Byla 2A-346-544/2010

4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant atsakovui V. U., jo atstovei advokatei Vitalijai Kopūstienei, ieškovės atstovui A. P.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-589-2010 pagal ieškovės UAB „Automera“ ieškinį atsakovams L. J., V. U. dėl 11 180,40 Lt priteisimo nuostoliams atlyginti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Ieškovė UAB „Automera“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. J. ir V. U. 11 180,40 Lt nuostolių atlyginimo už automobilio AUDI 80, VIN kodas WAUZZZ81ZFA014158, priverstinio nuvežimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-10-27, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-01 iš Panevėžio apskrities VPK gavo pranešimą, jog sulaikytas automobilis, kurį būtina privestinai nuvežti. Pagal 2007-01-10 Transporto priemonių priverstinio nuvežimo sutartį ir vadovaudamasi „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija“, patvirtinta LRV 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426, pasiuntė į įvykio vietą vilkiką, kuriuo priverstinai nuvežė automobilį AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ) į saugojimo aikštelę, kurioje automobilį tebesaugo. Automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo kaina 2009-04-17 buvo 6347,46 Lt, 2009-10-27 dienai už 452 paras - 11180,40 Lt. Atsakovas V. U. yra transporto priemonės savininkas, todėl atsakovu patrauktas pagrįstai (CK 4.37 str., Saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 6 d.). Atsakovas L. J. atsako pagal deliktinės atsakomybės sąlygas, nes nesilaikė CK 6.263 str. 1, 2 d. numatytų pareigų. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-680-184/2008 konstatavo, kad L. J. 2008-08-01 apie 13.25 val. Panevėžio r. Naujamiesčio sen. Naujasodės km. AB „Ventus Nafta“ degalinėje iš kolonėlės Nr. 4 prisipylė į talpas dyzelinio kuro, atvirai pagrobė svetimą AB „Ventus Nafta“ priklausantį turtą, o nusikaltimą įvykdė panaudodamas kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės numerius. Valstybiniai numeriai ( - ), priskirti automobiliui AUDI 80, tačiau pas ieškovą saugomo ir K. O. vardu registruoto minėtos markės automobilio identifikacinis VIN kodas nesutampa. Nustatyta, kad automobilio Audi 80, kurio savininkas yra atsakovas V. U., VIN kodas yra WAUZZZ81ZFA014158.

9Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-09 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų L. J. ir V. U. 11180,40 Lt už automobilio priverstinio nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė ir priteisė ieškovei ir valstybei bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad 2008-08-01 ieškovė, vykdydama 2007-01-10 su Panevėžio apskrities VPK sudarytą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo sutartį, įvykdė transporto priemonės AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ), priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugą. Vadovaudamasi „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija“, patvirtinta LRV 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426, į įvykio vietą nusiuntė vilkiką, kurio vairuotojas iš policijos pareigūno pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą priverstinai nuvežė į UAB „Automera“ saugojimo aikštelę minėtą automobilį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-07 nuosprendžiu L. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2008-08-01 apie 13.25 val. Panevėžio r. Naujamiesčio sen. Naujasodės km. AB „Ventus Nafta“ degalinėje iš kolonėlės Nr.4 prisipylė į talpas dyzelinio kuro, taip atvirai pagrobė svetimą AB „Ventus Nafta“ turtą - 84,48 litrus dyzelinio kuro bendros 364,95 Lt vertės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis AUDI 80, VIN kodas WAUZZZ81ZFA014158, nuo 2004-02-16 paieškomas kaip pavogtas iš garažo. L. J. dyzelinį kurą iš AB „Ventus Nafta“ pavogė panaudodamas automobilį AUDI 80, VIN kodas WAUZZZ81ZFA014158, kurio valst. Nr. ( - ), ir šis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į ieškovės saugojimo aikštelę. Darydamas nusikaltimą L. J. naudojosi automobilio AUDI 80, kurio VIN kodas WAUZZZ81ZDA051540, valstybinio numerio ženklu ( - ) (K. O. vardu registruotas automobilis). Automobilio AUDI 80, VIN kodas WAUZZZ81ZFA014158, priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos 2009-10-27 dienai už 452 paras sudaro 11180,40 Lt. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis CK 4.37 str., LR Saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 6 d., CK 6.210 str. 2 d., nuostatomis, teismas ieškinį tenkino ir automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas bei palūkanas priteisė solidariai iš abiejų atsakovų.

10Apeliaciniu skundu atsakovas V. U. prašo panaikinti 2010-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neišanalizavo bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė teisės normas, kas turėjo esminės reikšmės neteisėto sprendimo priėmimui. Teismas neįsigilino į bylos esmę, o tik formaliai nurašė ieškinio motyvus. Mano, kad teismas pažeidė teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už vieno iš atsakovų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taikymą (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str.) bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymą (CPK 176-181, 183-185 str.). Teismas nevertino tos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-680-184/2008 atsakovas L. J. pripažino, jog jis prieš nusikaltimą ant savo važiuojančio automobilio Audi 80 valst. Nr. ( - ) užsidėjo kito savo nevažiuojančio automobilio Audi 80 valstybinį numerį ( - ) L. J. buvo pardavęs automobilį kažkokiam Remigijui, automobilio neperregistravo, o tik pakeitė automobilių numerius, kad neatsektų. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad L. J. darė nusikaltimus, todėl tik jis yra atsakingas už padarytą žalą ieškovei. Nesutinka su sprendimo išvada, kad jis nevykdė CK 4.37 str. numatytų savininko pareigų naudotis turtu nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, t. y. automobilį laikyti tinkamai, savalaikiai jį pasiimti. Neaišku, iš kur jam reikėjo automobilį pasiimti, nes nežinojo, kur yra automobilis, Niekas nepranešė, kad jo automobilis sulaikytas 2008-08-01. Nors ieškovės atstovas tvirtino, kad L. J. buvo informuotas, kad jo automobilis bus priverstinai nuvežtas į mokamą saugojimo aikštelę, tačiau jis buvo sulaikytas, o Panevėžio VPK Viešosios policijos 2008-08-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 74 grafoje „Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavau“ niekieno nepasirašyta. Iš to matyti, kad ne tik jam, bet ir L. J. ši informacija nebuvo suteikta. Teismas šios aplinkybės nesiaiškino ir sprendime dėl jos nepasisakė. Solidariosios atsakomybės taikymo ieškinyje ieškovė nepagrindė. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai - tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas L. J. 2008-11-07 nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas už tyčinius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d., todėl žala ieškovei yra minėto asmens, o ne jo veiksmų rezultatas. Automobilis, kurį L. J. vairavo kaip nusikaltimo įvykdymo priemonę, tikrai tebepriklauso jam, nes pasitikėjo tariamu pirkėju, perdavė jam savo automobilį su dokumentais ir sutarė, kad sekančią dieną važiuos jį perregistruoti VĮ „Regitra“. Tačiau pirkėjas veikė nesąžiningai, automobilio perregistruoti neatvyko. Ne kartą kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl automobilio išregistravimo, tačiau niekas nepatarė kaip elgtis, išregistruoti automobilio negalėjo, nes neturėjo dokumentų. Ieškinio suma apskaičiuota netiksliai dėl netinkamo PVM tarifo pritaikymo, nes jis keitėsi, o ieškovas jį paskaičiavo už visą laiką 21 %. Transporto priemonės gabenimo bei saugojimo išlaidų aktas surašytas 2009-10-27. Kodėl būtent tą dieną šis aktas surašytas teismas nesiaiškino, nors privalėjo tai daryti. Todėl mano, kad neatskleista bylos esmė ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo V. U. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra automobilio savininkas, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Atsakovo automobiliu padarytas nusikaltimas. Atsakovas nesirūpindamas automobiliu padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jo automobilio saugojimu, lengvabūdiškai automobilį perdavė ar tariamai pardavė tretiesiems asmenims, tačiau teisinės registracijos neatliko. Ieškovė automobilį išsaugojo, ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Todėl ieškovės išlaidos, kurias patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Mano, kad kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo keliais įstatymo reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą, prieštarautų CK 1.5 str. principams. Toks aiškinimas atitinka ne tik CK įtvirtintas nuostatas dėl kito asmens reikalus tvarkiusio asmens išlaidų atlyginimo, kai priverstinai buvo nuvežtas automobilis, bet ir vėlesnį įstatyminį reglamentavimą. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nurodyta, kad bylos išlaidas ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. PVM skaičiuojamas kreipimosi į teismą dienai ir skaičiuotinas pagal tuo metu galiojantį tarifą.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.). Byla apeliacine tvarka nagrinėjama paduoto apeliacinio skundo ribose.

13Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), todėl nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes ir aiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti visiškai atsakovo V. U. atžvilgiu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį atsakovo V. U. atžvilgiu tenkinti iš dalies 5590,20 Lt sumai. Atitinkamai keistinas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei paskirstymo tarp šalių ir valstybei. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais argumentais ir motyvais.

14Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad automobilio Audi 80, VIN kodas WAUZZZ81ZFA014158, valst. Nr. ( - ), savininkas yra atsakovas V. U.. Panevėžio miesto apylinkės teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-680-184/2008 nustatyta, kad atsakovas L. J., 2008-08-01 pasinaudodamas šiuo automobiliu, bet pakeisdamas jo tikrą valstybinį numerį Nr. ( - ) į kito AUDI 80 automobilio numerius ( - ), AB „Ventus Nafta“ degalinėje iš kolonėlės Nr. 4 prisipylė į talpas dyzelinio kuro ir taip atvirai pagrobė AB „Ventus Nafta“ 84,48 litrus dyzelinio kuro (baudžiamoji byla Nr. 1-680-184-2008). Vadovaudamasi 2007-01-10 sutartimi Nr. 07-1, sudaryta su Panevėžio apskrities VPK, ieškovė 2008-08-01 priverstinai nuvežė minėtą automobilį AUDI 80, valst. Nr. ( - ), su kuriuo buvo daromas nusikaltimas, į saugojimo aikštelę, kurioje automobilis saugojamas iki bylos nagrinėjimo (b. l. 17, 18). Ieškovo reikalavimas yra priteisti 11 180,40 Lt skolą už minėto automobilio transportavimą bei saugojimą nuo 2008-08-01 iki 2009-10-27 (už 452 paras (b. l. 78-79). Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio LR Saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 1 d. buvo nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Minėtas automobilis buvo nusikaltimo vykdymo priemonė, ji naudota su pakeistais transporto priemonės numeriais, ją vairavęs asmuo buvo sulaikytas įtariant nusikaltimo padarymu, ir tai yra toks teisės pažeidimas, kuris buvo pakankamai pagrįstu pagrindu automobilį priverstinai nuvežti saugojimui.

15Nors apeliantas teigia, kad minėtą automobilį jis 2004 metais pardavė nepažįstamam asmeniui, kuriam atidavė automobilio dokumentus, o šis jį apgavo ir neatvyko į VĮ „Regitra“ atlikti išregistravimo ir įregistravimo procedūrų, kad jis ne kartą kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl automobilio išregistravimo, tačiau jo prašymai buvo nepatenkinti, tačiau šie jo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Vadovaujantis tuo metu galiojusių nustatyta tvarka patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatomis Lietuvoje registruota transporto priemonė privalėjo būti perregistruota per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Apeliantas išregistravimo procedūros neatliko ne kelias dienas ar mėnesius, o nuo 2004 metų. Tai, kad atlikti minėtą procedūrą buvo neįmanoma, paneigia paties atsakovo vėlesni veiksmai, nes minėtas automobilis 2009-07-03 apelianto buvo išregistruotas (b. l. 106). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis liko atsakovo V. U. nuosavybe. Todėl atsakovas ir toliau buvo jo teisėtas valdytojas, todėl turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas šioje byloje yra tinkamas ir jo civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos. Jokie byloje surinkti įrodymai virš nurodytų aplinkybių ir apelianto nuosavybės teisių nepaneigia. Virš nurodytu laiku ir aplinkybėmis minėtu automobiliu buvo įvykdyta nusikalstama veika. Todėl tinkamai nesirūpindamas juo, apeliantas padarė kitiems asmenims išlaidų, susijusių su jo automobilio transportavimu ir saugojimu.

16Pagal tuo metu galiojusio LR Saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 1 d., policijos pareigūnai turėjo teisę nuvežti transporto priemonę LRV ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantavo jo išsaugojimo. Policijos pareigūnų perdavimas saugoti atsakovo V. U. automobilį ieškovui ir ieškovo atliktas minėto automobilio saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą. Kadangi automobilis buvo išsaugotas, tai tokie ieškovo veiksmai atitiko atsakovo interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-10-23 nutartyje, kuri priimta esant iš esmės tokioms pat faktinėms aplinkybėms, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 bei kitose bylose nevienkartinai yra konstatavusi, kad kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių bei nepažeisti ATPK atitinkamų straipsnių reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Teisėjų kolegijos išdėstytas aiškinimas atitinka ne tik CK įtvirtintas nuostatas dėl kito asmens reikalus tvarkiusio asmens išlaidų atlyginimo, bet ir vėlesnį įstatyminį reglamentavimą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numato, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Bylos nagrinėjimo dienai transporto priemonė iš saugojimo aikštelės nepaimta. Taigi, šioje byloje abiejų atsakovų civilinė atsakomybė yra solidari pagal įstatymą. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). 2009-12-29 patikslintame ieškinyje ieškovas atsakovais nurodė abu solidarius atsakovus, o teismas teisėtai ir pagrįstai taikė solidariąją atsakomybę (b. l. 78-79).

17Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamuoju sprendimu iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįstai didelį 11 180,40 Lt atlyginimą už automobilio transportavimą ir saugojimą. Iš 2009-10-27 Transporto priemonės gabenimo bei saugojimo išlaidų akto matyti, kad buvo taikytas 20 Lt tarifas už kiekvieną iš 452 pasaugos parų bei 200 Lt už automobilio pakrovimą ir transportavimą (b. l. 46, 83). Šių išlaidų dydis apeliaciniu skundu neginčijamas. Minėtas aktas surašytas pateikimui į bylą baigiantis jos nagrinėjimui, todėl teismui nebuvo pagrindo aiškintis aplinkybes dėl akto datos, ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje turėjo aiškintis ir apsvarstyti, ar būtent viso ieškinio dydžio saugojimo išlaidas turi atlyginti atsakovas V. U., ar dėl viso ieškinio dydžio yra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, nes pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas apibrėžiant jo terminą dienomis reikštų, kad sutartis nesudaryta ilgam laikui. Tuo tarpu ieškovas atsakovo automobilį saugojo 452 paras, ir tokį laikotarpį saugojo ne tik todėl, kad atsakovas V. U. jo tinkamai nevaldė, dėl savo kaltės neatsiėmė, bet ir todėl, kad jam nebuvo pranešta apie jo automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą mokamoje aikštelėje, nors pagal baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad jau 2008-08-01 policijos pareigūnai išsiaiškino, kam pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso abu su nusikalstama veika susiję automobiliai, o apeliantas jau 2008-08-05 buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje apie minėto automobilio įgijimo ir perleidimo aplinkybes, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė (baudžiamoji byla – b. l. 41-42). Taigi, elgiantis atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiaujant tarpusavyje jau 2008-08-05 buvo galimybės informuoti apeliantą apie jo automobilio saugojimą mokamoje aikštelėje. Tačiau tokios aplinkybės nesiaiškintos nei 2008-08-01, nei kreipimosi į teismą metu, ir tik teismo iniciatyva po bylos iškėlimo buvo išaiškinti tinkami atsakovai. Todėl, nustatant ieškovui atlygintiną sumą, teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra tai, kad turto saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti tikrąjį jo savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (CK 6.229 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra faktinis ir teisinis pagrindas mokestį už automobilio saugojimą iš atsakovo V. U. sumažinti ir priteisti 50 % visos ieškinio sumos (5590,20 Lt) solidariai su kitu atsakovu. Visiškai atmesti ieškinį šio atsakovo atžvilgiu nėra pagrindo dėl virš aptartos automobilio savininko teisinės atsakomybės, taip pat dėl to, kaip jau virš minėta, atsakovas V. U., jeigu taip pat būtų elgęsis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, tai jau 2008-08-05 turėjo visas galimybes sužinoti apie jo vardu teberegistruoto automobilio saugojimą aikštelėje ir išsiaiškinti, kokios pasekmės gali dėl to kilti.

18Kadangi ieškinys dėl 11 180,20 Lt priteisimo atsakovo V. U. atžvilgiu tenkinamas iš dalies sumažinant iš jo priteistą sumą iki 5590,20 Lt, todėl pirmojoje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei perskirstomos proporcingai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Už ieškinį ieškovas sumokėjo 335 Lt žyminio mokesčio (b. l. 11, 20). Ieškovui UAB „Automera“ priteisiama ¼ žyminio mokesčio (84 Lt) iš atsakovo V. U. ir ¾ dalys (251Lt) iš atsakovo L. J.. Byloje buvo 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p., b. l. 22). Pagal tas pačias proporcijas valstybei iš atsakovų priteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu: iš atsakovo V. U. ¼ dalis (7,00 Lt), iš atsakovo L. J. ¾ dalys (19,00 Lt). Atsakovas V. U. turėjo 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 88, 105). Kadangi ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmetamas 50 procentų, iš ieškovės atsakovui V. U. priteisiama 500 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

19Už paduotą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 335 Lt žyminio mokesčio (b. l. 132). Atsižvelgiant į apeliacinio skundo tenkinimą 50 procentų, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 96 str. 2 d., apeliantui iš ieškovo priteisiama 168 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Byloje buvo 3,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš ieškovės, nes ši nutartis priimama apelianto naudai (CPK 88 str. 3 p., b. l. 22).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

21Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

22Ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) solidariai iš atsakovo V. U. (a. k. ( - ) ir atsakovo L. J. (a. k. ( - )) už automobilio transportavimą ir saugojimą 5590 (penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt) Lt 20 ct iš bendros 11 180,40 Lt ieškinio sumos.

24Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) iš atsakovo L. J. (a. k. ( - )) už automobilio transportavimą ir saugojimą 11 180 (vienuolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt 40 Lt, tame tarpe – iš šios sumos 5590,20 Lt priteisti solidariai su V. U..

25Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurias V. U. skaičiuoti nuo 5590 (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt) Lt 20 ct sumos, o L. J. – nuo 11 180 (vienuolikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt) Lt 40 ct sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) iš atsakovo V. U. (a. k. ( - ) - 84 (aštuoniasdešimt keturis) Lt, iš atsakovo L. J. (a. k. ( - ) – 251 (du šimtai penkiasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio.

27Priteisti atsakovui V. U. (a. k. ( - ) iš ieškovės UAB „Automera“ (į. k. 148040272) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

28Priteisti valstybei iš atsakovo V. U. - 7 (septynis) Lt, iš atsakovo L. J. (a. k. ( - )) – 19 (devyniolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo UAB „Automera“ (į. k. 148040272): atsakovui V. U. (a. k. ( - ) 168 (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; valstybei – 3 (tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
4. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. Ieškovė UAB „Automera“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė... 9. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-02-09 ieškinį tenkino ir priteisė... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. U. prašo panaikinti 2010-02-09 Panevėžio... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo V. U. apeliacinį... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės... 13. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš dalies... 14. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad automobilio Audi 80, VIN kodas... 15. Nors apeliantas teigia, kad minėtą automobilį jis 2004 metais pardavė... 16. Pagal tuo metu galiojusio LR Saugaus eismo keliais įstatymo 33 str. 1 d.,... 17. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas... 18. Kadangi ieškinys dėl 11 180,20 Lt priteisimo atsakovo V. U. atžvilgiu... 19. Už paduotą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 335 Lt žyminio mokesčio... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 21. Panevėžio miesto apylinkės teismo 22. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) solidariai iš... 24. Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) iš atsakovo L. J.... 25. Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) 5 procentų dydžio... 26. Priteisti ieškovei UAB „Automera“ (į. k. 148040272) iš atsakovo V. U.... 27. Priteisti atsakovui V. U. (a. k. ( - ) iš ieškovės UAB „Automera“ (į.... 28. Priteisti valstybei iš atsakovo V. U. - 7 (septynis) Lt, iš atsakovo L. J.... 29. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo UAB „Automera“ (į. k. 148040272): atsakovui V. U....