Byla A-261-2315-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Žydrai Klevinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. I, b. l. 1-9) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. spalio 25 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, Inspektorius) sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011 m. balandžio 14 d., Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011 m. balandžio 15 d., Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

5Pareiškėjas paaiškino, jog Sprendimas priimtas atlikus neišsamų V. T. skundo tyrimą, neišklausius visų suinteresuotų pusių ir dėl to padarius neobjektyvias išvadas. Inspektorius neįvertino pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, nesikreipė į interviu ėmusį žurnalistą, gautą skundą nagrinėjo remdamasis išimtinai skundo argumentais ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu atsakovas papildomai kreipėsi į interviu davusį asmenį R. M. ir, išklausęs tik vieną interviu dalyvavusią pusę, padarė šališkas ir neobjektyvias išvadas. Pabrėžė, kad pareiškėjas pateikė redakcijos nuostatas ir paaiškinimus dėl ginčo objekto, bet nepateikė konkretaus žurnalisto paaiškinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių, nes dėl to nebuvo kilęs joks ginčas. Pareiškėjas apie tai, kad tyrimo metu buvo išklausytas R. M., sužinojo tik gavęs skundžiamą Sprendimą. Pareiškėjo nuomone, Inspektorius nusprendė nagrinėti ginčą ne tik V. T. skundo ribose, bet papildomai apklausti ir kitus asmenis, taigi, tokiu būdu privalėjo išklausyti tiek žurnalistą, tiek interviu davusį asmenį. Toks skundo nagrinėjimas kelia abejones dėl Inspektoriaus daromų išvadų objektyvumo bei viso tyrimo eigos profesionalumo. Laikė, kad tyrimo nepakankamumas lėmė neteisingų išvadų padarymą.

6Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – ir VIĮ) įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių atlikti išsamų tyrimą ir gautą skundą išnagrinėti tinkamai. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi R. M. paaiškinimais, neva jis neleido publikuoti interviu be atskiro detalių suderinimo. Šios aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais kitais įrodymais, tik paties asmens pateiktas paaiškinimais. Inspektorius nesudarė galimybės analogiškai situaciją nupasakoti ir interviu dalyvavusiam žurnalistui.

7Pareiškėjas nurodė, kad informacijos skleidėjas, laikydamasis reikiamų etikos reikalavimų, tinkamai informavo visuomenę apie tuo metu buvusias aktualijas, neskleidė nei melagingos, tikrovės neatitinkančios, nei garbę ar orumą žeminančios informacijos. Skundžiamame sprendime buvo nustatyta, kad V. T. laikytinas viešu asmeniu. Rengiant ir skelbiant ginčo publikacijas, nebuvo peržengtos viešajam asmeniui taikytinos jo politinės ir visuomeninės veiklos kritikos ribos. Publikacijose paskelbtame interviu pašnekovas išdėstė savo nuomonę tiek apie paties V. T. ryšius, tiek įvardijo jo profesinėje veikloje pastebimas problemas. Ši informacija nebuvo nauja, kadangi apie tai jau buvo skelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, o kritikos ir opozicinės nuomonės V. T. pagrįstai galėjo tikėtis po to, kai tiek spaudoje, tiek Europos Parlamente išsakė savo poziciją lietuvių ir lenkų integracijos klausimais. Žurnalistų etikos inspektorius, vertindamas V. T. skundą, neatsižvelgė į temos aktualumą, todėl netinkamai vertino kritikos ribas. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai varžoma spaudos laisvė, teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą bei visuomenės teisė gauti informaciją.

8Pareiškėjo teigimu skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta ta aplinkybė, jog pareiškėjas spaudoje paskelbė interviu – pašnekovo nuomonę. Taip pat teigė, kad Inspektorius nepagrįstai sprendė, jog R. M. nėra viešas asmuo.

9Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 69-77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Teigė, kad Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko V. T. skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu pateiktus duomenis, imperatyvias teisės aktų nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką garbės ir orumo gynimo bylose.

11Žurnalistų etikos inspektorius, siekdamas objektyvaus ir išsamaus trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimo, raštu kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiąjį redaktorių, prašydamas pateikti trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo paaiškinimus bei argumentus. Aplinkybė, jog pareiškėjas ignoravo žurnalistų etikos inspektoriaus prašymą pateikti išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbtos informacijos, nedaro žurnalistų etikos inspektoriaus atlikto tyrimo neišsamiu bei nepakankamu, o sprendimo nepagrįstu. Pareiškėjas, nepateikdamas konkretaus žurnalisto paaiškinimų dėl interviu metu ar po jo įvykusių aplinkybių, parodė atsainią ir neatsakingą savo poziciją žurnalistų etikos inspektoriaus atliekamo tyrimo atžvilgiu, tačiau tai jokiu būdu nepadaro Inspektoriaus sprendimo išvadų neobjektyviomis ar nemotyvuotomis.

12Nurodė, kad R. M. paaiškino, jog su pareiškėju, buvo susitarta, kad minėta informacija bus viešai paskelbta tik tada, kai abiejų šalių bus patikslinta, tačiau šio susitarimo pareiškėjas nepaisė ir interviu metu sužinotą informaciją paskelbė po kelių dienų. Taigi, pareiškėjas nesiėmė tikrinti ir netikrino informacijos šaltinio jam suteiktos informacijos patikimumo ir neįsitikino ketinamų skelbti faktų tikrumu, tai reiškia, kad pareiškėjas pasitikėjo R. M. pateiktų išvadų, faktų tikrumu ir ginčo publikacijose jo suteiktą informaciją pateikė kaip neabejotinai atitinkančią tikrovę t. y. neva pagrįstą objektyviai egzistuojančiais duomenimis, ir nenurodė, jog nėra galimybės patikrinti jos patikimumo. Aplinkybė, jog pareiškėjo šaltinis informaciją suteikė interviu forma, šiuo atveju nepanaikino pareiškėjo pareigos nepasitikėti suteikta informacija, ir prieš skelbiant ją viešai, išsamiai patikrinti ir įsitikinti ketinamų skelbti faktų tikrumu. To nepadaręs, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir peržengė teisės skleisti informaciją ribas.

13Pažymėjo, kad R. M. nėra viešasis asmuo, kurio suteikta informacija pareiškėjas pagrįstai galėjo pasitikėti. R. M. šiuo metu nėra politikas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, taip pat jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, o jo nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Asmens priskyrimas viešųjų asmenų grupei priklauso nuo faktinio jo statuso konkrečiu momentu ir nėra susijęs su buvusiu asmens statusu praeityje. Šiuo atveju R. M. laikytinas žinomu, tačiau ne viešu asmeniu, todėl jam negali būti taikomi viešojo asmens kriterijai.

14Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo paskelbtos informacijos pobūdis, kontekstas, minčių dėstymas bei vartojami žodžių junginiai atskleidžia jo tikslą – pažeminti ir sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Toks pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo, elgesys laikytinas nesąžiningu, o tikslas – negarbingu, pažeidžiančiu profesinei etikai keliamus reikalavimus. Tikrovės neatitinkančios, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos skelbimas nėra ir negali būti pateisinamas viešojo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių vartojimu, kadangi laikytinas sąmoningu tokio pobūdžio informacijos skelbimu, siekiant sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Tai, jog informaciją pareiškėjui pateikė R. M., neatleidžia jo nuo pareigos atidžiai patikrinti informacijos šaltinio suteiktą informaciją, kadangi pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka būtent viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė paskelbtų žinių tikrumą patvirtinančių įrodymų, todėl, vadovaudamasis paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei prezumpcija, Inspektorius konstatavo, kad skundžiamuose teiginiuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pagal savo turinį ir pobūdį yra ne viešojo asmens kritika, bet garbę ir orumą žeminanti informacija.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 117-120) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Mano, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokių objektyvių priežasčių jį panaikinti, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina V. T. garbę ir orumą. Atsakovas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 ir 8 punktuose esančiais išaiškinimais, kad tai, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, įrodinėja atsakovas. Todėl preziumuojama, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės, kol atsakovas neįrodo priešingai.

17Tirtose publikacijose buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie V. T., kurios tikrumas gali būti patikrintas įrodinėjimo priemonėmis. Teiginiuose paskelbtos informacijos tikrumą galėjo patvirtinti arba paneigti tik pareiškėjas, kuris paskelbė ginčo publikaciją. Viešai paskelbti faktai nėra užfiksuoti kokiuose nors dokumentuose, kuriuos atsakovas būtų galėjęs gauti iš kompetentingų institucijų.

18Pagal VIĮ 2 straipsnio 76 dalį už skleidžiamos informacijos teisingumą atsako viešosios informacijos skleidėjas – pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė atsakovui jokių įrodymų dėl paskleistų teiginių atitikimo tikrovei, todėl sprendime atsakovas pagrįstai vadovavosi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija ir konstatavo Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos nenustato pareigos atsakovui kreiptis į publikacijas rengusį žurnalistą, nes įstatyme numatyta pareiga teikti įrodymus viešosios informacijos rengėjui.

19Paaiškino, kad Inspektorius pagrįstai nustatė, jog tirta publikacijos paantraštė yra vienareikšmiškai suprantama žinia, jog V. T. yra provokatorius, išdavikiškų, kenkiančių darbų kurstytojas. Kiti teiginiai taip pat pagrįstai įvertinti kaip žinios, nes teiginiai buvo konstatuojamojo pobūdžio, nes jais teigiama, kad V. T. susijęs su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis, kas prieštarauja galiojantiems įstatymams ir yra visuomenėje smerktinas elgesys. Sprendime pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo paskleista informacija peržengė leistinas viešojo asmens kritikos ribas.

20Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas viešai paskelbė R. M. išsakytų teiginių turinį, juos papildė ir patikslino, pakeitė jų eiliškumą, tačiau nevykdė įstatyme numatytos pareigos patikrinti skundžiamos informacijos tikrumo ir patikimumo.

21II.

22Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (t. I, b. l. 161-180) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus veiksmus, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog V. T. skundo tyrimas atliktas neišsamiai, neišklausius visų pusių. V. T. skundo tyrimas atliktas nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju visai nesvarbu, kaip dėl publikacijos pateikimo tarėsi žurnalistas ir interviu davęs R. M., o svarbu tik tai, koks yra rezultatas, nes V. T. garbę ir orumą pažemino publikacijų tekstai, už kuriuos atsako viešosios informacijos rengėjas. Informacija paskleista plačiam skaitytojui ratui būtent tokia forma, dėl kurios turinio skundėsi V. T., todėl Inspektorius pagrįstai vertino tą tekstą, kuris išdėstytas publikacijoje, o ne žurnalisto, ar interviu davusio asmens ketinimus, apie kuriuos skaitytojui negali būti žinoma, kol tai nepateikta paaiškinimuose prie publikacijos.

24Viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų, taip pat ir įrodančių negarbingą V. T. veiklą, ryšius su nusikalstamomis organizacijomis, nors tokia informacija paskelbta. Teismas darė išvadą, kad Inspektorius sprendime pagrįstai rėmėsi duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Konstatavo, jog neabejotinai ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija, nes publikacijose ji nepateikiama kaip nuomonė.

25Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. M. nelaikytinas viešu asmeniu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nesilaikė VIĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų pareigų. Kadangi R. M. neviešas asmuo, todėl pareiškėjas privalėjo patikrinti pateiktą informaciją. Pareiškėjas paskelbė konstatuojamąjį pobūdį turinčius faktus. Teismas sprendė, kad skundžiamas aktas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie reglamentuojami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje, jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens.

26Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas priimdamas Sprendimą nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo kompetencijos (neveikė ultra vires), administracijos aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažymėjo, jog Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, Inspektorius tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė, todėl naikinti Sprendimą nėra pagrindo.

27III.

28Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“ leidiniai apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 182-189) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2011 m. spalio 25 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą Nr. SPR-113 „Dėl publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011 m. balandžio 14 d., Nr. 86/6335), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011 m. balandžio 15 d., Nr. 87/6335) paskelbtos informacijos“.

29Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-8) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

302012 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo UAB „Respublikos“ leidiniai atsisakymas nuo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma priimti atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukti. Pareiškėjas nurodė, jog jam yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV.

33Apeliacinis procesas nutrauktinas.

34Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi suteikta teisė apeliacinį skundą padavusiam asmeniui apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu teismo sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia.

35Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė raštą, kuriuo atsisako nuo apeliacinio skundo administracinėje byloje Nr. A261-2315/2012, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo procesinės pasekmės, t. y. kad apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str.).

36Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

38pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

39Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Respublikos“ leidiniai (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog Sprendimas priimtas atlikus neišsamų 6. Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau... 7. Pareiškėjas nurodė, kad informacijos skleidėjas, laikydamasis reikiamų... 8. Pareiškėjo teigimu skundžiamu sprendimu nebuvo tinkamai įvertinta ta... 9. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą... 10. Teigė, kad Žurnalistų etikos inspektorius, kaip viešojo administravimo... 11. Žurnalistų etikos inspektorius, siekdamas objektyvaus ir išsamaus trečiojo... 12. Nurodė, kad R. M. paaiškino, jog su pareiškėju, buvo... 13. Pažymėjo, kad R. M. nėra viešasis asmuo, kurio suteikta... 14. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo paskelbtos informacijos pobūdis,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimu į... 16. Mano, kad skundžiamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas,... 17. Tirtose publikacijose buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija... 18. Pagal VIĮ 2 straipsnio 76 dalį už skleidžiamos informacijos teisingumą... 19. Paaiškino, kad Inspektorius pagrįstai nustatė, jog tirta publikacijos... 20. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas viešai paskelbė 21. II.... 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (t.... 23. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktus veiksmus, sprendė, kad nėra pagrindo... 24. Viešosios informacijos rengėjas nepateikė jokių duomenų, taip pat ir... 25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog R. M.... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas priimdamas Sprendimą... 27. III.... 28. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos“ leidiniai... 29. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo... 30. 2012 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV.... 33. Apeliacinis procesas nutrauktinas.... 34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 35. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos“ leidiniai... 39. Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios... 40. Nutartis neskundžiama....