Byla 2S-627-102/2009
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės UAB „TRANSMEKA“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009m. spalio 5d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8964-739/2009 pagal ieškovės UAB „Transekspedicija“ ieškinį atsakovei UAB „Transmeka“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Transekspedicija“ Panevėžio misto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir 2004 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovės ir A. Spalveters įmonės

3„Transmeka“ (nuo 2009 m. kovo 18 d. A. Spalveters įmonės „Transmeka“ teisių perėmėja UAB „Transmeka“, šioje byloje atsakovė ) buvo sudarytos krovinių vežimo sutartys, pagal kurias buvo nustatyti šalių tarpusavio ilgalaikiai santykiai, organizuojant vežimus ir vežant krovinius kelių transportu tarptautiniais ir vietiniais maršrutais. 2009 m. kovo 24 d. atsakovė raštu informavo ieškovę apie vienašališką sutarčių nutraukimą. Dėl to ieškovė patyrė nuostolius. Todėl prašo iš atsakovės priteisti 14 000 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones (atsakovei nepranešus) – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teises į juos, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei, prašomos priteisti sumos ribose.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144-151 str., ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nutarė areštuoti atsakovei UAB „Transmeka“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 14 000 Lt sumai, esantį pas atsakovę, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigose, uždraudžiant disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, parduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaitymą su ieškovu pagal ieškinį šioje byloje. Nustatė, kad bendrai atsakovei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma negali viršyti 14 000 Lt sumos. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovė ilgą laiką negrąžina ieškovei susidariusios skolos, skola yra pakankamai didelė. Tai rodo, kad yra pagrindo manyti, jog atsakovė vengia vykdyti ieškovei prievolines pareigas ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Nutartis priimama atsakovei nepranešus, siekiant užtikrinti jos įvykdymą.

5Atskiruoju skundu atsakovė prašo nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14 000 Lt nuostolių iš atsakovės priteisimo. Tačiau vien teismui pateiktas ieškinys neįrodo, kad atsakovei yra atsiradusi prievolė atlyginti ieškovės nurodytus nuostolius. Teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Ji priimta netinkamai pritaikius CPK 144 str. normas bei ignoruojant atsakovės turtinius ir verslo interesus. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei kyla reali grėsmė patirti nuostolius. Informacija apie turto arešto aktus yra vieša, todėl turto arešto faktas gali pakenkti atsakovės vardui, santykiams su verslo partneriais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo būsimo įvykdymo riziką, o teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi objektyviai įvertinti, ar skolos suma atsakovui yra didelė, kokia yra atsakovo turtinė padėtis ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu ieškinio suma pagal atsakovo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, jo turimo kapitalo dydį nėra didelė, paneigiama grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, ir tuo pagrindu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį, kurie patvirtintų jos teiginį, jog ieškinio suma yra pakankamai didelis turtinis reikalavimas. Nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su vienos iš šalių prievole atlyginti nuostolius, gali būti įrodytos tik teismui visiškai išnagrinėjus bylą. Atsakovė yra pelningai dirbanti įmonė, jos turto vertė 1 310 867 Lt. Pateikiami dokumentai patvirtina, kad ir ieškinio patenkinimo atveju, atsakovei 14 000 Lt suma nėra didelė ir atsakovė galėtų sumokėti priteistą sumą.

6Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi nuomonės, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog, patenkinus ieškinį, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Atsakovės argumentai, jog įmonė dirba pelningai nėra tinkamai pagrįsti. Iš pateikto balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos negalima spręsti, ar atsakovei atsiskaityta pagal sutartis, ar sutartys įvykdytos. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „Transmeka“ tipinė veikla – krovininis kelių transportas - yra nuostolinga, įmonė per finansinius metus patyrė 73 659 Lt nuostolių. Iš balanso matyti, kad atsakovės įsipareigojimai sudaro net 98,4 proc. viso įmonės turto. Įmonės turtas gali būti perleistas šiems įsipareigojimams vykdyti ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti negalimu.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 14 000 Lt nuostolių priteisimo. Reikalaujama priteisti suma laikytina pakankamai didelė. Šiuo atveju atsakovės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nemažą reikalavimo sumą, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovė nurodo, kad jos finansinė padėtis yra gera, turi daug turto ir ieškinio patenkinimo atveju 14 000 Lt suma jai nėra didelė. Tačiau iš prie atskirojo skundo pridėto 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. spalio 15 d. laikotarpio įmonės balanso ir to paties laikotarpio Pelno ( nuostolių ) ataskaitos, nesant aiškinamojo rašto ir kitų finansinių dokumentų, negalima spręsti apie atsakovės tikrąją finansinę padėtį, kaip pagrįstai nurodoma ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera, yra pelningai dirbanti įmonė, kad dėl turto arešto akto viešumo galimas santykių su verslo partneriais pablogėjimas ar pakenkimas įmonės vardui, nesudaro pagrindo atsakovei netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu, kaip teigiama atskirąjame skunde, įmonės finansinė padėtis yra gera, atsakovė gali reikalaujamą priteisti sumą įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą ir tuo atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būtį panaikintos ( CPK 146 str. 2 ir 3 d. ).

11Apeliantė nurodo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl to jai atsiranda grėsmė patirti nuostolius. Pagal CPK 147 str. 3 d., įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 5d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai