Byla 2SA-314-619/2012
Dėl antstolio veiksmų

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. M., išieškotojui Valstybinei ligonių kasai dėl antstolio veiksmų,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3pareiškėjas S. S. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo skundžia antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymą areštuoti pataisos namų įstaigos administruojamas skolininko lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodė, kad pajamų pataisos namuose negauna, darbo neturi, pinigus į sąskaitą perveda tėvai ir draugai. Negalėdamas pasinaudoti jam į sąskaitą pervedamomis piniginėmis lėšomis, negali nusipirkti pirmo būtinumo prekių bei susimokėti už elektros naudojimą bendroms reikmėms.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą iš dalies patenkino, panaikino antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymo Nr. S025402 dalį, kuria antstolis areštavo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio neviršijančią piniginių lėšų sumą, priklausančią skolininkui S. S., priklausančią/gautiną į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai. Likusioje dalyje antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymą Nr. 025402 paliko nepakeistą ir skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolis iš esmės pagrįstai nukreipė išieškojimą į lėšas, esančias/patenkančias į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai. Tačiau pripažino, kad antstolis, ginčijamu patvarkymu areštavęs ir nurodęs pervesti į jo depozitinę sąskaitą lėšas nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, pažeidė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas. LR CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nėra matyti, kad skolininkas turėtų kito kilnojamojo ar kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, kurių pagalba galėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Dėl to pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolis, nukreipęs išieškojimą į vieninteles skolininko lėšas, neviršijančias 1 MMA dydžio, esančias pataisos namų administruojamoje skolininko asmeninėje sąskaitoje, pažeidė skolininko interesus, susijusius su būtiniausių poreikių tenkinimu. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pagal šio kodekso 97 straipsnį, už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius, avalynę, kt. Taigi teismas sprendė, kad išieškojimo nukreipimas į lėšas, esančias nuteistojo asmeninėse sąskaitoje pataisos namuose, kurios neviršija 1 MMA dydžio, apriboja skolininko būtiniausių poreikių tenkinimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ginčijamas antstolio patvarkymas dalyje, kuria areštuotos lėšos, neviršijančios 1 MMA, naikintinas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu antstolis S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-23 nutartį Nr. 2-13016-790/2012 kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą bei išspręsti klausimą iš esmės, skolininko S. S. skundą atmesti. Nurodo, kad skolininkas pats pripažįsta, kad lėšos, patenkančios į minėtą sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas (LR CPK 739 str.). Todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti. Antstolis nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta nuomone, kad antstolis pažeidė LR CPK 668 str. 1 dalies nuostatas, areštuodamas lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos minimalios mėnesinės algos. LR CPK 668 straipsnis nurodo turtą, iš kurio negali būti išieškoma. Viena iš tokio turto rūšių, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, yra pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau minėtame straipsnyje nurodoma, kad turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatyto 1MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų) kaip tokios, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti dėl kurių padidėja bendros jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Taip pat antstolis nesutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodyto LR Bausmių vykdymo kodekso 97 straipsnio aiškinimu ir interpretavimu. Vadovaujantis šiuo straipsniu, akivaizdu, kad nuteistieji gali disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau jokio draudimo nukreipti išieškojimo į šias lėšas nėra. Taip pat antstolis atkreipia dėmesį, kad skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kuris yra išlaikomas valstybės lėšomis. Tai reiškia, kad jam valstybė mokesčių mokėtojų pinigais garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą – skolininkui yra suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos, dalyvavimas mokymosi, socializacijos programose ir t.t. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol jokios piniginės lėšos iš skolininko sąskaitos, kurią administruoja pataisos įstaiga, į antstolio depozitinę sąskaitą, nėra pervestos.

8Trečiasis asmuo Valstybinė ligonių kasa atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo panaikinti 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo skundą atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pats pripažįsta, kad lėšos, patenkančios į asmeninę sąskaitą (gautos iš trečiųjų asmenų – tėvų ir draugų), kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į LR CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Todėl atsakovo veiksmai yra visiškai teisėti. Nesutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta nuomone, kad atsakovas pažeidė LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, areštuodamas lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurios neviršija vienos MMA. Šiuo atveju ieškovui priklausančios lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų, (tėvų ir draugų) kaip tokios, skirtos ne būtiniausioms skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Ieškovas nepateikė svarių argumentų ar rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovo veiksmai nukreipiant išieškojimą į skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas (darbo užmokestį ir kitas pajamas) būtų neleistini LR CPK 739 str. prasme. Taigi antstolis, laikydamasis LR CPK nustatytų reikalavimų pagrįstai nukreipė išieškojimą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias ieškovo sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis S. M. 2012-03-19 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0170/12/00598 priėmė vykdyti išieškotojo Valstybinės ligonių kasos 2012-03-19 jam pateiktą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-318/2011 dėl 3.026,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai (vykd. b.l. 5). Skundžiamu antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymu (Reg. Nr. S025402) antstolis areštavo lėšas, priklausančias skolininkui S. S., priklausančias/gautinas į nuteistojo asmeninę sąskaitą (išskyrus gaunamą darbo užmokestį), kurią administruoja pataisos namai/įkalinimo įstaiga.

13Skolininkas skundą argumentavo tuo, kad jam atliekant bausmę perveda piniginių lėšų tėvai ir draugai, antstolio pritaikytas areštas sukelia jam daug nepatogumų, kadangi jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių bei sumokėti už elektros naudojimą bendroms reikmėms. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolis, nukreipęs išieškojimą į vieninteles skolininko lėšas, neviršijančias 1 MMA dydžio, esančias pataisos namų administruojamoje skolininko asmeninėje sąskaitoje, pažeidė skolininko interesus, susijusius su būtiniausių poreikių tenkinimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 39.1 – 93.6 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas S. S. nuo 2011-06-17 atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd.b.l. 49). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją, t.y. kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, LR CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad skolininkui S. S., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių bei susimokėti už elektros energijos naudojimą bendroms reikmėms, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais grindė savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui S. S., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui skolininkas nepateikė.

14Esant virš minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis 2012 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S025402 pagrįstai nukreipė išieškojimą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, esančias ieškovo sąskaitoje, kurios neviršija 1 MMA dydžio, tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad skolininko skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas.

15Taigi atsižvelgiant į paminėtą, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis ir netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko turto tvarką, dėl ko nepagrįstai panaikino antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymo Nr. S025402 dalį, kuria antstolis areštavo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio neviršijančią piniginių lėšų sumą, priklausančią skolininkui S. S., priklausančią/gautiną į nuteistojo asmeninę sąskaitą, kurią administruoja pataisos namai. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis dalyje, kuria panaikinta antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymo Nr. S025402 dalis, kuria antstolis areštavo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio neviršijančią piniginių lėšų sumą, priklausančią skolininkui S. S., priklausančią/gautiną į nuteistojo asmeninę sąskaitą, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo S. S. skundą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 337 – 339 straipsniais,

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje, kuria nutarta panaikinti antstolio S. M. 2012-06-11 patvarkymo Nr. S025402 dalį, kuria antstolis areštavo vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio neviršijančią piniginių lėšų sumą, priklausančią skolininkui S. S., priklausančią/gautiną į nuteistojo asmeninę sąskaitą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. S. skundą atmesti. Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai