Byla P-502-52-14
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 20-29) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą, kuriuo nuspręsta Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje numeriu 1 pažymėtoje teritorijoje suformuotą sklypą skirti projekto „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“ įgyvendinimui, kadangi jis kliudo įvykdyti galiojantį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjai bei kitiems pretendentams, grąžinant natūra 0,5044 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog D. P. negali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę natūra, todėl pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad Tarybos Sprendimas pažeidžia jos teises, teismas laikė nepagrįstomis. Kitų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Sprendimas galėtų būti naikinamas, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti įvairius žemėtvarkinius veiksmus sklype Nr. 1, tačiau nebuvo pasisakyta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį sklypą natūra. Teismas darė išvadą, kad Tarybos Sprendimas netrukdo vykdyti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo ir pareiškėjos pretenzijas dėl vengimo vykdyti teismo sprendimą šiuo pagrindu laikė nepagrįstomis.

6Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 56-68, 129-130, 142-143), kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai, tarp jų ir pareiškėjos papildomai pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. 50S-26, patvirtina, kad šiuo metu faktinė ir teisinė situacija pasikeitė. Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 15-12 yra pakeistas ir D. P. 0,5044 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), dalis yra grąžinta natūra. Į kitą žemės sklypo dalį nuosavybės teisės atkurtos kitam pretendentui. Padaryta išvada, kad visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamas savivaldybės tarybos Sprendimas kliudo įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atkurti nuosavybės teises, yra nepagrįsti. Dėl tos pačios priežasties pripažinta teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas savivaldybės tarybos Sprendimas neturi įtakos pareiškėjos teisėms į nuosavybės teisių atkūrimą.

9Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta papildyti Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 metų strateginį planą ir 0,5044 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), vykdyti seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimo projektą. Tokio pobūdžio sprendimai yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jais įgyvendinamos savarankiškosios savivaldybės funkcijos.

10Taip pat pažymėta, kad pagal galiojančius Druskininkų mieste teritorijų planavimo dokumentus – Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtintą teritorijos bendrąjį planą bei Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V35-505 patvirtintą 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Ateities, Neravų ir Šiltnamių gatvių teritorijos detalųjį planą, 0,5044 ha žemės sklypas, esantis ( - ), pagal jo naudojimo paskirtį yra skirtas visuomenės poreikiams, pagal žemės sklypo naudojimo būdą – skirtas valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitoms iš valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigos, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir pan. Ginčijamas Sprendimas šiems teritorijų planavimo dokumentams neprieštaravo, o tik numatė vieną iš galimybių įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Ta faktinė aplinkybė, kad žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises grąžintas privatiems asmenims, savaime nešalina galimybės ten statyti savivaldybei priklausantį statinį, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka išsprendus žemės sklypo nuomos, panaudos ar išpirkimo visuomenės poreikiams klausimus.

11Konstatuota, kad ginčijamas Sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, priimant šį Sprendimą nebuvo viršyta atsakovui suteikta kompetencija, o pagrindinės procedūros nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

12II.

13A. M. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013, užbaigtoje 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. sprendime pasisakius dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (III t., b. l. 1-5).

14Nurodo, kad ji į teisminį procesą Nr. 3-61-3-00236-2012-9 nebuvo įtraukta, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje pasisakyta dėl jos teisių (konstatuota, kad ginčijamas Sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų).

15Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-129/2012 atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. prašymą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punkto kaip norminio administracinio akto ištyrimo ir nurodymas Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktą traktuoti individualiu administraciniu teisės aktu suponavo, jog Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktas skiriamas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (tarp jų 5044 kv. m. žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkėms), dėl to 2013 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas prašymas A. M. įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdyje šio prašymo netenkino, bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė 2013 m. kovo 25 d. sprendimą. Pareiškėja D. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-646-365/2012 prašė jį panaikinti taip pat ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl asmens, neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindo nepasisakė.

16Sprendžiant dėl A. M. teisių, vertintina, jog Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktas (seniūniją-bendruomenės namus statyti 5044 kv. m žemės sklype, esančiame ( - )) neabejotinai susijęs su 5044 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkių civilinėmis teisėmis (teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nurodytąjį žemės sklypą ir juo disponuoti). A. M. ir pareiškėja D. P. yra 5044 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkės – materialusis teisinis santykis tarp Druskininkų savivaldybės tarybos ir A. M. yra toks pat, kaip tarp Druskininkų savivaldybės tarybos ir pareiškėjos D. P., liečia tą patį dalyką, o byloje priimtu sprendimu A. M. atžvilgiu Druskininkų savivaldybės tarybai atsiranda tokios pat teisės ir pareigos, kaip ir pareiškėjos D. P. atžvilgiu. Šiuo atveju abi bendrasavininkės turi turėti teisę dalyvauti procese.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 nesudarė A. M. galimybės būti išklausytai dėl teisėtumo individualaus administracinio akto, kuriuo nuspręsta jos bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype statyti seniūniją-bendruomenės namus, kas, viena vertus, neužtikrino teisingo teismo proceso, kita vertus, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi paneigė jos bendrosios nuosavybės teisę, eliminuodamas šios teisės teisminės gynybos galimybę apskritai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje nepagrįstai praplėtė Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punkto prasmę (nustatė, kad aktas teritorijų planavimo ir strateginio planavimo srityje) ir, neišklausęs A. M., konstatavo, jog ta faktinė aplinkybė, kad žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises grąžintas privatiems asmenims, savaime nešalina galimybės ten statyti savivaldybei priklausantį statinį, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka išsprendus žemės sklypo nuomos, panaudos ar išpirkimo visuomenės poreikiams klausimus. Konstatuota, kad ginčijamas sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Tuo tarpu, turėdama galimybę būti išklausyta, A. M. būtų galėjusi pateikti savo argumentus dėl individualaus administracinio akto, neabejotinai susijusio su jos ir pareiškėjos D. P. bendrosios nuosavybės teisėmis.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 netyrė, nei koks įstatymas suteikė teisę savivaldybės tarybai nuspręsti seniūniją-bendruomenės namus neegzistuojančiai seniūnijai statyti privačiame žemės sklype, nei ar tokia statyba būtina, nei ar tokia situacija atitinka proporcingumo principą, todėl pagrindo manyti, jog Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktą įvertinus nurodytaisiais aspektais, galimai būtų buvęs priimtas kitoks baigiamasis teismo aktas, yra.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20III.

21Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo, nagrinėjant bylas, pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

22Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (ABTĮ).

23Atsižvelgiant į tai, kad A. M. prašymą dėl proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013, užbaigtoje 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2014 m. vasario 20 d. (gauta teisme, o pašto įstaigai įteikta 2014 m. vasario 17 d.), vertintina, jog šiuo atveju A. M. laikėsi ABTĮ 156 straipsnyje numatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino, jo nepraleido.

24Pateiktame prašyme atnaujinti procesą A. M. nurodo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą – sprendime pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja D. P. 2013 m. kovo 1 d. prašymu (II t., b. 1. 33-34), pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu A. M., kadangi ji kartu su pareiškėja yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į N. K. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo dalį, kuri skundžiamu Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. TI-171 (2 p.) skirta projekto „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“ įgyvendinimui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu šio prašymo netenkino jokiais motyvais, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą, taip pat neatsižvelgė į šį pareiškėjos prašymą ir dėl jo visiškai nepasisakė. Taigi, akivaizdu, jog A. M. nebuvo įtraukta į bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimą.

26Vertinant tai, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje pasisakyta dėl A. M. teisių ir pareigų, pažymėtina, jog pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-57/2011), todėl vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta (2009 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-272/2009).

272013 m. lapkričio 22 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiesiogiai nenurodė dėl A. M., kuri nebuvo įtraukta į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, nors ir paminėjo, jog „ginčijamas sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos ar kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų“. Šis sprendimas nesukūrė A. M. konkrečių teisių ar pareigų, jų nepakeitė bei nepanaikino, todėl nelaikytina, jog jame pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (A. M.) teisių ar pareigų.

28Tokie teismo teiginiai, kad tai, jog žemės sklypas, atkuriant nuosavybės teises, grąžintas privatiems asmenims, savaime nešalina galimybės ten statyti savivaldybei priklausantį statinį, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka išsprendus žemės sklypo nuomos, panaudos ar išpirkimo visuomenės poreikiams klausimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra pertekliniai, nesusiję su ginčo dalyku, kurie tiesiogiai nesukūrė nei ginčo šalių, nei kitų asmenų teisių ir pareigų, nepakeitė jų bei nepanaikino, todėl tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog šiame sprendime pasisakyta ir dėl neįtrauktos į bylą A. M. teisių ar pareigų.

29Pabrėžtina ir tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

30Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013, teismas pagal pareiškėjos pradinio skundo ir apeliacinio skundo argumentus jau pačioje pradžioje apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. sprendė, ar skundžiamas Tarybos aktas nekliudo įvykdyti galiojantį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą ir atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjai D. P. bei kitiems pretendentams, grąžinant natūra 0,5044 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ). Nors, kaip nurodoma prašyme atnaujinti procesą, Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. TI-171 2 punktas (seniūniją-bendruomenės namus statyti 5044 kv. m žemės sklype, esančiame ( - )) neabejotinai susijęs su 5044 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkių civilinėmis teisėmis (teise savo nuožiūra valdyti, naudoti nurodytąjį žemės sklypą ir juo disponuoti), tačiau administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013, pagal pirminio pareiškėjos D. P. skundo bei apeliacinio skundo padavimo metu buvusią faktinę situaciją, nagrinėta tik šio akto įtaka nuosavybės teisių į 5044 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ), atkūrimui. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinio skundo padavimo pasikeitus faktinei situacijai ir pareiškėjai bei A. M. atkūrus nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, ginčas tapo nebeaktualus, t. y. skundžiamas savivaldybės tarybos aktas nebekliudė atkurti nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, ką 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje ir nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tokiu būdu 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nebuvo paneigta bendrasavininkių bendrosios nuosavybės teisė.

31Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 neprivalėjo tirti, koks įstatymas suteikė teisę savivaldybės tarybai nuspręsti seniūniją-bendruomenės namus neegzistuojančiai seniūnijai statyti privačiame žemės sklype, ar tokia statyba būtina, ar tokia situacija atitinka proporcingumo principą, kadangi pagal pareiškėjos D. P. pirminio skundo bei apeliacinio skundo faktinį pagrindą 5044 kv. m žemės sklypas dar nebuvo D. P. ir A. M. privati nuosavybė ir šių aplinkybių pareiškėja skunduose nebuvo prašiusi įvertinti. Taigi, šiuo atveju, dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių nėra pagrindo manyti, jog galimai būtų buvęs priimtas kitoks baigiamasis teismo aktas.

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis netenkinamas, o atnaujinti procesą atsisakoma.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

34A. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

35Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013 pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu... 6. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m.... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d.... 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad rašytiniai... 9. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta... 10. Taip pat pažymėta, kad pagal galiojančius Druskininkų mieste teritorijų... 11. Konstatuota, kad ginčijamas Sprendimas tiesiogiai nepažeidžia pareiškėjos... 12. II.... 13. A. M. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį... 14. Nurodo, kad ji į teisminį procesą Nr. 3-61-3-00236-2012-9 nebuvo įtraukta,... 15. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 5 d.... 16. Sprendžiant dėl A. M. teisių, vertintina, jog... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 19. Teisėjų kolegija... 20. III.... 21. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 22. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tik ypatingais atvejais ir tik bylose,... 23. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. prašymą dėl proceso... 24. Pateiktame prašyme atnaujinti procesą A. M. nurodo ABTĮ... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja D. P. 2013... 26. Vertinant tai, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.... 27. 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis... 28. Tokie teismo teiginiai, kad tai, jog žemės sklypas, atkuriant nuosavybės... 29. Pabrėžtina ir tai, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka... 30. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio... 31. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. A. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.... 35. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-1768/2013... 36. Nutartis neskundžiama....