Byla 1A-487-380-2012

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės, teisėjų Rasos Valentinienės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Pocienei, Dianai Baltrūnaitei Petkevičienei, nuteistajam T. P., jo gynėjui advokatui Irmantui Motužiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., naujuoju nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011 m. balandžio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 284 str. 1 d. bausme, prie griežčiausios naujuoju nuosprendžiu paskirtos 5 m. laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis 2011-04-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Prie šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėta dalis 2009 m. birželio 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės 1 m. laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė T. P. nustatyta 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. balandžio 21 d. Į bausmės laiką įskaitytas T. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2010-04-07 iki 2010-04-09. Iš T. P. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5095,49 Lt V. P. gydymo išlaidų. V. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš T. P. priteista V. P. naudai 391,58 Lt turtinei ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4T. P. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, t. y. T. P., 2010 m. balandžio 4 d. apie 20 val., ( - ) asfaltuotoje aikštelėje prie garažų, tyčia vieną kartą delnu daužė į veidą V. P., tokiu veiksmu jį pargriaudamas ant asfalto, ko pasekoje nukentėjusiajam trenkiantis galva į asfaltą, T. P. V. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - galvos ir galvos smegenų sumušimą, lydimą kaukolės pamato kaulų lūžio, ir kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

5Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Irmantas Motužis apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendį dėl esminio BPK pažeidimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti T. P. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., nuteistojo T. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, bei tai, kad jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą ir paskirti T. P. mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą pažeidė kaltinamojo teisę duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo realizavimo (BPK 22 str. 3 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes). Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė 2011-10-04 prašymą pakeisti T. P. kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, apibūdinančias sužalojimų nukentėjusiajam padarymo mechanizmą, iš esmės skirtingomis, išdėstant, jog T. P. tyčia ne mažiau kaip du kartus smogė kumščiu V. P. į galvą, jį pargriaudamas ant asfalto. Nuteistasis T. P. bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustas tik dėl kaltinimo, kuris suformuluotas kaltinamajame akte, o dėl kaltinimo, išdėstyto 2011-10-04 prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, T. P. nebuvo apklaustas. Be to, teismas faktines aplinkybes dar kartą pakeitė nuosprendžiu, konstatuodamas, jog T. P. „vieną kartą delnu daužė į veidą V. P., tokiu veiksmu jį pargriaudamas ant asfalto, ko pasėkoje nukentėjusiajam trenkiantis galva į asfaltą, T. P. V. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus“. T. P., apklausiamas kaip įtariamasis ir kaltinamasis, būtent dėl kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo davė parodymus, taip įgyvendindamas savo teisę į gynybą. T. P. savo pozicijos dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą, neišsakė. Vertinant sistemiškai BPK 271 str. 2 d., teismo pareiga yra aktyviai aiškintis kaltinamojo požiūrį į jam pareikštą kaltinimą. Nesilaikydamas minėtos teisės normos reikalavimų, teismas padarė esminį BPK pažeidimą, kas įtakojo kai kurių teismo išvadų neatitikimą bylos aplinkybėms bei neteisingos bausmės paskyrimą ir tai sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teigia, kad teismo išvada, kad T. P. V. P. daužė delnu į veidą bei išvada, jog T. P. teigia netyčia pastūmęs nukentėjusįjį ir tuo siekia sušvelninti atsakomybę, neatitinka bylos aplinkybių. T. P. niekada neneigė, jog jis atliko valingą judesį pastumdamas V. P., dėl ko šis, dar ir įtakojant girtumui, nugriuvo bei susižalojo. Nors T. P. nepripažįsta, kad nukentėjusysis yra sužalotas nuo jo veiksmų, apeliaciniame skunde teigiama, kad analizuojant jo visų teisme duotų parodymų turinį matyti, jog jis tik tvirtina pastūmęs ne dėl to, kad sužalotų, o dėl to, kad V. P. nelįstų ir visiškai neneigia to, jog V. P. griuvimo priežastimi buvo jo pastūmimas. Teigia, kad duodamas tokius parodymus T. P. gynėsi nuo pirminio kaltinimo, suformuluoto kaltinamajame akte, kuris savo faktinėmis aplinkybėmis skyrėsi nuo teismo nustatytųjų aplinkybių ir kuriame buvo klaidingai nurodyta, jog sužalojimai buvo padaryti dėl traumuojančių kontaktų kumščiu. Nurodo, kad T. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog jis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis ir nugriuvo bei susižalojo, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad T. P. nepripažįsta savo kaltės ir siekia sušvelninti savo atsakomybę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigia, jog T. P. nukentėjusiajam daužė delnu. Liudytojams, kurie parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, tapo žinoma kaip sužalotas V. P., tik iš T. P. ištarto žodžio „paglosčiau“, iš kurio jie tik galėjo susidaryti įspūdį, kad T. P. sudavė smūgį. Teismas rėmėsi nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kaip matyti iš jo parodymų teisme, V. P. patirtos traumos aplinkybių ir jokio smūgio iš viso neprisimena, be to ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-25 V. P. buvo parodęs, kad apie įvykį nieko nepamena, kad tik iš pažįstamų ir T. P. žino, kad jį T. P. sužalojo pastumdamas. Medicinos ekspertizės duomenys ir teisme apklaustas medicinos ekspertas nepatvirtino, kad prieš griuviminę galvos traumą buvo suduotas smūgis. Todėl mano, kad visų duomenų visuma rodo, kad V. P. buvo pargriautas ne suduodant smūgį (daužant delnu), o pastūmus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinant tai, kad T. P. parodymai visiškai atitiko jam pareikšto naujo kaltinimo faktines aplinkybes, kurios buvo konstatuotos nuosprendyje, teismas turėjo laikyti, kad T. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistasis T. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs veiką, už kurią vėliau buvo nuteistas, nuoširdžiai dėl to gailisi, savo nuosekliais parodymais ir iniciatyva dėl V. P. sužalojimo aplinkybių visapusiško išaiškinimo padėjo nustatyti tiesą šioje byloje, t.y. padėjo išaiškinti šią veiką. Mano, kad šios aplinkybės turi būti laikomos lengvinančiomis T. P. atsakomybę. Be to, V. P. savo aktyviais veiksmais iš karto po įvykio iškviesdamas medicininę pagalbą, bandė išvengti galimų sunkesnių padarinių ir jų išvengė, suteikdamas nukentėjusiajam asmeniui pagalbą. Šios aplinkybės turi būti laikomos lengvinančiomis T. P. atsakomybę. Teigia, kad teismas nekonstatuodamas T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai taikė BK 54 str. 2 d. Skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad T. P. sužalodamas nukentėjusįjį, nenaudojo jokio įrankio, jo veiksmai, pastumiant nukentėjusįjį, buvo spontaniški, ir nors ir yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tačiau pats sužalojimas patirtas ne tiesiogiai dėl T. P. fizinio kontakto su nukentėjusiuoju, o tik šiam nugriuvus ir atsitrenkiant į asfalto dangą, kas rodo, jog pastumdamas nukentėjusįjį, T. P. sunkias pasekmes turėjo numatyti kaip mažiau tikėtinas. Teigia, kad neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pažeidė BK 54 str. 2 d. reikalavimus bausmės individualizavimui, o kartu nekonstatavęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę.

6Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

7Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškus naują kaltinimą T. P., jis dėl šio kaltinimo nebuvo apklaustas. Apygardos teisme apklausus nuteistąjį T. P., dėl Plungės rajono apylinkės prokuratūros pakeisto kaltinimo, keičiant kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, T. P. parodė, kad jis su E. M. aiškinosi santykius, prie jų priėjo girtas nukentėjusysis ir sudavė jam du smūgius, sakė baigti. Tada jis nukentėjusįjį pastūmė delną įrėmęs į žandikaulį. Smūgio jis nesudavė ir niekas nukentėjusiajam dviejų smūgių nesudavė. Nukentėjusįjį tik pastūmė ir šis nuvirto.

10Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad kaltinamasis tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį vieną kartą delnu dauždamas į veidą V. P., tokiu veiksmu jį pargriaudamas ant asfalto, nukentėjusiajam trenkiantis galva į asfaltą, padarė galvos ir galvos smegenų sumušimą, lydimą kaukolės pamato kaulų lūžio, ir kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tačiau tokios išvados nepagrindė įrodymais.

11Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme T. P. parodė, kad nukentėjusįjį pastūmė, šis nugriuvo ir neatsistojo (1t., b. l. 80-81; 2 t., b. l. 96).

12Įvykio vietoje buvęs liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. P. vieną kartą pastūmė V. P., dėl ko šis nugriuvo ir neatsikėlė (2 t., b. l. 142).

13Įvykio vietoje buvęs E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė, kaip V. P. nukrito, teigia, kad nepamena visų aplinkybių (2 t., b. l. 182).

14Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-09 parodė, kad T. P. konfliktavo su E. M., jis priėjo prie T. P. ir T. P. jam sudavė smūgį, kur neprisimena, nes parkrito ir neatsikėlė (1t., b. l. 13).

15Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad sėdėjo šone ant šaligatvio bortelio ir išgirdęs T. P. ir E. M. barnius bėgo juos skirti ir daugiau nieko neatsimena (2 t., b. l. 97-98).

16Liudytojai S. T. ir M. L. nebuvo įvykio metu, tačiau parodė tai, ką jiems, tuoj po įvykio, sakė pats T. P., t. y. kad V. sudavė delnu per veidą, po to šis nugriuvo (2 t., b. l. 98, 141).

17Ekspertas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ši trauma galėjo būti patirta griuvimo metu, nes tai yra būdinga, smūgio vieta būtų dešinio smilkinio sritis kur yra kaulų lūžiai ir kontrasmūgiui būdingi galvos smegenų pažeidimai priešingoje galvos smegenų pusėje, t. y. kontūziniai židiniais ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu ir minkštaisiais smegenų dangalais. Taip pat ekspertas patvirtino kad griuvimas labiausiai tikėtina, įvyko dėl pašalinės jėgos poveikio su pagreičiu, nes tai patvirtina tokio pobūdžio sužalojimai galvoje. Kadangi nėra užfiksuota medicininiuose dokumentuose jokių išorinių sužalojimų kitose srityse, tai leidžia manyti, jog tai galėjo būti pastūmimas arba smūgis buvo nestiprus, nes sužalojimai nesusidarė. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Pastūmus girtą žmogų, jis grius lengviau negu blaivas, nes mažiau turi galimybių išlaikyti lygsvarą (2 t., b. l. 163).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. ( - ) padaryta tikėtina išvada, kad griuvimas turėjo įvykti V. P. pastūmus, nes nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo didelės jėgos (2 t., b. l. 16-17).

19Visų šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. V. P. pastūmė, dėl to šis nugriuvo ant asfalto ir buvo sužalotas, tačiau nepatvirtina skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kad T. P. tyčia vieną kartą delnu daužė į veidą V. P.. Todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina aplinkybė, kad T. P. tyčia vieną kartą delnu daužė į veidą V. P., nustatant, kad T. P., 2010 m. balandžio 4 d. apie 20 val., ( - ) asfaltuotoje aikštelėje prie garažų, tyčia vieną kartą delnu stūmė į veidą V. P., tokiu veiksmu jį pargriaudamas ant asfalto, dėl to nukentėjusiajam trenkiantis galva į asfaltą, T. P. V. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus - galvos ir galvos smegenų sumušimą, lydimą kaukolės pamato kaulų lūžio, ir kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

20Tačiau vien dėl šios nuosprendžio aprašomojoje dalyje aplinkybės pakeitimo, veikos kvalifikavimas nesikeičia. Lemiama sąlyga teisingai ir pagrįstai nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai yra išsamus T. P. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir kaltės formos nustatymas. Pagal nustatytas aplinkybes tarp T. P. veiksmo – pastūmimo V. P. delnu į veidą, nuo kurio šis krito aukštielninkas ir galva atsitrenkdamas į asfaltuotą paviršių patyrė galvos traumą – sunkų sveikatos sutrikdymą, – yra būtinasis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti, ar be jos šie neatsirastų, ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Akivaizdu, kad jeigu T. P. nebūtų stūmęs V. P. į veidą, šis nebūtų kritęs ir patyręs galvos traumos – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiojo griuvimas, atsitrenkimas galva į asfaltuotą aikštelės paviršių ir galvos traumos gavimas yra tarpinė, tačiau dėsninga grandis tarp tyčinio pastūmimo į veidą (galvą) ir nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo; tarp veiksmų pastūmimo ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymui. Taigi šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, paneigiančių būtinojo priežastinio ryšio buvimą.

21Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kyla esant tiesioginei tyčiai (kuri gali būti apibrėžta ar neapibrėžta) ar netiesioginei tyčiai. Nustačius, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis, ir nors nuteistasis ir nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti – buvo abejingas galimoms pasekmėms, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų matyti, kad T. P. nukentėjusįjį pastūmė, dėl to šis pargriuvo, trenkėsi galva į asfaltą ir sunkiai susižalojo. To neneigia ir pats nuteistasis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis buvo girtas. Teisiamojo posėdžio metu T. P. parodė, kad nukentėjusysis nugriuvo dėl girtumo, nes vos pastovėjo ant kojų (2 t., b. l. 98). Todėl stumdamas į veidą nukentėjusįjį, kuris buvo girtas, vos pastovėjo ant kojų, turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, galimus padarinius, tačiau buvo abejingas jiems. Tą patvirtina ir T. P. elgesys po pastūmimo, t. y. jis matydamas nukentėjusįjį nugriuvusį, juo nesirūpino, juokėsi ir pasakojo draugams, kad „paglostė“ nukentėjusįjį, o tai rodo, kad jis buvo abejingas sukeltiems padariniams. Priežastinį ryšį tarp veikos (pastūmimo) ir padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Telšių poskyrio specialisto išvada Nr. ( - ) (1 t., b. l. 33) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. ( - ) (2 t., b. l. 16-17). Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl nuteistasis veikė netiesiogine tyčia.

22Atmetama nuteistojo versija, kad pastūmė nukentėjusįjį gindamasis, nes ji akivaizdžiai neteisinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši versija nebuvo keliama iš pat pradžių, ji atsirado proceso metu. Be to, byloje apklausti liudytojai, nukentėjusysis ir pats nuteistasis parodė, kad konfliktas buvo tarp T. P. ir E. M., o V. P. bandė juos skirti, todėl jokios grėsmės nuteistajam nebuvo.

23Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis V. P. aktyviais veiksmais iš karto po įvykio iškviesdamas medicininę pagalbą, bandė išvengti galimų sunkesnių padarinių ir jų išvengė, suteikdamas nukentėjusiajam asmeniui pagalbą, todėl prašo pripažinti T. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tokios aplinkybės konstatavimui svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku. Remiantis liudytojų parodymais negalima daryti išvados, kad nuteistasis nedelsiant suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą. Draugams sugrįžus į aikštelę ir pastebėjus, kad V. P. guli ant asfalto, jam iš ausies bėga kraujas, tik tada T. P. paprašė L. Š. telefoną ir paskambino medikams. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. P. suteikė nukentėjusiajam pirmą medicininę pagalbą, domėjosi jo savijauta, atvirkščiai liudytojai parodė, kad jis juokėsi ir pasakojo, kad „paglostė“ nukentėjusįjį, o tai rodo, kad jis buvo abejingas sukeltiems padariniams, nesirūpino nukentėjusiuoju. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykis buvo apie 20 val., tačiau nukentėjusysis į ligoninę buvo atvežtas tik 22.53 val., todėl darytina išvada, kad T. P. nesistengė kuo greičiau nukentėjusiajam suteikti medicininę pagalbą. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo medicininės pagalbos iškvietimas negali būti vertinamas kaip veiksmas, kuriuo jis stengėsi užkirsti kelią savo paties pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį padariniams atsirasti.

24Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti T. P. prisipažinimą, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę iš esmės yra pagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, neigiamai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

25Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu T. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs, jis nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teisiamajame posėdyje atsiprašė už padarytą veiką. Nuteistasis teigia, kad skambino nukentėjusiajam, siūlėsi padėti, tačiau nukentėjusysis nieko nenorėjo (2 t., b. l. 96). Nuteistojo tėvai nukentėjusiajam davė įvairių maisto produktų, kurie įvertinti 250 Lt. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. P. jį vieną kartą aplankė ligoninėje (2 t., b. l. 97). Tokiu būdu teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant minėtą aplinkybę lengvinančia nuteistojo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos.

26Pirmosios instancijos teismas nepripažinęs ir neįvertinęs BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų nuteistojo T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Pagal BK 61 str. teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. T. P. yra nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., kur sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas iki 10 metų (bausmės vidurkis 5 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, veikė netiesiogine tyčia. T. P. anksčiau teistas 3 kartus, iš kurių 2 kartus teistas už panašias nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs, prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinusi nuteistojo asmenybę, daro išvadą, kad yra pagrindas skirti T. P. laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Todėl nuosprendis keistinas, mažinant nuteistajam paskirtos bausmės dydį. Šiuo nuosprendžiu T. P. pagal BK 135 str. 1 d. paskyrus kitą bausmę, iš naujo sprendžiamas bausmės bendrinimo su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-04-21 nuosprendžiu paskirta bausme. Paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu subendrinta bausmė bendrinama su Plungės rajono apylinkės teismo 2009-06-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., teisėjų kolegija,

Nutarė

28Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.

29Pripažinti nuteistojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

30Pagal BK 135 str. 1 d. T. P. paskirtą bausmę sumažinti iki 4 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šios paskirtos bausmės pridėti dalį Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti T. P. subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėti dalį Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

31Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad T. P. tyčia vieną kartą delnu daužė į veidą V. P., ir nustatyti, kad T. P. tyčia vieną kartą delnu stūmė į veidą V. P..

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. T. P. nuteistas už tai, kad tyčia sunkiai sužalojo žmogų, t. y. T. P.,... 5. Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Irmantas Motužis apeliaciniu skundu prašo... 6. Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.... 7. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 9. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, ištaisė pirmosios... 10. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje... 11. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios... 12. Įvykio vietoje buvęs liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 13. Įvykio vietoje buvęs E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nematė,... 14. Nukentėjusysis V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-09 parodė, kad T. P.... 15. Teisiamojo posėdžio metu V. P. parodė, kad sėdėjo šone ant šaligatvio... 16. Liudytojai S. T. ir M. L. nebuvo įvykio metu, tačiau parodė tai, ką jiems,... 17. Ekspertas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ši trauma galėjo... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. Visų šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P. V. P. pastūmė,... 20. Tačiau vien dėl šios nuosprendžio aprašomojoje dalyje aplinkybės... 21. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas... 22. Atmetama nuteistojo versija, kad pastūmė nukentėjusįjį gindamasis, nes ji... 23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis V. P. aktyviais veiksmais iš... 24. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti T. P.... 25. Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu T. P. prisipažino padaręs... 26. Pirmosios instancijos teismas nepripažinęs ir neįvertinęs BK 59 str. 1 d. 2... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2... 28. Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti.... 29. Pripažinti nuteistojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis... 30. Pagal BK 135 str. 1 d. T. P. paskirtą bausmę sumažinti iki 4 metų laisvės... 31. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, kad T. P. tyčia vieną... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....