Byla 2-62/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,MACRO INVESTMENT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria, civilinėje byloje Nr. B2-7287-553/2009 pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,MACRO INVESTMENT“ dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atsakovui UAB ,,MACRO INVESTMENT“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas taip pat prašė, nepranešus atsakovui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas turtines teises, sustabdė atsakovo areštuoto turto realizavimą ir išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus, pagal kuriuos buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Teismas nurodė, kad byla pagal pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo turi viešąjį interesą, todėl būtina užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir visų galimų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą.

5Atsakovas UAB ,,MACRO INVESTMENT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad prašymą teismas išnagrinėjo nepagrįstai nepranešęs atsakovui, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog yra grėsmė, kad pranešimas sutrukdys tinkamai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismo taikytas piniginių lėšų areštas, neatitinka ekonomiškumo principo. Atsakovas yra veikianti gamybos įmonė, todėl teismui taikius areštą visam turtui, buvo sutrikdyti atsiskaitymai su tiekėjais, darbuotojais, kita įprastinė ūkinė-komercinė veikla. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovo įsipareigojimų įvykdymas ieškovui yra užtikrintas hipoteka.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo atskirą skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie vykdomą veiklą, nenurodė kokiems atsiskaitymams yra būtinos piniginės lėšos.

7Atskirasis skundas netenkinamas.

8CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

9Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

10Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

11Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,MACRO INVESTMENT“ ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis paminėtomis bendromis bei specialiosiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklėmis, įvertino pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo išdėstytas aplinkybes ir, siekdamas apsaugoti tiek pareiškėjo, tiek kitų atsakovo kreditorių interesus, pagrįstai areštavo UAB ,,MACRO INVESTMENT“ turtą. Kaip numatyta ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galios iki pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik pareiškimą padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Taigi, įmonių bankroto bylos yra viešąjį interesą turinčios bylos, todėl bet kurioje jų nagrinėjimo stadijoje aktyvus vaidmuo tenka ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir teismui.

12Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Byloje yra sprendžiamas UAB ,,MACRO INVESTMENT“ bankroto bylos iškėlimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas UAB ,,MACRO INVESTMENT“ turėtų galimybę turtą perleisti kitiems asmenims, o tai turėtų įtakos galimų kreditorių reikalavimų bankroto byloje tenkinimui.

13Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvu, jog skundžiamos nutarties vykdymo metu areštavus visas atsakovui priklausančias pinigines lėšas, gali būti sutrikdyta įmonės ūkinė-komercinė veikla ir taip dar labiau pabloginta įmonės finansinė padėtis. CPK 145 straipsnio 6 dalis numato, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuotą ekonomiškumo principą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės papildomos, leidžiant iš skundžiama nutartimi areštuotų lėšų daryti privalomus mokėjimus ir išmokėti darbuotojams darbo užmokesčius. Apeliantas teigdamas, jog įmonė negali atsiskaityti su tiekėjais ir dėl to patiria nuostolių, jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė (CPK 178 str.). Kaip minėta, ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas užtikrintas hipoteka, vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą nėra reikšminga.

14Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (LR CPK 148 str. 1 d.). Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Iš esmės teisingas procesinis sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie teismo posėdį galėjo pažeisti ar pažeidė jo procesines teises.

15Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįsta ir teisėta, todėl keisti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Palikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį nepakeistą.

18Papildyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį, leisti UAB ,,MACRO INVESTMENT“ (į. k. 121317948) iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, sumokėti mokesčius bei socialinio draudimo įmokas.

19Nutartį išsiųsti Turto areštų aktų registrui.