Byla eP-139-143/2015
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Onrama“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Onrama“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Onrama“, apeliantas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas) tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, esančiose ( - ).

5Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui jokie teisės aktai nesuteikia teisės apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ne viešojo maitinimo veiklą vykdančiam subjektui, o galimos prekybos vietai. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nustatant tokius ribojimus konkrečioms įmonėms, bet ne turtui. Kadangi skundžiamame Sprendime Nr. T-607 nurodomas tik adresas, o ne pati įmonė, pareiškėjo manymu, toks ribojimas yra akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio, kadangi nepagrįstai sukuriamos nevienodos viešojo maitinimo veiklos vykdymo sąlygos. Tokių ribojimų taikymas turtui taip pat nulemia nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių suvaržymą – apribojamos turto panaudojimo galimybės, nors savininkas jokių pažeidimų nepadaro. Pareiškėjas pažymėjo, kad savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Pareiškėjo nuomone, policijos raštuose pateikiama informacija, kuria buvo remiamasi priimant Sprendimą Nr. T-607, visiškai nemotyvuota ir susijusi vien su statistika, o ne su pareiškėjo veikla ir veiksmais. Policijos komisariatas, atsakovui pateikdamas statistinius duomenis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimai ar administraciniai pažeidimai padaryti išskirtinai asmenų, vartojančių alkoholinius gėrimus, pareiškėjui priklausančioje kavinėje ar bare. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad įgyvendinant AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje savivaldybės tarybai suteiktą diskrecijos teisę reguliuoti jos veiklos teritorijoje veikiančių ūkio subjektų prekybos alkoholiu tvarką ir laiką turi būti paisoma bendrųjų teisės principų. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų: nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuotas dėl konkrečios nurodytu paros laiku taikomos sankcijos, pareiškėjas nebuvo informuotas apie administracinę procedūrą, prieš priimant sprendimą, jam nebuvo suteikta teisė duoti paaiškinimus. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti prekybinės veiklos laiko apribojimą savo iniciatyva, nesant gyventojų skundų, teisės aktai jam nesuteikia teisės taikyti sankcijas prekybos vietai, todėl priimant ginčijamą Sprendimą Nr. T-607 buvo peržengtos savivaldybės kompetencijos ribos.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, esančiose ( - ), teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendimas Nr. T-607 priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu.

9AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje (Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu galiojusi redakcija) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. AKĮ 1 straipsnyje yra įtvirtinti siektini šiuo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo tikslai, tarp jų – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui; nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. AKĮ 3 straipsnyje numatyti principai, kuriais vadovaujasi valstybė, vykdydama alkoholio kontrolės politiką, tai: alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimo ribojimas (4 p.); juridinių asmenų, kurie verčiasi alkoholio verslu, skatinimas prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (6 p.); laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimo rėmimas (10 p.); socialinės aplinkos be alkoholio kūrimo skatinimas (11 p.).

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas praktiką analogiškose bylose, yra pažymėjęs, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.), sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas. Prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą. Savivaldybė neturi pareigos įrodinėti, ar pareiškėjas nusižengė įstatymo reikalavimams. Priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka nustatyti remiantis teisės normos dispozicijoje numatytomis sąlygomis viešojo intereso pažeidimą, kuris gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus, esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

11Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčydamas Sprendimą Nr. T-607 remiasi argumentais, jog savivaldybės taryba, taikydama prekybinės veiklos laiko apribojimą, peržengė savo kompetencijos ribas, nes nustatė apribojimą prekybos vietoms, o ne subjektams, besiverčiantiems šia veikla, ėmėsi taikyti sankcijas savo iniciatyva, nesant gyventojų, institucijų skundų, siūlymų, pažeidė sprendimo priėmimo procedūrą, nes jo tinkamai nemotyvavo, nepranešė apie procedūrą, nesuteikė galimybės dėl to duoti paaiškinimus, priėmė diskriminacinio pobūdžio sprendimą.

12Kauno miesto savivaldybės nuomone, ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminis teisės aktas, nes jame įtvirtintas bendro pobūdžio nurodymas, apribojantis prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. visiems juridiniams asmenims, prekiaujantiems ar ateityje prekiausiantiems alkoholiniais gėrimais sprendime nurodytose prekybos vietose, jis skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, t. y. bet kuriai įmonei, kuri prekiauja ar prekiaus alkoholiu, orientuojamas į ateitį ir numatytas taikyti daug kartų ir sietinas su konkrečia teritorija, o ne su konkrečiu subjektu. Pasisakydamas dėl šių atsakovo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tokio pobūdžio sprendimai nelaikytini norminiais teisės aktais, suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo minėtos praktikos (LVAT 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1315/2014, 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-967/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, esą skundžiamas Sprendimas Nr. T-607 yra norminio pobūdžio aktas, laikė nepagrįstais ir pripažino, kad Sprendimas Nr. T-607 yra individualus administracinis aktas.

13Iš Sprendimo Nr. T-607 turinio teismas nustatė, kad jį priimant kaip faktiniais duomenimis buvo remtasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. raštu

14Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu

15Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 20-S-2894, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. 20-26-S-16765. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-23-S-5900 nurodyta, kad dėl UAB „Onrama“ baro, esančio adresu: ( - ), veiklos buvo užregistruoti 33 pranešimai, gyventojų pareiškimai ir skundai apie teisės pažeidimus dėl įmonės ar baro lankytojų veiklos. Užregistruota informacija apie 7 teisės pažeidimus, padarytus nuo 22.00 iki 8.00 val., apie 14 pažeidimų, kai asmenys viešoje vietoje pasirodė neblaivūs ar vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio pažeidimas), 3 pažeidimai dėl rūkymo įstatymų draudžiamose vietose (ATPK 1851 straipsnio pažeidimas), užregistruoti 2 pranešimai dėl baro įrangos sugadinimo (išdaužytos vitrinos), 3 pranešimai iš gydymo įstaigų apie sužalotus asmenis bare ar jo prieigose, 2 pranešimai apie įvykdytus plėšimus, dėl kurių vykdomas ikiteisminis tyrimas, 1 pranešimas apie asmeninio turto vagystę, 2 pranešimai apie vykstančias muštynes baro prieigose, 1 pažeidimą dėl įmonės veiklos parduodant alkoholį išsinešti (ATPK 164 straipsnio pažeidimas), 1 pranešimas apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus, užfiksuoti 4 pažeidimai dėl baro lankytojų šiukšlinimo viešoje vietoje. Minėtame policijos rašte nurodyta, kad dėl šių pažeidimų policija siūlo savivaldybei apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val. kaip keliantį grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Minėtą barą yra nurodžiusi Petrašiūnų seniūnija, remdamasi Amalių bendruomenės centro „Amalė“, Labdaros paramos fondo „Petrašiūnų bendruomenės centras“, Palemono bendruomenės centro bei Petrašiūnų policijos nuovados informacija. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 20-S-2860 nurodyta, kad, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2013 m. sausio 1 d. prie UAB „Onrama“, esančio ( - ), baro registruoti 9 pranešimai apie viešosios tvarkos pažeidimus ir 1 pranešimas apie mobiliojo ryšio telefono vagystę, fiksuota 11 prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimų. Nurodytu laikotarpiu minėtame bare dirbančioms pardavėjoms surašyti 2 administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Penkiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 174 straipsnį, dviem – pagal ATPK 178 straipsnį, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį (dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). UAB „Onrama“ priklausančiame bare ( - ) fiksuotas 1 prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas. Paminėtame policijos rašte nurodyta, jog dauguma šių pranešimų gauti po 22 valandos, todėl galima daryti išvadą, kad jie susiję su vykdoma naktine prekyba alkoholiu, rašte išreikšta pozicija spręsti dėl prekybos alkoholiu apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Gričiupio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. 51-13-203 nurodyta, kad 2013 m. spalio 23 d. Gričiupio seniūnijos seniūnaičių sueigoje Studentų seniūnijos seniūnaitis G. P. informavo apie probleminį prekybos alkoholiniais gėrimais barą ( - ), jo teigimu, šalia šio baro įvyksta įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai, vagystės. Seniūnijos duomenimis, dėl barų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu, nusiskundimų raštu negauta, tačiau gauta telefonu skundų iš gyventojų apie baruose asmenų keliamą triukšmą, neblaivių asmenų būriavimąsi prie šalia esančių gyvenamųjų namų laiptinių. Žaliakalnio policijos komisariato Eigulių policijos nuovados 2013 m. spalio 30 d. rašte Nr. 20-25-S-12859 nurodyta, kad UAB „Onrama“ (( - )) baras yra tapęs asocialių asmenų traukos centru. Tokia pati nuostata išdėstyta ir Eigulių seniūnijos raštuose 2013 m. spalio 31 d. Nr. 08-12-173, 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 08-12-72, kuriuose nurodyta, kad aplinkiniai gyventojai skundžiasi dėl nuolat aplink barą šlitinėjančių girtuoklių, kurie triukšmauja, gąsdina vaikus, užkabinėja praeivius. Analogiško pobūdžio faktai išdėstyti Muravos seniūnaičio A. V. 2014 m. balandžio 30 d. pažymoje.

16Teismas konstatavo, kad užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais UAB „Onrama“ priklausančiuose baruose, esančiuose ( - ), susiję su įmonės veikla. Nesant byloje įrodymų, kurie leistų abejoti šių nustatytų pažeidimų teisėtumu ir patikimumu, teismas pažymėjo, kad tokiais faktiniais duomenimis yra grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, nagrinėjamu atveju pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad savivaldybės tarybai pakako faktinių duomenų dėl viešojo intereso apsaugos taikyti prekybos laiko apribojimą nurodytose vietose, nes pagal faktinius duomenis, surinktus byloje, egzistavo sąlygos, įtvirtintos AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. administracinė byla Nr. A143-967/2014).

17Pareiškėjo teigimu, priimant Sprendimą Nr. T-607 buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatos. VAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

18Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas administracinis aktas yra su trūkumais, nes jo turinyje trūksta motyvacijos dėl prekybinės veiklos apribojimo konkrečių prekybos vietų atžvilgiu sprendime nurodytu laiku. Tačiau Sprendime Nr. T-607 yra nurodytas teisinis pagrindas (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d.), yra išvardyti policijos raštai, kuriuose, teismo nuomone, yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių grėsmę visuomenės saugumui, įrodančių viešosios tvarkos, rimties, visuomenėje priimtinų bendravimo normų pažeidimus prekybos vietose, esančiose ( - ), ir jų aplinkoje. Sprendimas Nr. T-607 priimtas atsižvelgus ne vien į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, bet ir į policijos nuovadų pranešimus, seniūnijų raštus. Minėtuose raštuose išreiškiama nuostata taikyti prekybos alkoholiu apribojimą nuo 22 val. iki 8 val. laiku. Teismo vertinimu, visuma minėtų duomenų (Sprendimą Nr. T-607 lydinčių dokumentų) suteikė pakankamai informacijos pareiškėjui suprasti šio poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl teismas pripažino, kad minėti Sprendimo Nr. T-607 trūkumai negali būti šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą Nr. T-607. Tai, kad šio pobūdžio informacija buvo pradėta rinkti mero iniciatyva, teismas taip pat nelaikė esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti Sprendimą Nr. T-607, nes bylos duomenys patvirtina, jog iniciatyvą perėmė visuomenė, pateikdama konkrečius siūlymus dėl prekybos laiko apribojimo.

19Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 14 d. įvykusiame Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 projektas, dalyvavo ir pareiškėjo pagrindinis akcininkas M. N., kuris pasisakė dėl projekto, pateikė paaiškinimus. Įvertinęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad prieš priimant Sprendimą Nr. T-607 jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ši procedūrinė teisė buvo pažeista, tai taip pat nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą Nr. T-607, nes minėti trūkumai buvo pašalinti nagrinėjant ginčą teisme, išklausius pareiškėjo atstovo. Pareiškėjas nepaneigė policijos, seniūnijos raštuose nurodytų duomenų, jų teisingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.), todėl teismas sprendė, jog, panaikinus Sprendimą Nr. T-607 dėl procedūrinių pažeidimų, situacija iš esmės nepasikeistų, nes faktinis pagrindas taikyti veiklos apribojimą išliktų, todėl formalus Sprendimo Nr. T-607 panaikinimas nepasiektų įstatymo numatytų teisingumo vykdymo tikslų.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 nėra siejamas su nekilnojamojo turto savininku ar jo turto apribojimais, bet su konkrečiomis prekybos vietomis ir tose vietose ūkinę veiklą vykdančiais subjektais, konkrečiu atveju ginčijama apimtimi susijęs su pareiškėju UAB „Onrama“ ir jo vykdoma veikla (veiklos apribojimais) prekybos vietose, esančiose ( - ). Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-382/2012 dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. T-627, kuriuo taip pat buvo apribotas prekybos laikas prekybos vietoms, o ne juridiniams asmenims, nurodė, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas ir atitinka minėto įstatymo nuostatą. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl atsakovo kompetencijos peržengimo taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

21Šioje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl to, ar skundžiamame Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendime Nr. T-607 pareiškėjui nustatytas apribojimas nepažeidžia proporcingumo reikalavimo ir nesudaro kliūčių lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais. Spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje yra pažymėta, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl byloje negali būti svarstoma, dėl kokių priežasčių kitam subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti (žr. administracinė byla Nr. A502-162/2012).

22Pareiškėjo nuomone, spręsdamas šį ginčą teismas privalo remtis analogiško pobūdžio bylomis, t. y. 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, ir Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-2134-428/2014, Nr. I-2132-644/2014 priimtais sprendimais, kuriais pareiškėjų skundai buvo patenkinti. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo priimti sprendimai administracinėse bylose

23Nr. I-2134-428/2014, Nr. I-2132-644/2014, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, dar nėra įsiteisėję (yra apskųsti apeliacine tvarka), todėl jais remtis kaip precedentais negalima, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, kurioje apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2128-283/2014 pagal pareiškėjo P. R. įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, ginčas nėra analogiškas šiai bylai. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju pareiškėjas ginčija ne visą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607, o tik tą jo dalį, kuri tiesiogiai liečia jo interesus, todėl teigti, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2128-283/2014 ir nagrinėjamoje byloje faktinės situacijos yra visiškai analogiškos, sprendimo neteisėtumo motyvacija yra analogiška, įrodinėjimo priemonės taip pat yra analogiškos, šiuo atveju negalima. Šiuo požiūriu teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje policijos raštuose, kuriais savivaldybės taryba rėmėsi priimdama sprendimą, nebuvo jokių duomenų apie minėtos įmonės viešosios tvarkos ar kitokius pažeidimus bei nebuvo kitokių objektyvių faktinių duomenų, kuriais būtų pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, todėl nurodyto teismo sprendimo ir jame nurodytų aplinkybių bei įrodymų negalima laikyti identiškais šiai bylai, nes administracinės bylos Nr. I-2128-283/2014 aplinkybių visuma akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių duomenų. Paminėtame sprendime teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas spręsti apie tai, jog pareiškėjas pats imasi efektyvių veiksmų ir priemonių viešajai tvarkai ir saugumui bare užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tą aplinkybę, jog šios bylos pagal faktines aplinkybes skiriasi ir negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų, yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS858-926/2014).

24Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Kauno miesto savivaldybės taryba šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje jai suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje Licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Pripažinęs, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra teisėtas, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

25III.

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

27Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies, kuria atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. pareiškėjui UAB „Onrama“ priklausančiose prekybos vietose ( - ), teisėtumo ir pagrįstumo.

28Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą iš esmės, skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjo skundą dėl nurodytos Sprendimo Nr. T-607 dalies panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigė, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus bylos faktinių aplinkybių, pažeidžiant proceso ir materialiąsias teisės normas bei prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pakartojo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis rėmėsi savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, t. y. nurodė, kad: prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas gali būti taikomas tik įmonei, o ne nekilnojamojo turto objektui (adresui); informacija apie pažeidimus, kuria buvo remiamasi priimant ginčijamą Sprendimą Nr. T-607, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieta

29su UAB „Onrama“ veikla; Sprendimas Nr. T-607 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų; Sprendimas Nr. T-607 pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja apeliantą; apelianto nuomone, nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina atsižvelgti į teismo precedentą analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014.

30Teismas paminėjo, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ priimtas remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi. Šioje įstatymo normoje (bylai aktuali 2010 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. XI-909 redakcija, galiojusi Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu) įtvirtinta savivaldybių tarybos teisė, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

31Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčus dėl savivaldybių tarybų sprendimų, kuriais, kaip ir šio ginčo atveju, įmonei priklausančiose prekybos vietose buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val., aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos normos turinį, yra pažymėjęs, jog tokių ginčų kontekste būtina įvertinti, kad Alkoholio kontrolės įstatyme visuma numatytų priemonių, kuriomis siekiama šiame įstatyme numatyto tikslo – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, alkoholio daromą žalą sveikatai ir ūkiui (AKĮ 1 str. 1 d.), sudaro nuoseklią sistemą nuo licencijos išdavimo (ar atsisakymo išduoti licenciją) iki jos galiojimo panaikinimo, ir kiekvienas kompetentingo subjekto sprendimas šioje grandyje gali būti priimtas tik įvertinus įstatyme numatytas sąlygas. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).

32Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė šioje byloje atsižvelgti į kitoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje

33Nr. A662-2144/2014 priimtą teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundas dėl to paties Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ buvo patenkintas. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. A662-2144/2014 nagrinėjimo dalyką sudaro skirtingos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalys, kurios grindžiamos skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčams šiose bylose išnagrinėti būtina vertinti skirtingus įrodymus, todėl sutapatinti nagrinėjamos administracinės bylos su administracine byla Nr. A662-2144/2014, esant skirtingoms šių bylų faktinėms situacijoms, negalima. Taigi

34šioje byloje negalėjo būti vadovaujamasi teismo išvadomis, padarytomis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014.

35Teismas pažymėjo, kad bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo priemonės, kurių pagalba vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos; skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, skirtingai nei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės pažeidimui pagrįsti, kur keliami pakankamai aukšti įrodinėjimo reikalavimai ir paprastai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai: viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt. (žr. LVAT 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011, 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-967/2014).

36Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, nagrinėjamoje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštai 2013 m. lapkričio 6 d. Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m. lapkričio 4 d. Nr. 20-S-2860; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 20-25-S-12859; Gričiupio seniūnijos 2013 m. spalio 30 d. raštas Nr. 51-13-203; Eigulių seniūnijos raštai 2013 m. spalio 31 d. Nr. 08-12-173 ir 2014 m. gegužės 2 d. Nr. 08-12-72; Petrašiūnų seniūnijos 2013 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. 13-9-130), juose pateikta informacija, vietos bendruomenių (jų atstovų) pareikšta nuomonė ir policijos siūlymai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie pareiškėjui UAB „Onrama“ priklausančiose prekybos vietose, esančiose ( - ), ir šių prekybos vietų prieigose naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką bei turinčius tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui. Teismo vertinimu, administracinėje byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ( - ) bei šiose ( - ) miesto gatvėse ir jų prieigose užfiksuotais su viešojo intereso apsauga nesiderinančiais teisės pažeidimais, dalis kurių yra tiesiogiai susiję su naktine prekyba alkoholiniais gėrimais ar padaryti neblaivių asmenų. Taigi ginčijama Sprendimo Nr. T-607 dalis priimta atsižvelgus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytą Kauno miesto bendruomenių (Gričiupio, Eigulių, Petrašiūnų seniūnijų) nuomonę ir policijos komisariatų (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Žaliakalnio policijos komisariato Eigulių policijos nuovados) pasiūlymus. Minėtas ginčijamos Sprendimo Nr. T-607 dalies priėmimo faktinis pagrindas, įvertinus Sprendimo Nr. T-607 įžanginėje dalyje įvardytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo tikslą – siekti pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimo Nr. T-607 dalį.

37Teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčijamo administracinio akto atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėjo, jog, įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, pirmiau aptartą tokio pobūdžio byloms reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo specifiką, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad visuma paminėtų Sprendimą Nr. T-607 lydinčių dokumentų (seniūnijų, policijos komisariatų raštai, Sprendimo Nr. T-607 aiškinamasis raštas) leidžia suprasti ginčijamos Sprendimo Nr. T-607 dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonių taikymo priežastis, todėl motyvų nenurodymas pačiame Sprendime Nr. T-607 nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, naikinti šį sprendimą, kuris savo turiniu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, iš Sprendimo Nr. T-607 įžanginės dalies aiškiai matyti, kokiomis teisės aktų normomis bei kokiais įrodymais remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui (apeliantui) priklausančioms prekybos vietoms ( - ) prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimą nuo 22 val. iki 8 val.

38Teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su sąžiningos konkurencijos laisvės neužtikrinimu ir apelianto įmonės diskriminavimu kitų įmonių atžvilgiu, pažymėjo, jog atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti tam tikrais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tačiau pažymėjo, kad tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

39Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, o ne prekybos vietoms (adresui). Pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymas nėra siejamas su ūkio subjektais – įmonėmis, todėl apeliantas nepagrįstai susiaurino minėtoje įstatymo normoje numatytos poveikio priemonės – laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apribojimo – taikymo sritį. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012, kuri vertindama panašaus pobūdžio ginčo situaciją priėjo prie išvados, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba pagrįstai sutrumpino prekybos laiką alkoholiniais gėrimais kioskuose ir paviljonuose, t. y. ūkinės veiklos subjektams, apibrėžtiems tam tikrais prekybos vietos rūšiniais požymiais.

40Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatavo, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas priimtas teisingai įvertinus bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas bei teismų praktiką, todėl paliktinas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo.

41IV.

42Pareiškėjas UAB „Onrama“ 2015 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

431. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akivaizdžiai nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose ir net identiškose bylose, t. y.

44LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1674/2013, Nr. A662-2144/2014, Nr. A-1698-624/2015, Nr. A-1989-502/2015, Nr. A-2062-502/2015, Nr. eA-1932-146/2015; taip pat Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse bylose: Nr. I-2128-406/2014, Nr. I-2134-428/2014,

45Nr. eI-1355-428/2015, Nr. I-1209-406/2015, Nr. I-1210-402/2015, Nr. I-981-644/2015 (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

462. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ir aiškindamas ginčui išspręsti aktualias teisės normas, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kuris nulėmė neteisėtos nutarties priėmimą. LVAT ignoravo Alkoholio kontrolės įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintose Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse įtvirtintą reguliavimą, leidžiantį riboti prekybos alkoholiu laiką tik ūkio subjektams (įmonėms), bet ne vietoms. Dėl šios priežasties LVAT padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad perkybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas gali būti taikomas ne tik įmonėms, bet ir vietoms (adresui). Dar daugiau, LVAT taip pat ignoravo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir taip pat visiškai nepagrįstai bei neteisėtai nusprendė, kad motyvų Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime nebuvimas (esminis trūkumas) nėra pakankamas pagrindas šiam sprendimui panaikinti (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48V.

49Prašymas atmestinas.

50Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

51Pareiškėjas UAB „Onrama“ prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

52Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas

53jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

54Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais, suinteresuotas asmuo turi pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės

55teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, ir būtinybės užtikrinti teismų praktikos vienodumą (teismų praktika galima remtis tik tuo atveju, jei bylos yra analogiškos, t. y. identiškos ginčo faktinės aplinkybės, sprendžiant ginčą pritaikyta ta pati teisės norma). Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė. Jo subjektyvus nesutikimas su materialinės teisės normų taikymu ir pateiktas teisės normų bei teismų praktikos (skiriasi nurodytų bylų ir šios bylos faktinės situacijos) interpretavimas savaime negali būti siejama su paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais pagal jų taikymo prasmę.

56Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar egzistavo sąlygos, įtvirtintos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose, esančiose ( - ), kuriose ūkinę veiklą vykdė UAB „Onrama“. Šį ginčą sprendęs teismas, atsižvelgęs į aktualios administracinių teismų jurisprudencijos, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pateiktą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies aiškinimą, analizavo faktines bylos aplinkybes ir atliko įrodymų vertinimą. Būtent faktiniai duomenys dėl viešojo intereso apsaugos yra pagrindas taikyti prekybos laiko apribojimą, nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje.

57Vadinasi, sprendžiant, ar, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, yra pagrindas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, būtina analizuoti faktines bylos aplinkybes ir atlikti įrodymų vertinimą. Įrodymai administracinėje byloje yra vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas

58yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

59Taigi įrodymų įvertinimo klausimas yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus.

60Šį ginčą sprendęs teismas ir vertino, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti esant sąlygas taikyti paminėtą apribojimą. Išnagrinėjus ginčą, įvertinus duomenų visumą (Sprendimą Nr. T-607 ir jį lydinčius dokumentus, kaip sudėtinę (motyvuojamąją) sprendimo dalį), buvo padaryta išvada apie duomenų taikyti apribojimą būtent pareiškėjui, nurodant konkrečias prekybos vietas, kuriose nustatyti pažeidimai, pakankamumą. Svarbu pažymėti, kad ši išvada buvo esminė, nulėmusi pareiškėjui nepalankų teismo sprendimą.

61Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

62Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

63Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Onrama“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Onrama“ (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui jokie teisės aktai nesuteikia teisės... 6. II.... 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė... 8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalykas –... 9. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje (Sprendimo Nr. T-607 priėmimo metu galiojusi... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas... 11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai,... 12. Kauno miesto savivaldybės nuomone, ginčijamas Sprendimas Nr. T-607 yra... 13. Iš Sprendimo Nr. T-607 turinio teismas nustatė, kad jį priimant kaip... 14. Nr. 20-S-2871, 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-S-2860, 2013 m. lapkričio... 15. Nr. 20-26-S-17472, 2013 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 20-23-S-5900 ir 2013 m.... 16. Teismas konstatavo, kad užfiksuoti pažeidimai tiesiogiai siejami su prekyba... 17. Pareiškėjo teigimu, priimant Sprendimą Nr. T-607 buvo pažeistos Lietuvos... 18. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas administracinis aktas... 19. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 14 d. įvykusiame Kauno... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas Nr. T-607... 21. Šioje byloje ginčas kilo taip pat ir dėl to, ar skundžiamame Kauno miesto... 22. Pareiškėjo nuomone, spręsdamas šį ginčą teismas privalo remtis... 23. Nr. I-2134-428/2014, Nr. I-2132-644/2014, remiantis teismų informacinės... 24. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgdamas į... 25. III.... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi... 27. Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno... 28. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. su UAB „Onrama“ veikla; Sprendimas Nr. T-607 neatitinka Viešojo... 30. Teismas paminėjo, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m.... 31. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 32. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė šioje... 33. Nr. A662-2144/2014 priimtą teismo procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo... 34. šioje byloje negalėjo būti vadovaujamasi teismo išvadomis, padarytomis... 35. Teismas pažymėjo, kad bylos įrodinėjimo dalyką dažnai lemia įrodinėjimo... 36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtą tokio... 37. Teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su ginčijamo... 38. Teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su sąžiningos... 39. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad... 40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais,... 41. IV.... 42. Pareiškėjas UAB „Onrama“ 2015 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiajam... 43. 1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akivaizdžiai nukrypo nuo... 44. LVAT administracinėse bylose: Nr. A556-1674/2013, Nr. A662-2144/2014, Nr.... 45. Nr. eI-1355-428/2015, Nr. I-1209-406/2015, Nr. I-1210-402/2015, Nr.... 46. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ir aiškindamas... 47. Teisėjų kolegija... 48. V.... 49. Prašymas atmestinas.... 50. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais... 51. Pareiškėjas UAB „Onrama“ prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153... 52. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10... 53. jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą,... 54. Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais,... 55. teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo... 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar egzistavo sąlygos,... 57. Vadinasi, sprendžiant, ar, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18... 58. yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu... 59. Taigi įrodymų įvertinimo klausimas yra ginčą iš esmės išsprendusio... 60. Šį ginčą sprendęs teismas ir vertino, ar šiuo konkrečiu atveju galima... 61. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo... 62. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1... 63. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015... 64. Nutartis neskundžiama....