Byla e2-8677-971/2019
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant ieškovei E. K., atsakovui A. K., jo atstovui advokatui Petrui Matažinskui, trečiajam asmeniui R. M., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Gintarui Karpui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, R. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nuginčijimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir prašė pripažinti iš dalies negaliojančiu A. K., gim. ( - ), gimimo įrašą Nr. ( - ), sudarytą ( - ) Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dalyje, kurioje A. K. yra nurodytas dukters tėvu, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu A. K. susituokė ( - ). Santuokoje su atsakovu ( - ) gimė sūnus H. K.. Santuoka nebuvo sėkminga. Nuo 2018 m. balandžio mėn. su atsakovu faktiškai išsiskyrė, santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė. Šiuo metu vyksta teismo procesas dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad, nustojusi gyventi su atsakovu, po kurio laiko pradėjo gyventi su R. M., nuo kurio ( - ) pagimdė dukrą A. K.. Kadangi gimus dukrai santuoka su atsakovu dar nėra nutraukta, dukters tėvu gimimo dokumentuose nurodytas jos sutuoktinis A. K., nors biologinis dukros tėvas yra trečiasis asmuo R. M., kuris savo tėvystę pripažįsta ir nori dukrai suteikti savo pavardę.

5Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi jis yra biologinis mergaitės tėvas.

7Teismo posėdžio metu ieškovė E. K. ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2018 m. pavasario (gal balandžio mėnesio) nebegyvena su atsakovu. Panašiai tuo pačiu laiku susipažino su R. M. ir netrukus su juo pradėjo gyventi kartu kaip pora, jo namuose. Iš karto informavo atsakovą, kad turi kitą vyrą, ir, kad tarp jų viskas baigta. Kai pradėjo lauktis, atsakovo neinformavo, nes nepalaikė su juo jokių santykių. Gyvenant su R. M., ( - ) gimė dukra, tačiau jos gimimo įraše tėvu buvo nurodytas A. K., kadangi jų santuoka nėra nutraukta, tebevyksta skyrybų procesas.

8Trečiasis asmuo R. M. prašė ieškinį tenkinti, posėdžio metu paaiškino, kad susipažino su ieškove 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje ir tą patį mėnesį pradėjo kurti bendrus planus, apsigyveno kartu. Vėliau sužinojo džiugią naujieną, kad laukiasi dukrelės. Su ieškove sutaria gerai. Jam jokių abejonių dėl tėvystės nekyla, nori mergaitei suteikti savo pavardę. Ketina gera valia pripažinti dukros tėvystę. Jam buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovė yra santuokoje su atsakovu.

9Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi jis tikrai nėra mergaitės tėvas, tačiau nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Paaiškino, kad paskutinį kartą matė ieškovę 2018 m. liepos mėnesį. Ieškovė su juo nebegyvena nuo 2018-05-29. Paskutinį kartą su ieškove turėjo intymių santykių 2018-05-25, todėl mergaitė negali būti jo dukra.

10Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, kad siūlo teismui tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti dokumentus, nurodančius tikrą jo kilmę. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Tikrasis A. K. biologinis tėvas yra R. M., kuris sutinka pripažinti tėvystę.

11Teismas

konstatuoja:

12ieškinys tenkintinas.

13Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta ( - ) Vievio Šv. Onos parapijoje ir ( - ) įtraukta į apskaitą Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašas Nr. ( - ). Šalių santuoka iki šiol nėra nutraukta – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7591-676/2019, kurioje ir sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas. A. K. gimė ( - ), vaiko gimimo įraše jos motina nurodyta E. K., tėvas – A. K..

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyveno dar prieš gimstant A. K.. Šalys kartu nebegyveno ir nevedė santuokinio gyvenimo nuo 2018 m. gegužės mėn., nuo to laiko ieškovė gyvena su trečiuoju asmeniu R. M..

15Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo patvirtino teismo posėdyje, atsakovas A. K. negali būti A. K. tėvas. Atsakovas A. K. nurodo, kad nėra A. K. biologinis tėvas. Trečiasis asmuo R. M. pripažįsta, kad A. K. biologinis tėvas yra ne atsakovas A. K., o jis. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nėra jos dukros biologinis tėvas. Taigi visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, kad A. K. tėvas yra ne A. K., bet R. M.. Šis faktas laikomas nustatytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir CPK, 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

16Pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimą suformulavo kaip reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu vaiko gimimo įrašą, tačiau matyti, kad ieškovė iš esmės siekia nuginčyti tėvystę, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, ieškinys iš esmės tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas A. K. nėra A. K. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

17Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą ir įvaikinimą, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka pakeičiamas ar papildomas gimimo įrašas (Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 13 straipsnis). Taigi remiantis minėta Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostata, nuginčijus tėvystę, yra pagrindas pakeisti gimimo įrašą, o ne pripažinti jį negaliojančiu, be to, vaiko gimimo duomenys gimimo įraše keičiami neteismine tvarka – tai daro civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu, todėl šiuo teismo sprendimu tik išspręstinas tėvystės nuginčijimo klausimas.

18Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti, kad R. M. yra A. K. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Trečiasis asmuo R. M. pripažįsta tėvystę, teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl tėvystės nustatymo A. K. ketina spręsti savo iniciatyva. Įvertinant tai, kad nesant ginčo R. M. savo tėvystę gali įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnis), todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo klausimas nespręstinas.

19Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pripažino ieškinį (reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo), tėvystę nuginčyti galima tik teisme, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas ir išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, žyminis mokestis bei ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį tenkinti.

22Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas A. K., gim. ( - ), a. k. ( - ) nėra nepilnamečio vaiko A. K., gim. ( - ), a. k. ( - ) tėvas, o A. K., gim. ( - ), a. k. ( - ) nėra A. K., gim. ( - ), a. k. ( - ) dukra.

23Nepriteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidų valstybei ir bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

24Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir... 5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka,... 7. Teismo posėdžio metu ieškovė E. K. ieškinį palaikė ir prašė ieškinį... 8. Trečiasis asmuo R. M. prašė ieškinį tenkinti, posėdžio metu paaiškino,... 9. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškinio... 10. Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, kad siūlo... 11. Teismas... 12. ieškinys tenkintinas.... 13. Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1... 15. Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovė, atsakovas ir trečiasis... 16. Pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimą suformulavo kaip... 17. Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą,... 18. Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti,... 19. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5... 21. ieškinį tenkinti.... 22. Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas A. K., gim. ( - ), a. k. ( - )... 23. Nepriteisti iš atsakovo A. K. bylinėjimosi išlaidų valstybei ir... 24. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...