Byla I-5818-244/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjai R. J., pareiškėjos atstovui advokatui Jurijui Kovalenkai, atsakovų atstovams Olgai Pacevičienei, Ievai Vaiciukevičienei, Dianai Saruolienei ir Giedrai Katilauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Studijų kokybės vertinimo centras 2014-10-02 priėmė sprendimą Nr. KV2-1003: siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje R. J. magister kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms (b. l. 6).

4Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinė komisija 2014-11-07 sprendimu Nr. ULS1-2014-07 R. J. apeliaciją atmetė ir paliko galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2014-10-02 sprendimą (b. l. 7-8).

5Pareiškėja R. J. skunde (b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2014-10-02 sprendimą; 2) panaikinti Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2014-11-07 sprendimą;

63) įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją pripažinti R. J. kvalifikaciją.

7Skunde pareiškėja paaiškino, kad 1999-02-04 Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje baigė pradinio mokymo magistro studijų programą ir įgijo magistro laipsnį. Dar studijuodama universitete 1992 metais pradėjo dirbti Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje ir čia dirba jau 22 metus. Gavusi diplomą, pateikė jį Studijų kokybės vertinimo centrui (toliau – ir Centras), kuris 1999-03-18 atsakyme Nr. 3-087 nurodė, kad Jano Kochanovskio aukštoji pedagoginė mokykla yra pripažinta aukštojo mokslo institucija Lenkijos valstybėje, o diplomai, įgyti šiame universitete, Lietuvos valstybėje pripažįstami. Dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo ji kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – ir Ministerija). 2014-09-04 gavo Ministerijos Kokybės užtikrinimo skyriaus elektroninį laišką, kad jos profesinei kvalifikacijai pripažinti pritrūko informacijos iš Studijų kokybės vertinimo centro ir pasiūlė kreiptis į jį. Centras 2014-10-02 priėmė sprendimą, siekiant studijuoti ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, magistro kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Apeliacinė komisija 2014-11-07 sprendimu paliko galioti Centro sprendimą. Nagrinėdama jos skundą, Apeliacinė komisija neatsižvelgė į tai, kad, remiantis Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 29 d. nutarimu (toliau – ir Aprašas), 30 punktu, užsienio kvalifikacijos akademinį pripažinimą vykdanti institucija priima sprendimą atlikus bendrųjų reikalavimų vertinimą pagal Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, vertinimo metodiką, patvirtintą Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2012-05-28 įsakymu Nr. V-48 (toliau – ir Metodika). Centro sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka Aprašo ir Metodikos reikalavimų. Centras turėjo atsisakyti priimti prašymą kaip nepagrįstai pateiktą, nes ji dirba Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje nuo 1992 metų, o jos diplomas F/3423/99, išduotas Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje 1999-03-18 (Nr. 3-087), gavo kvalifikacijos akademinį pripažinimą, o kartu su juo ji gavo ir teisę dirbti. Pakartotino pripažinimo nei Aprašas, nei Metodika nenustato. Be to, šių dokumentų reikalavimai neturi grįžtamosios galios. Dėl darbuotojų profesinės kompetencijos sprendžia darbdaviai. Centras turėjo atsižvelgti ir į Aprašo 4.1, 4.1.1, 4.1.2 bei 4.2 punktų nuostatas. Centras savo sprendimu kėsinasi panaikinti 22 metų darbo rezultatus ir paneigti mokiniams suteiktą išsilavinimą. Centro sprendimas neatitinka Aprašo 6 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų, užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte LR kvalifikacijai, tai jau ir padaryta 1999-03-18 sprendimu. Centro sprendimu nustatyti esminiai skirtumai neatitinka esminių skirtumų sąvokos išaiškinimui Apraše. Savo sprendime Apeliacinė komisija pakartojo Centro išvadą, tačiau pati neargumentavo, kodėl Centro sprendimas pagrįstas ir kodėl sprendimas, pateiktas posėdžio protokole, yra nemotyvuotas. Akademinis pripažinimas atliekamas vadovaujantis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – Lisabonos konvencija). Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimai priimti pažeidžiant Lisabonos pripažinimo konvenciją. Pagal Centro pažymą, esminis skirtumas nustatytas remiantis tuo, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos svarią dalį (vieni iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie). Pagrindinis Lisabonos konvencijos principas – pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Juo grindžiamas ir dalinių aukštojo mokslo studijų bei kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, pripažinimas. Konvencijos aiškinamajame pranešime aptariamos šių esminių skirtybių ribos ir pažymima, kad vienų metų trukmės skirtumo nepakanka jį laikyti esminiu, taip grindžiant nepripažinimą.

8Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundą (b. l. 26–31) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimą informaciją užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiškėjos mokymąsi neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros. Kvalifikacijos kilmės šalyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją. Kadangi svarią dalį (vieną trečiąją) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo išpildyti nustatyti formalūs reikalavimai pasiekti kvalifikacijai nustatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikaciją atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai nebūtų tinkamas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės ir nuspręsta pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Pažymi, kad Centro 1999-03-18 išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ ir savo statusu, ir jame teikiama informacija yra informacinis raštas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimą dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo. Raštas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiškėja į Centrą nesikreipė, 2014-08-14 gauta jos paraiška dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo būti laikoma pakartotiniu prašymu pripažinti užsienio kvalifikaciją. Pažymi, kad Centras nesikėsina panaikinti pareiškėjos 22 metų darbo rezultatų. Aprašo 4.1 punktas nustato Aprašo taikymo sritį. Remdamasis šiuo punktu, Centras priėmė sprendimą ne dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo. Jei pareiškėja siektų profesinio kvalifikacijos pripažinimo, sprendimą priimtų darbdavys, o jei ji norėtų verstis reglamentuojama profesine veikla, sprendimą priimtų kompetentinga institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis minimu Aprašo 4.2 punktu, Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinio pripažinimo. Tačiau pareiškėjos kvalifikacija nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą, todėl pareiškėjos kvalifikacijos atveju Aprašo 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo būti taikomas. Centras, atlikdamas pareiškėjos kvalifikacijos akademinį pripažinimą, nepažeidė Lisabonos konvencijos principų, įskaitant ir pareiškėjos apeliacijoje nurodytą VI skyriaus 1 straipsnyje. Pareiškėjos kvalifikacija nepripažinta ne dėl studijų programos trukmės, bet dėl to, kad baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos svarią dalį (vieni metai iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) (pareiškėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. išduotų pažymų pagrindu). Minėtas universitetas nebuvo formalaus švietimo teikėjas. Taigi, Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik juos įvertinus. Tie patys principai taikomi visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (toliau – ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukštajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukštojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimą, t. y. atitinkamą jų įvertinimą. Ši nuostata išsakyta ir Užsienio kvalifikacijų pripažinimo Europoje vadove (European Area of R. M.). Vadovo 59 psl. nurodoma, kad neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai pripažįstami po atitinkamo jų įvertinimo. Vadovas sukurtas NARIC tinklo narių, finansuotas Europos Komisijos lėšomis ir Europos švietimo ministrų susitikime Bukarešte 2012 m. pripažintas kaip skleidžiantis gerąją užsienio kvalifikacijų pripažinimo praktiką įrankis. Kiekvienas Centro sprendimas dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo, kaip ir pareiškėjos atveju, yra pagrindžiamas. Centras yra vertinęs kvalifikacijas, kurios buvo suteiktos tomis pačiomis aplinkybėmis ir, remiantis turima Centro praktika, tokios kvalifikacijos buvo nepripažintos lygiavertėmis Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms. Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atliko pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimą ir nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, pareiškėjos studijų aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiškėjai išduotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.

10Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 75–77) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Švietimo ir mokslo ministerijai nesuteikti įgaliojimai naikinti Centro ir Apeliacinės komisijos sprendimus, taip pat atlikti asmenų užsienio kvalifikacijų akademinį pripažinimą. Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 51 straipsnio 6 dalį išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų programas, akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotos aukštosios mokyklos. Centras yra viešojo administravimo institucija, kuri pagal Aprašo 10 punktą atlieka išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą. Mano, kad Centro sprendimas, įformintas 2014-10-02 pažyma Nr. KV2-1003 „Dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo“, ir Apeliacinės komisijos 2014-11-07 posėdyje priimtas sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

12Skundas atmestinas.

13Bylos ginčas yra dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo.

14Bylos duomenys rodo, kad skundžiamais administraciniais aktais nuspręsta pareiškėjos kvalifikaciją, įgytą 1999-02-04 Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje, Lenkijos Respublikoje, vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijoms Lietuvos Respublikoje, dėl to, kad vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.

15Išanalizavus pareiškėjos pateiktus bei Centro surinktus dokumentus ir duomenis, buvo nustatyta, kad studijos Lenkijos aukštojoje mokykloje truko dvejus metus; pirmieji studijų metai iš programai nustatytų 3 studijų metų – be žinių ir gebėjimų patikros įskaityti iš Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), remiantis pateikta pažyma apie studijų eigą, kurią išdavė ši institucija; turimas formalus išsilavinimas stojant – vidurinis išsilavinimas.

16Teisiniams santykiams, iš kurių kilo analizuojamas ginčas, taikytina 1998 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija ir vadovaujantis šiuo įstatymu parengti bei patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai.

17Aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą reglamentuoja Lisabonos konvencijos VI skyrius. Pagal šio skyriaus 1 straipsnį, kiekviena šalis turi pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti (nėra) esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama (šiuo atveju Lenkijos Respublikoje išduoto aukštojo mokslo baigimo diplomo), ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo (atitinkamų diplomų, išduodamų Lietuvoje). Pagal aptariamo Lisabonos konvencijos VI skyriaus 2 straipsnį, alternatyvai pakaks to, jei šalis sudarys sąlygas aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų vienoje iš šalių, savininkui gauti tų kvalifikacijų įvertinimą, ir tais atvejais VI skyriaus 1 straipsnio sąlygos bus taikomos mutatis mutandis. Teismas pažymi, kad nurodytos Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 ir 2 straipsnių nuostatos pateiktos atskiruose straipsniuose, 2 straipsnyje yra pateikta nuoroda į 1 straipsnyje įvardytų sąlygų taikymo ypatumus. Tai reiškia, kad Lisabonos konvencija suteikia šaliai pasirinkimo teisę tarp VI skyriaus 1 ir 2 straipsniuose alternatyviai pateiktų kvalifikacijos pripažinimo variantų.

18Teismas pažymi, kad nuoroda į esminius skirtumus tarp siekiamos pripažinti ir atitinkamos kvalifikacijos pripažinimo šalyje suponuoja būtinumą atlikti šių kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą, nustatant atitinkamo aukštojo mokslo programos mokymo kokybę (kvalifikacijos suteiktų žinių ir įgūdžių kokybę) vienoje ir kitoje šalyse. Sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą reikalinga atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje atitinkamos kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar tarp šių kvalifikacijų nėra esminių skirtumų.

19Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnis Vyriausybę įgaliojo paskirti instituciją atlikti Konvencijos II skyriaus 1 ir 2 straipsniuose nustatytus darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ paskyrė Studijų kokybės vertinimo centrą institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą. Nurodytą įvertinimą Studijų kokybės vertinimo centras atlieka vadovaudamasis kriterijais, nustatytais Nuostatų 5 punkto 7 pastraipoje (Nuostatų 14 p.), iš kurios matyti, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo metu turi būti atliktas užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų palyginimas su atitinkamais reikalavimais, taikomais Lietuvos Respublikoje.

20Užsienio kvalifikacijų vertinimas paremtas kvalifikacijų (užsienio ir priimančiosios šalies) palyginimu pagal bendruosius reikalavimus kvalifikacijų paskirčiai, apimčiai (trukmei), kokybei, turiniui, studijų rezultatams. Palyginimo metu žiūrima ne tik į formaliai numatytuosius, bet ir į faktiškai įgyvendintus reikalavimus, todėl užsienio kvalifikacijų įvertinimui renkami tiek su numatytaisiais, tiek su faktiškai įgyvendintais reikalavimais susiję duomenys (įskaitant ir duomenis apie mokymosi / studijų įskaitymą).

21Byloje nustatyta, kad užsienio kvalifikacijos kilmės šalyje formalūs reikalavimai pareiškėjos suteiktai magister kvalifikacijai yra šie: programos trukmė yra 3 studijų metai, studijų programa kilmės šalyje skirta turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją; programa skirta parengti specialistą profesinei veiklai pedagogikos kryptyje pagal pradinio mokymo specialybę, taip pat suteikiant kompetencijas, reikalingas tolesnėms studijoms.

22Pareiškėja dėl Kelcų Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje (Lenkijos aukštoji mokykla) įgytos kvalifikacijos pripažinimo į Centrą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 14 d. Išanalizavus pareiškėjos pateiktus bei Centro surinktus dokumentus ir duomenis, buvo nustatyta, kad studijos Lenkijos aukštojoje mokykloje truko dvejus metus; pirmieji studijų metai iš programai numatytų 3 studijų metų – be žinių ir gebėjimų patikros įskaityti iš Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), remiantis pateikta pažyma apie studijų eigą, kurią išdavė ši institucija; turimas formalus išsilavinimas stojant – vidurinis išsilavinimas. Kvalifikacijos kilmės šalyje minėta studijų programa skirta turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją. Pareiškėja į studijas priimta tokios kvalifikacijos neturėdama, priėmimo į studijas pagrindas – baigtas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje.

23Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, nes pagal Centro turimą informaciją (2014-09-02 Lenkijos aukštosios mokyklos raštas; 1999-02-16 Lenkijos aukštosios mokyklos raštas) užsienio kvalifikacijos suteikėjas pareiškėjos mokymąsi neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) įskaitė be patikros. Be to, kvalifikacijos kilmės šalyje baigtos studijos skirtos turintiems licenciatą (teikiamas baigus pirmosios pakopos studijas) ar kitą jam prilygintiną aukštojo mokslo kvalifikaciją.

24Kadangi svarią dalį (vieną trečiąją) studijų programos sudaro be žinių ir gebėjimų patikrinimo įskaitytas mokymasis neformalioje institucijoje, nėra jokių objektyvių žinių apie tokio mokymosi kokybę bei numatytus ir pasiektus studijų rezultatus. Nurodytos su studijomis susijusios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų ir rodo, kad nebuvo išpildyti nustatyti formalūs reikalavimai pasiekti kvalifikacijai numatytus tikslus ir studijų rezultatus, dėl to sprendimas prilyginti kvalifikaciją atitinkamai Lietuvoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai nebūtų tinkamas.

25Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2 punktu, pagrįstai buvo nustatytas esminis skirtumas dėl studijų kokybės.

26Pagal Aprašo 12 ir 30.4 punktus bei Metodikos 46.2 ir 52 punktus Centras teisėtai 2014 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KV2-1003 pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms.

27Teismas daro išvadą, kad Centras padarė pagrįstą išvadą, kad studijos Lenkijos aukštojoje mokykloje truko dvejus metus, pirmieji studijų metai iš programoje numatytų 3 studijų metų be žinių ir gebėjimų patikros remiantis pateikta pažyma apie studijų eigą įskaityti iš Lenkijos universiteto Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie), kurią išdavė ši institucija; turimas formalus išsilavinimas stojant – vidurinis išsilavinimas.

28Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos, suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai bei įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras buvo įpareigotas vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, galiojančių Lietuvos Respublikoje, esminį skirtumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad nustatytos aplinkybės paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (pvz., 2010 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje

29Nr. A261-306/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-138/2010).

30Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovai teisingai įvertino pareiškėjos įgytą kvalifikaciją pagal jiems suteiktą kompetenciją ir tinkamai laikėsi nustatytos vertinimo tvarkos.

31Centro 1999-03-18 išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo pripažinimo“ (b. l. 9) ir pagal savo statusą, ir pagal jame teikiamą informaciją yra informacinis raštas, bet ne dokumentas, įforminantis sprendimą dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo. Raštas parengtas ir atitinkama informacija jame suteikta, vadovaujantis 1999 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t. y.:

32Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 190 patvirtintų Studijų kokybės vertinimo centro nuostatų 9 punktu, įpareigojusiu Centrą teikti informaciją, konsultacijas bei rekomendacijas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijoms bei kitiems juridiniams asmenims, kai reikia nustatyti, kaip kitų šalių aukštojo mokslo diplomai, pažymėjimai arba studijų programos bei jų dalys atitinka Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo sistemą bei kvalifikacinius aukštojo mokslo reikalavimus;

331998 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1024 patvirtintų Užsienyje įgyto išsimokslinimo pripažinimo nuostatų 4 punktu, įpareigojančiu „Išsimokslinimo pripažinimą ir (ar) vertinimą, susijusį su studijų tęsimu ar profesine veikla“ vykdyti Švietimo ir mokslo ministeriją. Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai ir buvo išduotas informacinis raštas, teikiantis Centro turimą bendrą informaciją apie užsienio kvalifikaciją subjektams, spręsiantiems klausimą dėl kvalifikacijos tinkamumo studijoms ar darbui. Kadangi dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo pareiškėja į Centrą nebuvo kreipusis, 2014-08-14 gauta pareiškėjos paraiška dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo negalėjo būti laikoma pakartotiniu prašymu pripažinti užsienio kvalifikaciją.

34Išnagrinėjęs 2014 m. pateiktą pareiškėjos paraišką dėl užsienio kvalifikacijos pripažinimo bei kitus kartu pateiktus dokumentus ir informaciją Centras, vadovaudamasis 2012 m. įsigaliojusiais teisės aktais, t. y. Aprašu bei Metodika, atliko užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinį pripažinimą. Aprašo 4.1 punktas nustato Aprašo taikymo sritį. Remdamasis šiuo punktu, Centras priėmė sprendimą ne dėl pareiškėjos užsienio kvalifikacijos profesinio, tačiau dėl akademinio pripažinimo.

35Atsakovas pagrįstai teigia, kad pagal Aprašo 4.2 punktą Centras neatlieka Europos mokyklose, veikiančiose pagal Konvenciją, apibrėžiančią Europos mokyklų statutą, įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, akademinio pripažinimo. Tačiau pareiškėjos kvalifikacija, pateikta Centrui, nėra įgyta Europos mokykloje, taip pat nėra kvalifikacija, suteikianti teisę į aukštąjį mokslą, todėl pareiškėjos kvalifikacijos atveju Aprašo 4.2 punktas nebuvo ir negalėjo būti taikomas.

36Aprašo 3 punkte apibrėžta esminio skirtumo sąvoka nurodo, kad esminis skirtumas gali būti nustatomas dėl programos apimties, turinio, paskirties, mokymosi (studijų) kokybės, studijų rezultatų reikalavimų. Centras, remdamasis Aprašo 12 punkto bei Metodikos 46.2 punkto nuostatomis, nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės bei vadovaudamasis Aprašo 30.4 ir Metodikos 52 punktais priėmė atitinkamą sprendimą dėl akademinio kvalifikacijos pripažinimo. Metodikos 46 punkte reglamentuota, kuriais atvejais gali būti nustatytas esminis skirtumas dėl kokybės. Vienas iš tokių atvejų, kai yra nustatoma, kad studijų organizavimo bei vykdymo faktinės aplinkybės skiriasi nuo numatytųjų formaliųjų, kurių pagrindu buvo numatyti studijų rezultatai. Nustatytas esminis skirtumas, jo nustatymo kriterijai, teisinis tam pagrindas, pareiškėjos studijų aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje studijoms keliamų reikalavimų, yra nurodytos pareiškėjai išduotoje pažymoje dėl kvalifikacijos akademinio pripažinimo.

37Pareiškėjos skunde minėtame Aprašo 6 punkte nustatyta, kad užsienio kvalifikacija pripažįstama lygiaverte Lietuvos Respublikoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai tuo atveju, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp tos šalies, kurioje įgyta užsienio kvalifikacija, ir Lietuvos Respublikos bendrųjų reikalavimų.

38Centro sprendimas pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms priimtas vadovaujantis nurodytu Aprašu ir Metodika, parengtais vadovaujantis 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (Lisabonos pripažinimo konvencija).

39Centras, atlikdamas pareiškėjos akademinį kvalifikacijos pripažinimą, nepažeidė Lisabonos pripažinimo konvencijos principų, įskaitant ir pareiškėjos nurodytą VI skyriaus 1 straipsnyje, kad šalis pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, nebent galima nurodyti esminį skirtumą tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo.

40Pareiškėjos baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės mokyklos studijų programos didelę dalį (vieni metai iš trejų studijų metų) sudaro be žinių ir gebėjimų patikros įskaitytas mokymasis neformalaus mokymo įstaigoje Lenkijos universitete Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) (pareiškėja priimta į trejų metų trukmės studijų programos antruosius studijų metus Uniwersytet Polski w Wilnie (Lietuvos Respublika) 1996 m. išduotų pažymų pagrindu). Lenkijos universitetas Vilniuje (Uniwersytet Polski w Wilnie) nebuvo formalaus švietimo teikėjas, taigi, šiame universitete baigtam mokymuisi įskaityti ir pripažinti taikomi neformalaus švietimo įskaitymo ir pripažinimo principai. Pagal Lietuvoje nustatytus reikalavimus, neformaliuoju būdu įgytos žinios ir gebėjimai gali būti pripažinti kaip studijų dalis tik atlikus jų įvertinimą. Tie patys principai yra taikomi visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje bei už jos ribų. Vadovaujantis Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS), kuria remiantis pagrįsta dabartinė kreditų sistema aukštajame moksle, naudotojo vadovu, neformalaus ir savaiminio mokymosi metu pasiektų mokymosi rezultatų įskaitymas į aukštojo mokslo studijas yra galimas, bet tik atlikus žinių ir gebėjimų patikrinimą, t. y. atitinkamą jų įvertinimą.

41Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atlikdamas vertinimą, nediskriminavo dėl jokių kitų priežasčių, nesusijusių su kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, esme – objektyviai ir nešališkai, remdamasis turima informacija, atliko pareiškėjos kvalifikacijos pripažinimą ir nustatė esminį skirtumą dėl studijų kokybės. Atsakovo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu pareiškėja turi teisėtą lūkestį, kad jos užsienyje įgyta kvalifikacija turi būti pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje.

42Remiantis išdėstytomis aplinkybės darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus.

43Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją pripažinti R. J. kvalifikaciją.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,

Nutarė

45Atmesti pareiškėjos R. J. skundą kaip nepagrįstą.

46Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Studijų kokybės vertinimo centras 2014-10-02 priėmė sprendimą Nr.... 4. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų... 5. Pareiškėja R. J. skunde (b. l. 1–5) prašo: 1)... 6. 3) įpareigoti Švietimo ir mokslo ministeriją pripažinti 7. Skunde pareiškėja paaiškino, kad 1999-02-04 Jano Kochanovskio aukštojoje... 8. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime į skundą (b. l.... 9. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos faktinės... 10. Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į... 11. Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Švietimo ir mokslo... 12. Skundas atmestinas.... 13. Bylos ginčas yra dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, susijusių su... 14. Bylos duomenys rodo, kad skundžiamais administraciniais aktais nuspręsta... 15. Išanalizavus pareiškėjos pateiktus bei Centro surinktus dokumentus ir... 16. Teisiniams santykiams, iš kurių kilo analizuojamas ginčas, taikytina 1998 m.... 17. Aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimą reglamentuoja Lisabonos... 18. Teismas pažymi, kad nuoroda į esminius skirtumus tarp siekiamos pripažinti... 19. Lisabonos konvencijos ratifikavimo įstatymo 2 straipsnis Vyriausybę įgaliojo... 20. Užsienio kvalifikacijų vertinimas paremtas kvalifikacijų (užsienio ir... 21. Byloje nustatyta, kad užsienio kvalifikacijos kilmės šalyje formalūs... 22. Pareiškėja dėl Kelcų Jano Kochanovskio aukštojoje pedagoginėje mokykloje... 23. Atsakovė pagrįstai teigia, kad pareiškėjos faktinės studijų aplinkybės... 24. Kadangi svarią dalį (vieną trečiąją) studijų programos sudaro be žinių... 25. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Aprašo 12 punktu bei Metodikos 46.2... 26. Pagal Aprašo 12 ir 30.4 punktus bei Metodikos 46.2 ir 52 punktus Centras... 27. Teismas daro išvadą, kad Centras padarė pagrįstą išvadą, kad studijos... 28. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kompetentinga... 29. Nr. A261-306/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr.... 30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovai... 31. Centro 1999-03-18 išduotas dokumentas Nr. 3-087 „Dėl diplomo... 32. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. kovo 10 d.... 33. 1998 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1024... 34. Išnagrinėjęs 2014 m. pateiktą pareiškėjos paraišką dėl užsienio... 35. Atsakovas pagrįstai teigia, kad pagal Aprašo 4.2 punktą Centras neatlieka... 36. Aprašo 3 punkte apibrėžta esminio skirtumo sąvoka nurodo, kad esminis... 37. Pareiškėjos skunde minėtame Aprašo 6 punkte nustatyta, kad užsienio... 38. Centro sprendimas pareiškėjos kvalifikacijos nepripažinti lygiaverte... 39. Centras, atlikdamas pareiškėjos akademinį kvalifikacijos pripažinimą,... 40. Pareiškėjos baigtos Kelcų Jano Kochanovskio aukštosios pedagoginės... 41. Centras, kaip ir nurodyta Metodikos 7 punkte, atlikdamas vertinimą,... 42. Remiantis išdėstytomis aplinkybės darytina išvada, kad nėra pagrindo... 43. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 45. Atmesti pareiškėjos R. J. skundą kaip nepagrįstą.... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...