Byla eCIK-1031/2020
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

2susipažinusi su 2020 m. liepos 16 d. gautu atsakovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Nustatė

3Atsakovė akcinė bendrovė „SEB bankas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitvela“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „SEB bankas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo V. S. P.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

4Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

5Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

6Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

7Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas materialinės teisės normas, nes išaiškindami, jog rūpestingumo pareigą juridinis asmuo turi tik „jo veiklos srityje“, be teisinio pagrindo susiaurino juridinio asmens rūpestingumo pareigos apimtį ir suformavo itin pavojingą precedentą visai Lietuvos teismų praktikai, kadangi pagrindu apriboti juridinio asmens civilinę atsakomybę tampa aiškiai neapibrėžta ir teisės aktuose nedetalizuota vertinamoji kategorija „juridinio asmens veiklos sritis“. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnyje ir CPK 178 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 185 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas materialinės ir procesinės teisės normas. Teismai, išaiškindami, jog „taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų srityje, pažeidus pareigą informuoti laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys“, teismų praktikoje de facto įtvirtino priežastinio ryšio egzistavimo prezumpciją, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą prezumpcijos gali būti įtvirtintos tik įstatyme; be to, tokiu išaiškinimu (teismų praktikoje sukūrę prezumpciją) pažeidė ir konstitucinį valdžių padalijimo principą, pagal kurį teisę kuria įstatymų leidžiamoji, o ne teisminė valdžia. Lakoniškai nurodydami, kad „bankas nepaneigė byloje nustatyto priežastinio ryšio leistinais pagal CPK įrodymais“ ir apie atsakovės pateiktus į bylą įrodymus dėl vėlesnių ieškovės investicijų bei su tuo susijusių argumentų, paremtų moksline doktrina, nepasisakydami nė vienu žodžiu nei sprendime, nei nutartyje, be to, ieškovei nepateikus išreikalautų įrodymų netaikydami contra spoliatorem prezumpcijos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir teismo pareigą tinkamai motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teismai visiškai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nevertino atsakovės pateiktų įrodymų dėl ieškovės ir trečiojo asmens vėlesnių investicijų.

8Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

9Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

10Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

11Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Nutarė

12Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

13Grąžinti akcinei bendrovei „SEB bankas“ (į. k. 112021238) 2 108 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 15 d. SEB banke, mokėjimo nurodymas Nr. 291538.

14Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Proceso dalyviai