Byla 2-50-730/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu, su darbo santykiais susijusiu išmoku priteisimo, neturtines žalos atlyginimo

1Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Erinija Kazlauskiene viešame teismo posedyje, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovui K. L., jo atstovams adv. J. U., E. Š., atsakovo atstovei adv. A. K., išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo K. L. ieškini atsakovei Keleiviu transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ del atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu, su darbo santykiais susijusiu išmoku priteisimo, neturtines žalos atlyginimo,

2n u s t a t e:

3byloje buvo nagrinejami ieškovo reikalavimai: pripažinti ieškovo atsakovo direktoriaus 2010-09-27 isakymu atleidima iš darbo neteisetu, pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nutraukta nuo teismo sprendimo isigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo vieno menesio vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitine išmoka ir vidutini darbo užmokesti už priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo 2010-09-27 iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. Reikalavimo pagrindu nurodytu aplinkybiu esmes – ieškovas 2009-06-11 buvo išrinktas Klaipedos miesto ir apskrities profsajungos KTKB skyriaus pirmininku, atsakovas atleido ieškova, negaves profesines sajungos renkamo organo sutikimo. Ieškovo veiksmuose nebuvo vieno esminiu elementu – šiurkštaus darbo drausmes pažeidimo. Atsakovo elgesys tiesiogiai susijes su 2010-08-23 ivykiu, kai 2010-08-22 sugedo ieškovui priskirtas autobusas. Su sugedusias transporto priemone negalejo ir neturejo teises dirbti, tai yra vežti keleivius, todel 2010-08-23 raštu kreipesi i atsakovo direktoriu, kad jam butu skirtas tvarkinga transporto priemone saugiam keleiviu vežimui arba butu suteiktas kitas darbas arba iforminta prastova. Atsakovas nedave kito autobuso ir nesuteike kito darbo, kuri galetu dirbti ieškovas prastovos laikotarpiu. Prastova ivyko ne del ieškovo kaltes, ieškovas kiekviena diena atvykdavo i darba (bendroves administracija) 8 val. ryta ir raštu reikalaudavo iforminti prastova arba skirti kita tvarkinga autobusa, atsakovui pateikti prašymai – 2010-08-23, 2010-08-24, 2010-08-25, ir 2010-08-26 du prašymai. Apie tai, kad 20010-08-23 isakymu Nr. 93 buvo iforminta prastova, ieškovas sužinojo 2010-08-25. Atsakovo direktoriui 2010-08-26 14.00 val. iteike prašyma del fakto, kad ieškovui priskirtu autobusu 9-tu maršrutu dirba antros pamainos vairuotojas T. M.. Tai rode, kad autobusas suremontuotas ir techniškai tvarkingas, bet apie tai ieškovui pranešta nebuvo. Nuo nurodyto ivykio dienos atsakovo požiuris i ieškova pasikeite, atsakovas nuolat ieškojo priežasciu, del kuriu galetu pateikti pastabu ar papeikimu, iki kol 2010-08-31 pranešimu informavo, kad nuo 2010-09-06 ieškovas bus atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkta (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Griežciausia nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta nepagristai, ji yra susijusi su nepalankiu atsakovo požiuriu, jo asmeniniu priešiškumu ieškovo atžvilgiu. Del patirto psichologinio ir moralinio spaudimo iš darbdavio puses ieškovas privalejo lankytis pas gydytojus – psichologus, kurie konstatavo stresine bukle nemiga, nerima, baime bei psichologini spaudima. Pergyveno del šeimos ir mažameciu vaiku, kuriuos išlaike, turedamas darba ir menkas pajamas. Del patirtu dvasiniu išgyvenimu, streso, pažeminimo ir kita, kuriuos patyre iš darbdavio, padaryta neturtine žala. Kadangi del atleidimo iš darbo, santykiai su atsakovu labai konfliktiški, gražinus i darba, gali buti sudarytos nepalankios salygos dirbti, todel pripažinus i atleidima iš darbo neteisetu, nenori buti gražintas i darba (b.l. 2-6, 1 tomas).

4Atsakovas pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad ieškinio nepripažista. Atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvu esme – ieškovas niekaip nepagrinde ir nepateike irodymu, jog 2010-08-26 jis neatvyko i darba visa diena del svarbiu priežasciu. Atsakovo nuomone, byloje pakanka irodymu, pagrindžianciu aplinkybes, jog ieškovas 2010-08-26 neatvyko i darba visa darbo diena be svarbiu priežasciu. Ieškovui priskirtas autobusas buvo remontuojamas 2010-08-23, 2010-08-24 ieškovui buvo ne darbo diena. 2010-08-25, 2010-08-26 ieškovas neatvyko i darba. 2010-08-25 iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinti, kodel jis 2010-08-25 neatvyko i darba. Ieškovui nurodžius, jog jis nežinojo, kuriam laikui paskirta prastova, 2010-08-25 atsakovas pasirašytinai ieškova supažindino su isakymu skirti prastova vienai dienai – 2010-08-23, ir paaiškino, kad prastova daugiau nebus tesiama, nes autobusas yra jau dvi dienas suremontuotas. Todel ieškovui nebuvo pagrindo manyti, kad prastova jam pratesta ilgesniam laikui, nei 2010-08-23, ir neatvykti i darba 2010-08-26. 2010-08-30 ieškovo paaiškinime nurodytas neatvykimo i darba priežastis – atsakovas neinformavo del jam priskirto autobuso technines bukles, atsakovas ivertino kaip nesvarbias, kadangi ieškovas 2010-08-25 supažindino ieškova su isakymu, kad prastova jam paskirta tik 2010-08-23 d. Tokiais veiksmais ieškovas pažeide, darbo sutarties, sudarytos su atsakovu nuostatas, bendra darbuotoju pareiga dirbti dorai ir sažiningai, laikytis darbo drausmes, laiku ir tiksliai vykdyti teisetus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologines drausmes, darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu, tausoti darbdavio turta (DK 228 str.) ir atsakovo imoneje galiojancia vidine darbo tvarka, pagal kuria darbuotojai privalo laiku eiti i darba. Iš to seka, kad atsakovas pagristai ivertino ieškovo elgesi nevykstant i darba visa darbo diena – 2010-08-26 kaip neteiseta. Ieškovui paskirta drausmine nuobauda, atitinka padaryto darbo drausmes pažeidimo sunkuma. Atsakovas atsižvelge i padaryto darbo drausmes pažeidimo pobudi, jog tai sunkus darbo drausmes pažeidimas, darbo drausmes pažeidimu buvo sukeltos atsakovui neigiamos pasekmes, ieškovo veiksmai buvo tyciniai, ieškovas nuolat konfliktavo su atsakovu, kitais atsakovo darbuotojais. Skiriant drausmine nuobauda – atleidima iš darbo ieškovui profesines sajungos renkamo organo sutikimas nebuvo reikalingas. Iš atsakovo nera pagrindo priteisti neturtines žalos, kadangi ieškovas neirode, jog jo nurodoma neturtine žala buvo priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodomais atsakovo neteisetais veiksmais – atleidimu iš darbo. Byloje pakanka aplinkybiu, kurios mažina ieškovo reikalaujama priteisti neturtines žalos dydi (b.l 69-80, 1 tomas).

5Nagrinejant byla, ieškovas pareiške, kad atsisako ieškinio reikalavimu dalyje del neturtines žalos atlyginimo ir prašo priteisti 15000,00 Lt dydžio neturtines žalos atlyginimo (b.l. 188, 1 tomas). Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipesis i teisma, turi teise raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatytos aplinkybes, kad ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimu prieštarauja imperatyvioms istatymu nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovui žinoma, kad nutraukus byla vel kreiptis i teisma del ginco tarp tu paciu šaliu, del to paties dalyko ir tuo paciu pagrindu neleidžiama, todel pripažistama, kad yra pagrindas ieškovo atsisakyma nuo dalies ieškinio reikalavimu priimti ir byla šioje dalyje nutraukti (Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

6Rengiantis bylos nagrinejimui teisme, nagrinejant byla teisme ieškovas, jo atstovai ieškini palaike, atsakovo atstove ieškinio nepripažino, iš esmes paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

7Ieškovas, jo atstovai papildomai paaiškino, kad ieškovas savo darbo pareigas pagal darbo grafika turedavo pradeti vykdyti iš AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikšteles, kur stovedavo jam priskirtas autobusas MAN ( - ). 2010-08-22 vakare ieškovas iš kito autobusu MAN ( - ) dirbusio vairuotojo liudytojo T. M. gavo SMS žinute „autobusas sulužo, rytoj nedirbi“. 2010-08-23 ieškovas savo darbo grafiko laiku nuvažiavo i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele isitikinti, kad vietoje jam priskirto autobuso MAN ( - ) išvyko kitas autobusas, ir pamate, kad iš tikruju pagal jo darbo grafika išvyko kitas autobusas. Nuvykus 2010-08-23 i administracijos patalpas, jam buhaltere pasake, kad prastova bus iforminta, taciau isakymo nuorašo išduoti negali. Nepripažista, kad 2010-08-25 iteikiant isakyma del 2010-08-23 prastovos, jam buvo paaiškinta, kad prastova nebus tesiama ir autobusas yra suremontuotas. Ieškovas suprato, kad prastova buvo suteikta tik 2010-08-23. 2010-08-26 apie 10.00 val. ieškovas nuvyko i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele, pamate, kad jam priskirtas autobusas stovi stovejimo aikšteleje, tai yra kliuciu vykdyti darbo sutarti nera, taciau nevyko dirbti, nes nebuvo pasirenges darbui, nebuvo pasiemes autobuso bilietu pardavimui, pamaina buvo iki 12.00 val. Tada nuvyko i profsajungos bustine, nes reikejo užfiksuoti fakta ar autobusas vel važiuos ir mate, kad autobusas važiavo 11.38 Jurininku gt., maršrutu 9/9. 2010-02-27, 2010-08-28 dirbo pagal savo darbo grafika. I pateiktus prašymus norejo gauti atsakyma žodžiu ar telefonu (b.l. 189-190, 191, 1 tomas).

8Atsakovo atstove papildomai paaiškino, kad ieškovui drausmine nuobauda už 2010-08-25 nebuvima darbe nebuvo skirta, kadangi su isakymu apie prastova buvo supažindintas 2010-08-25. Gaves isakyma 2010-08-25, kad prastova ieškovui buvo suteikta tik 2010-08-23, ieškovas turejo išeiti i darba, jam nebuvo pagrindo manyti, kad prastova jam bus tesiama. Apie tai jam buvo paaiškinta ir žodžiu (b.l. 192, 1 tomas).

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje nustatytos faktines bylos aplinkybes. 2007-11-05 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 357, kuria šalys susitare, kad atsakovas nuo 2007-11-06 priima ieškova dirbti vairuotoju, atliekant vienkartiniu bilietu platinima ir kita papildoma darba, mokant jam 750,00 Lt dydžio darbo užmokesti viena karta per menesi iki kito menesio 15 d. Darbo sutartis buvo keiciama; nuo 2008-01-01 didinant darbo užmokesti iki 900,00 Lt dydžio per menesi, mokant iki kito menesio 15 d., nustatant, kad nuo 2008-03-15 ieškovas pradeda dirbti nepilna darbo diena (4 val.), darbo užmokestis 450,00 Lt per menesi, mokamas iki kito menesio 15 dienos, nuo 2008-04-01 darbo užmokestis didinamas iki 550,00 Lt per menesi, mokamas iki kito menesio 15 d. (b.l. 7-8, 1 tomas). 2009-06-11 ivyko Keleivinio transporto kooperatines bendroves „Gintarinis vairas“ Klaipedos miesto ir apskrities profesines sajungos skyriaus nariu susirinkimas, kuriame nutarta isteigti Keleivinio transporto kooperatines bendroves „Gintarinis vairas“ profsajungos skyriu, skyriaus pirmininku išrinkti ieškova, skyriaus tarybos nariais – V. S. ir V. B. (b.l. 10, 1 tomas). 2009-06-11 Klaipedos miesto ir apskrities profesine sajunga praneše atsakovo direktoriui apie šios profesines sajungos skyriaus isteigima pas atsakova, išrinkima šio skyriaus pirmininku ieškova (b.l. 11, 1 tomas). 2010-08-31 atsakovo direktoriaus isakymu Nr. 101 ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2010-09-06 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkta (235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). 2010-09-27 atsakovo direktoriaus isakymu Nr. 107 ieškovo atleidimo data nukelta i 2010-09-27, kadangi ieškovas iki 2010-09-24 sirgo.

11Del šiu faktiniu aplinkybiu byloje ginco nera. Byloje tarp šaliu iškilo gincas del aplinkybiu, pagrindžianciu drausmines atsakomybes taikyma.

12Del drausmines atsakomybes taikymo pagrindo.

13Istatymines irodinejimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Irodinejimo tikslas, kurio turi siekti civilines bylos dalyviai ir byla nagrinejantis teismas - teismo isitikinimas, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu irodinejamu aplinkybiu išnagrinejimu, pagal istatyma, neteikiant išankstines galios jokiems irodymams, išskyrus istatymo pripažintus turinciais didesne irodomaja reikšme (CPK 185 straipsnis).

14Formuojama teismu praktika, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nera reikalaujama absoliutaus teismo isitikinimo. Išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Irodymu pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas, atsižvelgiant i ginco pobudi ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ivertindamas irodymus, teismas vadovaudamasis istatymo reikalavimais ir remdamasis logikos desniais turi spresti apie visu byloje surinktu faktiniu duomenu (irodymu) tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams konstatuoti.

15Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 2 punkte numatytu pagrindu yra drausmine nuobauda, kuri gali buti taikoma tik esant drausmines atsakomybes pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausmines atsakomybes taikymo pagrindas yra darbo drausmes pažeidimas. Pagal DK 234 straipsni darbo drausmes pažeidimas yra darbo pareigu nevykdymas arba netinkamas vykdymas del darbuotojo kaltes. Darbo drausmes pažeidimas yra viena iš teises pažeidimu rušiu, todel jam budingi visi teises pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji puses. Tik esant šiu elementu visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra darbo drausmes pažeidimas, sukeliantis drausmine atsakomybe.

16Darbo drausmes pažeidimo subjektu laikomas nusiženges darbuotojas, turintis darbini teisnuma ir veiksnuma. Darbo drausmes pažeidimo objektu pripažistama darbovieteje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmes pažeidimo objektyvioji puse – tai darbuotojo neteisetas elgesys (darbo pareigu, nustatytu darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teises aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmes pažeidimo subjektyvioji puse – tai darbo drausme pažeidusio darbuotojo kalte, kuri gali pasireikšti tiek tycios, tiek neatsargumo forma.

17Esant drausmines atsakomybes pagrindui, gali buti taikomos drausmines nuobaudos (DK 237 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 240 straipsnio 3 dali drausmine nuobauda skiriama isakymu. Isakyme skirti drausmine nuobauda darbdavys turi aiškiai ir konkreciai nurodyti, kokiu darbo pareigu darbuotojas nevykde ar vykde netinkamai, ir kokius darbo drausmes reikalavimus jis pažeide.

18Remiantis byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, isakyme skirti drausmine nuobauda, atsakovas nurode, kad ieškovas atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkta (235 straipsnio 2 dalies 9 punkta), tai yra už šiurkštu darbo pareigu pažeidima – neatvykima i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina).

19Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkta šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu yra darbuotojo neatvykimas i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina). DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigu pažeidimas gali buti konstatuotas tik esant šiu salygu visetui: 1) darbuotojas neatvyksta i darba per visa darbo diena (pamaina); 2) darbuotojas neatvyksta i darba be svarbiu priežasciu. Formuojamoje teismu aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažistama (LAT 2010-02-14 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-57/2011, 2010-12-27 nutartis Nr. 3K-3-563/2010, 2009-09-29 nutartis Nr. 3K-3-340/2009), kad nustacius darbuotojo pravaikšta reikia nustatyti ir priežastis, del kuriu padaryta pravaikšta. DK nepateikia priežasciu, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo i darba priežastimis, sarašo, taigi ju svarba kiekvienu konkreciu atveju vertintina atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes. Esant gincui teisme, pareiga irodyti, kad darbuotojas neatvyko i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga irodyti neatvykimo i darba priežastis ir ju svarba, tenka darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).

20Pripažistama, kad atsakovas irode, jog ieškovas neatvyko i darba 2010-08-26 be svarbiu priežasciu visa darbo pamaina, o ieškovas neirode, jog jo neatvykimo i darba priežastys buvo svarbios.

21Del nuolat kintancios ekonomines ir socialines situacijos, vis nauju santykiu šiose srityse atsiradimo istatymais neimanoma sureguliuoti visu darbo santykiu subjektu veiksmu. Del šios priežasties istatymu leidejas yra nustates normas – principus, užtikrinancius tinkama darbo teisiu igyvendinima ir pareigu vykdyma, atsižvelgiant ne tik i dabar egzistuojancius darbo teisinius santykius, bet ir i ju dinamika. Pagrindiniai darbo santykiu reglamentavimo principai nurodyti DK 35 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkreciu darbo santykiu subjektu elgesio taisykliu, taciau itvirtina bendruosius pradmenis ir idejas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir ju atstovai, igyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis istatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sažiningai, nepažeisti protingumo, sažiningumo ir teisingumo principu. Neretai darbo santykiu subjektu elgesi, ju veiksmus, konkrecia imones vidaus darbo tvarka lemia imones veiklos tikslai, darbo pobudis bei darbo santykiu specifika.

22Šiuo atveju, teismo nuomone, svarbu, kad atsakovas yra imone, vykdanti keleiviu pervežima maršrutiniais autobusais, ieškovas buvo priimtas pas atsakova tokio maršrutinio autobuso vairuotoju, tai yra ieškovo darbo pareigu atlikimas buvo susijes su tokiu pervežimu vykdymu, nebuvo susijes su darbo pareigu vykdymu atsakovo buveines, administracijos patalpose.

23Atsakovas irodinedamas, kad ieškovas kaip darbuotojas neatvyko i darba be svarbiu priežasciu visa darbo diena (pamaina), irodinejo aplinkybes, jog ieškovas, pasibaigus jam suteiktai prastovai 2010-08-23, neatvyko 2010-08-26 i darba. Ieškovas, irodinedamas, jog jis neatvyko i darba del svarbiu priežasciu, irodinejo, kad jis neatvyko i darba 2010-08-26, kadangi pas atsakova buvo susiformavusi darbo tvarka, jog užbaigus priskirto autobuso remonta, darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaiga, jis informuotas nebuvo, todel jam 2010-08-26 turejo buti suteikta prastova.

24Pagrindine prastovos ne del darbuotojo kaltes ypatybe yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo del tam tikru objektyviu priežasciu (truksta žaliavu, nera užsakymu ir pan.), t. y. del prastovos nera darbo sutarties šaliu kaltes (DK 122 straipsnis). Paskelbus prastova darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutruksta, todel šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisiu, tiek pareigu, tik šaliu santykiai del prastovos salyginai modifikuojasi. Darbdavys turi pranešti darbuotojui, kad jam suteikiama prastova, moketi pagal DK 195 straipsni darbuotojui atlyginimo dali, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio isakymu del prastovos paskelbimo nustatytu vidaus tvarkos taisykliu.

25Teismas, vadovaujantis aukšciau nurodytomis irodinejimo taisyklemis, pripažista irodytomis, sekancias faktines bylos aplinkybes. Ieškovas savo darbo pareigas vykde pagal iš anksto sudaryta darbo grafika, pagal kuri dirbo pamainomis (b.l. 101, 1 tomas). Ivertinant ieškovo darbo pareigu specifika, tai yra jis dirbo autobuso vairuotoju, pagal pas atsakova nustatyta darbo tvarka, kuri ieškovui buvo žinoma, ieškovas savo darbo pareigas pagal darbo grafika turedavo pradeti vykdyti iš AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikšteles, kur stovedavo jam priskirtas autobusas MAN ( - ) (b.l. 97, 1 tomas, 19, 2 tomas). 2010-08-22 vakare ieškovas iš kito autobusu MAN ( - ) dirbusio vairuotojo liudytojo T. M. gavo SMS žinute „autobusas sulužo, rytoj nedirbi“ (b.l. 189, 1 tomas). 2010-08-23 pagal darbo grafika ieškovas turejo dirbti nuo 05.32 val. iki 10.31 val. (b.l. 101). 2010-08-23 ieškovas savo darbo grafiko laiku nuvažiavo i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele isitikinti, kad vietoje jam priskirto autobuso MAN ( - ) išvyko kitas autobusas, ir pamate, kad iš tikruju pagal jo darbo grafika išvyko kitas autobusas (b.l. 189, 1 tomas). 2010-08-23 8.00 val. ieškovas nuvyko i atsakovo administracijos patalpas, pateike prašyma priskirti kita tvarkinga autobusa arba kita darba, jei nera galimybiu, tinkamai iforminti prastova, kol bus suremontuotas autobusas MAN ( - ) (b.l. 46, 189, 1 tomas). 2010-08-23 priskirtas autobusas MAN ( - ) buvo remontuojamas ir vakare ji suremontavus pastatytas i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele (b.l. 98, 1 tomas, 5, 7 2 tomas). 2010-08-24 pagal darbo grafika ieškovui buvo ne darbo diena (b.l. 101, 1 tomas). 2010-08-24 ieškovas atvyko i atsakovo administracijos patalpas, jam paaiškino, kad prastova jam už 2010-08-23 yra suteikta, isakymo nuorašo šiuo metu išduoti negali (b.l. 189, 1 tomas). Tada ieškovas 2010-08-24 pateike prašyma išduoti patvirtinta nuoraša apie tinkamai iforminta prastova, taip pat tinkamai pranešti, kai bus suremontuotas priskirtas autobusas (b.l. 47, 189, 1 tomas). Pagal 2010-08-25 dienos grafika ieškovui buvo darbo pamaina nuo 05.46 iki 10.56 val. (b.l. 101, 1 tomas). 2010-08-25 8.00 val. ieškovas atvyko i atsakovo administracijos patalpas, pateike prašyma iforminti prastova ir už tai moketi DK 195 straipsnyje nustatyta tvarka, kol nebus pašalinti autobuso gedimai, pateikti dokumento kopija apie tinkamai iforminta prastova (b.l. 48, 189, 1 tomas). Po to ieškovui 2010-08-25 buvo iteiktas isakymas, kad jam už 2010-08-23 diena paskirta prastova (b.l. 51, 189, 1 tomas). Ieškovas, gaves isakyma, suprato, kad prastova buvo suteikta tik 2010-08-23 dienai (b.l. 191, 1 tomas).

26Šiu aplinkybiu visuma, teismo nuomone sudaro pagrinda išvadai padaryti, jog 2010-08-23 atsakovas neturejo galimybes ieškovui duoti darbo sutartyje sulygto darbo del tam tikru objektyviu priežasciu (ieškovui darbui priskirto autobuso remonto). Todel atsakovas 2010-08-23 ieškovui suteike prastova, 2010-08-25 iteikdamas isakyma apie 2010-08-23 suteikta prastova, praneše ieškovui apie tai, kad jam 2010-08-23 buvo suteikta prastova, tokiu budu atsakydamas i ieškovo 2010-08-23, 2010-08-24, 2010-08-25 prašymus tinkamai iforminti prastova, kol bus suremontuotas autobusas MAN ( - ), tinkamai pranešti kai bus suremontuotas autobusas, ir pateikti dokumento kopija apie tinkamai iforminta prastova. Be to byloje yra liudytoju M. U., J. J. parodymai, kad jos atsakova papildomai 2010-08-25, iteikdamos isakyma apie prastova informavo, jog ieškovui priskirtas autobusas suremontuotas (b.l. 4, 8, 1 tomas). Ieškovas paaiškino, jog suprato, kad prastova buvo suteikta tik 2010-08-23 dienai (b.l. 191, 1 tomas). Todel teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad atsakovas ivykde savo pareigas šiame darbo santykiu etape, tai yra esant prastovai, istatymo nustatyta tvarka suteike ieškovui prastova, informuodamas apie prastovos salygas, prastovos pabaiga (prastova 2010-08-23, mokama darbo užmokescio dalis pagal DK 195 straipsni).

27Pagal 2010-08-26 dienos grafika ieškovo darbo pamaina buvo nuo 06.41 val. iki 11.38 val., su darbo grafiku ieškovas supažindintas pasirašytinai 2010-07-21 (b.l. 101, 1 tomas). 2010-08-26 8.00 val. ieškovas atvyko i atsakovo administracija, pateike prašyma istatymiškai iforminti prastova, remiantis DK 195 straipsniu (b.l. 49, 189 1 tomas). 2010-08-26 apie 10.00 val. ieškovas nuvyko i AB „Klaipedos kranai“ stovejimo aikštele, pamate, kad jam priskirtas autobusas stovi stovejimo aikšteleje, nevyko dirbti, nes nebuvo pasirenges darbui, nebuvo pasiemes autobuso bilietu pardavimui (b.l. 190, 1 tomas). 2010-08-26 apie 14.00 val. ieškovas nuvyko i atsakovo administracija, pateike prašyma suteikti jam informacija, kodel nebuvo tinkamai (raštu) informuotas, kad jam priskirtas autobusas MAN ( - ) yra suremontuotas (b.l. 190, 1 tomas). Esant tokioms aplinkybems, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovas 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val. savo darbo pareigu kaip vairuotojo nevykde.

28Teismas, vadovaujantis aukšciau nurodytomis irodinejimo taisyklemis, pripažista neirodytomis ieškovo irodinejamas aplinkybes apie neatvykimo i darbo priežastis, ir jog šios priežastys buvo svarbios, tai yra, kad pas atsakova buvo susiformavusi darbo tvarka, jog užbaigus autobuso remonta, darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaiga. Šia išvada teismas daro remdamasis sekanciais argumentais. Ieškovas šia aplinkybe irodinejo savo paaiškinimais, liudytojo V. S. parodymais. Liudytojas V. S. pas atsakova nebedirba nuo 2009-07-25 (b.l. 6, 2 tomas), kas sudaro pagrinda abejoti jo parodymu objektyvumu apie 2010-08-26 buvusia darbo tvarka. Ieškovas turi suinteresuotuma bylos baigtimi. Šiuo metu pas atsakova dirbantys darbuotojai (vairuotojai) liudytojai T. M., A. M., R. F. parode, kad vairuotojai buvo informuojami apie autobuso remonto pabaiga tik tada, jei iki pamainos, kai sekanciam vairuotojui pagal grafika reikejo dirbti, autobuso nebuvo galimybes suremontuoti, užbaigus remonta iki sekancio vairuotojo darbo pamainos, papildomai vairuotojai apie remonto pabaiga nebuvo informuojami (b.l. 5, 7, 9, 2 tomas). Kiti liudytojai, pas atsakova dirbantys darbuotojai P. Ž., M. U., J. J. nenurode aplinkybiu, jog pas atsakova, buvo susiformavusi darbo tvarka, kad užbaigus autobuso remonta, darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaiga (b.l. 4, 7-8, 2 tomas). Ieškovas nurode, kad liudytojai R. F., A. M., yra suinteresuoti duoti parodymus, palankius atsakovui, kadangi atsakovas nuomoja iš ju jiems nuosavybes teise priklausancius autobusus, taciau ieškovas nesinaudojo savo teise kviesti kitus liudytojus, kurie jo nuomone, nebuvo suinteresuoti, pas atsakova dirba daug vairuotoju, ieškovas neteike prašymu apklausti nei vieno pas atsakova dirbancio darbuotojo. Teismo nuomone, abejoti šiu liudytoju parodymu objektyvumu nera pagrindo, liudytoju parodymai nuoseklus, prieštaravimu nera, logiška, kad jeigu autobuso remontas yra užbaigiamas iki kito vairuotojo darbo pamainos, papildomai informuoti vairuotoja apie remonto pabaiga nera butinumo.

29Kadangi teismas laiko, jog ieškovas apie prastovos laikotarpi, prastovos pabaiga buvo informuotas (iteikiant isakyma apie prastova), tai suprato, ieškovas neirode aplinkybiu, kad pas atsakova buvo susiformavusi darbo tvarka, jog užbaigus autobuso remonta, darbuotojai (vairuotojai) buvo informuojami apie autobuso remonto pabaiga, su darbo grafiku ieškovas buvo supažindintas, tai yra žinojo, jog jo darbo pamaina yra 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val., jam buvo žinoma apie pas atsakova nustatyta darbo tvarka, jog darbo pareigas jis turi pradeti vykdyti iš AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikšteles, taciau ieškovas 2010-08-26 nuo 06.41 val. iki 11.38 val. šia susiformavusia tvarka savo darbo pareigu kaip vairuotojo nevykde, yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovas neatvyko i darba visa darbo pamaina be svarbiu priežasciu, tai yra atliko neteisetus veiksmus, kurie yra laikomi darbo drausmes pažeidimu.

30Kadangi ieškovas padare darbo drausmes pažeidima, yra pagrindas pripažinti, kad del to buvo pažeista pas atsakova nustatyta darbo tvarka. Kadangi nenustatytos aplinkybes, jog ieškovo neatvykimui i darba galejo tureti itakos atsakovo neteiseti veiksmai (ieškovas neirode, kad pas atsakova buvo susiformavusi tvarka pranešti apie transporto priemones remonto pabaiga), yra pagrindas išvadai padaryti, jog ieškovas darbo drausmes pažeidima padare del savo kaltes.

31Teismo nuomone, atsakovas padaryta ieškovo darbo drausmes pažeidima – neatvykima i darba visa darbo pamaina, pagristai kvalifikavo šiurkšciu darbo drausmes pažeidimu pagal šio pažeidimo pobudi, pasekmes, darbuotojo kaltes laipsni ir kitas reikšmingas aplinkybes. Neatvykimas i darba visa darbo pamaina savaime yra itin netoleruojamas elgesys tiek kitu darbuotoju, tiek darbdavio. Darbuotojas, budamas darbo santykiuose su konkreciu darbdaviu ir atlikdamas jo pavestas funkcijas, privalo rupintis tinkamu darbo sutarties vykdymu ir tinkamai atlikti savo darbo funkcijas apskritai (DK 35, 228 straipsniai). Byloje nustatytos faktines aplinkybes, kad ieškovas 2010-08-22 gaves pranešima, kad jam 2010-08-23 dirbti nereikia, 2010-08-23 darbo grafike jo numatytu laiku nuvyko i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele isitikinti ar tikrai jam 2010-08-23 nereikia dirbti, kas sudaro pagrinda išvadai padaryti, kad jam rupinantis tinkamu savo darbo sutarties ivykdymu, buvo butina paciam isitikinti, kad jam priskirtas autobusas tikrai yra sugedes ir jam dirbti nereikia. Nuo 2010-08-25, kai jam buvo iteiktas isakymas del prastovos iteikimo ir jis suprato, kad jam prastova suteikta tik už 2010-08-23 diena, ieškovas analogišku nurodytu jo paties elgesio standartus atitinkanciu veiksmu nesieme, kas teismo nuomone, rupinantis tinkamu darbo sutarties vykdymu, butu protinga, teisinga ir sažininga, o 2010-08-26 8.00 val. atvyko i atsakovo administracija, pateike prašyma istatymiškai iforminti prastova už 2010-08-26, remiantis DK 195 straipsniu, kas sudaro pagrinda išvada padaryti, kad tokie atsakovo veiksmai buvo tyciniai. Byloje nustatytos faktines aplinkybes, kad 2010-08-26 apie 10.00 val. ieškovas nuvyko i AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikštele, pamate, kad jam priskirtas autobusas stovi stovejimo aikšteleje, tai yra kliuciu vykdyti darbo sutarti nera, taciau nevyko dirbti, nes nebuvo pasirenges darbui, nebuvo pasiemes autobuso bilietu pardavimui. Pagal 2010-08-26 dienos grafika ieškovo darbo pamaina buvo nuo 06.41 val. iki 11.38 val., su darbo grafiku ieškovas supažindintas pasirašytinai 2010-07-21, ieškovas suprato, kad jam prastova suteikta tik už 2010-08-23 diena, atsakovo nurodymo, kad jam nereikia dirbti nebuvo, ieškovas tik buvo parašes prašyma suteikti jam prastova, todel veikiant protingai, teisingai, sažiningai, tokiomis aplinkybemis, nors ir esant pas atsakova susiformavusiai tvarkai, kad apie transporto priemones remonto pabaiga buvo pranešama papildomai, siekiant rupintis tinkamu darbo sutarties ivykdymu, ieškovas, vykstant 2010-08-26 i atsakovo administracijos patalpas turejo buti pasirenges darbui, tai yra pasiemes autobuso bilietu pardavimui, nes bet kuriuo metu jam galejo buti suteiktas kitas tvarkingas autobusas, jis nežinojo ar jam bus suteikta prastova ar ne. Kita vertus, iki pamainos pabaigos buvo like 1.38 val., vertinant, jog atsakovo gyvenamoji vieta nera toli nuo AB „Klaipedos kranai“ automobiliu stovejimo aikšteles, todel elgiantis sažiningai, ieškovas turejo galimybe pasirupinti bilietais ir pradeti vykdyti savo darbo pareigas. Pradejus iki 11.38 val. vykdyti savo darbo pareigas, nebutu buve pagrindo ieškovo veiksmus laikyti neatvykimu i darba visa darbo pamaina. Tokie ieškovo veiksmai, sudaro pagrinda išvadai padaryti, kad ieškovas nebuvo pakankamai sažiningas, siekdamas ivykdyti savo darbo pareigas, jo darbo pareigu nevykdymas buvo nulemtas jo paties veiksmu. Esant ieškovo kaip darbuotojo nesažiningiems veiksmams, jo interesai negali buti ginami, kaip silpnesniosios šalies. Ieškovo veiksmai sukele atsakovui neigiamu padariniu. Atsakovo veikla yra susijusi su konkreciu paslaugu – visuomeninio transporto paslaugu teikimu. Ieškovo 2010-08-26 darbo pamainos metu del ieškovo veiksmu atsakovas tokiu paslaugu neteike, tokiu paslaugu teikimas ieškovo darbo pamainos metu buvo svarbus, nes tai iš esmes buvo laikas, kai visuomeniniu transportu vykstama i darba, atsakovas negavo planuotu pajamu už bilietu pardavima, kas pagristai sudare pagrinda nepasitiketi ieškovu kaip darbuotoju, tai yra jo sugebejimu ateityje tinkamai atlikti jo darbo pareigas (LAT nutartis 2007-12-12 Nr. 3K-3-565/2007, 2007-12-28 Nr. 3K-3-560/2007).

32Teismo nuomone, byloje nera pagrindo pripažinti irodytomis aplinkybes, kad drausmines atsakomybes taikymas butu diskriminuojancio pobudžio, t. y. butu siekiama riboti ieškovo teises del jo dalyvavimo profesines sajungos veikloje ar kitaip drausmines atsakomybes taikymas butu siejamas su ieškovo dalyvavimu šioje veikloje.

33Kadangi teismas laiko, jog buvo padarytas šiurkštus darbo drausmes pažeidimas, todel atsakovas turejo pagrinda drausminei atsakomybei taikyti.

34Del drausmines atsakomybes taikymo.

35Pripažistama, kad nenustatytos aplinkybes, jog atsakovas pažeide drausmines nuobaudos skyrimo tvarka, tai yra Lietuvos Respublikos DK 240 straipsnio, 241 straipsnio, 238 straipsnio reikalavimus.

36Atsakovas, prieš skirdamas drausmine nuobauda, raštu pareikalavo (b.l. 53, 1 tomas), kad ieškovas raštu pasiaiškintu del darbo drausmes pažeidimo, nustatydamas protinga termina tokiam pasiaiškinimui pateikti (DK 240 straipsnio 1 dalis). Atsakovas drausmine nuobauda paskyre isakymu (b.l. 99, 1 tomas), byloje nera ginco, kad ieškovas nebuvo supažindintas su drausmines nuobaudos skyrimu, apie drausmines nuobaudos pakyrima ieškovui buvo pranešta (b.l. 100, 1 tomas) registruotu laišku (DK 240 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nepažeide drausmines nuobaudos skyrimo terminu, drausmine nuobauda buvo paskirta per viena menesi nuo drausmes pažeidimo paaiškejimo dienos, neiskaitant laiko, kuri ieškovas nebuvo darbe del ligos (DK 241 straipsnio 1 dalis).

37DK 240 straipsnio, reglamentuojancio drausmines nuobaudos skyrimo tvarka, 2 dalyje nustatyta, kad istatymu nustatytais atvejais prieš skiriant drausmine nuobauda reikia gauti išankstini atitinkamo organo sutikima. Pagal šia nukreipianciaja teises norma išankstinis atitinkamo organo sutikimas drausmines nuobaudos skyrimui yra reikalingas tik istatymu nustatytais atvejais (LAT nutartis 2010-11-02 Nr. 3K-3-426/2010). Tokie istatymu nustatyti atvejai yra Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalis ir DK 134 straipsnio 1 dalis.

38Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojui – imoneje veikiancios profesines sajungos renkamojo organo nariui – skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidima iš darbo, reikalingas išankstinis tos profesines sajungos imoneje renkamojo organo sutikimas. DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesines sajungos ar darbo tarybos pirmininkas ju kadencijos laikotarpiu negali buti atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkta be išankstinio profesines sajungos atstovaujamojo organo sutikimo. Ieškovui paskirta drausmine nuobauda atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkta. Ieškovas nera profesines sajungos arba darbo tarybos pirmininkas, todel šiuose istatymuose numatytos garantijos ieškovui netaikytinos, kas sudaro pagrinda išvadai padaryti, kad skiriant drausmine nuobauda – atleidima iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, atitinkamo organo sutikimas nebuvo reikalingas.

39Darbdavys parenkant drausmines nuobaudos ruši turi atsižvelgti i DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmes pažeidimo sunkuma, sukeltas pasekmes, darbuotojo kalte, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksciau), darbdavys taip pat turi ivertinti skiriamos drausmines nuobaudos tikslinguma ir jos itaka darbo drausmes užtikrinimui.

40Padarytas šiurkštus darbo drausmes pažeidimas. Drausmine nuobauda buvo skiriama už pagrindines darbo sutartimi numatytos pareigos nevykdyma. Padarytas darbo drausmes pažeidimas sukele atsakovui neigiamu pasekmiu. Darbo drausmes pažeidimas buvo padarytas tycia.

41Atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksciau, vertinamas jo požiuris i darba. Byloje yra irodymai, teismo nuomone, pagrindžiantys aplinkybes apie ieškovo nepakankamai atsakinga požiuri i darba. Elgiantis sažiningai, rupestingai darbuotojas turetu informuoti darbdavi apie aplinkybes kiekvienu atveju trukdancias darbuotojui atvykti i darba, kad darbdavys turetu galimybe imtis priemoniu kitokiam darbo organizavimui, užtikrinant savo veiklos vykdyma. 2010-08-10 ieškovas nebuvo darbe, dalyvavo teisme bylos nagrinejime. Aplinkybes, jog atsakovui buvo žinoma, kad vyks toks teismo posedis, nepateisina tokio ieškovo poelgio, kadangi atsakovui nera žinoma, jog ieškovas pageidaus dalyvauti teismo posedyje ir todel neatvyks i darba (b.l. 123-124, 1 tomas). Ieškovas nepranešdavo apie tai, jog papildomai jam buvo tesiamas nedarbingumo laikotarpis (b.l. 114-116, 1 tomas). Ieškovas nesilaike pas atsakova nustatytos darbo tvarkos (b.l. 93, 1 tomas, 5, 2 tomas), jog po pamainos yra reikalinga sutvarkyti autobusa, nesutinkant su tokia nustatyta darbo tvarka, jei ji, ieškovo nuomone, neteiseta, ieškovas turejo pareiga spresti kitomis priemonemis, ypatingai atsižvelgiant i tai, jog buvo profesines sajungos skyriaus pirmininkas ir tokia galimybe turejo, o ne savavališkai jos nevykdyti (Profesiniu sajungu istatymo 12, 18 straipsniai). Buvo kitokio pobudžio nusiskundimu del ieškovo darbo (b.l. 8, 2 tomas, liudytojo P.Žeimio parodymai).

42Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybems, taikyta drausmine atsakomybe atitinka padaryto darbo drausmes pažeidimo sunkuma.

43Del išmoku, susijusiu su darbo santykiu nutraukimu, priteisimo, neturtines žalos atlyginimo.

44Kadangi, teismo nuomone, nera pagrindo tenkinti ieškovo pagrindinio reikalavimo del drausmines nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo, nera pagrindo tenkinti ieškovo išvestiniu iš šio reikalavimo pareikštu reikalavimu, tai yra vieno menesio vidutinio darbo užmokescio dydžio išeitines išmokos priteisimo, vidutinio darbo užmokescio priteisimo už priverstines pravaikštos laika, 15000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo, palukanu priteisimo.

45Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo. Ieškovas turi pareiga atlyginti atsakovui jo turetas bylinejimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra irodymai apie atsakovo turetas bylinejimosi išlaidas (išlaidos advokato pagalbai apmoketi), kurias sudaro iš viso 3450,00 Lt (b.l. 149-150, 151, 167, 1 tomas).

46CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse itvirtinta išlaidu už advokato ar advokato padejejo pagalba apmokejimo atlyginimo apmokejimo tvarka ir salygos. Pirma, proceso teises normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padejejo, dalyvavusio nagrinejant byla, pagalba, taip pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teises normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsižvelgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del užmokescio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trecia, proceso teises normoje itvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padejejo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

47Nustatant priteistino advokatui užmokescio dydi, turi buti atsižvelgta i konkrecios bylos sudetinguma, teisiniu paslaugu kompleksiškuma, specialiuju žiniu reikalinguma, ankstesni (pakartotini) dalyvavima toje byloje, turto (pinigu sumu) dydi (priteistina ar gincijama), teisiniu paslaugu teikimo pastovuma ir pobudi, sprendžiamu teisiniu paslaugu naujuma ir kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009-05-11 nutartis Nr. 3K3-212/2009).

48Remdamasis šiomis istatymo nuostatomis, teismas sprendžia del išlaidu dydžio. Atsakovo turetas išlaidas advokato pagalbai apmoketi sudaro išlaidos atsiliepimui parengti – 2400,00 Lt ir už atstovavima 1050,00 Lt.

49Ivertinant bylos pobudi, pagal konkrecias bylos aplinkybes, jog buvo nagrinejama byla dažnai pasitaikanti teismu praktikoje, teismu praktika tokio pobudžio bylose yra pakankamai aiškiai suformuota, byloje nebuvo reikalinga imtis priemoniu specialioms žinioms gauti, byloje buvo sprendžiamas gincas del vieno fakto – neatvykimo i darba 2010-08-26, advokate atstovavo atsakova pagal ilgalaike su atsakovu sudaryta atstovavimo sutarti, maksimaliu dydžiu taikymas už atsiliepimo parengima ir atstovavima neatitiktu Lietuvos advokatu tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatu, teisingumo, protingumo ir sažiningumo principu.

50Rekomendacijose numatyta, kad atstovavimo laikas skaiciuojamas nuo faktinio bylos nagrinejimo pradžios iki pabaigos, neiskaitant pertrauku, ir vienoje byloje sumuojamas, jeigu teisiniu paslaugu teikimo laiko suma skaiciuojama su minutemis, ji apvalinama: iki 30 minuciu atmetama, 30 ir daugiau minuciu laikoma kaip valanda. Esant tokiai nuostatai, advokato atstovavimo laikas yra 8 valandos.

51Byloje yra irodymai, kad ieškovas, ieškovo sutuoktine nedirba, ieškovas turi išlaikyti tris savo nepilnamecius vaikus, su ieškovu šeimoje gyvena sutuoktines nepilnametis vaikas, ieškovo šeima pragyvena iš socialiniu išmoku, atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis ukine-komercine veikla. Vertinant šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, išlaidu advokato pagalbai apmoketi dydis mažintinas.

52Vertinant nurodytu aplinkybiu visuma, iš ieškovo priteistina 1000,00 Lt bylinejimosi išlaidu (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi) atsakovui (CPK 98 straipsnis).

53Iš ieškovo priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybei nuo kuriu mokejimo ieškovas nera atleistas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

54Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, Lietuvos Respublikos DK 417 straipsniu,

Nutarė

55priimti ieškovo K. L. atsisakyma nuo dalies ieškinio reikalavimu, tai yra del neturtines žalos atlyginimo 50000 Lt ir šioje dalyje byla nutraukti, laikant, kad ieškovo reikalavimas del neturtines žalos atlyginimo 15 000,00 Lt.

56Ieškini atmesti.

57Priteisti iš ieškovo K. L. atsakovui Keleiviu transporto kooperatinei bendrovei „Gintarinis vairas“ 1000,00 Lt (viena tukstanti Lt 00 ct) bylinejimosi išlaidu (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmoketi).

58Priteisti iš ieškovo K. L. valstybei 9,00 Lt (devynis Lt 00 ct) bylinejimosi išlaidu (išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu).

59Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Erinija Kazlauskiene viešame teismo... 2. n u s t a t e:... 3. byloje buvo nagrinejami ieškovo reikalavimai: pripažinti ieškovo atsakovo... 4. Atsakovas pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad ieškinio... 5. Nagrinejant byla, ieškovas pareiške, kad atsisako ieškinio reikalavimu... 6. Rengiantis bylos nagrinejimui teisme, nagrinejant byla teisme ieškovas, jo... 7. Ieškovas, jo atstovai papildomai paaiškino, kad ieškovas savo darbo pareigas... 8. Atsakovo atstove papildomai paaiškino, kad ieškovui drausmine nuobauda už... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje nustatytos faktines bylos aplinkybes. 2007-11-05 tarp ieškovo ir... 11. Del šiu faktiniu aplinkybiu byloje ginco nera. Byloje tarp šaliu iškilo... 12. Del drausmines atsakomybes taikymo pagrindo.... 13. Istatymines irodinejimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal... 14. Formuojama teismu praktika, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo... 15. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 2 punkte numatytu... 16. Darbo drausmes pažeidimo subjektu laikomas nusiženges darbuotojas, turintis... 17. Esant drausmines atsakomybes pagrindui, gali buti taikomos drausmines nuobaudos... 18. Remiantis byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, isakyme skirti drausmine... 19. Pagal DK 235 20. Pripažistama, kad atsakovas irode, jog ieškovas neatvyko i darba 2010-08-26... 21. Del nuolat kintancios ekonomines ir socialines situacijos, vis nauju santykiu... 22. Šiuo atveju, teismo nuomone, svarbu, kad atsakovas yra imone, vykdanti... 23. Atsakovas irodinedamas, kad ieškovas kaip darbuotojas neatvyko i darba be... 24. Pagrindine prastovos ne del darbuotojo kaltes ypatybe yra ta, kad darbdavys... 25. Teismas, vadovaujantis aukšciau nurodytomis irodinejimo taisyklemis,... 26. Šiu aplinkybiu visuma, teismo nuomone sudaro pagrinda išvadai padaryti, jog... 27. Pagal 2010-08-26 dienos grafika ieškovo darbo pamaina buvo nuo 06.41 val. iki... 28. Teismas, vadovaujantis aukšciau nurodytomis irodinejimo taisyklemis,... 29. Kadangi teismas laiko, jog ieškovas apie prastovos laikotarpi, prastovos... 30. Kadangi ieškovas padare darbo drausmes pažeidima, yra pagrindas pripažinti,... 31. Teismo nuomone, atsakovas padaryta ieškovo darbo drausmes pažeidima –... 32. Teismo nuomone, byloje nera pagrindo pripažinti irodytomis aplinkybes, kad... 33. Kadangi teismas laiko, jog buvo padarytas šiurkštus darbo drausmes... 34. Del drausmines atsakomybes taikymo.... 35. Pripažistama, kad nenustatytos aplinkybes, jog atsakovas pažeide drausmines... 36. Atsakovas, prieš skirdamas drausmine nuobauda, raštu pareikalavo (b.l. 53, 1... 37. DK 240 straipsnio, reglamentuojancio drausmines nuobaudos skyrimo tvarka, 2... 38. Profesiniu sajungu istatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojui... 39. Darbdavys parenkant drausmines nuobaudos ruši turi atsižvelgti i DK 238... 40. Padarytas šiurkštus darbo drausmes pažeidimas. Drausmine nuobauda buvo... 41. Atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksciau, vertinamas jo požiuris i... 42. Teismo nuomone, esant tokioms aplinkybems, taikyta drausmine atsakomybe... 43. Del išmoku, susijusiu su darbo santykiu nutraukimu, priteisimo, neturtines... 44. Kadangi, teismo nuomone, nera pagrindo tenkinti ieškovo pagrindinio... 45. Del bylinejimosi išlaidu paskirstymo. Ieškovas turi pareiga atlyginti... 46. CPK 98 47. Nustatant priteistino advokatui užmokescio dydi, turi buti atsižvelgta i... 48. Remdamasis šiomis istatymo nuostatomis, teismas sprendžia del išlaidu... 49. Ivertinant bylos pobudi, pagal konkrecias bylos aplinkybes, jog buvo... 50. Rekomendacijose numatyta, kad atstovavimo laikas skaiciuojamas nuo faktinio... 51. Byloje yra irodymai, kad ieškovas, ieškovo sutuoktine nedirba, ieškovas turi... 52. Vertinant nurodytu aplinkybiu visuma, iš ieškovo priteistina 1000,00 Lt... 53. Iš ieškovo priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybei nuo kuriu mokejimo... 54. Remdamasis išdestytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260... 55. priimti ieškovo K. L. atsisakyma nuo dalies ieškinio... 56. Ieškini atmesti.... 57. Priteisti iš ieškovo K. L. atsakovui Keleiviu transporto... 58. Priteisti iš ieškovo K. L. valstybei 9,00 Lt (devynis Lt... 59. Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos...