Byla 2A-839-340/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, O. G., Onai D. P., M. P., J. L., J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise su bendraturčiais valdomame 7,45 ha žemės sklype, esančiame ( - ), 2005-07-15, sudarant 20 arų žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutartį, stovėjo pastatas – klėtelė. Nurodė, kad 2005-07-15 žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo 20 arų miško sklypą, esantį ( - ). Visas sklypas nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, kurių kiekvienas nuosavybės teise valdo atitinkamo dydžio žemės sklypą, tačiau nei vienas iš jų nėra atsidalinęs kiekvienam tenkančios tam tikro dydžio žemės sklypo dalies iš bendro esamo sklypo. Sandorio sudarymo metu, padovanoto 20 arų žemės sklypo dalyje, stovėjo nedidelis pastatas – klėtelė. Kadangi šis pastatas nebuvo registruotas viešame registre, todėl jo nuosavybės klausimas sandorio sudarymo metu liko neišspręstas, nes nebuvo jokių šio statinio dokumentų, kurių pagrindu būtų galima minėtą klėtelę įteisinti. Klėtelė buvo pastatyta žymiai anksčiau, nei šioje vietoje buvo atkurta nuosavybė dabartiniams žemės sklypo bendraturčiams. Ankstesni statinio (klėtelės) savininkai jo įteisinimu nesirūpino, o toks poreikis iškilo po to, kai 2008-05-12 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros nutarimu R. B. pagal ATPK 512 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda. Kadangi iškilo būtinybė esamą klėtelę įteisinti ir ją įregistruoti viešame registre, todėl nustatytinas prašomas nustatyti juridinis faktas. Nurodė, kad pateikti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad bendraturčių valdomame sklype, esančiame ( - ), šalia dabartinio ežero Klykuolis, ilgą laiką buvo sodyba su pastatais. Dėl to, kad ankstesni sodybos savininkai tinkamai nesirūpino žemės sklypu ir sodybos pastatais, jų neprižiūrėjo, todėl žemės sklypas apaugo mišku, o dalis pastatų visai sunyko, liko tik klėtelė. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad galėtų tinkamai susitvarkyti šio pastato – klėtelės – įregistravimą viešame registre ir tinkami valdyti nekilnojamąjį turtą.

5Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti, civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjo R. B. vadinama klėtelė stovi bendrosios nuosavybės teise valdomame miškų ūkio paskirties žemės sklype. Pareiškėjas R. B. siekia įteisinti neva jau seniai stovintį pastatą – „klėtelę įteisinti ir ieškoti galimybės ją įregistruoti viešame registre“. Tačiau prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjo vadinamos klėtelės statyba negalima – ji stovi miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame ( - ) – todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Be kita ko, R. B. šioje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturi reikalavimo teisės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. B. miško sklypą įgijo pagal dovanojimo sandorį, o statinio – klėtelės, nuosavybės teise nevaldė ir nevaldo. Kai asmuo, kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė bylą turi būti nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu kaip byla nenagrinėtina teisme. R. B. pareiškimas negali būti tenkinamas, o civilinė byla turi būti nutraukta.

6Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Miškų ūkio paskirties žemėje bet kokių statinių, nesusijusių su miškų ūkio veikla, statyba yra draudžiama. Be to, pareiškėjo klėtis yra suformuotame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuriame nustatyti žemės naudojimo apribojimai: pakrantės apsaugos juostoje, vandens telkinių apsaugos zonoje ir miško naudojimo. Kadangi šie ribojimai užkerta kelią statyboms pareiškėjui priklausančioje miško žemėje, akivaizdu, kad prašomo nustatyti fakto nustatymas ateityje nesuteiks pareiškėjui siekiamos įgyti teisės statyti pastatus miške.

7Suinteresuoti asmenys O. G., O. D. P., M. P., J. B. ir J. L. pateiktais atsiliepimais su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad klėtelė tikrai buvo pastatyta A. L., kai dar nebuvo Klykuolio ežero. Anksčiau aplink sodybą ir klėtelę nebuvo jokio miško, visur buvo dirbama žemė, miškas užsisėjo vėliau. Klykuolio ežero anksčiau irgi nebuvo, toje vietoje buvo daržai, o pastačius hidroelektrinę 1955 metais ir 1958 metais atsitikus avarijai, susiformavo ežeras žmonių pavadintas Klykuolio. Klėtelė atsidūrė ant Klykuolio ežero kranto, apie 42 metrus nuo jo. Patvirtino, kad pareiškėjas R. B., jam nuosavybės teise priklausančiame 20 arų miško esančią klėtelę tik šiek tiek aptvarkė: pataisė stogą, pakėlė fundamentą, jokių naujų statybų nebuvo vykdoma.

8Druskininkų m. apylinkės teismas 2010-07-14 sprendimu pareiškimą patenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B. nuosavybės teise su bendraturčiais valdomame 7,45 ha žemės sklype, esančiame ( - ), 2005-07-15, sudarant 20 arų žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutartį, stovėjo pastatas – klėtelė; priteisė iš R. B. 106,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų O. G., O. D. P., M. P., J. B. paaiškinimų teismas nustatė, kad 2005-07-15 dovanojimo sutarties pagrindu pareiškėjas R. B. įsigijo 20 arų žemės (miško) sklypą, esantį ( - ), sandorio sudarymo metu šiame sklype stovėjo klėtelė, kuri buvo pastatyta suinteresuotų asmenų O. G., M. P. senelio A. L.. Šio pastato registracija niekas nesirūpino. Tik 2008-05-12 Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros nutarimu pagal ATPK 512 str. 1 d. paskyrus R. B. baudą, jis pradėjo domėtis klėtelės įteisinimu, nes ji buvo pastatyta daug anksčiau. Minėtas nutarimas Vilniaus apygardos teismo buvo panaikintas. VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymėjimas ir 2005-07-15 žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutartis patvirtina, kad R. B. iš O. G. įsigijo žemės sklypo 20/745 dalį. Iš 2008-07-11 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimo matyti, kad buvo panaikintas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros 2008-05-12 nutarimas, kuriuo R. B. pagal ATPK 512 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt, ir byla nutraukta. Šiame nutarime konstatuota, kad R. B. tik iš dalies suremontavo pastatą ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip naujo nekilnojamojo turto objekto statyba Sąlygų 127.3 p. prasme. Nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje, įskaitant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą, nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo atlikti veiksmai, dėl kurių padarymo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B.. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad R. B. būtų atlikęs tokius veiksmus. Liudytojų O. G., J. B., O. D. P. ir M. P. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, patvirtinantys R. B. pareiškime nurodytas aplinkybes, jog klėtelė buvo pastatyta iki pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą. Teismas kritiškai vertino suinteresuotų asmenų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento atstovų paaiškinimus, kad miško paskirties žemėje negali būti jokios paskirties pastatų, išskyrus skirtų miško tvarkymui, taip pat negalimos jokios statybos, nes iš pareiškėjo R. B. ir suinteresuotų asmenų G., O. D. P., M. P., J. B. paaiškinimų matyti, kad klėtelė buvo pastatyta dar prieš karą, R. B. ją tik sutvarkė. Be to, šio juridinio fakto nustatymas nesuteikia pareiškėjui R. B. statyti šioje vietoje naujo pastato. Taip pat, kritiškai vertintas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės paaiškinimas, kad neva R. B. neturi reikalavimo teisės, nes turi įrodyti, kad buvęs statinys jam priklausė. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos, pareiškėjas R. B. įsigijo miško sklypą iš O. G. dovanojimo sutarties pagrindu 2005-07-15, klėtelė jau stovėjo, jos dokumentai nebuvo sutvarkyti, nes anksčiau jokie dokumentai reikalingi nebuvo. CPK 444 str. 1 d. numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas turintis juridinę reikšmę faktas.

10Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. B. pareiškimo netenkinti – civilinę bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti. Apelianto vertinimu, teismas nepilnai ir neobjektyviai ištyrė visas bylai esmines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apelianto teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, jog nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Todėl būtina įvertini, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Suinteresuotų aiškinimų vertinimo teismas nepagrindė jokiais teisiniais argumentais. Nurodo, jog pareiškėjo vadinama klėtelė stovi miškų ūkio paskirties žemės sklype. Pažymi, jog yra surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuota, kad R. B., ( - ), nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype savavališkai stato medinį namelį; civilinė byla dėl šio savavališkai pastatyto statinio nugriovimo sustabdyta iki bus išnagrinėta byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą siekė įteisinti neva seniai stovintį pastatą, tačiau remiantis Lietuvos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuostatomis, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes pareiškėjo vadinamos klėtelės statyba negalima – ji stovi miškų ūkio paskirties žemės sklype, todėl prašymas negalėjo būti tenkinamas. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuomet matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėjo atsisakyti priimti vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, byla turėjo būti nutraukta CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad R. B. dovanojant 20 arų miško sklypo dalį bendrame 7,45 ha miško sklype, bendraturčiai nebuvo nusistatę sklypo naudojimosi tvarkos bei įregistravę nekilnojamojo turto registre, todėl neįrodyta, jog pareiškėjas pradėdamas valdyti jam padovanotą miško sklypo dalį, ją valdo būtent toje vietoje, kur stovi pastatas – klėtelė. Teigi pareiškėjas tikslo – įregistruoti viešame registre, tinkamai valdyti nekilnojamąjį turtą, kuriam prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, negali ir negalės pasiekti. Pabrėžia, jog byloje nėra jokio įrodymo, dokumento, patvirtinančio pastato buvimą, jo vietą; teismui pateiktas neva preliminarus 2008 m. rengtas sklypo planas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Teismas nemotyvavo, kodėl kritiškai vertino argumentą, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės; šį argumentą apeliantas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004, kurioje teismas konstatavo, jog pareiškėjas turi įrodyti, kad statinys jam priklausė. Kaip matyti pareiškėjas miško sklypą įgijo pagal dovanojimo sandorį, o statinio nevaldė ir nevaldo. Taip pat nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kuriam tikslui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas (CPK 448 str.).

11Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškimu prisideda prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinio skundo dėl Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimo.

12Suinteresuoti asmenys J. L., M. P., O. G., J. B., O. D. P. atsiliepimais su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog sprendimas pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo, kadangi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ateityje gali suketi teisines pasekmes pareiškėjui. Patvirtina faktines aplinkybes dėl klėtelės buvimo.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Druskininkų m. apylinkės teismo 2010-07-14 sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis pamatiniais CK principais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą; tinkamai ištyręs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs suinteresuotų asmenų bei liudytojų parodymus. Pažymi, jog sustabdytoje byloje dėl pastato nugriovimo, teismo iniciatyva buvo pasiūlyta kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl tokio pasiūlymo apeliantas neprieštaravo. Nurodo, jog apelianto paminėtos LAT nutartys negali būti taikytinos šios civilinės bylos situacijai; Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimas akcentuoja draudimus veiklai, kurios pareiškėjas nevykdė, be to šis nutarimas priimtas vėliau nei pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į sklypą su jame esančia klėtele. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas suteiks galimybę įgyvendinti savo teises, teismas išsprendė fakto klausimą, o kokias teisines pasekmes tai sukels, pagrįstai nepažymėjo, nes pastato įteisinimas yra kitų institucijų kompetencija, todėl teismas teisingai nesprendė klausimo, kokiomis konkrečiai sąlygomis ir kokią teisę įgis pareiškėjas. Nesutinka su apelianto argumentais dėl CPK 293 str. 1 d. taikymo, pareiškėjui nelogiška apelianto pozicija, kadangi vienoje byloje apeliantas įpareigojamas nugriauti pastatą, o kitoje (nagrinėjamoje) įrodinėjama, kad jis nėra šio pastato savininkas ir pradėta byla turi būti nutraukta.

14Apeliacinis skundas tenkinamas.

15Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują procesinį sprendimą – civilinę bylą nutraukti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi apeliacinio skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01, bei atitinkami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl CPK 444, 445 str. normų taikymo.

17Apeliantas pagrįstai pažymėjo, kad jo šioje byloje keliamu, (t. y. juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimu) suformuota formuojama nuosekli praktika. Apeliantas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų išaiškinimais 2004 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004, 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3259/2008 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs teismų praktiką byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ne kartą pažymėjo, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.) Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme.

18Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nuosavybes teise su bendraturčiais valdomame 7,45 ha žemės sklype, esančiame ( - ), 2005-07-15 sudarant 20 arų žemės (miško) sklypų dovanojimo sutartį, stovėjo pastatas – klėtelė; pareiškimas paduotas, esant būtinybei esamą klėtelę įteisinti ir ieškoti galimybės ją teisiškai įregistruoti. Pareiškėjas nurodė, kad klėtelė ant Klykuolio ežero kranto buvo pastatyta dar iki antrojo pasaulinio karo, tačiau ji ir kiti pastatai nebuvo teisiškai įregistruoti, taip pat pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 12 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros paskirta nuobauda už savavališkas statybas buvo panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos mėn. 11 d. nutarimu, nustačius, kad pastatas (klėtelė) galimai buvo pastatytas iki pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą. Teismo nutarimo duomenimis, žemės sklype, esančiame ( - ), 42 m. atstumu nuo Kykuolio ežero, be projektinės dokumentacijos ir leidimo statyti pastatytas ant betoninių polių gyvenamasis namas 7,0 x 6,2 m.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimo reikalavimas yra netinkamai suformuluotas – teismo nustatytas faktas, kad 2005-07-15 sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, stovėjo pastatas (klėtelė) savaime neturi teisinės reikšmės ir negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas, tenkindamas pareiškimą, taip pat nenurodė sprendime, kuriam tikslui juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas, tuo pažeidė CPK 448 str. 1 d. nuostatas. Pareiškime nurodyta, kad faktas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai susitvarkyti šio pastato – klėtelės, įregistravimą viešame registre ir tinkami valdyti nekilnojamąjį turtą; iš pareiškėjo išdėstytų faktinių bylos aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas turėjo tikslą nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą, nes jis nurodė, kad nekilnojamojo turto objektas (klėtelė) jau stovėjo sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, t. y. ketino įrodyti, kad nuosavybės teisę į pastatą buvo įgijęs vienu iš nuosavybės teisės įgijimo būdų – dovanojant statinį kartu su žemės sklypu ir tuo pagrindu įteisinti statinį. Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo, kad nors statinys buvo pastatytas iki antrojo pasaulinio karo, dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į šį statinį žemės sklypo savininkai niekada neturėjo, sandorio sudarymo metu nuosavybės klausimas liko neišspręstas, nes nebuvo jokių šio statinio dokumentų, kurių pagrindu būtų galima klėtelę įteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastato įteisinimas galimas inicijuojant viešojo administravimo procedūras pagal Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro ir Statybos įstatymus, o pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka turėjo įgijęs nuosavybės teisę į pastatą, tačiau pareiškėjas negali gauti ir teismui pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pripažįsta, kad nei jis, nei buvę žemės sklypo savininkai neturėjo nuosavybės teisę į pastatą patvirtinančių dokumentų, t. y. pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad statinys (klėtelė) stovėjo, sudarant žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, pareikškime deklaruotų tikslų – įregistruoti statinį viešajame registre ir tinkamai valdyti nekilnojamąjį turtą negalės pasiekti.

20Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl statinio pastatymo pažeidžiant miško ūkio paskirties žemės sklypo teisinį režimą) yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21Pareiškėjo R. B. bei suinteresuotų asmenų J. L., M. P., O. G., J. B. atsiliepimų apeliaciniam skundui argumentai, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais buvo įrodyta, kad vis dėlto klėtelė šiame bendraturčių valdomame sklype stovėjo, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas atmetami. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad dėl jau išdėstytų argumentų, statinio buvimo faktas sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, t. y. neturi juridinės reikšmės.

22Kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau iš pareiškimo matosi, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme; kai tokios aplinkybes paaiškėja priėmus pareiškimą, byla nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu.

23Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nustatydamas pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kai jam nustatyti nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 444, 445 str.). Dėl to teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

24Apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą nagrinėjamoje byloje (CPK 83 str. 5 p.); patenkinus apeliacinį skundą, žyminis mokestis už jo padavimą priteisiamas iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 str. 1 d., 302 str.). Duomenų apie procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje nėra, apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų nebuvo.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

26Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir nutraukti civilinę bylą pagal R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

27Priteisti iš pareiškėjo R. B. valstybei 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 6. Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos... 7. Suinteresuoti asmenys O. G., O. D. P., M. P., J. B. ir J. L. pateiktais... 8. Druskininkų m. apylinkės teismas 2010-07-14 sprendimu pareiškimą patenkino;... 9. Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų O. G., O. D. P., M. P., J. B.... 10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir... 11. Suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 12. Suinteresuoti asmenys J. L., M. P., O. G., J. B., O. D. P. atsiliepimais su... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą... 14. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 16. Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių... 17. Apeliantas pagrįstai pažymėjo, kad jo šioje byloje keliamu, (t. y.... 18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimo reikalavimas yra netinkamai... 20. Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl statinio pastatymo pažeidžiant... 21. Pareiškėjo R. B. bei suinteresuotų asmenų J. L., M. P., O. G., J. B.... 22. Kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto... 23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 26. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimą... 27. Priteisti iš pareiškėjo R. B. valstybei 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt...