Byla 2-416/2012
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-3558-603/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ABB“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Žibai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „ABB“ 609 575 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 4 000 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba bei bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

6Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad dėl papildomų darbų atlikimo buvo susitarta po sutarties pasirašymo pasirašant papildomą sąmatą, kurioje nurodoma, jog papildomų darbų kainą šalys pasidalina per pusę ir užsakovas turi sumokėti 112 629 Lt. Taip pat nurodė, kad palyginus pradinę užduotį ir patvirtintą projektą, akivaizdu, jog didėja darbų apimtys ir keičiasi objekto darbų kaina tiek dėl darbų apimties, tiek dėl papildomų medžiagų kiekio, reikalingo tokiems darbams atlikti, tačiau šios aplinkybės teismo liko neįvertintos. Nors teismas nurodė, kad atsakovas pagrįstai iš ieškovui mokėtinų sumų išskaičiavo 116 820 Lt nuostolių atlyginimui, tačiau atsakovas byloje neįrodinėjo, jog dėl delsimo patyrė kokius nors nuostolius. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas savo įsipareigojimus atliko žymiai anksčiau nei vyko galutinis perdavimas UAB „Philip Morris Lietuva“, nes atsakovas savarankiškai vykdė gatavos produkcijos automatizuotos transportavimo ir paletizavimo sistemos projektavimą ir paleidimą. Nurodė, kad ieškovo atstovas advokatas R. P., vykdamas į 2011 m. liepos 18 d. 15 val. teismo posėdį, pakliuvo į autoįvykį, dėl ko nespėjo nustatytu laiku atvykti, taip pat nebuvo galimybės prieš posėdį pranešti apie neatvykimą.

7Atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių advokato neatvykimo į teismo posėdį pagrįstumą bei nenurodė jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad nors priežastys, dėl kurių ieškovas neatvyko į teismo posėdį, nėra esminis kriterijus sprendžiant, ar yra pagrindas naikinti sprendimą už akių, tačiau pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog advokatas pakliuvo į eismo įvykį. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu jau buvo išdėstęs aplinkybes, jog šalys buvo papildomai susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau teismas sprendime už akių konstatavo, kad šios aplinkybės nėra pagrįstos patikimais įrodymais. Teismo posėdžio metu ieškovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą, tačiau ieškovas jokių patikimų duomenų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sudaryto susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo nepateikė. Jokių naujų įrodymų ieškovas nepateikė ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo keisti sprendime už akių išdėstytos pozicijos dėl įrodymų nepakankamumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje prašė skirti ekspertizę, jam buvo sudarytos sąlygos pateikti eksperto kandidatūrą, klausimus ekspertui, preliminarią ekspertizės sumą, tačiau ieškovas to nepadarė, nei vienas ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį. Teismas nurodė, kad ieškovui tinkamai nesinaudojant procesinėmis teisėmis, teismas priėmė sprendimą neskirdamas ekspertizės, pagal byloje pateiktus įrodymus.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Žibai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis pažeidžia apelianto interesus, nes ne dėl nuo apelianto priklausiusių priežasčių bylos esmė liko neatskleista, o dėl apelianto atstovo advokato R. P. sąmoningo neveikimo ir netinkamo atstovavimo, teismui nebuvo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas reikalavimas šioje byloje. Taip pat ne dėl nuo apelianto priklausančių priežasčių advokatas paskirtu laiku neatvyko į bylos nagrinėjimą. Tik gavęs skundžiamą nutartį apeliantas sužinojo apie tai, kad jo atstovas advokatas teismui nepateikė jokių dokumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą apie ieškovo reikalavimų pagrįstumą arba juos pateikė netinkamus jų vertinimo prasme, t. y. pateikti dokumentai ne valstybine kalba. Apelianto nuomone, jį atstovavęs advokatas savo pareigas atliko netinkamai, dėl to 2011 m. lapkričio 30 d. atstovavimo sutartis su juo buvo nutraukta.
  2. Nors skundžiama nutartis formaliai gal ir teisinga, bet iš esmės užkertanti kelią apeliantui tikėtis pagrįsto sprendimo, išsprendžiančio kilusį ginčą vadovaujantis ne tik atsakovo pateiktais įrodymais, bet ir atsižvelgiant į tuos įrodymus, kurie ne dėl apelianto kaltės teismui nėra pateikti ar pateikti netinkamai.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „ABB“ prašo palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad byla nagrinėjama nuo 2009 metų ir buvo iš esmės jau išnagrinėta, bet teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nes konstatavo, kad yra neišaiškintų aplinkybių. Po bylos atnaujinimo, praėjus daugiau negu 2 metams nuo bylos iškėlimo teisme, ieškovas pateikė teismui prašymą skirti ekspertizę, tačiau nei eksperto sutikimo, nei klausimų ekspertui nesuformulavo. Ieškovas buvo atstovaujamas dviejų advokatų bei bendrovės darbuotojo. Pažymi, kad teismas daug kartų ragino ieškovą pateikti teismui visus turimus dokumentus, pagrindžiančius teiginius apie papildomų darbų atlikimo faktą, tačiau ieškovas tokių dokumentų nepateikė net su atskiruoju skundu.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

162011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480, kuriuo be kita ko iš esmės reformuotas sprendimo už akių institutas. Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių priimtas 2011 m. liepos 18 d., todėl pirmosios instancijos teismas, 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstai rėmėsi teisės normomis, kurios reglamentavo sprendimo už akių institutą tuo metu, kai tas sprendimas buvo priimtas. Nors Lietuvos apeliaciniam teismui apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri buvo priimta 2011 m. lapkričio 17 d., t. y. jau įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymui, iš esmės vertinamas nutarties, priimtos taikant iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusias teisės normas pagrįstumas ir teisėtumas. Todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, taip pat vadovausis sprendimą už akių reglamentavusiomis teisės normomis, kurios galiojo iki 2011 m. spalio 1 d.

17CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, esminę reikšmę sprendžiant, ar peržiūrėti priimtą sprendimą už akių turi aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

18Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad iš bendros sutarties sumos, sudarančios 649 000 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui 532 180 Lt, o 116 820 Lt išskaičiavo nuostolių už pavėluotai atliktus darbus atlyginimui. Byloje taip pat neginčijama, kad egzistavo visos CPK 285 straipsnyje nurodytos sąlygos, būtinos sprendimui už akių priimti. Apeliantas savo nesutikimą su sprendimu už akių grindė tuo, jog liko neištirtos aplinkybės, kad jis atliko papildomus darbus, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė, be to, atsakovas neįrodė dėl apelianto vėlavimo atlikti darbus patirtų nuostolių dydžio.

19Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitarusios ir dėl kitų darbų, nenumatytų sutartyje, atlikimo. Nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas ir buvo nurodęs, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų, tačiau įrodymai, patvirtinantys sutartį viršijančių darbų atlikimą pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti nei bylos nagrinėjimo metu, nei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors ieškovas buvo raginamas tai padaryti. Apeliantui buvo sudaryta galimybė įrodinėti papildomų darbų atlikimą eksperto išvados pagalba, tačiau apelianto atstovui neatvykus į teismo posėdį, nepasiūlius klausimų ekspertui, ekspertizės skyrimo klausimas liko neišspręstas.

20Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui taip pat buvo nurodęs, kad atsakovas neįrodė dėl delsimo atlikti darbus patirtų nuostolių. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos Statybos rangos sutarties C priedo 3.3 punkto formuluotes sprendžia, kad šalys jomis susitarė dėl netesybų tuo atveju, jei rangovas (apeliantas) vėluoja atlikti darbus pagal grafiką, nors susitarime netesybų terminas ir nėra naudojamas. Tokia išvada darytina atsižvelgiantį į Statybos rangos sutarties C priedo 3.3 punkto (i) ir (ii) papunkčiuose nurodytas sumas (0,25 procentai kainos arba 0,1 procento kainos) už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, kurios išskaičiuojamos iš rangovui (apeliantui) priklausančių sumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Nepaisant to, kad esant susitarimui dėl netesybų sutarties šalis savo patirtų nuostolių neprivalo įrodinėti, byloje yra atsakovo pateikti įrodymai, galimai patvirtinantys jo nuostolius dėl apelianto vėlavimo atlikti darbus (1 t., b. l. 69, 70). Priešingai, apeliantas neįrodinėjo, kad atsakovo nurodomos netesybos yra apskaičiuotos nepagrįstai arba aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.), nepateikė įrodymų, kad jis nevėlavo atlikti darbus arba dėl vėlavimo kalta kita šalis. Formaliai vertinant įrodymus (CPK 285 str. 2 d.) įrodymų tikrumas (jų atitikimas faktinėms aplinkybėms) nėra tiriamas, todėl teismas pagrįstai netesybų dydį laikė nustatytu, o apeliantas jį paneigiančių įrodymų nepateikė.

21Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė peržiūrėti sprendimą už akių (CPK 288 str. 3 d. 1 p.), nes nebuvo pateikti įrodymai, kurie galėtų paneigti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliantas ir nurodo, kad rengia dokumentus, patvirtinančius ieškovo reikalavimus, ir pateiks juos teismui artimiausiu metu, tačiau CPK normos nesuteikia teisės teismui, sprendžiančiam klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsižvelgti į hipotetinius įrodymus, kurių byloje nėra, kurie neaišku ar apskritai bus pateikti ir kurių įrodomoji reikšmė taip pat nežinoma.

22Atskirajame skunde apeliantas iš esmės nurodo vienintelį argumentą apie netinkamą jo atstovo (advokato) procesinį elgesį bei teigia, kad dėl advokato kaltės užkertamas kelias teisingam sprendimui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalis savarankiškai pasirenka atstovą procese, o šalies atstovo atliekami procesiniai veiksmai paprastai pripažįstami pačios šalies atliktais veiksmais (CPK 51 str. 2 d.). Jei apeliantas laiko, kad netinkamo atstovavimo patyrė žalą, jis gali siekti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Advokatūros įstatymo 20 str. 9 d.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

24Atskirojo skundo netenkinti.

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Žibai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Ieškovui neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2011 m.... 6. Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių... 7. Atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Žibai“ prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „ABB“ prašo palikti... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 15. Bylos nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir... 17. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių,... 18. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad iš bendros sutarties sumos,... 19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino byloje... 20. Apeliantas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios... 21. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė... 22. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės nurodo vienintelį argumentą apie... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Atskirojo skundo netenkinti.... 25. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti...