. Santuoka tarp V. B. ir J. B. sudaryta 2007-01-18 (v.b.l. 36), duomenų apie tai, kad tarp sutuoktinių yra sudaryta vedybų sutartis, nėra (v.b.l. 35), vykdomasis raštas išduotas 2014-11-10. Kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininko asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.112 str. 1 d. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Pagal įstatymo prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Taigi, šių normų turinys aiškiai leidžia daryti išvadą, kad J. B. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.). Nesant priešingų duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad J. B. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ar kitų jai prilygintų pajamų priklauso abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Darytina išvada, kad V. B. priklauso ½ dalis minėto turto.

4Suinteresuotas asmuo J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Paaiškino, kad 2014-09-22 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl santuokos su V. B. nutraukimo. Procesas yra nebaigtas. Remiantis CPK 163 str. 3 d. teismas privalėjo pareiškimo nagrinėjimą sustabdyti iki Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-2636-862/2015 sprendimo priėmimo. Nurodo, kad duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka neturi.

5Atskirasis skundas atmetamas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

7Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pagal CPK 667 straipsnyje reglamentuojamą tvarką nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

8CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

9Apeliantė nurodo iš esmės du argumentus, kuriais grindžia atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo – pirma, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-2636-862/2015, todėl ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki įsiteisės teismo sprendimas toje byloje; antra, apeliantė neturi duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių bendrosios nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų iš darbinės veiklos gaunamų pajamų) aprašymą bei areštą, kuris sudarytų prielaidas antstoliui siūlyti išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

10Pasisakydamas dėl bylos sustabdymo kol įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-2636-862/2015 dėl santuokos nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo byla yra nesusijusi ir nesudaro pagrindo sustabdyti bylos dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo nagrinėjimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad santuoka tarp V. B. ir J. B. sudaryta 2007-01-18 (v.b.l. 36), duomenų apie tai, kad tarp sutuoktinių yra sudaryta vedybų sutartis, nėra (v.b.l. 35), vykdomasis raštas išduotas 2014-11-10. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Pagal CK 3.112 str. 1 d. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad svarbios bylos išsprendimui aplinkybės yra nustatytos nagrinėjant šią bylą ir santuokos nutraukimo byla neturės nei įrodomosios, nei prejudicinės, nei privalomosios galios šiai bylai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl bylos sustabdymo kaip nepagrįstus.

11Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad nėra įgyvendintos CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos antstoliui pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuos apeliantės argumentus paneigia bylos medžiaga: bendro turto arešto aktas (v.b.l. 38-39) ir 2015-02-10 Patvarkymas dėl turto arešto Nr. 0178/04445, kuriuo suinteresuoti asmenys V. B. ir J. B. buvo informuoti apie 2015-02-10 turto arešto aktą ir Patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo (v.b.l. 41).

12Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo argumentus, pagrįstai ir teisingai išsprendė pareiškėjo prašymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai