Byla 2-4235-522/2018
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant ieškovui P. B. ir jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolitai Pečiulienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei A. N. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti tokią atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B., gim. ( - )., ir A. B., gim. ( - )., tvarką: 1) susitikti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje ne dažniau kaip 2 kartus per mėnesį, dalyvaujant ieškovui ir apie apsilankymą pas vaikus informuoti ieškovą 2 val. prieš atvykimą pas vaikus; 2) išvykti su nepilnamečiais vaikais iš jų gyvenamosios vietos atsakovė gali dalyvaujant ieškovui; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų lankymo laiką nuo 16 val. iki 21 val.; 4) bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis vaikų mokymosi dienomis nuo 15 val. iki 21 val., o laisvalaikiu – nuo 10 val. iki 21 val.; 5) įpareigoti atsakovę nevykti pas nepilnamečius vaikus, esant neblaiviai, su pašaliniais asmenimis, kurie gali daryti žalingą įtaką vaikams. Pats įsipareigoja teikti informaciją atsakovei apie nepilnamečių vaikų sveikatos būklę, mokymosi rezultatus, laisvalaikio praleidimą, numatomus vaikų išvykimus iš pastovios gyvenamosios vietos; leisti lankyti vaikus jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; sudaryti sąlygas atsakovei rūpintis vaikais, domėtis jų gyvenimu, padėti jiems mokytis, leisti būti kartu su vaikais jų laisvalaikiu, per atostogas. Nurodė, kad atsakovė pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu. Būdama neblaivi, atsakovė yra agresyvi, linkusi į konfliktus. Paprastai atsakovė atvyksta pas vaikus blaivi, tačiau vaiką į gyvenamąją vietą grąžina jau neblaivi, taip darydama didelę žalą vaikams. Be to, atvykusi pas vaikus, atsakovė ne kartą kėsinosi paimti ieškovo asmeninius daiktus. Atsakovė bendrauja tik su dukra A. B., o su sūnumi visiškai nebendrauja. Atsakovei išvedus iš namų dukrą, nėra garantijų, kad vaikas bus saugus toje aplinkoje, kurioje būna atsakovė, kadangi daugelis jos artimų asmenų irgi turi priklausomybę alkoholiui. Buvo keli atvejai, kai išėjusi su dukra, atsakovė ilgai negrįžo, į skambučius neatsiliepė; dukrą į namus grąžindavo po 1-2 parų. Dukra grįždavo suirzusi, nešvari, dūmų kvapo persismelkusiais drabužiais. Atsakovė dažnai keičia savo gyvenamąją vietą, nedirba, neteikia vaikams išlaikymo, dažnai lankosi pas asocialius asmenis. Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, nesilaiko vaikams duodamų pažadų. Paaiškino, kad namuose negali palikti atsakovės vienos su vaikais, nes ji pasisavina ieškovui priklausančius daiktus. Pageidauja, kad atsakovės bendravimas su vaikais vyktų, dalyvaujant ieškovui. Nori, kad atsakovė bendrautų su vaikais, tačiau tik būdama blaivi. Leistų atsakovei bendrauti su vaikais virtuvėlėje, ūkiniame pastate. Patikslino savo reikalavimų 1 ir 2 punktus, nustatant, kad atsakovė gali susitikti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę, dalyvaujant ieškovui arba vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, ir apie apsilankymą pas vaikus informuoti ieškovą 2 val. prieš atvykimą pas vaikus bei išvykti su nepilnamečiais vaikais iš jų gyvenamosios vietos atsakovė gali dalyvaujant ieškovui arba vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams.

5Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje ieškinio reikalavimams pritarė iš dalies. Nurodė, kad 2018 m. liepos 13 d. apsilankius adresu ( - ), kur atsakovė gyvena pas R. P., rado atsakovę namuose (galimai neblaivią), tačiau ji atsisakė bendrauti, buvo priešiškai nusiteikus. Tą pačią dieną tarnybos atstovės bendravo su P. B. ir jo vaikais D. B. ir A. B.. D. B. rudenį eis į ( - ) „( - )“ progimnazijos 5 klasę, A. B. – į ( - ) pradinės mokyklos 2 klasę. Vaikai gyvena viename kambaryje, turi reikalingus daiktus. Vaikų aplinka tinkama ugdymui ir poilsiui. Vaikas D. B. nurodė, kad su motina senai bendravo ir bendrauti nenori, o dukra A. B. nurodė, kad su motina norėtų bendrauti, nors susitinka retai. Vaikai turi mobiliuosius telefonus, tačiau mama nepaskambina. Ieškovo teigimu, mergaitė labai jaudinasi, kai atsakovė pažada paimti mergaitę, tačiau neateina jos paimti. Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ parduotuvės Nr. 7 pardavėjos teigimu, ieškovė lankosi šioje parduotuvėje ir dažniausiai perka alų. Ieškovo žiniomis, atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai būna asocialių žmonių kompanijose. Ieškovas nerimauja dėl vaikų, nes nėra garantijų, kad vaikai bus saugioje aplinkoje. Atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovo teigimu, atsakovės iš pirmos santuokos dukra D., atvažiavusi į Širvintas, visada būna pas ieškovą, jai yra įrengtas kambarys. Tarnybos nuomone, atsakovė šiuo metu negali suteikti saugios aplinkos savo vaikams. Mano, kad tikslinga nustatyti atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką vaikų gyvenamojoje vietoje ar dalyvaujant vaikų tėvui. Siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri leistų užtikrinti vaikų saugumą, vaikams bendraujant su motina. Nepritaria ieškovo bendravimo tvarkoje numatytam reikalavimui, kad vaikai bendrautų su atsakove jų gyvenamojoje vietoje ne dažniau kaip 2 kartus per mėnesį. Mano, kad bendravimas vaikų gyvenamojoje vietoje su atsakove turėtų būti nustatytas ne rečiau nei 1 kartą per savaitę. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Nepritarė, kad atsakovė viena bendrautų su vaikais. Pritarė ieškovo patikslintam atsakovės bendravimo su vaikais dažnumui (ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę). Nurodė, jog pagal galimybes padėtų šalims, bendraujant su vaikais.

6Atsakovei apie bylą pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

7Teismas

konstatuoja:

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – D. B., gim. ( - ), ir A. B., gim. ( - ). (b. l. 7-8). Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-390-984/2016, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų tėvu P. B. jo gyvenamojoje vietoje; atsakovė A. N. įsipareigojo mokėti išlaikymą vaikams, po 80 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės (b. l. 10-11). Atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka minėta teismo nutartimi nebuvo nustatyta.

10Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.

11Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį.

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

13Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal jo pasiūlytą variantą. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Vaiko teisių apsaugos institucija teismo posėdyje pritarė ieškovo siūlomai (patikslintai) atsakovės bendravimo su vaikais tvarkai, nurodydama iš esmės dvi pastabas, o būtent, kad vaikai su motina turi bendrauti dažniau, negu siūlo ieškovas, tačiau bendrauti gali tik prižiūrimi kitų asmenų, nes atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu ir vaikams jos aplinka gali būti nesaugi. Kaip ir nurodyta aukščiau, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo tikslas yra išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Iš ieškovo paaiškinimų apie tai, kad vaikai su motina turi bendrauti daugiausia vieną kartą per savaitę, jam prižiūrint ir net ne gyvenamojoje patalpoje, o ūkiniuose patalpose, matyti, kad jis nesiekia atkurti motinos ryšio su vaikais, o siekia atsakovę nustatytina tvarka sudrausminti ir net nubausti už jos netinkamą elgesį ir gyvenimo būtą. Tam ieškovas siūlo apriboti atsakovės galimybę su vaikais bendrauti iki minimumo, bendravimą prižiūrint ir pan. Ieškovo prašoma apklausti liudytoja – jo duktė J. M. teismo posėdyje nurodė, kad ji padeda rūpintis ieškovo ir atsakovės nepilnamečiais vaikais, pagamina maisto, savaitgaliais ateina jų nuprausti, padeda suruošti mokyklai. Nurodė, kad palikusi šeimą, atsakovė nesidomėjo vaikais. Ieškovas vežė atsakovę gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tai nedavė teigiamų rezultatų, atsakovė ir toliau vartojo alkoholį. Grįžusi iš motinos, mergaitė būdavo suirzusi, nuteikta prieš tėvą. Kartą, grįžusi iš motinos žiemą ar ankstyvą pavasarį, tikslaus laiko nepamena, mergaitė buvo prasmirdusi dūmais ir pasakojo, kad dūmai rūko iš krosnies, motina girta miegojo, ji ją žadino. Atsakovė jau apie 6-7 metus vartoja alkoholį, išlaikymo vaikams neteikia. Per A. gimtadienį, atsakovė davė vaikui apie 30-40 eurų. Berniukas nenori bendrauti su motina, bet mergaitei motina yra reikalinga. Matė, kad mergaitė telefonu susirašinėja su motina. Iki šiol, kai motina pasiimdavo mergaitę, tinkamai ja nepasirūpindavo. Mano, kad bendravimas su vaikais turėtų vykti dalyvaujant ieškovui ar socialiniam darbuotojui. Įvertinus ieškovo ir jo dukters - liudytojos pozicijas, galima daryti išvadą, kad jie nesuvokia iki galo bendravimo tvarkos tikslo, o ieškovas, kaip vaikų tėvas ne visai tinkamai naudoja ir tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, nes nesiima pastangų vaikų ryšį su motina atkurti, dėl ko sūnus visiškai atsisako su motina bendrauti. Būtent atsakovas, su kuriuo vaikai gyvena, turi imtis pastangų ir įtikinti sūnų bendrauti su mama, nebūtinai akcentuojant vaikui motinos problemas.

14Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad atsakovė, būdama neblaivi, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus(b.l. 43-49); atsakovė stebima psichikos sveikatos centre dėl sunkios pasikartojančios depresijos; stebimas psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį; ji buvo gydyta nuo alkoholizmo. Tačiau jos gyvenime būta ir tvarkingų laikotarpių, kuomet ji dirbo, gydėsi nuo priklausomybės. Iš medicininės pažymos matyti, kad atsakovė skundėsi gydytojai, kad vyras - ieškovas neleisdavo paimti vaikų net savaitgaliais. Teismas pažymi, kad šalių (abiejų tėvų) tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, suderinant tai su maksimaliu bendravimu taip pat ir su motina. Teismas ieškovo siūlomą bendravimo tvarką patikslina ir nustato atsižvelgiant į aukščiau nurodytas tam svarbias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų tėvas privalės nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą užtikrinti, nes vaikai gyvena su juo, apie ką papildomai teismo sprendime neturi būti pasisakoma. Be to sprendime papildomai neturi būti pasisakoma ir apie tai, kad atsakovė, bendraujant su vaikais, neturi būti apsvaigusi nuo alkoholio ir pan., nes tai savaime suprantama ir neleistina, o esant tokiai būklei bendravimas nebus galimas. Taip pat, vykdant teismo sprendimą, ieškovas privalės naudoti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu tinkamai, tai yra užtikrinti abiejų vaikų bendravimą su motiną, to siekti ir tam padėti. Skatinimas nebendrauti su motina ir to palaikymas neleistini. VTAS atstovė nurodė, kad Širvintų savivaldybės skyriuje yra salė, kur vaikai gali susitikti su motina, todėl teismas sprendime šia galimybe pasinaudos. Vaikų bendravimas su motina turi vykti gana dažnai, tuo labiau, kad šalys gyvena netoliese viena kitos, nedirba, t.y. turi daug laisvo laiko, kurį gali skirti savo vaikams. Taip pat bendravimas su vaikams negali vykti, kaip siūlė ieškovas, lauke, lauko virtuvėje ar ūkiniame pastate. Aplinka bendravimui turi būti saugi, tvarkinga, jauki ir patogi bendraujantiems. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravimas su vaikais negali būti keičiamas susitikimais, nes susitikimai yra labai trumpalaikiai ir negalės įgyvendinti aukščiau nurodytų tikslų.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų.

16CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 50 eurų žyminis mokestis (b. l. 5).

17Valstybei iš atsakovės priteisiama 4,58 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 13) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

19Ieškinį tenkinti visiškai.

20Nustatyti atsakovės A. N. (a. k. ( - ) ir nepilnamečių vaikų D. B. (a. k. ( - ) bei A. B. (a. k. ( - ) bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:

  1. A. N. gali bendrauti su vaikais be pašalinių asmenų, jos pasirinkimu:
vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant P. B., arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Širvintų savivaldybės skyriuje esančioje patalpoje, kiekvieną dieną, nuo 15 val. iki 17 val. (skyriuje tik darbo dienomis), apie apsilankymą P. B. informuojant 1 val. prieš atvykimą pas vaikus į namus arba P. B. vaikus pristatant į skyrių;

212) A. N. gali išvykti su vaikais be pašalinių asmenų iš jų gyvenamosios vietos 1 punkte nurodytu laiku, dalyvaujant P. B., o jam sutinkant ir vaikams pageidaujant, ir vieniems;

223) A. N. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis kiekvieną dieną visiems patogiu laiku ir laisvu nuo mokymosi laiko.

23Priteisti ieškovui P. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės A. N. 50 eurų bylinėjimosi išlaidas.

24Priteisti valstybei iš atsakovės A. N. 4,58 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti tokią atsakovės... 5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 6. Atsakovei apie bylą pranešta viešo paskelbimo būdu, tačiau ji atsiliepimo... 7. Teismas... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Byloje nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – D. B., gim. ( -... 10. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką.... 11. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai,... 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170... 13. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų... 14. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad atsakovė, būdama neblaivi,... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 16. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 17. Valstybei iš atsakovės priteisiama 4,58 eurų išlaidų, susijusių su... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 19. Ieškinį tenkinti visiškai.... 20. Nustatyti atsakovės A. N. (a. k. ( - ) ir nepilnamečių vaikų D. B. (a. k. (... 21. 2) A. N. gali išvykti su vaikais be pašalinių asmenų iš jų gyvenamosios... 22. 3) A. N. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu, elektroninėmis... 23. Priteisti ieškovui P. B. (a. k. ( - ) iš atsakovės A. N. 50 eurų... 24. Priteisti valstybei iš atsakovės A. N. 4,58 eurų išlaidų, susijusių su... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...