Byla 2S-1465-553/2012
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinei mokesčių inspekcijai, priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. U. (I. U. ) atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-30 nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo I. U. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Valstybinei mokesčių inspekcijai, priėmimo klausimą.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog 1995-02-15 pareiškėjo I. U. iš „Visalaukių“ ŽŪB įsigyta šieno saugykla-daržinė, (duomenys neskelbtini), stovinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame asmeninės nuosavybės teise I. U. , plane pažymėta 1011m, yra pareiškėjo I. U. nuosavybė.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-30 priėmė nutartį pareiškimą atsisakyti priimti. Teismas nustatė, kad pareiškimą atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530-533 straipsnius dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamos esant Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.58 – 4.71 straipsniuose numatytoms aplinkybėms. Šiuo pagrindu pateikti pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi teisę asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą (CPK 530 – 531 straipsniai). Pareiškėjas nurodė ir pateikė 1995-02-15 „Visalaukių“ ŽŪB kasos pajamų orderio kvitą bei važtaraštį iš kurių matyti, kad pastarasis pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įgijo ginčo turtą pagal pareiškimą. Teismas pažymėjo, kad negalima taikyti CPK 530 – 533 straipsnių, jeigu pareiškėjas yra ir buvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, taip pat kada daiktas yra įregistruotas kito asmens vardu (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo pažeistas teises galėtų ginti kitokiais būdais.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Atskiruoju skundu pareiškėjas I. U. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-30 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad likvidavus „Visalaukių“ ŽŪB, būdamas šios bendrovės pajininku už pajinį įnašą ir grynuosius pinigus pareiškėjas įsigijo minėtą šieno saugyklą – daržinę. Šis sandoris nebuvo įformintas nei pirkimo-pardavimo, nei jokia kita sutartimi, o pareiškėjui tebuvo išrašyti likviduojamos ŽŪB kasos pajamų orderio kvitas ir važtaraštis. Dėl nuosavybės įteisinimo pareiškėjas niekus nesikreipė. Formaliai šieno saugykla – daržinė nėra ŽŪB nuosavybės, nes ŽŪB jau likviduota, tačiau ji nėra ir pareiškėjo nuosavybė, kadangi jos perdavimas nėra įformintas jokiu sandoriu. Pareiškėjas pažymi, kad šieno saugyklą – daržinę įgijo teisėtai ir tai patvirtinta kasos pajamų orderis bei važtaraštis. Šį turtą pareiškėjas kaip savo atvirai, nepertraukiamai valdo daugiau kaip 17 metų.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

8Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismas su prašymu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog 1995-02-15 pareiškėjo I. U. iš „Visalaukių“ ŽŪB įsigyta šieno saugykla-daržinė, (duomenys neskelbtini), stovinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiame asmeninės nuosavybės teise I. U. , plane pažymėta 1011m, yra pareiškėjo I. U. nuosavybė. Kaip nurodo pats pareiškėjas šieno saugyklą – daržinę jis įsigijo teisėtai ir tai patvirtinta kasos pajamų orderis bei važtaraštis, tačiau nuosavybės teisės perleidimas nėra įformintas jokiu sandoriu. Tokiu būdu darytina išvada, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog nuo 1995-02-15 jis yra vienintelis ginčo nekilnojamojo turto objekto (t. y. šieno saugyklos – daržinės) savininkas. Kasacinis teismas išaiškino, kad viena iš privalomų sąlygų, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu, yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Tokiu būdu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti I. U. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

9Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės gali būti apgintos kreipiant į pirmosios instancijos teismą ieškinio teisenos tvarka dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

10Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurį apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo I. U. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-30 nutartis paliktina nepakeista.

11Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Pareiškėjo I. U. atskirąjį skundą atmesti.

13Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-30 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai