Byla A-146-1417-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja O. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5-8), kurį patikslino (b. l. 21-23) prašė Klaipėdos apygardos administracinį teismą:

51) panaikinti Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius, atsakovas) 2010 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SMTM-961 “Dėl O. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SMTM-961);

62) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti jai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.

7Paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SMTM-961 jai nepaskirta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d., motyvuojant tuo, jog ji neturi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Šį sprendimą VSDF valdyba 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (11.1) I-2187 paliko nepakeistą.

8Pareiškėja teigė nesutinkanti su VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SMTM-961, nes atsakovas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymą. Paaiškino, kad 2010 m. vasario 26 d. VSDFV Klaipėdos skyriui su prašymu skirti motinystės pašalpą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. birželio 19 d. mokėsi Šiaulių universitete dieniniame skyriuje, o 2009 m. kovo 3 d., t.y. dar nebaigusi studijų, pradėjo dirbti Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nėštumo ir gimdymo atostogos jai suteiktos nuo 2010 m. sausio 8 d. Pareiškėjos nuomone, jai turi būti skiriama motinystės pašalpa pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neturėdama 26 metų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios (iki 2010 m. sausio 8 d.) ji neįgijo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, jog per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2008 m. sausio 8 d. iki 2010 m. sausio 8 d.) mokėsi Šiaulių universitete dieniniame skyriuje (iki 2009 m. birželio 19 d.). Jos statutas nepasikeitė dėl to, kad tapo apdraustąja (pradėjo dirbti) anksčiau nei baigė mokslus, todėl ji atitinka Ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Pasak pareiškėjos, atsakovo pozicija, kad ji neatitinka minėtos įstatymo normos sąlygų, neatitinka nei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystes socialinio draudimo įstatymo tikslų ir uždavinių, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų.

9Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepimu į skundą (b. l. 32-33) paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38 punktą asmuo turi teisę gauti motinystės pašalpą, jeigu: 1) yra apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 – 3 dalis; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, arba pagal šio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį yra prilygintas asmeniui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, 3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių (iki 2009 m. birželio 30 d.) arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyras šių Nuostatų 38.4 ir 38.5 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėjo, kad remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 38.4 punktu, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Asmenys, kuriems stažo reikalavimas netaikomas, kreipdamiesi dėl motinystės pašalpos skyrimo turi pateikti mokslo baigimą įrodantį dokumentą. Pažymėjo, jog pareiškėja O. Ž. tapo apdraustąja ligos ir motinystės socialiniu draudimu nuo 2009 m. kovo 3 d., o jos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas 2010 m. sausio 8 d. buvo 10 mėnesių ir 3 dienos. Šiaulių universitetą ji baigė 2009 m. birželio 19 d. Teigė, jog O. Ž. neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo1 6 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 38.4 punkto sąlygų, nes ji nuo mokslo pabaigos netapo apdraustąja per 3 mėnesius.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime (b. l. 53-54) savo poziciją dėl pareiškėjos skundo grindė tokiais pačiais argumentais, kokie yra pateikti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytas bendrosios stažo taisyklės išimties nustatymo tikslas - apdraustosioms dėl mokymosi (studijų) nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose negalėjusioms įgyti reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, numatyti teisę gauti motinystės pašalpą. Akcentavo, jog asmeniui įsidarbinus iki mokslo baigimo ir iki motinystės atostogų pradžios nespėjus įgyti reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, taikoma bendroji socialinio draudimo stažo taisyklė.

13II.

14Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu (b. l. 66-69) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SMTM-961 “Dėl O. Ž. teisės į motinystės pašalpą“ bei įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimą dėl O. Ž. motinystės pašalpos paskyrimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.

15Teismas nurodė, kad pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Nuostatų 38 punkte.

16Teismo pažymėjo, kad nepagrįsta atsakovo pozicija jog pareiškėja neturi teisės gauti motinystės pašalpą, nes apdraustąja tapo (pradėjo dirbti) anksčiau nei gavo Šiaulių universiteto diplomą, t. y. dokumentą, patvirtinantį aukštojo mokslo baigimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje diplomas apibrėžiamas kaip asmens įgytą kvalifikaciją ir mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, vientisąsias studijas, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 straipsnį mokymosi pasiekimai, įgyti asmens formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu, įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu), kurio turinį iš išdavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teisėjų kolegija, remdamasi ne tik lingvistiniu, bet ir sisteminiu bei teleologiniu išdėstytų teisės normų aiškinimu, padarė išvadą, kad įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą aptariamu atveju nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu (t. y. asmeniu, kuris pats moka ir už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka). Rėmėsi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiškinimu, kurį savo praktikoje formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-340/2010; 2010 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-777/2010). Pabrėžė, jog bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino nepraleido, nes baigusi dienines studijas Šiaulių universitete apdraustąja ji jau buvo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-777/2010, kurioje konstatuota, jog aplinkybė, kad pareiškėja įsidarbino iki diplomo įteikimo, ginčui teisinės reikšmės neturi. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog O. Ž. pradėjo dirbti trimis mėnesiais anksčiau nei baigėsi studijos Šiaulių universitete ir ji gavo diplomą, negali paneigti jos teisės gauti motinystės pašalpą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ji atitinka ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas.

17Pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio bei kitų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad svarbiausias pateikto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto tikslas – gerinti demografinę padėtį Lietuvoje bei teikti didesnes socialines garantijas šeimoms, kuriose dirba abu sutuoktiniai, apsisprendusioms turėti vaikų. Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Neleistina, kad valstybės paramos šeimai teikimas būtų susietas su tokiomis aplinkybėmis (sąlygomis), kurios dirbtinai apsunkintų šios paramos gavimą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens padarytos išvados dėl Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų nepriimtinos ir Konstitucijos 29 straipsnio požiūriu, nes remiantis jomis „nedirbantis asmuo” turėtų daugiau teisių nei „dirbantis asmuo” ir pastarasis būtų diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties.

18III.

19Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 71-73), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja argumentus, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

211. Pareiškėja studijas Šiaulių universitete baigė 2009 m. birželio 19 d., o apdraustąja tapo 2009 m. kovo 3 d., todėl ji nepatenka į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, neįgijusių reikiamo stažo, tačiau turinčių teisę gauti motinystės pašalpą, kategoriją. Todėl sprendimas dėl motinystės pašalpos skyrimo pareiškėjai buvo priimtas vadovaujantis bendrąja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi – atsižvelgiant į turimą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

222. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtintos garantijos, teisės ir parama šeimoms, auginančioms vaikus, dirbančioms motinoms nėra absoliučios, jos suteikiamos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį teisę gauti motinystės pašalpą turi visi asmenys, kurie atitinka šioje dalyje numatytas sąlygas, todėl tie atvejai, kai asmeniui, neatitinkančiam visų privalomų sąlygų, motinystės pašalpa neskiriama, nelaikytini diskriminacija.

233. Faktines aplinkybes patvirtinantys dokumentai rodo, kad pareiškėja nurodytu laikotarpiu mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Pasak atsakovo, mokymasis Šiaulių universitete jai nesutrukdė pareiškėjai įgyti stažo, tačiau šiuo atveju jis nėra pakankamas.

24Pareiškėja O. Ž. atsiliepimu (b. l. 78-80) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

25Atsiliepime pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Nesutikdama su apeliaciniu skundu papildomai nurodo šiuos argumentus:

261. VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmai interpretuojant jos situaciją ir aiškinant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas palankiai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (o ne apdraustajam) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, teisinės valstybės principui, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, t. y. kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą ir Konstitucijoje garantuojamas socialinis aprūpinimas tiems asmenims, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų.

272. VSDFV Klaipėdos skyrius taikydamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas tokiu būdu kaip šioje byloje akivaizdžiai pažeidžia asmenų lygiateisiškumo bei protingumo principus, nes pareiškėja, šiuo atveju turėdama 10 mėnesių ir 3 dienų draudžiamų pajamų stažą, o reikiamo 12 mėnesių stažo neįgijusi dėl to, kad paskutiniu 24 mėnesių laikotarpiu mokėsi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, atsidūrė blogesnėje padėtyje už asmenį, kuris nors ir visiškai neturi draudžiamų pajamų stažo, tačiau įsidarbina ne vėliau kaip per 3 mėnesius po mokslų baigimo. Pareiškėja pabrėžė, kad dėl jai nemokamos pašalpos ji atsiduria finansiškai prastesnėje padėtyje nei asmuo, neturintis darbo ir gaunantis bedarbio pašalpą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas netenkinamas.

32Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SMTM-961, kuriuo nuspręsta neskirti O. Ž. motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. viešojo administravimo subjektui nusprendus, kad ji neatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pagrįstumo ir teisėtumo.

33Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.XI-71 redakcija) nustato bendrąją taisyklę, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

34Nagrinėjama ginčui yra aktualus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nustato išimtį iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose ir pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), kol jie tapo apdraustaisiais asmenimis, neviršija 3 mėnesių.

35Minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų į Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (bylai aktuali 2009 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) kurie reguliuoja socialinio draudimo pašalpų skyrimo ir mokėjimo pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą tvarką, 38.3 ir 38.4 punktus.

36Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (ją atitinka Nuostatų 38.4 punktas) numatyta teisė gauti motinystės pašalpą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijus šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, siejama su šių sąlygų visuma: 1) amžiumi iki 26 metų; 2) šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas stažas iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios nebuvo įgytas dėl mokymosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose; 3) pertrauka nuo mokslo pabaigos (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) iki tampant apdraustuoju asmeniu neturi viršyti 3 mėnesių. Ginčo dėl to, kad pareiškėja atitinka dvi pirmąsias sąlygas, byloje nėra. Apelianto nuomone, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis pareiškėjai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d. negali būti taikoma būtent dėl to, kad pareiškėja neatitinka trečiosios sąlygos, nes ji pradėjo dirbti (tapo apdraustąja) anksčiau (2009 m. kovo 3 d.) negu gavo mokslo aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje baigimą patvirtinantį dokumentą – diplomą (2009 m. birželio 19 d.). Iš pateikto į bylą Šiaulių universiteto bakalauro diplomo, išduoto 2009 m. birželio 19 d. O. Ž., ir jo priedėlio matyti, kad pareiškėja nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. birželio 19 d. mokėsi Universiteto dieniniame skyriuje pagal specialiosios pedagogikos studijų programą ir baigus šias studijas jai buvo suteiktas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis bei specialiojo pedagogo profesinė kvalifikacija. Į bylą pateikta darbo sutartis patvirtina, kad pareiškėja pradėjo dirbti Klaipėdos sutrikinusio vystymosi kūdikių namuose logopede anksčiau (2009 m. kovo 3 d.) negu jai Šiaulių universitete buvo išduotas mokslo baigimą įrodantis dokumentas - diplomas. Buvo priimta dirbti 0,75 etato krūviu nustatant bandomąjį laikotarpį.

37Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-304/2010; 2010 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A⁵⁰²-777/2010). Minėtose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas asmens teisės gauti motinystės pašalpą nesieja su įgyta kvalifikacija ar mokymosi pasiekimais, kuriuos patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas. Kad asmuo įgytų teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas reikalavimas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo pabaigos tapti apdraustuoju asmeniu (t. y. asmeniu, kuris pats moka ir už jį yra mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, kaip nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje). Minėtose nutartyse dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taip pat yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei šios įstatymo normos sąlygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau negu jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas, ši aplinkybė negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal šį įstatymo straipsnį. Nurodytose nutartyse be kita ko pažymėta, kad priešingas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies aiškinimas yra nelogiškas ir prieštaraujantis bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, kadangi susidarytų tokia situacija, kad praktiškai baigęs dienines studijas ir operatyviai įsidarbinęs asmuo turėtų mažesnes socialines garantijas už tą, kuris apdraustuoju tapo vėliau, t. y. tik po to, kai oficialiai gavo mokslo baigimą ir atitinkamą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – diplomą.

38Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo pirmiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

39Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 5 d. nutarime be kita ko yra pasisakęs, kad asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad apdraustasis asmuo savo darbu sukuria atitinkamas vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas.

40Nėštumo ir gimdymo atostogos pareiškėjai suteiktos nuo 2010 m. sausio 8 d. Aplinkybė, kad pareiškėja pradėjo dirbti likus trims mėnesiams iki mokslo baigimą įrodančio dokumento gavimo ir savo pastangomis siekė kaip galima anksčiau užsidirbti pajamų sau ir savo šeimai, o tuo pačiu savo uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų kūrimo atitinkamai anksčiau negu ji tai galėjo padaryti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas (ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo mokslo baigimą įrodančio dokumento gavimo) negali bloginti jos padėties ir būti kliūtimi jai paskirti ir išmokėti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.

41Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

44Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.