Byla e2A-709-178/2016
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Arvydo Miliausko transportas“, S. P., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BVBA „XDL Group“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Arvydo Miliausko transportas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BVBA „XDL Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auteks“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Arvydo Miliausko transportas“, S. P., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje kilo ginčas dėl vežėjo atsakomybės už prarastą krovinį tarptautiniame vežime.
  2. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Auteks“ 621 003,34 Lt (179 855 Eur) žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su UAB „Inchcape motors“ 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Inchcape motors“ įsipareigojo perduoti transporto priemonę Range Rover Sport (identifikavimo (VIN) Nr. ( - )) ieškovei nuosavybės teise. 2014 m. kovo 19 d. šalims pasirašius priėmimo-perdavimo aktą, nuosavybės teisė perėjo ieškovei (Sutarties 5.1 p.). Ieškovė su UAB „Sostena“ 2014 m. vasario 5 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Sostena“ įsipareigojo ieškovei nuosavybės teise perduoti transporto priemonę Range Rover (identifikavimo (VIN) Nr. ( - )). Ieškovei 2014 m. kovo 19 d. sumokėjus visą transporto priemonės kainą, jos nuosavybės teisė perėjo ieškovei (Sutarties 5 p.). Ieškovė transporto priemonę Range Rover Sport 2014 m. kovo 3 d. perpardavė DC Brokerage Ltd, kuri ją 2014 m. kovo 17 d. perpardavė už 65 985 Eur, o transporto priemonę Range Rover 2014 m. kovo 18 d. ieškovė perpardavė Gold Finance & lease B.V., kuri ją perpardavė už 113 870 Eur. Abi transporto priemonės (toliau – krovinys) galutiniams pirkėjams parduotos už 179 855 Eur.
  3. Ieškovė 2014 m. kovo 19 d. elektroniniais laiškais nurodė atsakovei nugabenti Range Rover Sport iš UAB „Inchcape motors“ į ieškovės atstovybę Ostendėje (Belgija), o iš ten pervežti į Roterdamą (Olandija), o transporto priemonę Range Rover iš UAB „Sostena“ nugabenti į ieškovės atstovybę Ostendėje (Belgija), o iš ten – į Gold Finance & lease B.V, filialą Elsle (Olandija). Atsakovė krovinį nuvežė iki Kauno ir perdavė atsakovės pasamdytam trečiajam asmeniui UAB „Arvydo Miliausko transportas“. Pastarosios vairuotojas S. P. Kaune perėmė krovinį ir nugabeno į Klaipėdą, kur be ieškovės informavimo ir sutikimo 2014 m. kovo 19 d. apie 22 val. krovinį perdavė nežinomam asmeniui ir krovinys dingo.
  4. Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 658 338,12 Lt (190 668 Eur) nuostolių. Nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. UAB „Inchcape motor“ kreipėsi į ieškovę reikalaudama sumokėti 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). UAB „Inchcape motors“ pagal 2014 m. kovo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą pardavė ieškovei transporto priemonę Range Rover Sport su 0 procentų PVM tarifu, nes transporto priemonės turėjo būti išgabentos iš Lietuvos į Belgiją, o vėliau į Olandiją. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės dingo Lietuvoje, pagal Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą paskutinė žinoma transporto priemonių buvimo vieta yra Panevėžys. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) išaiškino, kad vadovaujantis PVM įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi transporto priemonė turi būti apmokestinama taikant 21 proc. PVM tarifą. Todėl UAB „Inchcape motors“ ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir pareikalavo sumokėti PVM. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Inchcape motors“ sumokėjo reikalaujamą 37 334,78 Lt (10 812,90 Eur) PVM sumą, todėl ieškovė padidino nuostolių reikalavimą, nes šią sumą turi atlyginti atsakingas asmuo – vežėjas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovės priteisė ieškovei 143 489 Eur nuostoliams atlyginti, 34 535,90 Eur negautų pajamų; 6 proc. procesinių palūkanų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau - CMR konvencija) ieškovė buvo krovinio siuntėju. Byloje yra pateiktos 2014 m. vasario 5 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartys, taip pat mokėjimo dokumentai, kurių pagrindu buvo apmokėta ieškovės pardavėjams už perkamas transporto priemones. Byloje yra dokumentai, kad DC Brokerage Ltd ir Gold finance&leasing perleido visas teises ir teismo gynimo priemones į atsakovę dėl automobilių dingimo, tokie dokumentai nenuginčyti, todėl ieškovė yra tinkamu ieškovu byloje (CPK 41 str.).
  3. Atsakovė sutinka atlyginti 45 195,17 Eur nuostolius ieškovei. Atsakovei ginčijant civilinės atsakomybės ribas, spręstinas klausimas dėl vežėjo atsakomybę ribojančių Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatų taikymo dėl žalos, galimai padarytos sąmoningai, arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR konvencijos 29 str. 1 d.).
  4. Atsakovė, organizuodama pervežimą, pasitelkė UAB „Arvydo Miliausko transportas“ ir šios bendrovės vairuotoją S. P., tačiau rašytinė pervežimo sutartis nesudaryta. Atsakovės darbuotojas M. M., priimdamas užsakymą internetu iš prisistačiusio nežinomo asmens vardu „Mantas“ bei toliau ieškodamas krovinio pervežimui asmenis ir pasirinkęs niekada pervežimo paslaugų atsakovei neteikusį asmenį, savo pareigas atliko neatsakingai ir neatidžiai. Atsakovė nebuvo maksimaliai rūpestinga, atidi ir nesiėmė visų galimų kito samdomo vežėjo patikrinimui ir patikimumui priemonių. Atsakovė yra profesionalė savo verslo srityje, kurios veiklai turėtų būti taikomi aukštesni jos vykdomos pervežimų srityje veiklos standartai. Organizuojant ir parenkant kitą asmenį krovinio pervežimui, kuris vėliau buvo prarastas, atsakovės elgesys buvo netinkamas ir vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Atsakovės argumentai dėl ribotos civilinės atsakomybės taikymo yra nepagrįsti ir paremti prielaidomis.
  5. Nustačius, kad atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės arba yra pagrindas ją riboti pagal CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas, ieškovei priteistina 143 489 Eur nuostoliams atlyginti už prarastą krovinį, kurio dydį patvirtina transporto priemonių įsigijimo kaina, sudaranti 143 489 Eur.
  6. Ieškovė 23 723 Eur negautas pajamas įrodinėja rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas pripažino leistinais ir patvirtinančiais realiai turėtas negautas pajamas. Todėl iš atsakovės teismas ieškovei priteisė 23 723 Eur negautų pajamų.
  7. Ieškovė 10 812,90 Eur PVM yra sumokėjusi UAB „Inchape motors“, nes automobiliai dingo Lietuvoje ir nebuvo išgabenti. VMI 2014 m. gegužės 28 d. išaiškinime nurodė, kad paaiškėjus, jog automobilis nebus išgabentas iš Lietuvos, PVM tarifas turi būti patikslintas išrašant kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą ir patikslinti PVM tarifą (pritaikant standartinį PVM tarifą). Teismas aptartą išaiškinimą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Minėto išaiškinimo nepaneigus kitais įrodymais, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 10 812,90 Eur sumokėto PVM.
  8. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 12 643 Eur negautų pajamų priteisimo, nes ieškovės įrodinėjimo priemonėmis realių pajamų gavimas nėra tikslus ir neatspindi realių pajamų gavimo.
  9. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 24 895,51 Eur bylinėjimosi išlaidos ir UAB „Arvydo Miliausko transportas“ prašomos iš šalies, kurios nenaudai teismas priims sprendimą, priteisti 3 718,06 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius. Atsakovės prašomų priteisti 4 276,77 Eur išlaidos Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija. Taikant CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 4 500 Eur, o atsakovei iš ieškovės 500 Eur išlaidos už teisines paslaugas. UAB „Arvydo Miliausko transportas“ įtrauktas į bylos nagrinėjimą atsakovės pusėje, atsakovės reikalavimai didesnėje dalyje yra atmesti, todėl iš ieškovės trečiajam asmeniui priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

  1. Trečiasis asmuo UAB „Arvydo Miliausko transportas“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir likusią trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 418,06 Eur) priteisti iš atsakovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Trečiasis asmuo į teisminį procesą įtrauktas ieškovės iniciatyva, jis patyrė 3 718,06 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Trečiasis asmuo byloje siekė užkirsti kelią savo subjektinių teisių pažeidimui ir/ar padėties pabloginimui, iš esmes neturėjo suinteresuotumo dėl tarp šalių kilusio teisminio ginčo baigties, ginče nepalaikė nė vienos iš šalių procesinės pozicijos, ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo prašyme dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, jog jo patirtos išlaidos turėtų būti priteistos iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas arba iš abiejų šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, nes atsakovės atsikirtimų jis nepalaikė. Net jei ir būtų galima laikyti, jog trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje, tada atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, dėl trečiojo asmens susidariusių bylinėjimosi išlaidų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai turėtų atsakyti abi teisminio ginčo šalys.
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei nepriteisti 12 643 Eur nuostoliai, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – papildomai iš atsakovės ieškovei priteisti 12 643 Eur nuostolius; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ieškovei iš atsakovės priteisti likusią prašytų bylinėjimosi išlaidų dalį; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nepriteisė 12 643 Eur negautų pajamų. Ieškovė visas 36 366 Eur negautas pajamas įrodinėjo nenuginčytomis sąskaitomis, kurias teismas dalyje dėl 23 723 Eur negautų pajamų laikė tinkamais ir leistinais įrodymais, o dalyje dėl 12 643 Eur negautų pajamų – netinkamais. Ieškovė dėl dingusio automobilio Range Rover negavo 5 870 Eur pajamų, tai patvirtina: 2014 m. kovo 18 d. sąskaitą Nr. 2014/24, išrašyta būsimam pirkėjui Gold Finance & Lease B. V. (97 870 Eur), bankinis mokėjimas Nr. 31126 (5 000 Eur), 2014 m. vasario 6 d. bankinis mokėjimas Nr. 44 (5 000 Eur) bei 2014 m. kovo 19 d. bankinis mokėjimas Nr. 110 (87 870 Eur). Dėl dingusio automobilio Range Rover Sport ieškovė negavo 6 773 Eur pajamų, tai patvirtina: ieškovės 2014 m. kovo 3 d. sąskaitą Nr. 2014/23, išrašyta būsimam pirkėjui DC Brokerage Ltd (58 235 Eur), 2013 m. rugsėjo 19 d. bankinis mokėjimas Nr. 77 (5 785 Eur) bei 2014 m. kovo 14 d. bankinis mokėjimas Nr.102 (52 477 Eur). Teismas negalėjo pateiktų įrodymų vertinti skirtingai ir priteisti tik dalį negautų pajamų. Teismui pagrįstai vertinus, kad ieškovei priteistinos 23 723 Eur trečiųjų asmenų negautos pajamos, teismas turėjo priteisti ir ieškovės 12 643 Eur negautas pajamas, kurių realumą neginčijamai pagrindžia dar iki automobilių vagystės atlikti trečiųjų asmenų bankiniai pavedimai – avansiniai mokėjimai už automobilius.
    2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškovei priteisė tik 4 500 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, nors tenkino net 93,37% ieškinio reikalavimų. Šios sprendimo dalies teismas nemotyvavo, tiesiog nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus priteisti maksimalius dydžius. Teismas neanalizavo bylos sudėtingumo, užsienio elemento byloje, dėl atsakovės veiksmų beveik dvejus metus trukusio civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovės nurodytų išlaidų dydžių bei jų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų.
    3. Atsakovė pripažino, kad yra atsakinga už krovinio dingimą, tačiau iki šiol faktiškai neatlygino žalos ir nesumokėjo neginčijamos sumos. Viso proceso metu atsakovė elgėsi nesąžiningai, vilkino procesą, dalis posėdžių buvo atidėta būtent dėl to, kad teismo šaukimai nebuvo įteikti S. P., o prašymą dėl jo dalyvavimo pripažinti būtinu pateikė atsakovė.
    4. Teismas nevertino ieškovės prašomų priteisti 15 853,66 Eur išlaidų advokatui Doeke den Teuling už teisines paslaugas Nyderlanduose pagal nurodytus kriterijus, nors į bylą buvo pateikti realų šių išlaidų patyrimą patvirtinantys įrodymai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra Belgijos bendrovė, kuri nuolat konsultavosi su advokatu Doeke den Teuling dėl civilinėje byloje vykusių procesų.
    5. Teismas nepagrįstai nepriteisė kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovė prašė priteisti 232,58 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: 128,14 Eur už vertėjų ir 104,44 Eur už antstolio paslaugas. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (už vertimo paslaugas ir išlaidos sumokėtas antstoliui), tačiau priteista tik 160 Eur, nenurodant jokių motyvų, kodėl nepriteista dalis kitų išlaidų.
  3. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteista 143 489 Eur nuostoliams atlyginti, 34 535,90 Eur negautų pajamų ir 6 proc. ir priimti naują sprendimą: priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 45 195,17 Eur žalos ir 5 proc. procesinių palūkanų, likusioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas išvadą dėl ieškovės tinkamumo padarė netinkamai ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, nepašalinęs tarp įrodymų kilusių prieštaravimų, dėl ko neteisingai nustatė, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl nuostolių, patirtų dingus kroviniui, atlyginimo. Nei 2014 m. kovo 3 d. sąskaitoje – faktūroje, nei 2014 m. kovo 18 d. sąskaitoje – faktūroje nenurodyta, kad tai yra sąskaitos išankstiniam apmokėjimui, taip pat nenurodyta jokia prekių perdavimo (pateikimo) pirkėjams data. Šiomis sąskaitomis – faktūromis ieškovė įformino ne būsimus, o sąskaitų išrašymo metu įvykusius prekių pardavimo pirkėjams sandorius, o kartu ir prekių (ginčo automobilių) pateikimą pirkėjams. Todėl prekių (automobilių) atsitiktinio žuvimo rizika jų 2014 m. kovo 19 d. įvykusio perdavimo vežėjui (atsakovei) momentu iš faktinių siuntėjų UAB „Inchcape Motors“ ir UAB „Sostena“ perėjo ne ieškovei, o DC Brokerage Ltd ir Gold finance&leasing. Šios įmonės ir laikytinos šalimis, patyrusiomis žalą dėl krovinio vagystės bei turinčiomis reikalavimo teisę.
    2. 2014 m. gegužės 15 d. perleidimo ir įpareigojimo raštu ieškovei buvo perleisti DC Brokerage Ltd ir Gold finance&leasing reikalavimai tik dėl negautų pajamų. Sudarydama minėtą reikalavimo teisių perleidimo sandorį, ieškovė išreiškė valią perimti iš DC Brokerage Ltd bei Gold finance&leasing reikalavimo teisę tik į nuostolius, patirtus dėl negautų pajamų, o ne į visas bendrovių turėtas reikalavimo teises į atsakovę. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl vagyste sąlygotų tiesioginių nuostolių, t. y. už automobilius sumokėtos 143 489 Eur kainos pareiškė tam neturėdama nei teisės, nei įgaliojimo, nes nurodytoje apimtyje reikalavimo teisės iš DC Brokerage Ltd bei Gold finance&leasing nebuvo įgijusi.
    3. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė netiesioginius nuostolius – 23 723 Eur negautų pajamų, nes vežėjo atsakomybė CMR konvencijos prasme yra imperatyviai ribojama tik tiesioginiais nuostoliais. Sprendimą priteisti negautas pajamas teismas priėmė neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs vežėjo atsakomybės mastą reglamentuojančias materialinės teisės (CMR konvencijos 23 str. 1, 2, 4 dalies) normas.
    4. Nesutiktina su teismo pozicija, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad DC Brokerage Ltd bei Gold finance&leasing patyrė 23 723 Eur negautų pajamų. Ieškovė 23 723 Eur negautas pajamas apskaičiavo kaip skirtumą tarp ginčo automobilių pirkimo iš ieškovės ir pardavimo vėlesniems pirkėjams kainos. Skaičiuodama negautas pajamas ieškovė neišskaitė su perpardavimu susijusių DC Brokerage Ltd bei Gold finance&leasing sąnaudų, neišminusavo nuo gautinų pajamų mokėtino pelno mokesčio, taip pat neteikė į bylą grynojo pelno dydį patvirtinančių įrodymų. Todėl teismo priteista 23 723 Eur suma atspindi ne grynąjį pelną, o visą iš komercinių sandorių tikėtiną gauti pajamų sumą. Nepateikusi duomenų apie iš automobilių perpardavimo DC Brokerage Ltd bei Gold finance&leasing gautiną grynąjį pelną, ieškovė neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių (negautų pajamų) dydžio.
    5. Teismas, priteisdamas ieškovei 23 723 Eur negautų pajamų, buvo nenuoseklus, nes tuo pačiu sprendimu atmetė analogišką reikalavimą dėl ieškovės 12 643 Eur negautų pajamų priteisimo. Sprendimą atmesti reikalavimą dėl 12 643 Eur negautų pajamų teismas motyvavo tuo, jog ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų dydis yra abejotinas, nes pagal ieškovo įrodinėjimo priemones realių pajamų gavimas nėra tikslus ir neatspindi jų gavimo. Abu reikalavimus - tiek reikalavimą priteisti 12 643 Eur negautas pajamas, tiek reikalavimą dėl 23 723 Eur negautų pajamų priteisimo - ieškovė grindė tapačiais įrodymais bei abiem atvejais negautas pajamas įvardijo ne kaip grynąjį pelną, o kaip lėšų skirtumą tarp automobilių pirkimo ir pardavimo kainos, o negautų pajamų kaip grynojo pelno neįrodinėjo.
    6. Nepagrįsta sprendimo dalis dėl 10 812,90 Eur PVM priteisimo. Teismas be pagrindo 2014 m. gegužės 28 d. VMI išaiškinimą vertino kaip oficialųjį įrodymą ir jame išdėstytas aplinkybes laikė visiškai įrodytomis. Minėtame išaiškinime pateikti ne objektyvūs VMI sukaupti duomenys, o yra išdėstyta institucijos nuomonė, kuri neturi teisės akto galios. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teisme dar nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje dėl ginčo automobilių pasisavinimo įtariamiems asmenims pareikšti kaltinimai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl nėra galutinai nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės, įskaitant ir tai, kad pagrobtos transporto priemonės nebuvo išvežtos iš Lietuvos teritorijos. Todėl šios išlaidos laikytinos patirtomis pačių mokėjimus atlikusių asmenų rizika ir negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą nuostoliams priteisti. Šiuo atveju reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2005 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Nr. C-435/03, kuriame išaiškinta, kad prekių vagystė nėra prekių tiekimas už atlygį Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. lapkričio 28 d. direktyvos 2006/112/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ 2 straipsnio prasme, todėl negali būti apmokestinama PVM.
    7. Atsakovės atžvilgiu taikytina ne didesnė nei CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje numatyta (ribota) civilinė atsakomybė. Teismas nepagrįstai kaip vieną iš atsakovės tariamą neatsargumą patvirtinančių aplinkybių laikė rašytinės sutarties dėl krovinio pervežimo tarp atsakovės ir faktinio vežėjo nebuvimą. Prima facie įrodymu, kad sudaryta vežimo sutartis, yra krovinio CMR važtaraštis. Užpildyti CMR važtaraščiai patvirtina tarp atsakovės ir faktinio vežėjo sudarytos vežimo sutarties faktą, kuriuo atsakovė pagrįstai pasikliovė ir kuris yra pakankamas sutartinių santykių buvimui konstatuoti. Todėl papildomai sudaryti rašytinę sutartį atsakovei pareiga nekilo.
    8. Teismas nepagrįstai akcentavo atsakovės pasirinktą tariamai ydingą samdomo vežėjo paieškos būdą (internetu) bei tariamai neatliktą vežėjo patikimumo patikrą bendraujant su UAB „Arvydo Miliausko transportas“ vadybininku prisistačiusiu asmeniu „Mantu“, nes neatsižvelgė, kad atsakovė ėmėsi jos praktikoje įprastų veiksmų atliekant faktinio vežėjo paiešką ir patikrą.
    9. Spręsdamas dėl atsakovės atidumo ir rūpestingumo perduodant krovinį faktiniam vežėjui, teismas nepagrįstai akcentavo, jog atsakovė neįsitikino UAB „Arvydo Miliausko transportas“ vadybininku prisistačiusio asmens („Manto“) tapatybe. Teismas neatsižvelgė, kad krovinys buvo perduotas būtent UAB „Arvydo Miliausko transportas“, t. y. tos pačios įmonės, su kuria, jos įsitikinimu, atsakovė vedė derybas, darbuotojui vairuotojui S. P.. Vairuotojas priimamo krovinio CMR važtaraščius užpildė UAB „Arvydo Miliausko transportas“ vardu, o krovinio paimti atvyko su šiai įmonei priklausančia transporto priemone. Todėl atsakovė įsitikino, kad krovinį perduoda būtent tam vežėjui (įmonei), su kuriuo tarėsi, o krovinio perdavimo aplinkybės objektyviai nedavė pagrindo atsakovei suabejoti, kad krovinio perdavimas vyksta įprasta atsakovės praktikoje tvarka.
    10. Nenustatytos objektyvios priežastys, kurios būtų davusios pagrindą atsakovei suvokti, kad pervežimo susitarimą sudarė ne su UAB „Arvydo Miliausko transportas“, kad krovinį perdavė ne minėtos įmonės vardu veikusiam vairuotojui bei kyla koks nors pavojus kroviniui. Byloje nenustatyta, jog atsakovė būtų ėmusis sąmoningų ir/ar tikslingų veiksmų, keliančių grėsmę ieškovės krovinio saugumui. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė, organizuodama ieškovės krovinio pervežimą, nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga bei nepagrįstai atsakovės atžvilgiu pritaikė neribotą civilinę atsakomybę.
    11. Teismas neteisėtai priteisė 6 proc. procesines palūkanas. Kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc. palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
  4. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad skundu reiškiamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Tačiau tiek iš trečiojo asmens procesinio elgesio byloje, tiek iš procesinių dokumentų, matyti, kad jis proceso metu buvo atsakovės pusėje. Todėl manytina, kad teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui ir toje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą.
  5. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. UAB „Arvydo Miliausko transportas“ buvo pagrįstai įtraukta į bylą savarankiškų reikalavimų nereiškiančiu trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, nes ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių vežimo santykių, kuriuose ieškovė veikė kaip siuntėjas, o atsakovė – kaip vežėjas, o UAB „Arvydo Miliausko transportas“ šiame ginče figūravo kaip faktinis krovinio vežėjas. Todėl teismas pagrįstai UAB „Arvydo Miliausko transportas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė priteisdamas jas iš ieškovės, nes trečiojo asmens reikalavimas priteisti jas iš atsakovės yra nepagrįstas.
    2. Trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis (300 Eur) yra pagrįstas ir teisingas, nes yra proporcingas teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta šioje dalyje sprendimą pakeisti ar panaikinti, turėtų būti įvertinta, jog trečiojo asmens bylos nagrinėjimo eigoje patirtos ir prašomos priteisti 3 718,06 Eur bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų išlaidų dydį, todėl yra mažintinos.
  6. Trečiasis asmuo UAB „Arvydo Miliausko transportas“ atsiliepime į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, nes teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.
  7. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagristai konstatavo, kad atsakovei taikytina neribota atsakomybė pagal CMR konvencijos 29 straipsnį ir ji turi pareigą atlyginti visus ieškovės nuostolius. Tai, kad atsakovei kyla neribota atsakomybė, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą, kuriuo pripažinta, kad UAB „Arvydo Miliausko transportas“ ir UAB „Auteks“ nebuvo sudariusi vežimo sutarties dėl ieškovės dviejų automobilių, dingusių jų vežimo metu 2014 m. kovo 19 d. Aptariamos bylos šalys yra tos pačios, byloje buvo nustatinėjamos tos pačios ieškovės dviejų automobilių dingimo 2014 m. kovo 19 d. aplinkybės. Įsiteisėjusiu sprendimu teismas konstatavo atsakovės neribotą atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnį, t. y. konstatavo didelį atsakovės neatsargumą, prilyginamą tyčiai.
    2. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovė neįsitikino, nesiėmė visų protingų priemonių, užtikrinančių, jog krovinį vežti perimtų būtent jos pasitelktas trečiasis asmuo, kad krovinys būtų saugiai pristatytas gavėjui. Atsakovė kaip vežėjas perduodama ieškovės krovinį nesilaikė paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės neribotą atsakomybę pagal CMR konvencijos 29 straipsnį. Be to, atsakovė atsakomybę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį pripažįsta ir pripažįsta ieškinį 45 195,17 Eur sumai.
    3. Atsakovė, pripažindama ieškinį iš dalies, kartu pripažino, kad šį reikalavimą ieškiniu pareiškęs asmuo yra tinkamas ieškovas. Kitoks susidariusių aplinkybių vertinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).
    4. Ieškovė nuosavybės teisių į transporto priemones niekam neperleido. Nuosavybės teisė į automobilius DC Brokerage Ltd ir Gold finance &leasing turėjo pereiti nuo automobilių pristatymo minėtoms bendrovėms momento. Tai patvirtina faktas, kad atsakovė krovinį pagal CMR važtaraščius turėjo pristatyti būtent ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovės aplaidumo ir nerūpestingumo, krovinys nei ieškovei, kaip nurodyta CMR važtaraščiuose Nr. 0002113 ir Nr. 0002114, nei vėliau DC Brokerage Ltd ir Gold finance & leasing nebuvo pristatytas, ieškovei liko nuosavybės teisė į dingusias transporto priemones.
    5. Ieškovė už transporto priemones visiškai atsiskaitė 2014 m. kovo 19 d., t. y. būtent nuo šio momento ieškovei perėjo nuosavybės teisė į automobilius. Tuo tarpu avansinę sąskaitą ieškovė DC Brokerage Ltd pateikė 2014 m. kovo 3 d., o Gold finance &leasing – 2014 m. kovo 18 d., todėl ieškovė negalėjo tretiesiems asmenims perleisti teisės į automobilius, kai jie ieškovei net nepriklausė. Šias aplinkybes patvirtina DC Brokerage Ltd ir Gold Finance & Leasing paaiškinimai.
    6. Teismui pagrįstai konstatavus atsakovės neribotą atsakomybę, pagrįstai ieškovei priteistos DC Brokerage ir Gold finance &leasing negautos pajamos. Ieškovės argumentai dėl sprendimu nepriteistų ieškovės 12 643 Eur negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų išdėstyti ieškovės paduotame apeliaciniame skunde.
    7. Nuostoliai už dingusius automobilius turi būti nustatomi ir atlyginami pagal jų rinkos vertę. Abiejų automobilių rinkos vertė buvo 179 855 Eur, todėl ši suma turėtų būti atlyginama kaip tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai už dingusius automobilius, nes jų dingimo metu buvo sudaryti realūs preliminarūs sandoriai dėl automobilių įsigijimo ateityje. Tai patvirtina ir į bylą pateikti dar iki automobilių dingimo Gold Finance & Lease B, V. ir DC Brokerage Ltd padaryti bankiniai avansiniai pavedimai.
    8. Teismas pagrįstai priteisė 10 812,90 Eur PVM. Atsakovė galėjo kreiptis į VMI su prašymu patikslinti išaiškinimą ar pateikti naują išaiškinimą, jeigu jai atrodė, kad į bylą pateiktas VMI išaiškinimas prieštarauja Lietuvos teismų ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikai. Atsakovė VMI išaiškinimo jokiais įrodymais nepaneigė.
    9. Teismas pagrįstai ieškovei priteisė 6 proc. procesines palūkanas. Atsakovė reikalavimo dėl 6 proc. palūkanų priteisimo byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo, dėl to nepasisakė. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Be to, analogiško pobūdžio bylose teismai priteisia būtent 6 proc. procesines palūkanas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.
  3. Byloje yra paduoti trys apeliaciniai skundai – ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Arvydo Miliausko transportas“. Kadangi pastarojo skundas paduotas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šiuo klausimu pasisakytina tik išsprendus klausimą, ar skundžiamas sprendimas yra pagrįstas iš esmės. Nustačius, kad byloje turėjo būti priimtas kitoks sprendimas, atitinkamai turėtų būti keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nepriklausomai kaip šį klausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas (CPK 95 str. 3 d.).
  4. Ieškovė savo apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl nepagrįstai nepriteistų 12 643 Eur negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), nepagrįstai nepriteistų bei sumažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė savo apeliaciniame skunde kvestionuoja ieškovės tinkamumą, 23 723 Eur negautų pajamų (netiesioginių nuostolių), 10 812,90 Eur PVM priteisimą, neribotos (CMR konvencijos prasme) atsakomybės atsakovei taikymą, priteistų palūkanų (6 proc.) dydį.
  5. Tarp šalių nėra ginčo dėl šalių santykiams taikytinų CMR konvencijos nuostatų, atsakovei - ieškovės krovinį praradusiam vežėjui - pagal jas kilusios atsakomybės fakto. Todėl teisėjų kolegija išsamiau šiais aspektais nepasisako ir vertina šalių argumentus tik dėl apeliaciniuose skunduose ginčijamų teismo išvadų.
Dėl ieškovės (ne)tinkamumo
  1. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia į bylą pateiktų išrašytų 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 18 d. sąskaitų faktūrų, ieškovės išrašytų Gold Finance & Lease B, V. ir DC Brokerage Ltd, vertinimu. Tačiau atsakovės argumentai nepaneigia, kad ieškovė kaip pirkėja įgijo nuosavybės teisę į krovinį iš pardavėjų iš esmės, o net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantė, ieškovė nebuvo krovinio savininkė, tai nepaneigtų ieškovės reikalavimo teisės.
  2. Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė apskritai nėra nuosekli aptariamu aspektu - viena vertus, nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kita vertus, pati apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovės ieškovei žalos (tik mažesnio dydžio) atlyginimą, kitaip tariant, pripažįsta ieškovės reikalavimo teisę.
  3. Antra, CMR konvencijos prasme krovinio vežimo sutarties šalys yra siuntėjas ir vežėjas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta krovinio tarptautinio pervežimo sutartis. Taigi, tarp šalių susiklostė siuntėjo, kuris pagal CMR važtaraščius šiuo atveju yra ir krovinio gavėjas, ir vežėjo teisiniai santykiai, todėl ir vienam, ir kitam dėl jų teisių bei pareigų inter alia dėl nuostolių atlyginimo taikytinos CMR nuostatos atitinkančios būtent tokį jų (siuntėjas/vežėjas) statusą.
  4. Trečia, byloje yra pateiktas (nenuginčytas) perleidimo raštas ir įpareigojimas, kuriuo Gold Finance & Lease B, V. ir DC Brokerage Ltd perleido ieškovei visas (nustatytas sutartyje arba atsirandančias delikto pagrindu) teises ir teisės gynimo priemones, kurias jos gali turėti prieš atsakovę (t. 5, b.l. 72-75). Pastebėtina, kad šio rašto turinys niekaip nepatvirtina atsakovės teiginių apie perleistą tik negautų pajamų reikalavimo teisę.

10Dėl netiesioginių nuostolių (ne)priteisimo

  1. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).
  2. Be to, CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Taigi, vežėjas privalo kompensuoti tik kitos sutarties šalies turėtas išlaidas, tačiau kitokio pobūdžio nuostolius vežėjas kompensuoti neprivalo.
  3. Dėl paminėto darytina išvada, kad ieškovės negautos pajamos negali būti priteisiamos, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas dalį ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų, neįvertino CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje nurodytos taisyklės.
Dėl 10 812,90 Eur PVM priteisimo
  1. Byloje nėra ginčo, kad 10 812,90 Eur PVM ieškovė yra sumokėjusi. Kaip minėta 30 punkte, vežėjas privalo atlyginti visus mokesčius, susijusius su krovinio vežimu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma iš atsakovės priteista pagrįstai.
  2. Atsakovė abejoja, ar ieškovė apskritai privalėjo mokėti PVM mokestį, nes nėra įrodymų, kad krovinys nebuvo išgabentas iš Lietuvos (priešingu atveju PVM mokesčio ieškovė nebūtų privalėjusi mokėti). Teisėjų kolegija faktinių bylos aplinkybių kontekste sprendžia, kad labiau yra tikėtina išvada, jog krovinys iš Lietuvos nebuvo išgabentas – byloje esančiais duomenimis jis buvo iškrautas Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia daryti prielaidą, kad jis po to buvo pergabentas į Panevėžį. Teigdama, kad PVM ieškovė mokėjo nepagrįstai, atsakovė tokį savo teiginį turėtų pagrįsti (CPK 12, 178 str.), tačiau ji pateikia tik savo subjektyvią ir iš esmės jokiais bent jau pakankamai įtikinamais argumentais nepagrįstą prielaidą.

11Dėl atsakovės (ne)ribotos CMR prasme atsakomybės

  1. Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia CMR konvencijos nuostata, sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar ją riboti. Atsakovės manymu, jai galėjo būti taikoma tik ribota atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.
  3. Savo išvadą pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pagrindė nurodydamas kasacinio teismo išaiškinimus dėl CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatų taikymo. Todėl teisėjų kolegija jų plačiau nebekartoja ir pažymi tik tai, kad teisminėje praktikoje dėl šių nuostatų taikymo prilygintinais tyčiniams veiksmams laikomi, be kita ko, vežėjo neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.
  4. Šiuo atveju atsakovė krovinio pervežimo užsakymą su (neva) UAB „Arvydo Miliausko transportas“ derino tik telefonu su asmeniu („Mantas“), su kuriuo anksčiau jokių kontaktų neturėjo, nežinojo nė pavardės ir kurio įgalinimai veikti šios bendrovės vardu nebuvo žinomi; licenciją ir draudimo dokumentus gavo iš elektroninio pašto mantas.tra@auto.lt, bet netikrino, ar šis paštas yra viešai paskelbtame UAB „Arvydo Miliausko transportas“ bendrovės darbuotojų elektroninių paštų sąraše; netikrino, ar atvykęs krovinį pervežti vairuotojas iš tikrųjų yra įgaliotas UAB „Arvydo Miliausko transportas“ pervežti konkrečiai šį krovinį. Jau vien šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė neatliko faktiškai minimalių veiksmų, kuriuos turėtų atlikti apdairus verslininkas, juo labiau, pervežant tokios didelės vertės krovinį. Todėl atsakovės argumentai, kad vairuotojas atvyko UAB „Arvydo Miliausko transportas“ automobiliu, turėjo įmonės spaudą, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami paneigti didelį atsakovės neatsargumą. Dar daugiau, įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-285-775/2015 konstatuotas itin didelis atsakovės darbuotojų neatidumas, neapdairumas ir neatsargumas. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad teismas turėjo taikyti ribotą CMR konvencijoje numatytą vežėjo atsakomybę.

12Dėl palūkanų priteisimo

  1. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl palūkanų priteisimo skundžia tik jų dydžio aspektu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove.
  2. CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – tai nuo ieškinio pateikimo dienos. Taigi, vežėjo mokėtinų palūkanų dydį nustato CMR konvencija, todėl būtent tik tokio dydžio (5 proc., o ne 6 proc.) palūkanas pirmosios instancijos teismas ir galėjo priteisti (CK 6.37 str. 2 d.).
  3. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas – ieškovei priteista bendra nuostolių suma mažintina iki 154 301,90 Eur, o palūkanos mažintinos iki 5 proc. (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškinys tenkinamas 81 proc. Todėl ieškovei tokia apimtimi ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atsakovei priteistina 19 proc. bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
  2. Ieškovė yra sumokėjusi už ieškinį 2 550 Eur žyminį mokestį. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 066 Eur žyminio mokesčio.
  3. Ieškovė nurodo turėjusi 26 358,01 Eur išlaidų už advokato pagalbą, kurių didesnė dalis sumokėta Nyderlanduose teisinę pagalbą teikusiam advokatui (15 853,66 Eur). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis dėl išlaidų už advokato pagalbą teismui turi pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš ieškovės pateiktų teismui dokumentų negalima nustatyti, kokios išlaidos sumos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos, pavyzdžiui, 2014 m. gruodžio 1 d. sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta 5 254,20 Eur suma už „atstovavimą civilinėje byloje“, analogiškai – 2 088,90 Eur 2015 m. gegužės 22 d. sąskaitoje. Visiškai neaiškus ir išlaidų, juo labiau, tokio dydžio, Nyderlandų advokatui būtinumas: iš pačios ieškovės 2016 m. sausio 26 d. prašymo turinio matyti, kad šis (tik – teismo past.) ruošė prašymą Limburgo teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui, kreipėsi į antstolius dėl vykdymo veiksmų, konsultavo ieškovę dėl CMR konvencijos taikymo. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad pati ieškovė akcentuoja, kad vien Lietuvoje teisinę pagalbą teikė du advokatai ir advokato padėjėja. Dar daugiau, taip pat neaiški minėto advokato darbo apimtis – pagal 2016 m. sausio 26 d. prašyme paminėtas sąskaitas didelės sumos yra nurodytos „už sugaištą laiką“. Pastebėtina, kad pagal galiojančios Rekomendacijų redakcijos 4 punktą advokatų skaičius neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, išskyrus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas, ko dėl kelių Lietuvos advokatų dalyvavimo šiuo atveju konstatuoti nėra pagrindo. Kita vertus, nepaisant paminėto nepaneigtina, kad ieškovei advokatai teikė teisinę pagalbą ir ji dėl to patyrė išlaidų inter alia dalies užsienio valstybėje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje teiktų ieškovės procesinių dokumentų apimtį, jų kiekį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę 7 000 Eur išlaidų suma neviršytų CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų (Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių) ir atitiktų protingumo bei teisingumo principus (CPK 3 str. 1, 7 d. d.) Kadangi ieškinys tenkinamas 81 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 5 760 Eur išlaidų už advokato pagalbą.
Atitinkamai atsakovei, turėjusiai 4 276,77 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš ieškovės priteistina 813 Eur. Įskaičius paminėtas sumas iš atsakovės ieškovei priteistina 4 857 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovei priteistina 188 Eur išlaidų, turėtų už vertėjų ir antstolio paslaugas (81 proc. nuo 232,58 Eur.)
  1. Trečiasis asmuo UAB „Arvydo Miliausko transportas“ turėjo 3 718,06 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad 456,12 Eur sumą sudaro advokato kelionės laikas į teismą ir atgal. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato kelionės išlaidos atlyginamos ir priteisiamos tik tais atvejais, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra, ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų konstatuoti nėra pagrindo. Todėl trečiajam asmeniui atlygintinos išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 3 261,94 Eur.

14Trečiasis asmuo nekvestionuoja skundžiamo sprendimo dalies, kuria jam 300 Eur priteista iš ieškovės. Nors jis byloje dalyvauja (turėtų dalyvauti, jei su juo atsakovė būtų sudariusi vežimo sutartį) atsakovo pusėje, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai teisėta vežimo sutartis su juo nebuvo sudaryta, taip įrodinėjo tik atsakovė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad likusią išlaidų už advokato pagalbą dalį – 2 962 Eur - turėtų atlyginti atsakovė (CPK 93 str. 4 d.).

  1. Materialinių reikalavimų dalyje tenkinamas iš dalies – 18 proc. - tik atsakovės apeliacinis skundas. Ji už apeliacinį skundą sumokėjo 2 486 Eur žyminio mokesčio, todėl iš ieškovės jai priteistina 447 Eur žyminio mokesčio.

15Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą turėjo 1 000 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus atsakovė negalėtų reikalauti didesnės nei 984,10 Eur sumos, o nuo atmestos atsakovės apeliacinio skundo dalies (82 proc.) - 807 Eur sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 807 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

  1. Įskaičius priteisiamas ieškovei ir atsakovei žyminio mokesčio sumas (42, 45 punktai), ieškovei priteistina 1 619 Eur žyminio mokesčio. Taip pat jai priteistina 5 664 Eur už advokato pagalbą (43, 45 punktai.)

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti išdėstant jo rezoliucinę dalį taip :

18Ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti ieškovei BVBA „XDL Group“ ( - ) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ( - ) 154 301,90 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (154 301,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 619 Eur žyminio mokesčio, 5 664 Eur už advokato pagalbą, 188 Eur už vertėjų ir antstolio paslaugas.

20Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arvydo Miliausko transportas“ ( - ) už advokato pagalbą 300 Eur iš ieškovės BVBA „XDL Group“ ir 2 962 Eur iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“.

Proceso dalyviai
Ryšiai