Byla 2A-2368-577/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. G. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams S. G. ir R. R. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas prašė solidariai priteisti iš atsakovų Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R. R. 500 Lt (144,81 EUR) nuostolių atlyginimą Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir 500 Lt (144,81 EUR) nuostolių atlyginimą Lietuvos valstybei bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų į policijos nuovadą, o vėliau į UAB „Gilučių verslas“ saugojimo aikštelę, buvo nugabenta V. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - keturratis motociklas HSUN, valst. Nr. ( - ). Keturračio motociklo savininkai dėl transporto priemonės transportavimo ir saugojimo patyrė 500 Lt (144,81 Eur) nuostolius. Vilniaus apskrities VPK pripažino atsakovų neteisėtus veiksmus ir 500 Lt (144,81 Eur) nuostolius 2012-11-29 atlygino keturračio savininkams. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apskrities VPK prašo šių nuostolių atlyginimą regreso tvarka priteisti iš atsakingų už žalos susidarymą asmenų. Taip pat iš ieškovo Lietuvos valstybės V. Š. 2014-02-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 buvo priteista 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimas, kuriuos V. Š. patyrė savo ir savo sutuoktinio V. Š. pažeistų teisių gynybai samdydama advokato padėjėją, atlyginimas. Lietuvos valstybė šią sumą taip pat prašo solidariai priteisti iš atsakovų.

5Atsakovai S. G. ir R. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.272 str. 4 d., valstybei atsiranda regreso teisę tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žala, tyčia, o jei pareigūnų kaltė yra neatsargumas, tuomet valstybė regreso teisės neįgyja. Taip pat pažymėjo, kad atsakovui S. G. paskirta tarnybinė nuobauda neduoda pagrindo teigti, kad pareigūno veiksmai, kuriais buvo padaryta žala, buvo padaryti tyčia.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti: 1) solidariai iš S. G. ir R. R. 144,81 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 144,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui; 2) solidariai iš S. G. ir R. R. 144,81 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 144,81 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-11-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos valstybei. Taip pat iš atsakovų buvo priteista po 10 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad CK 6.272 str. 4 d., yra specialioji norma, nustatanti valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityse. Nuo CK 6.271 str. ji skiriasi tuo, kad pagal CK 6.272 str. atlyginama žala, kuri padaroma specialių valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo) procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. Tuo tarpu už žalą, padarytą neteisėtais teisėsaugos institucijos veiksmais, kurie nesusiję su procesinių prievartos priemonių taikymu, valstybė atsako pagal CK 6.271 straipsnį, todėl sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės pirmos instancijos teismas netaikė CK 6.272str. 4 d., o rėmėsi CK 6.271 straipsniu, pagal kurį, sprendžiant klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo nėra atsižvelgiama į valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo tyčią. Taip pat pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnų veiksmai, sąlygoję žalos atsiradimą, vertintini kaip bendri, todėl šiais veiksmais padaryta žala iš atsakovų priteistina solidariai.

9III.

10Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Tvirtina, kad jo veiksmai nesukėlė jokios turtinės žalos, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad sprendimas priduoti keturratį į saugojimo aikštelę buvo priimtas dėl netinkamo teisės aktų interpretavimo, o tai neleidžia daryti išvados dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo. Taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti žalą transporto priemonės savininkams, priešingai, priduodant transporto priemonę į saugojimo aikštelę, buvo imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta didesnės žalos. Atkreipia dėmesį, kad dėl keturračio pridavimo į saugojimo aikštelę, dėl ko V. Š. patyrė žalą, tarnybinės nuobaudos jokiam pareigūnui nebuvo skirtos. Be to, apeliantas teigia, kad jis nebuvo įtrauktas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A492-511/2014 nagrinėjimą, todėl toje byloje priimtas sprendimas negali turėtų prejudicinės galios jam ir teismas priimdamas skundžiamą sprendimą juo remtis negalėjo. Taip pat pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas visiškai nevertino civilinės atsakomybės sąlygų.

12Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Nurodo, kad sutinka su atsakovo S. G. apeliaciniu skundu bei pažymi, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

13Ieškovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariatas su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka. Tvirtina, kad atsakovų veiksmai nuvežant transporto priemonę vertintini kaip neteisėti ir civilinės atsakomybės aspektu ir tarnybinės nuobaudos neskyrimas civilinės atsakomybės taikymui šiuo atveju jokios reikšmės neturi. Ieškovų nuomone, atsakovų argumentai, kad nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra nepagrįsti, kadangi visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos buvo nustatytos. Taip pat ieškovai teigia, kad tai, ar buvo paskirta tarnybinė nuobauda, šiuo atveju nėra reikšminga ir negali būti laikoma aplinkybe, šalinančia pareigą atlyginti žalą. Bei pažymi, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos medžiagą, tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2012-11-05 išvadoje Nr. 10-7-IS-181 konstatavo, kad atsakovai, Vilniaus AVPK statutiniai valstybės tarnautojai – Elektrėnų PK VPS patrulių būrio vadas S. G. ir vyresnysis patrulis R. R., 2012-08-08 priėmė neteisėtą sprendimą dėl keturračio motociklo HSUN, valst. Nr. ( - ), priverstinio nuvežimo ir taip padarė tarnybinius nusižengimus. Dėl šio įvykio 2012-11-07 S. G. skirta tarnybinė nuobauda, o dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, sąlygojusių keturračio motociklo transportavimą ir saugojimą, keturračio savininkai V. Š. ir V. Š. patyrė 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių. Šiuos nuostolius 2012-11-29 ieškovas Vilniaus AVPK minėtiems asmenims atlygino (mokėjimo nurodymas Nr. MP09-12-7535, (b.l. 23)). Taip pat V. Š. gindama dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pažeistas savo ir V. Š. teises patyrė išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Dalį šių išlaidų (iš viso 500 Lt (144,81 Eur)) 2014-02-13 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 jai priteisė iš ieškovo Lietuvos valstybės. 2014-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 10304 V. Š. buvo sumokėta priteista 500 Lt suma (b.l. 25). Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado S. G. ir vyresniojo patrulio R. R. 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimą Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir 500 Lt (144,81 Eur) nuostolių atlyginimą Lietuvos valstybei bei atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai nuo ieškinio iš esmės gynėsi argumentu, kad jų veiksmuose nebuvo tyčios. Trakų rajono apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 6.271 straipsnis, o pagal šį straipsnį valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo tyčia nėra svarbi. Atsakovai su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas.

17Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Šioje nuostatoje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, tačiau įstatymai gali nustatyti ir išimtis. Vidaus tarnybos statute atgręžtinio reikalavimo teisė nereglamentuota, tačiau kadangi Policijos pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, todėl jiems, be kitų jų veiklą reglamentuojančių įstatymų, yra taikomas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, kurio 33 str. 2 d. aiškiai yra įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas išieškomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareigūno tyčia padarant neteisėtus veiksmus turi įtakos sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio, o ne dėl teisės į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti solidariai iš atsakovų iš viso 289,62 EUR, o ši suma akivaizdžiai neviršija 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių, todėl atsakovų tyčia šiuo konkrečiu atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

18Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visos civilinės atsakomybės sąlygos buvo įrodytos. Akivaizdu, jog 2012-11-05 išvadoje Nr. 10-7-IS-181 konstatuota, jog V. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė - keturratis motociklas HSUN, valst. ( - ), buvo nuvežtas dalyvaujant atsakovams ir jų sprendimu, nesant tam teisėto pagrindo ir dėl tokio sprendimo transporto priemonės savininkui buvo padaryta 500 Lt žala, kurią atlygino Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (b.l. 23). Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-11-07 įsakymu, vadovaujantis minėta 2012-11-05 išvada, komisarui inspektoriui S. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda (b.l. 16). Ginčas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo buvo nagrinėjamas teismine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A756-1663/2013, konstatavo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Taigi neteisėti veiksmai, kurie sąlygojo 500 Lt žalos atsiradimą, yra nustatyti ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-511/2014 buvo priteista 500 Lt iš Valstybės V. Š., kuri buvo minėtos transporto priemonės bendrasavininkė, turtinei žalai atlyginti. Šios žalos atsiradimą taip pat sąlygojo atsakovų neteisėti veiksmai – ši aplinkybė irgi jau yra konstatuota minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje. Taigi iš viso ieškovai sumokėjo 1 000 Lt (ginčo dėl žalos dydžio nėra) atlygindami atsakovų padarytą turtinę žalą, kurią pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai solidariai priteisė iš atsakovų ieškovų naudai.

19Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad deliktinė civilinė atsakomybė atlieka ne tik kompensacinę, bet ir auklėjamąją bei prevencinę funkcijas. Jeigu valstybės institucija ar įstaiga (ar kitas asmuo, išmokėjęs nukentėjusiajam kompensaciją už patirtą žalą) neįgytų regreso teisės į žalą padariusį asmenį, tai toks teisės normų aiškinimas ne tik neturėtų prevencinio efekto, bet ir galėtų skatinti asmenis atlikti neteisėtus veiksmus, nes jie nepatirtų jokių neigiamų padarinių dėl savo neteisėtų veiksmų. Antra vertus, regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą perkeliama mokesčių mokėtojams.

20Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinių skundų argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamo bylos kontekste. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21Taigi, esant aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

23Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo... 5. Atsakovai S. G. ir R. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 9. III.... 10. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas S. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės... 12. Atsakovas R. R. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Trakų rajono... 13. Ieškovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities Vyriausiojo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius,... 17. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, civilinę atsakomybę už žalą,... 18. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina... 19. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad deliktinė civilinė... 20. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, spręstina, kad apeliacinių skundų... 21. Taigi, esant aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 22. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 23. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą palikti...