Byla 2A-218-544/2015
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėto įnašo grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2611-452/2014 dėl skolos priteisimo pagal ieškovės UAB „TORPOL Baltija“ ieškinį atsakovei Z. P. ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėto įnašo grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė UAB „TORPOL Baltija“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Z. P. 2600 Lt skolos pagal sutartį, 551,20 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-05 su atsakove buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ji už 2800 Lt įsigijo prekių komplektą. Sutarties sudarymo metu atsakovė sumokėjo 200 Lt avansą, o likusią sutarties sumą įsipareigojo sumokėti dalimis mokėjimų grafike nurodytais terminais. Nesumokėjusi įmokų laiku, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsakovė nevykdė prievolės pagal sutartį ir neatsiskaitė. Todėl reikalauja priteisti 2600 Lt skolos pagal sutartį ir delspinigius pagal prie ieškinio pridedamą jų paskaičiavimo lentelę.

4Atsakovė patikslintu priešieškiniu (1 t., b. l. 71-79) prašė nutraukti 2012-04-05 su atsakovu sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginti 200 Lt sumokėtą pradinį įnašą, priteisti 10000 Lt neturtinę žalą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ne prekybai skirtoje vietoje pristatymo metu sudariusi sutartį su ieškovo platintoju įsigijo pagalvę, antklodę ir magnetinį čiužinį. Minėtas prekes įsigijo patikėjusi, kad jis gydo nuo visų ligų, tačiau permiegojus ant įsigyto čiužinio jai pablogėjo sveikata ir tada suprato, kad negalės preke naudotis, nes ji yra netinkamos kokybės. Ne kartą skambino į ieškovo atstovybę, prašydama nutraukti sutartį, o 2012-04-16 kreipėsi į ieškovą raštu. Pasinaudodama savo teise po kelių dienų informavo pardavėją apie sutarties nutraukimą, nes prekė neatitiko pardavėjo nurodytos informacijos. 2012-05-11 nuvykusi į Vilnių kartu su liudytoja V. S. įsigytas prekes paliko UAB „TORPOL Baltija“ atstovybėje. Įrodymų, patvirtinančių prekių grąžinimą, neturi, nes prekių grąžinimo dokumento niekas neišrašė. Mano, kad sutartis su ieškovu yra nesąžininga, nes visos pareigos ir įsipareigojimai yra taikomos pirkėjui, o teisės ir reikalavimai – pardavėjui; sutartis pasirašyta paskubomis; sutarties tekstas neįskaitomas; įsigyta prekė neatitinka pristatymo metu nurodytų savybių; apribota galimybė prekę grąžinti; sutartyje numatyta, kad pirkėjas turi pristatyti netinkamą, didelio gabarito prekę pardavėjui (kitame mieste), pradavėjas pakeitė adresą ir nepranešė apie adreso pasikeitimą pirkėjui; sutartyje nebuvo informacijos apie ginčo prekės šalutinį poveikį.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės: ieškovei 2600 Lt/ 753,01 € skolos pagal sutartį, 551,20 Lt/159,64 € delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 95 Lt/27,51 € žyminį mokestį, valstybei - 60 Lt/17,38 € procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

6Teismas, pripažinęs, kad šalių 2012-04-05 sudaryta atsakovės ginčijama pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 00490 yra vartojimo sutartis, ją vertino pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, o, kadangi ji sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje, per prekių pristatymą, jai taikė CK 6.357 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas ne prekybai skirtose patalpose, ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintas Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisykles.

7Teismas nustatė, kad ieškovas (pardavėjas) pagal minėtą 2012-04-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 00490 išsimokėtinai 12 mėnesių laikotarpiui už 2800 Lt pardavė atsakovei (pirkėjai) asmeninimas poreikiams Biostat komplektą (antčiužinį, antklodę ir pagalvę), atsakovė sumokėjo 200 Lt avansą ieškovei, o ši 2012-04-05 perdavė prekes ieškovei, kuri parašu patvirtino prekių gavimą. Priede Nr. 1 prie sutarties nurodyta informacija apie tai, kad pirkėja, vadovaudamasi CK 6.357 str. 6-11 dalimis, turi teisę nutraukti sutartį apie tai pranešdama pardavėjui per 7 dienas nuo šio priedo gavimo dienos. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad jai buvo žinomas 7 dienų terminas prekės grąžinimui, tačiau atsakovė į ieškovę pirmiausia kreipėsi telefonu, po to raštu. Šalių ginčijama sutartis sudaryta ir prekė perduota pirkėjai 2012-04-05. Iš 2012-04-16 atsakovės rašto turinio, kurio gavimo fakto ieškovė neginčija, matyti, kad atsakovė ieškovei prekes norėjo grąžinti todėl, kad atsirado nenumatytų išlaidų dantų taisymui. Teismo nuomone, šis įrodymas patvirtina, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą pranešti pardavėjai apie sutarties nutraukimą, nes neįrodė, kad ji anksčiau nei 2012-04-16 kreipėsi į pardavėją dėl sutarties nutraukimo. Sutarties 5.3 p. numatyta, kad „pretenzijas dėl prekės paslėptų trūkumų pirkėjas gali pareikšti raštu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekės gavimo“. Atsakovė išbandė čiužinį iš karto jį įsigijusi, o 2012-04-16 rašte ieškovei ji nenurodė, kad jai čiužinys netinka dėl to, kad jis yra nekokybiškas, sukelia sveikatos sutrikimus ar pan. Todėl aiškinimo dėl pasikeitusių poreikių teismas nelaikė sveikatos sutrikimu ir netraktavo kaip paslėpto prekės trūkumo. Teismas nurodė, kad laikoma, jog daiktai neatitinka kokybes reikalavimų, jeigu jie neturi tu savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiąją paskirtį. Atsakovė nurodė, kad ji, prieš išsigydama prekę, nenurodė savo ligų ir neklausė vadybininko apie galimą prekės poveikį jos turimoms ligoms. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės susirgimus iki prekės įsigijimo bei gydytojų patvirtinimų apie kokį nors sveikatos pablogėjimą panaudojus įsigytą prekę. Pačios atsakovės aiškinimas apie neigiamą prekės poveikį sveikatai, liudytojos V. S. nurodytos aplinkybės, kad, permiegojus ant čiužinio, atsakovei sutriko nervai, matėsi mėlynės, yra subjektyvaus pobūdžio teiginiai, neparemti jokiais kitais neginčijamais įrodymais.

8Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei kiekvienos šalies paaiškinimus, teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad perduota išsimokėtinai prekė buvo nekokybiška ir kad ji negavo to, ką turėjo gauti pagal sutartį (CK 6.333 str.6 d.).

9CK 6.188 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė šalių sudarytos sutarties nesąžiningumo faktų ir nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog prie įsigytos prekės buvo prisegta naudojimo instrukcija, kurios ji neskaitė, nes neturėjo laiko, ji buvo išreiškusi savo valią įsigyti čiužinį, turėjo apsisprendimo teisę nepasirašyti sutarties nepasitarusi su savo gydytoju, pareikalauti įskaitomo sutarties teksto ir prieš pasirašydama jį perskaityti, nesutikdama su sutartimi ar su atskira jos dalimi galėjo reikalauti ją pakeisti ar iš viso sutarties nepasirašyti. Ieškovė apie savo buveinės adreso pasikeitimą 2012-03-10 informavo įstatymo nustatyta tvarka, paskelbdama apie tai respublikiniame dienraštyje. Atsakovė pretenzijas, kurios siejamos ne su netinkama preke, bet su sutarties sąlygų nesąžiningumu nesuteikus visos informacijos, pareiškė tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti pagal sutartį.

10Nors atsakovė teigė, kad 2012-05-11 prekę, dalyvaujant liudytojai V. S., ji paliko UAB „TORPOL Baltija“ ofise, tačiau ieškovas tai neigė, ir teismas padarė išvadą, kad atsakovė jokiais kitais įrodymais, išskyrus V. S. liudijimą, šios aplinkybės neįrodė, todėl sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog ginčo prekės ieškovei grąžintos nebuvo (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, netgi darant prielaidą, kad prekės buvo grąžintos, atsakovė pasielgė neleistinai neapdairiai, nesilaikė elementarios prekių perdavimo tvarkos, nes nepareikalavo iš ieškovo raštiško patvirtinimo apie prekių priėmimą. Nesant prekių, kurias išperkamosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo atsakovė, nėra galimybės nustatyti, ar šie daiktai neatitiko medicinos ar kokybės reikalavimų apskritai.

11Atsakovės reikalavimą priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas įvertino nepagrįstu ir neįrodytu, nes ji nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai kuo pasireiškė jai padaryta neturtinė žala.

12Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas laikė, kad šiuo atveju CK 6.363 str. 8 d. įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį nebūtų proporcinga ir neadekvati sutarties gynimo būdui, todėl padarė išvadą, atsakovės reikalavimas nutraukti pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, priteisti 200 Lt pradinį įnašą avansą bei neturtinę žalą yra nepagrįstas ir netenkintinas.

13Dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo teismas, vadovaudamasis CK 6.189 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., sutarties 6 p. nuostatomis, konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl ieškovės reikalavimą dėl skolos ir sutartyje nustatytų delspinigių priteisimo pagal pridėtą paskaičiavimą laikė pagrįstu ir patenkino. CK 6.37 str., 6.210 str. pagrindais teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Apeliaciniu skundu atsakovė Z. P. prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, nes teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, vadovavosi ieškovės subjektyviais apmąstymais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, prieštaraujantį LAT suformuotai teismų praktikai, pažeidžiantį materialines teisės normas teismo sprendimą. Apeliantė nurodė, kad ji nesutinka su sprendime neteisingai (klaidinančiai) išdėstytais faktais. Teismas neteisingai interpretavo teiginį, kad atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog, jei vartotojui buvo suteikta klaidinanti informacija apie prekės savybes, kurių ta prekė neturi, ji gali prekę grąžinti bet kuriuo metu – „net ir po metų laiko“. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė teigė „Reikalaudama neturtinės žalos atsakovė nori pasigerinti savo sveikatą, susidėti dantis“, nes neturtinės žalos priteisimo ji reikalauja dėl išgyvenimų ir nepatogumų dėl prekės įsigijimo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje darė išvadą, jog atsakovė pagrįstai reikalauja nutraukti sutartį ir grąžinti 200 Lt. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė pretenzijas, kad jai nebuvo suteikta visa informacija, pareiškė tik po to, kai ieškovė pareikalavo atsiskaityti pagal sutartį, nes pretenzijas atsakovė pareiškė, kai permiegojo ant „Biostat“ komplekto ir jai sutriko sveikata, t.y. po prekių įsigijimo praėjus 2-3 d., o prašymą nutraukti sutartį raštu ieškovei išsiuntė 2012-04-16. Nesutinka su teiginiu, kad visos jos pretenzijos siejamos ne su netinkama preke, bet su sutarties sąlygų nesąžiningumu, nes ji kelia pretenzijas ir dėl klaidinančios reklamos apie pokalbį sveikatingumo tema bei vitaminų dalijimo, ko nebuvo, nes vyko tik prekių pristatymas, ir dėl nesąžiningos atsakovės veiklos suteikiant kreditus, ir dėl to, kad negavo to, ko tikėjosi (prekė negydo nuo visų ligų), o prekes grąžino. Nurodė, kad ji 2012-04-16 rašte būtent ir nurodė, kad jai čiužinys netinka dėl to, kad sukelia sveikatos sutrikimus, o teismas be pagrindo sprendime nurodė priešingai. Aplinkybę, kad prekė nebuvo grąžinta, ji įrodinėjo liudytojos parodymais, tačiau ieškovė jokiais įrodymais neįrodinėjo kad prekės negrąžintos, nors tam galėjo ir turėjo visas galimybes. Be to, ieškovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „atsakovas atvykdamas pas ieškovą iš anksto žinojo ir suvokė, jog iš jo nebus priimtos prekės“. Teismas nepagrįstai ir nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos nusprendė nesutikti su jos teiginiu, kad prekė buvo nekokybiška ir kad ji negavo to, ką turėjo gauti pagal sutartį. Kadangi „Biostat“ komplektas, kaip buvo žadėta, negydo nuo visų ligų, darytina išvada, jog daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, nes jie neturi tų savybių, kurių vartotoja galėjo tikėtis (CK 6.333 str. 6d.). Jei pristatymo metu būtų pateikta teisinga informacija, kad prekė neturi gydomųjų savybių, nebūtų pasirašiusi pirkimo-pardavimo sutarties ir šio ginčo nebūtų. Ieškovė pateikė jai instrukciją lietuvių kalba, kuri neatitinka gamintojo pateiktos informacijos lenkų kalba, todėl turėjo būti padaryta išvada, kad pardavėjas pirkėjai pardavė čiužinį, kuris neatitinka gamintojo patektos informacijos apie ginčo prekę, dėl šios priežasties 7 dienų terminas grąžinti prekei yra niekinis. Teigia, jog buvo pažeistas CK 6.301 str., kadangi kvietime į prekių pristatymą buvo pateikta nevisapusiška ir klaidinanti informacija, kad vyks pokalbis sveikatingumo tema ir bus dalijami vitaminai, dėl ko ji suprato, kad turės galimybę su medikais pasikalbėti jai rūpimais sveikatos klausimais. Jei kvietime į renginį būtų pateikta teisinga informacija, jog vyks prekių pristatymas, apeliantė nebūtų vykusi į renginį, o jame nebūtų pirkusi prekės, kuri negydo nuo visų ligų. Nurodė, kad teismas pažeidė ir CK 6.350 str. 2 d., draudžiančią gauti dovanas ir priedus prie nusipirkto daikto. Apeliantės nuomone, buvo nesivadovauta ir CK 6.320 str. 3 ir 6 d., nes pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, jog jų parduodama prekė neturi tų savybių, kurias vartotojams tvirtino esant. Daikto žuvimo ir/ar sugedimo rizika perkeliama pardavėjui, nes prekė neturi tų savybių kurias pardavėjas teigė ją turint, be to, pirkėjas per protingą laiko tarpą pranešė pardavėjui apie valią grąžinti prekę ir nutraukti sutartį. Apeliantė savo parodymus, kad prekės buvo grąžintos ieškovei, įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos parodymais, rašytiniais įrodymais, kuriuos teismas atmetė, nepagrįstai patikėjęs ieškove, kuri savo teiginių apie prekių negrąžinimą nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl įsigytos prekės patyrė nemalonių išgyvenimų ir itin didelių nepatogumų, t.y. ligotai pensininkei apgaulės būdu buvo parduota prekė, kuri sukėlė jai trumpalaikių sveikatos sutrikimų, todėl buvo pagrindas priteisti neturtinę žalą.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „TORPOL Baltija“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai interpretavo jos teiginius dėl prekių grąžinimo, kadangi teismo posėdžio metu ji nurodė, kad galvojo, jog nusprendus, kad prekė yra netinkama, bet kada ją galės grąžinti. Sprendime visiškai teisingai nurodyta išvadą teikiančios institucijos pozicija dėl prekės kokybės ir tinkamai konstatuota apeliantės valia dėl sutarties sudarymo bei pretenzijų dėl informacijos atsiradimo momentas. Priešingai, apeliantės atstovo teiginiai prieštarauja teismo posėdžių įrašuose užfiksuotiems apeliantės teiginiams. Itin svarbi aplinkybė yra ta, kad valstybinėms institucijoms apeliantė pateikė visiškai kitokio turinio raštą, analogiškai datuotą 2012-04-16, teigdama, jog tai yra originalus pirminis ieškovui siųstas dokumentas. Ieškovas palaiko sprendime konstatuotą aplinkybę, kad visos apeliantės pretenzijos buvo siejamos ne su netinkama preke, nes tai pagrindžia pačios apeliantės pateikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad sprendime išdėstytos aplinkybės atspindi realias ginčo aplinkybes. Tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos neapriboja ir nepanaikina CK įtvirtintų apeliantės teisių, sutarties sąlygos ir šriftas neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms. Sutarties sąlygose nėra nurodyta norma MN 4:2009, todėl ne sutarties, o paties apelianto atstovo teiginiai yra melagingi. Apeliantės skundo argumentai dėl 2012-04-16 rašto turinio neatitinka byloje esančių dokumentų turinio ir yra klaidingi (b. l. 37). Apeliantė netinkamai aiškina CK 6.333 str. 6 d., o savo poziciją grindžia pačios sugalvotais teiginiais apie prekę. Ieškovė niekada neteigė, kad platinamos prekės gydo nuo visų ligų. Vadovautis Valstybinės akreditavimo tarnybos sveikatos priežiūros veiklai 2014-12-16 raštu Nr. D12-857-(1.25) nėra pagrindo, nes jame nurodytos aplinkybės nėra šio ginčo aplinkybės, taip būtų pažeistos CPK 306 str. 2 d. nuostatos. Skunde nurodyti CK 6.301 str., 6.320 str. 3 ir 6 d. pažeidimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o atsakovės atstovo nurodomos aplinkybės prieštarauja byloje esančių dokumentų turiniui. Apeliantė nurodė, jog gautame kvietime buvo nurodyta, kad bus prezentacija ir netgi vyko į renginį su tikslu įsigyti prekę. Apeliantei nebuvo suteikta jokia dovana kaip priedas prie įsigyto daikto, todėl nepažeista CK 6.350 str. 2 d. Prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja pačios apeliantės išreikštam siekiui ieškovo sąskaita įgyvendinti svajonę nuvykti į sanatoriją.

16Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad tarp šalių 2012-04-05 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. 00490, pagal kurią išsimokėtinai 12 mėnesių laikotarpiui už 2800 Lt ieškovė UAB „TORPOL Baltija“ pardavė atsakovei Z. P. Biostat komplektą (antčiužinį, antklodę ir pagalvę), atsakovė sumokėjo 200 Lt avansą ieškovei, ieškovė 2012-04-05 perdavė prekes atsakovei, kuri parašu patvirtino prekių gavimą. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ši sutartis sudaryta asmeniniams poreikiams tenkinti, kad tai yra vartojimo sutartis, kuriai taikomas CK 6.188 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo kriterijus ir kad sutartis sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje per prekių pristatymą, todėl jai taikomos CK 6.357 straipsnio nuostatos ir LR ūkio ministro 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 226 patvirtintos Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklės.

19Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai teigiant, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimą kai kurių byloje esančių įrodymų iš viso netyrė ir nevertino, kas galėjo lemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, nes iš byloje esančių įrodymų visumos ir teismo sprendime išdėstyto jų turinio matyti, kad teismas nustatė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, tinkamai atskleidė ginčo esmę, pasisakė dėl visų esminių nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus (CPK 185 str.). Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurių būtų netyręs ir nevertinęs pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, jog yra priimtas apeliantei nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai yra padaryta nenustačius visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, netinkamai ištyrus įrodymų visumą ar kad teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimus.

20Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsakovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus. Faktą, kad gavo iš ieškovo UAB „TORPOL Baltija“ minėtas prekes, atsakovė patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 7). Ieškovui neigiant, o atsakovei tvirtinant, kad ji 2012-05-11 dieną, dalyvaujant liudytojai V. S., paliko prekes ieškovo ofise, atsakovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius šią aplinkybę. Tačiau atsakovė patikimų ir objektyvių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nepateikė, nors, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo pasirūpinti kad prekės grąžinimo faktas būtų tinkamai užfiksuotas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčo prekės ieškovui grąžintos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nesant prekių, kurias išperkamosios pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo atsakovė, nėra galimybės nustatyti, ar parduotas čiužinys atitiko medicinos ar kokybės reikalavimus, ar jis atitiko gamintojo patektą informaciją apie prekę. Tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM, tiek Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo raštuose ir išvadoje nurodė, kad, atsakovei negalint pateikti įrodymų, kur yra gaminiai, negalima pateikti išvados nei dėl medicininio prietaiso kokybės ir gaminių atitikties MN 4:2009 reikalavimams, nei dėl to, ar gaminys turi tas savybes, apie kurias ieškovas suteikė informaciją atsakovei, nei apie tai, ar galimai nekokybiškas gaminys sąlygojo sveikatos problemas (1 t., b. l. 65, 66-67, 91-94). Todėl apeliantė apeliaciniame skunde be pagrindo tvirtina priešingai. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos 2014-12-16 raštas Nr. D12-857-(1.25) šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių nei aptvirtina, nei paneigia, nes jame neaptariamos ir netirtos šios konkrečios bylos aplinkybės (2 t., b. l. 8-9). Tai, kad praeityje yra pasitvirtinęs tam tikrų skundų dėl ieškovo platinamų gaminių pagrįstumas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės priešieškinį. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, pagal CPK 306 str. 2 d. nuostatas, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Apeliantės tvirtinimo, kad ieškovas pristatymo metu teigė, jog gaminys gydo nuo visų ligų ir nebereikės vartoti vaistų, nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Neįrodžius, kad apeliantė įsigijo nekokybišką prekę, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.333 str. 6 d. nuostatų.

212012-04-16 rašte ieškovo direktoriui apeliantė nurodė “gaminį įsigijau išsimokėtinai. Atsirado nenumatytos išlaidos. Prireikė man skubiai taisyti dantis. Tam reikia daug pinigų <...> todėl noriu grąžinti įsigytą iš Jūsų gaminį, nes per greit paskubėjau <...> Labai atsiprašau“ (1 t., b. l. 37). Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl 2012-04-16 rašto kitokio, nei nurodė teismas, turinio prieštarauja minėto rašytinio įrodymo turiniui. Vadovaudamasis šiuo raštu, kurio gavimo ieškovė neginčijo, pirmos instancijos teismas nustatė, kad, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė anksčiau nei 2012-04-16, kreipėsi į pardavėją dėl sutarties nutraukimo, todėl praleido sutartyje nustatytą terminą pranešti pardavėjai apie sutarties nutraukimą. Apeliantės pateiktas kitokio turinio raštas, kuriame nurodyta 2012-04-16 data, tačiau negalima nustatyti išsiuntimo datos (1 t., b. l. 39), nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų, kad pirmasis kreipimasis į ieškovą buvo būtent 2012-04-16 su virš aptarto turinio raštu. Apeliantės teigimu, įsigijus prekę pablogėjo sveikata, atsirado alerginė reakcija ir kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti negalimai, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad sveikatos sutrikimų atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su ieškovo parduoto gaminio naudojimu, tuo labiau, kad negalima nustatyti, kur yra tas gaminys yra ir jį ištirti. 2012-04-16 atsakovės raštas ieškovui bei atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad atsisakymą nuo sutarties apeliantė grindė ne sveikatos sutrikimais, o poreikiu skubiai taisyti dantis. Teismo posėdžio pirmos instancijos teisme apeliantė yra nurodžiusi, kad suprato ir žinojo, jog dėl sutarties nutraukimo reikia kreiptis į įmonę raštu per 7 dienų terminą, kad gilinosi kiek laiko yra suteikiama sutarties nutraukimui ir prekių grąžinimui, kad lygino terminus su „Top Shop“ suteikiamais terminais ir kad galvojo, jog nusprendus, kad prekė yra netinkama, bet kada ją galės grąžinti. Pagal bylos duomenis nėra nurodyta ir nustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovė į ieškovą raštu kreipėsi tik 2012-04-16. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai interpretavo apeliantės teiginius dėl prekės grąžinimo ir jos paaiškinimų šiuo aspektu. Atsakovė yra nurodžiusi, kad į ieškovą kreipėsi po kelių dienų skambinama telefonu, tačiau pokalbio turinys nėra patikimai nustatytas. Todėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliantė sekančią dieną po sutarties sudarymo kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo, nepatvirtina jokie įrodymai, tame tarpe – ir jos pačios paaiškinimai teismo posėdžiuose. Skundžiamame sprendime tinkamai konstatuota apeliantės valia tiek dėl sutarties sudarymo, tiek dėl pretenzijų atsiradimo momento. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo CK 6.188 str. 1 ir 2 dalių pagrindu pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties sąlygas kaip prieštaraujančias sąžiningumo kriterijams ir iš esmės pažeidžiančias šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojų teises ir interesus.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir atskirai dėl jų nepasisakoma.

23Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, priešieškinį – atmesti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

25Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovė UAB „TORPOL Baltija“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš... 4. Atsakovė patikslintu priešieškiniu (1 t., b. l. 71-79) prašė nutraukti... 5. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu... 6. Teismas, pripažinęs, kad šalių 2012-04-05 sudaryta atsakovės ginčijama... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas (pardavėjas) pagal minėtą 2012-04-05... 8. Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei kiekvienos šalies... 9. CK 6.188 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti... 10. Nors atsakovė teigė, kad 2012-05-11 prekę, dalyvaujant liudytojai V. S., ji... 11. Atsakovės reikalavimą priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismas... 12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas laikė,... 13. Dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo teismas, vadovaudamasis... 14. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. P. prašo panaikinti skundžiamą teismo... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „TORPOL Baltija“ prašo... 16. Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m.... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje neginčijamos aplinkybės, kad... 19. Apeliaciniame skunde keliami netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimai... 20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 21. 2012-04-16 rašte ieškovo direktoriui apeliantė nurodė “gaminį įsigijau... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 23. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą...