Byla 2S-90-212/2009

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Rimanto Savicko,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB „Lutonė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9200-412/2008 pagal kreditoriaus UAB „Ruvilsa“ pareiškimą skolininkui UAB „Lutonė“ dėl skolos priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Pareiškėjas UAB „Ruvilsa” prašė iš skolininko priteisti 80 808,93 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas bei skolininko atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ar kitose sąskaitose, nes jų nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nurodė, kad skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti pagal sutartį, o tai trikdo ritmingą bendrovės darbą.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininko UAB „Lutonė“, į. k. 148037148, buv. Kranto g. 25-11, Panevėžyje, a. s. Nr. LT41 7300 0100 0004 0834 AB banke „Hansabankas“, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas už 82 000 Lt, uždraudžiant disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi. Nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

7Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Lutonė“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skolininko UAB „Lutonė“, į. k. 148037148, piniginių lėšų arešto. Nurodo, kad CPK 144 str. 1 d. numato sąlygą, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių tik tuomet, kai jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemones. Nesant rimto pagrindo, laikinosios apsaugos priemones netaikomos. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas be pagrindo pritaikė net kelių rūšių laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Lutonė“ turi pakankami nekilnojamojo ir kilnojamojo turto reikalavimo sumai užtikrinti, ir areštuoti pinigines lėšas nebūtina. Piniginių lėšų areštas trikdo veiklą, bendrovė negali mokėti darbo užmokesčio, įmokų į biudžetą, VSD fondą, yra grėsmė, kad bendrovė patirs nuostolių, kuriuos privalės atlyginti kreditorius.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais, teisiškai naiviais. Prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, teisingai nustatė jų dydį ir mastą, griežtai laikėsi įstatymo reikalavimų. Skolininkas ir toliau vengia atsiskaityti pagal prievolę, duomenų apie jo turtą nėra. Skolininko atžvilgiu jis jau vykdo priverstinius išieškojimus pagal kitus reikalavimus ir procesas dar nebaigtas.

9Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

10Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. UAB „Ruvilsa“, pateikė teismui pareiškimą dėl 80 808,93 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Lutonė“. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi nuo 2008 m. birželio mėnesio ir skola nuo to laiko tik didėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus UAB ,,Ruvilsa“ pareiškimo pobūdį, gan didelę reikalavimo sumą – 80 808,93 Lt, kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuodamas minėtos vertės skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines, nepažeidė įstatymo (CPK 145 str. 1 d. 3 p., 2 d.).

11Apeliantas, teigdamas, kad teismas be pagrindo areštavo jo pinigines lėšas, kad jis turi pakankamai turto, kurio pakanka kreditoriaus reikalavimams užtikrinti, nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl to, kad teismas neturėjo taikyti net kelių rūšių laikinųjų apsaugos priemonių. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-12-29 nutartyje nurodyta, kad arešto mastas yra 82 000 Lt ir tai rodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi proporcingumo ir adekvatumo siekiamiems tikslams principu. Pažymėtina, kad vadovaujantis nurodytu principu, apeliantas, kreditoriui paprašius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę motyvuotai prašyti teismo pritaikyti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl šių priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.), o teismui atsisakius pritaikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ir teismo sprendimu atmetus pareiškėjo reikalavimus, apeliantas turėtų pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu dabartiniam kreditoriui dėl nuostolių atlyginimo (CPK 147 str. 3 d.). Be to, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kitą ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1, 2 d.).

12Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai