Byla AS-492-725-11
Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Axis Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Axis Industries“ skundą dėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas AB „Axis Industries“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą (b. l. 1–9), kuriuo prašė panaikinti 2011 m. birželio 3 d. Valstybinės metrologijos tarnybos (toliau – ir Metrologijos tarnyba) direktoriaus įsakymą Nr. V-80 „Dėl paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtose srityse vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (b. l. 32–33) atsisakė priimti pareiškėjo AB „Axis Industries“ skundą.

6Teismas pažymėjo, kad nors skundu ir prašoma panaikinti Metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. V-80, kuriuo patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), bet iš esmės yra suabejota nurodytu įsakymu patvirtintos Tvarkos atitikimu aukštesnės galios teisės aktams – Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui (toliau – ir Konkurencijos įstatymas), t. y. skundo reikalavimo teisinis pagrindas turėtų būti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 115 straipsnis. Pareiškėjo prašomu panaikinti Įsakymu patvirtinta Tvarka yra norminis teisės aktas, todėl pirmiausiai turi būti ištirta, ar ji atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, ir tik pripažinus aktą prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, norminį administracinį aktą galima laikyti panaikintu (ABTĮ 115 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad ABTĮ numato specialias procesines taisykles, reglamentuojančias norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimą administraciniame teisme, jos yra nustatytos ABTĮ 16 skirsnyje. Teismas nurodė, kad subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas ir pareiškėjas AB „Axis Industries“ šiuo atveju į jį nepatenka.

7II.

8Pareiškėjas AB „Axis Industries“ padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ir tenkinti pareiškėjo skundą.

9Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ginčijamo įsakymo bei Tvarkos pobūdžio, turinio paskirties ir kitų reikšmingų, su tuo susijusių aplinkybių, kurios leistų nurodytus aktus pripažinti norminiais teisės aktais, todėl priimta nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Mano, kad buvo pažeistos ir procesinės teisės normos, kurių pažeidimas turėjo esminės reikšmės teisingos ir pagrįstos nutarties priėmimui. Paaiškina, kad dėl netinkamo Įsakymo ir Tvarkos kvalifikavimo kaip norminio teisės akto, buvo vadovautasi netinkamomis procesinėmis teisės normomis, kurios užkirto kelią pareiškėjui apginti jo pažeistas teises. Mano, kad tiek Įsakymas, tiek ir juo patvirtinta Tvarka, neatitinka teisės aktų nustatytų norminio administracinio akto požymių. Pažymi, kad ginčijami aktai yra individualūs teisės aktai. Paaiškina, kad Įsakymas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas Tvarkai patvirtinti ir įpareigoja tik konkrečius subjektus. Teigia, kad Tvarka, nepaisant to, jog yra daugkartinio taikymo aktas, nustato elgesio taisykles tik konkretiems subjektams – paskirtosioms įstaigoms, kurių šiuo metu yra tik 15, o tokių įstaigų, kurios vykdo pirminę ir periodinę matavimo prietaisų patikrą tik 6. Paaiškina, kad pareiškėjas yra vienintelis subjektas, kuris gamina matavimo prietaisus ir, siekdamas vykdyti tokių prietaisų patikrą, yra įsirengęs specialią laboratoriją patikrai atlikti. Atsižvelgęs į tai, jog Tvarkos taikymo sritis subjektų atžvilgiu yra itin siaura, pareiškėjas daro išvadą, kad Tvarka yra individualus administracinis aktas. Teigia, kad šias išvadas patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-583/2008, 2007 m. spalio mėn. 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I248-14/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-05-63). Mano, kad yra pagrindas skundą priimti net ir tuo atveju, jei Tvarka butų pripažinta norminiu teisės aktu. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 3 punktu, numatančiu teisę į prevencinę gynybą ir teigia, kad ginčijamu įsakymu patvirtinta Tvarka neabejotinai pažeis pareiškėjo teises. Paaiškina, kad Įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl turi būti užtikrinta pareiškėjo teisė ginčyti šį aktą administracine tvarka kaip jo teises pažeidžiantį aktą. Pažymi, kad toje pačioje byloje pareiškėjui būtų buvus užtikrinta teisė pasisakyti ir dėl Tvarkos teisėtumo, o tuo atveju, jei Tvarka būtų pripažinta norminiu teisės aktu, pareiškėjas būtų turėjęs visas galimybes, vadovaudamasis ABTĮ 111 straipsnio 1 dalimi, byloje dėl Įsakymo panaikinimo pateikti prašymą dėl šios Tvarkos atitikimo aukštesnės galios aktams ištyrimo. Teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, kad tiek Įsakymas, tiek Tvarka pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi užkirs kelią pareiškėjui vykdyti pirminę ir periodinę jo paties gaminamų matavimo prietaisų patikrą. Pažymi, kad Tvarka vis dar negalioja bei nėra priimto jokio kito atsakovo sprendimo skirto tik pareiškėjui ir uždraudžiančio jam tapti paskirtąja įstaiga (pagal Tvarką), tačiau jau dabar yra aišku, jog įsigaliojus Įsakymo patvirtintai Tvarkai pareiškėjas negalės būti paskirtąja įstaiga ir tokiu būdu bus neabejotinai pažeistos jo teisės bei padaryta turtinė žala, kadangi niekados neatsipirks patikros laboratorijai skirtos investicijos. Galiausiai akcentuoja kad Įsakymas ir Tvarka prieštarauja Konstitucijai, Konkurencijos įstatymo normoms, kaip buvo nurodyta skunde.

10Teisėjų kolegija konstatuoja:

11III.

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Skundžiama 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų, konstatavęs, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

14Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su Metrologijos tarnybos Įsakymu ir juo patvirtinta Tvarka. Nors pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Įsakymą, tačiau įvertinus pareiškėjo skundo bei atskirojo skundo turinį akivaizdu, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su Įsakymu patvirtintos Tvarkos nuostatomis, kelią tokių nuostatų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams klausimą. Todėl nagrinėjant pateiktą atskirąjį skundą turi būti įvertinta, ar Metrologijos tarnybos Įsakymas bei juo patvirtinta Tvarka laikytini individualiais ar norminiais teisės aktais.

15Ginčijamu Įsakymu yra patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertinimo tvarka (Įsakymo 1 p.), nustatyta, kad ši tvarka įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d. (Įsakymo 2 p.), Metrologijos skyrius įpareigotas paskelbti šį įsakymą informaciniame leidinyje „Valstybės žinios“ ir Valstybinės metrologijos tarnybos interneto tinklalapyje (Įsakymo 3 p.) bei Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. V-44 „Dėl paskyrimo atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 53-2129) nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pripažįstamas netekusiu galios (Įsakymo 4 p.). Įsakymas paskelbtas Valstybės Žiniose 2011 m., Nr. 70-3354.

16Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Panašiai norminis administracinis aktas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje: norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-403-3-07, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 11, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės mėn. 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-340/2010).

17Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymą ir juo patvirtintą Tvarką, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šis teisės aktas, kaip vientisas dokumentas yra norminio pobūdžio. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įsakymas negali būti vertinamas atsietai nuo juo patvirtintos Tvarkos. Pažymėtina, kad Įsakymas, kaip savarankiškas aktas tėra tik procedūrinio pobūdžio – juo išspręsti procedūriniai klausimai – patvirtinta Tvarka, nustatyta jos įsigaliojimo data, nurodyta Įsakymo paskelbimo tvarka bei panaikintas iki naujos Tvarkos įsigaliojimo galiojęs aktas.

18Sprendžiant dėl pareiškėjo ginčijamų aktų pobūdžio, visų pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamas aktas išreikštas rašytine forma – teisėkūros subjekto, Metrologijos Tarnybos direktoriaus, įsakymu, kuriuo nustatomos teisės normos, įtvirtinančios elgesio taisykles (t. y. nustatoma paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų vykdomos veiklos paskirtosiose srityse vertimo tvarka). Antra, skundžiamas aktas taikomas rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui, t. y. Įsakymas, ir juo patvirtinta Tvarka taikoma paskirtosioms įstaigoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymas ir juo patvirtinta Tvarka nėra iš anksto adresuotas tik tam tikriems konkretiems, individualiai apibrėžtiems teisės subjektams. Šiuose aktuose nėra nuostatų, kurios akivaizdžiai rodytų, kad jais yra nustatomos atitinkamos teisės ar pareigos pareiškėjui, kaip konkrečiam subjektui, kas būtų būdinga individualiam aktui. Taip pat teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, jog tai, kad ginčijami aktai yra skirti nedideliam subjektų ratui, daro jį individualiu. Pažymėtina, kad subjektų skaičius neturi įtakos akto norminiam pobūdžiui. Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Įsakymas yra vienkartinio taikymo. Pakartotina, kad Įsakymo negalima vertinti atsietai nuo juo patvirtintos Tvarkos. Įsakymo 2 punkte yra nustatyta data, nuo kada įsigalioja Tvarka, kuri bus taikoma ateityje joje aptartiems santykiams sureguliuoti, todėl akivaizdu, kad aktas skirtas taikyti daug kartų. Galiausiai, ginčijamas Įsakymas ir Tvarka buvo paskelbti Valstybės Žiniose. Tokiu būdu skundžiamas aktas paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija vertina, kad Įsakymas ir juo patvirtinta Tvarka, kaip vientisas dokumentas turi visus išvardytus esminius norminio teisės akto požymius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėjo išvados, jog šie aktai yra norminio pobūdžio.

19Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ir teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110 ir 111 straipsniuose nurodytų subjektų ratui, todėl pareiškėjas neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį administracinį aktą ar jo dalį kaip neteisėtą. Skundžiamas aktas, kaip minėta, adresuojamas plačiai subjektų grupei ir atskirai nekeičia pareiškėjo teisių ir pareigų apimties, vadinasi, skundžiamas aktas tiesiogiai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas nekėlė jokio ginčo (nereiškė jokio kito reikalavimo) dėl to, kad skundžiamu aktu, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos kokios nors konkrečios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Priešingai, pareiškėja kreipėsi į teismą su vieninteliu abstraktaus pobūdžio reikalavimu dėl Įsakymo panaikinimo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo yra atimama teisė į jo tariamai pažeistų teisių gynybą.

20Be to, ypač svarbi yra aplinkybė yra ta, jog Tvarka, su kuria pareiškėjas sieja galimus savo teisių pažeidimus, dar net nėra įsigaliojusi (įsigalios nuo 2011 m. lapkričio 1 d.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tuo tarpu pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jokios jo teisės šiuo metu nėra pažeistos, jis siekia prevencinės savo teisių gynybos. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad administraciniams teismams įstatymais nėra pavesta nagrinėti prevencinio pobūdžio reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-279/2010). Tokiu būdu jau skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui šiuo metu nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

21Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas, todėl visiškai pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas ir juo patvirtinta Tvarka yra norminio pobūdžio teisės aktas, ir dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

23pareiškėjo akcinės bendrovės „Axis Industries“ atskirąjį skundą atmesti.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas AB „Axis Industries“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi... 6. Teismas pažymėjo, kad nors skundu ir prašoma panaikinti Metrologijos... 7. II.... 8. Pareiškėjas AB „Axis Industries“ padavė atskirąjį skundą ir prašo... 9. Atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo... 10. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 11. III.... 12. Atskirasis skundas atmestinas.... 13. Skundžiama 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 14. Kaip matyti iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo bei... 15. Ginčijamu Įsakymu yra patvirtinta Paskirtųjų įstaigų paskyrimo bei jų... 16. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai... 17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymą ir juo patvirtintą Tvarką, sutinka... 18. Sprendžiant dėl pareiškėjo ginčijamų aktų pobūdžio, visų pirmiausia... 19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama ir teisėjų kolegija pritaria pirmosios... 20. Be to, ypač svarbi yra aplinkybė yra ta, jog Tvarka, su kuria pareiškėjas... 21. Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. pareiškėjo akcinės bendrovės „Axis Industries“ atskirąjį skundą... 24. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį... 25. Nutartis neskundžiama....