Byla N-444-1611-11
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties L. U. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties L. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartimi nepatenkino administracinėn atsakomybėn patraukto L. U. skundo ir paliko galioti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) kontrolieriaus 2010 m. kovo 27 d. priimtą nutarimą Nr. 1274127-9 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo L. U. buvo paskirta 60 (šešiasdešimties) litų bauda, nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda L. U. buvo skirta už tai, kad jis 2010 m. kovo 27 d., apie 8 val. 18 min., važiavo troleibuso maršrutu Nr. 16, tarp stotelių „Miškiniai“ – „Eigulių“, Vilniuje, be bilieto, tuo pažeisdamas Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Važiavimo taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodyta, kad 2010 m. kovo 27 d. minėtu maršrutu jis važiavo be bilieto, t. y. pateikė pažymėtą 1,80 litų nominalo vienkartinį bilietą, ką skunde pirmosios instancijos teismui ir šio teismo posėdyje patvirtino ir pats L. U., nurodydamas, jog jo pateiktas pažymėtas 1,80 litų nominalo vienkartinis bilietas buvo galiojantis ir suteikė jam teisę važiuoti troleibusu. Teismas, atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 1-857 „Dėl Vilniaus (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ teisinę analizę, padarė išvadą, jog nuo 2009 m. balandžio 1 d. seno nominalo vienkartinius bilietus naudoti buvo draudžiama, todėl 2010 m. kovo 27 d. važiuodamas troleibusu, L. U. turėjo pateikti pažymėtą 2 litų vertės vienkartinį bilietą, o jo pažymėtas ir kontrolei pateiktas 1,80 litų vertės vienkartinis bilietas negaliojo ir nesuteikė jam teisės važiuoti keleivine kelių transporto priemone. Pridūrė, jog L. U. nurodyta aplinkybė, kad Nutarimą galimai surašė ne kontrolierius J. P., kuris jį pasirašė, o kontrolierė J. J., nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes jei minėta aplinkybė ir būtų nustatyta, ji pati savaime nesuteiktų pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą. Konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas tinkamai įvertino įrodymus ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad L. U. pažeidė Važiavimo taisyklių 33.1 punkto reikalavimus ir šį pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, taip pat – pagrįstai L. U. atžvilgiu paskyrė šio straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią baudą.

5II.

6L. U., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 28 – 29), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos. Pažymi, jog skunde pirmosios instancijos teismui nurodė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Nutarimo surašymo aplinkybes, t. y. tai, jog protokolą ir Nutarimą surašė kontrolė J. J., kuri save įrašė protokole kaip teisės pažeidimo faktą patvirtinančią liudytoją, tačiau šie procesiniai dokumentai buvo pasirašyti J. P.. Priduria, jog paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole jis galėjo parašyti tik kontrolieriams likusiame egzemplioriuje, nes dėl paaiškinimo buvo paklaustas tik kontrolieriams atiduodant visus užpildytus dokumentus, o jam atiduotame protokole buvo pažymėta, kad rašyti pasiaiškinimą jis atsisakė. Mano, jog teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nepagrįstai atmetė jo prašymą skirti rašysenos ekspertizę. Pažymi, jog iš teismui pateiktų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir Nutarimo matyti, jog minėtų procesinių dokumentų ranka rašytas tekstas bei pareigūno parašas yra surašyti skirtingos rašysenos asmenų, skirtingomis rašymo priemonėmis. Teigia, jog vienam pareigūnui (kad ir turinčiam teisę tai daryti) užpildant protokolo ir Nutarimo blankus, kurie jau pasirašyti kito pareigūno, buvo pažeistas ATPK

7286 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas, jog Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas, todėl toks Nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas.

8Institucija atsiliepimu į L. U. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti kontrolieriai J. J. ir J. P. aiškiai nurodė, kad protokolą surašė ir Nutarimą priėmė J. P., dėl to L. U. argumentus, kad protokolą surašė ir Nutarimą priėmė J. J. reikėtų vertinti kaip jo užimtą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. U. nurodyta aplinkybė, kad Nutarimą galimai surašė ne kontrolierius J. P., kuris jį pasirašė, o kontrolierė J. J., nagrinėjimu atveju nėra reikšminga, nes jei minėta aplinkybė ir būtų nustatyta, ji pati savaime nesuteiktų pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12L. U. administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, kuri nustato atsakomybę už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas.

13Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, L. U. skundžiamą nutartį ginčija, teigdamas, jog jo atžvilgiu surašytą administracinį teisės pažeidimo protokolą ir Nutarimą užpildė viena kontrolierė, o pasirašė – kitas, tuo pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą, jog Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašo nagrinėjantis bylą pareigūnas.

14Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. U. kaltė, padarius 142 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, o jo apeliaciniame skunde keliamą argumentą, jog administracinį teisės pažeidimo protokolą ir Nutarimą pildė skirtingi kontrolieriai, vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad abu šiuos dokumentus pildė kontrolierius J. P. patvirtino abu teismo posėdžio metu apklausti kontrolieriai (b. l. 19). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo, kodėl neturėtų vadovautis šiais nuosekliais ir neprieštaringais kontrolierių, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymais. Pridurtina, jog teisėjų kolegija minėtuose dokumentuose taip pat neįžvelgė jokių akivaizdžių rašysenos skirtumų, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą skirti rašysenos ekspertizę atmetė pagrįstai.

15Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktai išvadai, kad net jei ir būtų nustatyta, jog abu dokumentus pildė ne J. P., o kontrolierė J. J., ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesuteiktų pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą. Akcentuotina, jog L. U. administracinės atsakomybės niekaip nešalina ir ta jo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole jis galėjo parašyti tik kontrolieriams likusiame egzemplioriuje, nes dėl paaiškinimo buvo paklaustas tik kontrolieriams atiduodant visus užpildytus dokumentus, o jam atiduotame protokole buvo pažymėta, kad rašyti pasiaiškinimą jis atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų kolegija šios aplinkybės nepripažįsta esminiu protokolo trūkumu, nes L. U. visus su pažeidimo aplinkybėmis susijusius paaiškinimus galėjo teikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir tokiu būdu ištaisyti tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus, kuo jis ir pasinaudojo. Remiantis tuo, darytina išvada, jog procesinės L. U. teisės bylos nagrinėjimo metu nebuvo pažeistos.

16Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK

17257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19L. U. apeliacinio skundo netenkinti.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai