Byla 2S-223-345/2010

2Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, teisėjų Romualdos Janovičienės ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Vilsanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Vilsanda“ pareiškimą skolininkui UAB „Vyrokas“ dėl 30652 Lt. skolos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

4kreditorius UAB“Vilsanda“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininko UAB “Vyrokas“ 30652 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas ir 229,89 Lt žyminio mokesčio. Šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, lėšas reikalavimo sumai. Nurodė, jog skolininkas vengia įvykdyti įsipareigojimus, kreditoriui jo finansinė padėtis nežinoma, tikėtina, kad skolininkas gali jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti teismo įsakymo vykdymo.

5Vilniaus miesto antras apylinkės 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Vilsanda“ prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog skolininko vengimas vykdyti savo įsipareigojiimus, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti jų taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas vengs galimo teismo sprendimo vykdymo, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6Kreditorius UAB“Vilsanda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir tenkinti kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nutartimi nepaisoma teisėtų kreditoriaus interesų ir lūkesčių, nes skola yra didelė, susidariusi 2002-2004 m. laikotarpiu, pats skolininkas neneigia savo įsiskolinimo. Teismas nekreipė dėmesio į rašytinius įrodymus, pridėtus prie pareiškimo, taip pat į aplinkybes, kad skolininkas turi daugiau kreditorių bei gali stengtis savo turtą perleisti tretiesiems asmenims.

7Atskirasis skundas atmestinas

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ( CPK 338 str. ). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

9Vadovaudamasis CPK 144 str. 1d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Įstatymo leidėjas suteikė teismui diskrecijos teisę spręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones,išskyrus, kai yra būtina apginti viešąji interesą. Tai preliminari priemonė, taikydamas ją, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui vykdyti. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka ir įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

10Atskirojo skundo motyvai, jog prašoma priteisti suma yra didelė, susidariusi dar 2002-2004 metais, skolininkas ją pripažįsta, be to skolininkas turi daug kreditorių ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestini. Vien tik reikalaujamos priteisti sumos dydis nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą privalo įrodyti ieškovas, pateikdamas šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus t.y., jog sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Ieškovas nurodydamas, jog atsakovas turi daug kreditorių, nenurodė nei pačių kreditorių, nei įsiskolinimo kreditoriams dydžio. Iš atsakovo 2009-06-09 rašto Nr. R-S-5/22 turinio matyti , jog jis prašo atidėti skolos apmokėjimo terminą, tačiau skolos dydžio nenuodo, tad nėra aišku ar jis pripažįsta visą skolą.

11Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovas gali perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, nes duomenų patvirtinančių šias aplinkybes byloje nėra.

12Remiantis CPK 178 str. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti jų taikymo pagrindą bei būtinumą. Kreditorius neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog skolininkas vengs galimo teigiamo ieškovui teismo sprendimo vykdymo, nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331, 336, 337, 339 straipsniais, kolegija

Nutarė

14Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

15Priteisti iš UAB“Vilsanda“ valstybėi 5,60 Lt. pašto išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai