Byla AN2-101-651/2020
Dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties

1

2Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutarties ir

Nustatė

3I.

4Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

51.

6A. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK) 2019 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019 (toliau – skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 60,00 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. apie 10.37 val. rajoninio kelio S. – P. – A. 4,3 kilometre, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešais atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė.

72.

8Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą teismui ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019 m. spalio 9 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

93.

10Plungės apylinkės teismas paliko Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK

112019 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1354-2019 nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas dalyvavusių asmenų paaiškinimus bei eksperto išvadą vertino kritiškai ir, remdamasis eismo įvykio schema, duomenis apie automobiliams padarytus sugadinimus, eismo įvykį apžiūrėjusių pareigūnų parodymais, konstatavo, kad automobilis „Opel Astra“, kuris važiavo pagrindiniu keliu ir keisti važiavimo krypties neketino, į priešpriešinę eismo juostą buvo priverstas išvažiuoti siekdamas aplenkti jo eismo juostoje atsiradusią kliūtį. Toks jo elgesys iš esmės atitinka KET 128 punkto reikalavimus ir teismų praktikoje vertintinas kaip būtinasis reikalingumas, siekiant išvengti „kaktomušos“. Teismas nesivadovavo ir eksperto išvada, kuria konstatuota, jog „Opel Astra“ iki susidūrimo važiavo 108 km/h greičiu. Teismas, įvertinęs paties pažeidėjo, liudytojų parodymus, tai, kad po eismo įvykio jokiomis sertifikuotomis greičio matavimo priemonėmis nebuvo užfiksuotas galimas „Opel Astra“ greitis, kad nėra pažymėta jokių stabdymo žymių, konstatavo, kad nėra duomenų, jog „Opela Astra“ iki susidūrimo viršijo leistiną greitį. Be to, pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei automobilis „Opel Astra“ būtų ženkliai viršijęs leistiną greitį, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio vietoje vienai kelio juostai tenka ne mažesnis kaip 3,53 m. plotis, minėtas automobilis galėjo saugiai pravažiuoti savo eismo juosta, jei joje nebūtų buvę jokios kliūties. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetu patvirtinta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Toyota Hilux“, valst. Nr. ( - ) ir „Opel Astra“, valst. Nr. ( - ) yra atsakingas būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. Š..

12II.

13Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

144.

15Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. atstovas advokatas L. Kuprusevičius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-666/2020 ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad skundą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, esmingai pažeidė ANK 563, 567, 569, 591 straipsnių reikalavimus, dėl ko skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena A. Š. nutraukta.

164.1.

17Nesutinka su ekspertizės išvadų vertinimu ir teigia, kad teismas, atmesdamas eksperto išvadą, pateikė tik savo pamąstymus ir prielaidas, kurios nepagrįstos jokiais byloje surinktais įrodymais. Teigia, kad eismo įvykio eigos ir aplinkybių eismo įvykio vietoje atkūrimui, eismo įvykio dalyvių veiksmų, aplinkybių, turėjusių įtakos eismo įvykiui įvykti tyrimui ir nustatymui yra būtinos specialiosios žinios. Remdamasis teismų praktika, tvirtina, kad paprastai bylose, susijusiose su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, pagrindinis ir patikimiausias įrodymų šaltinis yra specialistų ir ekspertų išvados, nes jomis įvertinami visi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gauti objektyvios ir subjektyvios kilmės duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-303/2017). Eksperto išvadoje teigiama, kad techniniu požiūriu nagrinėjamo eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo nepriimtini automobilio „Opel Astra“ vairuotojo veiksmai: prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 108 km/h greičiu; prieš eismo įvykį manevravo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to ir įvyko susidūrimas su automobiliu „Toyota Hilux“, nes šiam vairuotojui važiuojant tam skirta eismo juosta arčiau jos dešinio krašto, buvęs susidūrimas nebūtų įvykęs. Vien niekuo nepagrįstais pamąstymais negalima paneigti kompiuterine programa atlikto eismo įvykio modeliavimo.

184.2.

19Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ta aplinkybė, kad automobilis „Opel Astra“ susidūrimo metu buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrimas įvyko būtent automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje, yra neginčijamai nustatyta iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, prie jo pridėtos eismo įvykio vietos schemos bei įvykio vietoje darytų nuotraukų. Tiek eismo įvykio schemoje, tiek nuotraukose yra užfiksuota automobilio „Opel Astra“ dešinio priekinio rato slydimo žymė, kuri yra vos ne automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostos viduryje. Todėl skundžiamoje nutartyje padaryta jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida, kad automobilių susidūrimas įvyko ties kelio viduriu, yra paneigta objektyviais įvykio vietoje užfiksuotais duomenimis. Atsižvelgiant į objektyvius duomenis, seka išvada, kad automobilio „Opel Astra“ priekinis dešinysis ratas susidūrimo metu buvo apie 1,21 - 1,26 m atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo juostos. Šie duomenys visiškai patvirtina eksperto V. M. teismo posėdyje, atsakant į teismo užduotą klausimą, nurodytą teiginį, kad nuotraukoje iš eismo įvykio vietos vizualiai matosi, jog automobilis „Opel Astra“ buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ne mažiau kaip 1 m. Teismo prielaidą, kad eismo įvykis įvyko ties kelio viduriu paneigia ir eismo įvykio nuotraukoje užfiksuoti duomenys. Iš ratų pėdsakų yra neginčijamai nustatyta, kad tiek automobilis „Opel Astra“, tiek automobilis „Toyota Hilux“ susidūrimo metu buvo automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje.

204.3.

21Nesutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į automobilių svorius, yra mažai tikėtina, jog automobilis „Opel Astra“ susidūrimo metu būtų nustūmęs automobilį „Toyota Hilux“ atgal ne mažiau kaip 1,4 m ir nurodo, kad tokia išvada yra klaidinga, nes ne vien kūno masė tai lemia, tai lemia kūno masės ir greičio sandauga. Atsižvelgus į tai, kad kompiuterine programa „PC Crash“ modeliuojant aptariamą eismo įvykį, buvo nustatyta, jog prieš pat susidūrimą automobilio „Opel Astra“ greitis buvo 51 km/h, o automobilio „Toyota Hilux“ - 1 km/h (atsižvelgiant į paklaidą, tikėtina, kad šis automobilis susidūrimo metu stovėjo), šiais duomenimis apie automobilių greitį ir yra paaiškinama kaip lengvesnis automobilis galėjo nustumti sunkesnį automobilį atgal ne mažiau kaip 1,4 m.

224.4.

23Visiškai nepagrįstai teismas atmetė ir eksperto išvadą dėl „Opel Astra“ automobilio greičio prieš susidūrimą. Nurodo, kad ekspertai transporto priemonių greitį nustatinėja ne realiu laiku, o jau po eismo įvykio, atlikdami tyrimą ekspertizės įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad teismo eksperto nustatytas automobilio greitis yra klaidingas ir juo vadovautis negalima. Tuo labiau, kad šioje byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti automobilis „Opel Astra“, artėjantis prie eismo įvykio vietos. Ekspertinio tyrimo metu automobilio „Opel Astra“ greitis buvo nustatytas pagal vaizdo įrašą ir palydovinę nuotrauką.

244.5.

25Teismas visiškai ignoravo eksperto nurodytą aplinkybę, jog „Opel Astra“ vairuotojas susidariusioje situacijoje prieš eismo įvykį kelio situacijoje turėjo techninę galimybę išvengti buvusio eismo įvykio, jei būtų važiavęs ne didesniu kaip 90 km/h greičiu ir sureagavus stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir prieš šį eismo įvykį (automobilio priekiui esant ne mažesniu kaip 89,6 m atstumu iki susidūrimo vietos), būtų efektyviai sustabdęs vairuojamą automobilį. Eismo įvykio dalyvių A. K. ir A. Š. nurodyta aplinkybė, kad automobilis „Opel Astra“ prieš susidūrimą nestabdė, negali paneigti ekspertinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Pažymi ir tai, kad A. Š. teismui paaiškino, kad, jo nuomone, automobilis „Opel Astra“ prieš susidūrimą nestabdė, bet kategoriškai to neteigė. Tai, kad byloje esančiose nuotraukose iš eismo įvykio nematyti automobilio „Opel Astra“ stabdymo žymių, nereiškia, kad automobilis prieš susidūrimą visiškai nestabdė.

264.6.

27Remdamasis teismų praktika, nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad byloje pateikta eksperto išvada yra neaiški, abejotina, kilusius klausimus turėtų pavesti ištirti ir atsakyti skirdamas byloje ekspertizę ar pavesti pateikti specialisto išvadą. Tačiau apylinkės teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, prielaidomis ir abejonėmis skundžiamoje nutartyje bandė paneigti eksperto išvadą ir taip A. Š. atžvilgiu buvo neobjektyvus ir šališkas.

284.7.

29Be to, teigia, kad teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo A. K. parodymų ir dėl jų nepasisakė. A. K. teismo posėdžio metu ne vieną kartą kategoriškai nurodė, kad iš savo eismo juostos neišvažiavo, susidūrimas su kita transporto priemone įvyko išimtinai jo važiavimo juostoje, jis net nebandė sukti vairo į kurią nors pusę, į kairę vairo tikrai nesuko, nes ten auga medžiai. A. K. pateikė ir bylos nagrinėjimo Kretingos rajono PK metu, teigdamas, kad iš savo važiavimo eismo juostos nebuvo išvažiavęs. Tokie parodymai paneigti objektyviai byloje užfiksuotais duomenimis - jo vairuoto automobilio „Opel Astra“ padėtis eismo įvykio vietoje, automobilio ratų pėdsakai priešpriešinėje juostoje. Akivaizdu, kad jeigu eismo įvykis būtų įvykęs dėl A. Š. kaltės, o būtent dėl jo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, A. K. nebūtų jokio logiškai paaiškinamo ir protingumo kriterijų atitinkančio motyvo meluoti policijos pareigūnams ir teismui bei neigti akivaizdų faktą, kad jis prieš susidūrimą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tai leidžia daryti pagrįstą ir teisiškai reikšmingą išvadą kad A. K. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ne dėl to, kad jo važiavimo juostoje atsirado kliūtis, bet dėl nenustatytų, tik pačiam A. K. žinomų priežasčių. Ekspertas V. M. teismo posėdyje kategoriškai paneigė galimybę, kad eismo įvykis galėjo įvykti automobilio „Opel Astra“ važiavimo juostoje. Be to, ekspertas nurodė, kad prieš susidūrimą automobilis „Toyota Hilux“ stovėjo savo juostoje arba ant ašinės linijos, šio automobilio judėjimo trajektorijos iki susidūrimo nustatyti negalima, tačiau į tokią padėtį automobilio akimirksniu pastatyti objektyviai nėra jokios galimybės. Eksperto teigimu, eismo įvykį techniniu požiūriu sukėlė automobilio „Opel Astra“ vairuotojo veiksmai: greičio viršijimas ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Objektyvių duomenų, kad automobilis „Toyota Hilux“ buvo priešpriešinio eismo juostoje, nėra.

304.8.

31Nurodo, kad į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad A. K. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šioje byloje aptariamo eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį. ANK 591 straipsnio 8 punkte inter alia nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas nustatęs, kad dėl to paties nusižengimo pagal nukentėjusiojo A. K. pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, privalėjo administracinių nusižengimų teiseną A. Š. nutraukti, o ne atmesti skundą ir palikti galioti nutarimą.

325.

33Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiojo A. K. pareiškimą nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokuroro 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 01-1-53355-19.

34II.

35Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliacinis skundas atmestinas.

366.

37ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

387.

39Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertimu ir teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai remdamasis liudytojų parodymais, policijos pareigūnų sudaryta įvykio schema bei kitais byloje esančiais įrodymais, paneigė eksperto išvadą, kurioje konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo ne Toyota Hilux vairuotojo veiksmai, o nepriimtini Opel Astra vairuotojo veiksmai.

408.

41Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

429.

43Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl eismo įvykio kaltas A. Š. ir jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, neapsiribojo tik formaliu duomenų vertinimu, įrodymus vertino ir kartu, ir atskirai vienus nuo kitų, detaliai nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė Eksperto pateiktą išvadą, todėl padarė argumentais pagrįstą išvadą, kuri yra teisinga ir atitinkanti byloje esančius įrodymus.

4410.

45Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi dėl to, kad nebuvo remtasi pateiktomis eksperto V. M. išvadomis. Mano, kad tiriant eismo įvykį ir nustatant jo kaltininką, teismas privalėjo vadovautis pateikta eksperto išvada, o jei teismo nuomone, pateikta išvada kelia abejonių, tai privalėjo paskirti ekspertizę ar pavesti pateikti specialisto išvadą. Sutiktina su apeliantu, kad ekspertizė byloje skiriama tuo atveju, kai klausimui nagrinėti yra būtina pasitelkti asmenis, turinčius specialių žinių, tačiau nesutiktina, kad tai daryti privalu kiekvienu atveju nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes. Nustatyti tiesą byloje galima vadovaujantis ir kitais byloje esančiais įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Parastai ekspertizė skiriama tais atvejai, kai byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes. Analizuojamu atveju byloje pateikti ne tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, pareigūnų, fiksavusių eismo įvykį, parodymai, bet ir eismo įvykio vietos schema, kurioje detaliai nurodyta automobilių padėtis po eismo įvykio, aiškiai nurodyti kelio atstumai, atstumai nuo kiekvieno automobilio iki kelio krašto, taip pat nurodytos ir kitos žymės, būtinos analizuojant eismo įvykio aplinkybes: slydimo žymės, atskirų automobilių detalių padėtis kelyje po eismo įvykio, bei automobilių važiavimo kryptys. Taip pat pateiktos ir eismo įvykio nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuoti automobiliams padaryti sugadinimai, matyti ir automobilių padėtis kelyje po eismo įvykio. Ir šiuos įrodymus vertinant kiekvieną atskirai ir visus kartu (ANK 569 straipsnio 4 dalis), buvo galima nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį. Be to, byloje pateikta ir eksperto išvada, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. M., kurio nurodyti kai kurie duomenys, vertinant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat leido nustatyti visas eismo įvykio aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada, kuri buvo atlikta pažeidėjo A. Š. iniciatyva vertinamas tik kaip konsultacinė išvada. Kadangi byloje pakako duomenų neabejotinai nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir dėl jo atsiradusiais padariniai, todėl nebuvo būtina skirti teismo ekspertizę. Be kita ko, apeliaciniame skunde apelianto atstovas taip pat pažymi, kad ekspertizė paprastai skiriama tuo atveju, kai būtina pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo tokių prieštaravimų, kurių nebūtų galima išsiaiškinti analizuojant byloje pateiktus visus įrodymus.

4611.

47Apeliaciniame skunde pateikiamas ne vienas argumentas dėl ko nesutinkama su teismo išvada, kuri yra priešinga eksperto išvadai. Taigi ginčas iš esmės yra kilęs dėl Eksperto išvados Nr. MV2019-61, kurioje yra padarytos priešingos išvados dėl eismo įvykio kaltininko nei buvo nutarta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, sutinka su apylinkės teismu, jog teismui pateikta eksperto V. M. išvada kelia abejonių, kadangi ji atlikta šališko asmens prašymu, o joje išdėstytos išvados vertintinos kritiškai ir dėl jame esančių prieštaravimų.

4812.

49Nustatyta, kad A. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019 m. liepos 1 d. apie 10.37 val. rajoninio kelio S. – P. – A. 4,3 kilometre, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešais atvažiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Taigi konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykį lėmė būtent A. Š. veiksmai (automobilis „Toyota Hilux“). Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, A. Š. savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą dėl išvados pateikimo.

5013.

512019 m. spalio 8 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-61 ekspertas V. M. konstatavo, kad techniniu požiūriu eismo įvykis įvyko dėl „Opel Astra“, valstybinis Nr. ( - ) vairuotojo nepriimtinų veiksmų: dėl to, kad jis prieš eismo įvykį važiavo ne mažesniu kaip 108 km/h greičiu, t. y. viršijo leistiną 90 km/h greitį, ir neteko galimybės efektyviai stabdyti bei dėl to, kad prieš eismo įvykį automobilis Opel Astra manevravo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi eksperto išvada paneigia, jog dėl eismo įvykio kaltas yra A. Š..

5214.

53Įvertinus eksperto išvadą, Institucijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl to, ar automobilio „Toyota Hilux“ vairuotojas A. Š. buvo sudaręs kliūtį priešais jį atvažiuojančiam automobiliui „Opel Astra“, ar ne. Jei automobilio „Toyota Hilux“ vairuotojas, sukdamas į kairę, sudarė kliūtį priešais jį pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Opel Astra“, tai pastarasis turėjo pagrindą sukti kairiau ir bandyti išvengti susidūrimo su „Toyota Hilux“ automobiliu. Jei automobilio „Toyota Hilux“ vairuotojas nebuvo sudaręs kliūties, tai eismo įvykis kilo dėl automobilio „Opel Astra“ vairuotojo veiksmų – išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, siekiant nustatyti asmenį, kurio veiksmai lėmė eismo įvykį, labai svarbu nustatyti, ar automobilis „Toyota Hilux“ jau buvo pradėjęs daryti manevrą į kairę ir taip sudarė kliūtį priešprieša atvažiuojančiam automobiliui ar ne.

5415.

55Apeliaciniame skunde nurodoma, kad susidūrimas įvyko būtent automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje, o ne ties kelio viduriu ir tai, pasak apelianto, patvirtina, kad automobilis „Toyota Hilux“ prieš susidūrimą visas buvo savo juostoje. Apygardos teismas su tokia pozicija sutinka iš dalies. Sutiktina, kad pats susidūrimas įvyko automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje, tačiau nesutiktina, kad minimas automobilis visas buvo savo važiavimo juostoje. Pastebėtina, kad apylinkės teismo nurodymas, kad pats susidūrimas įvyko praktiškai ties kelio viduriu yra netikslus, tačiau įvertinus visus apylinkės teismo motyvus matyti, kad apylinkės teismo įsitikinimu, susidūrimas įvyko „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje ties kelio viduriu ir su tokia išvada sutinka apeliacinės instancijos teismas. Taigi iš esmės ginčo, kad pats susidūrimas įvyko automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje, nėra, tačiau ginčas kilęs dėl to, ar šis automobilis susidūrimo metu buvo visas savo važiavimo juostoje ar ne.

5616.

57Ekspertas V. M. konstatavo, kad susidūrimo metu automobilis „Opel Astra“ buvo pilnai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o automobilio „Toyota Hilux“ kairysis gabaritas buvo ties kelio ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Taigi, anot eksperto išvados, automobilis „Toyota Hilux“ prieš susidūrimą stovėjo savo judėjimo juostoje ir nebuvo pradėjęs daryti manevro į kairę, vadinasi, anot, eksperto išvados, nesudarė kliūties priešprieša pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Opel Astra“. Tačiau apylinkės teismas padarė priešingą išvadą ir konstatavo, kad abu automobiliai susidūrimo momentu buvo kirtę priešpriešines eismo juostas ir iš esmės pats eismo įvykis įvyko praktiškai ties kelio viduriu, vadinasi, teismo įsitikinimu, automobilis „Toyota Hilux“ buvo pradėjęs manevrą į kairę ir sudarė kliūtį automobiliui „Opel Astra“, dėl ko pastarasis turėjo priežastį pasukti vairą kairiau ir taip bandyti išvengti susidūrimo kaktomuša. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo išvada visiškai sutinka ir priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ją patvirtinta byloje surinktų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino pateiktą eksperto išvadą, nes ji neatitinka visų byloje užfiksuoto eismo įvykio aplinkybių ir kai kurios išvadoje nurodytos aplinkybės prieštarauja tarpusavyje.

5817.

59Išvadą, kas A. Š. vairuojamas automobilis buvo pradėjęs daryti manevrą į kairę ir taip sudarė priešais jį atvažiuojančiam automobiliui kliūtį, pagrindžia eismo įvykio schema. Įvertinus šioje schemoje užfiksuotus duomenis (automobilių padėtį po eismo įvykio, kelio plotį, slydimo žymes ir kt.) negalima teigti, kad susidūrimo metu automobilis „Toyota Hilux“ visas buvo savo judėjimo juostoje, kaip nurodyta eksperto išvadoje. Apylinkės teismas įvertinęs eksperto išvadoje pateiktus paskaičiavimus, automobilių plotį, automobiliams padarytus sugadinimus, padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad eksperto išvada yra klaidinga, nes pagal eksperto išvadoje pateiktus paskaičiavimus, automobiliai iš esmės turėjo susidurti kaktomuša, t. y. automobilis „Opel Astra“ turėjo atsitrenkti į ne mažiau kaip 0,76 m., t. y. kone pusę automobilio „Toyota Hilux“ pločio, o byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad automobiliai susidūrė tik dešiniais kampais. Taigi, įvertinus tai, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad susidūrimas įvyko ties kelio viduriu, padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad automobilis „Toyota Hilux“ sudarė kliūtį priešprieša pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Opel Astra“.

6018.

61Iš eismo įvykio schemos matyti, kad visas kelio plotis yra 7,05 m., automobilio „Toyota Hilux“ plotis – 1,76 m, „Opel Astra“ – 1,71 m. Taigi tuo atveju, jei abi transporto priemonės būtų buvusios automobilio „Toyota Hilux“ važiavimo juostoje, kaip tvirtinama eksperto išvadoje, tai niekaip negalėtų „Opel Astra“ nuo eismo juostas skiriančios ašinės linijos susidūrimo metu būti ne mažiau kaip 1 m, kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas V. M., ar kaip nurodoma apeliaciniame skunde apie 1,21, - 1,26 m. atstumu nuo kelio vidurio ženklinimo juostos. Vertinant situaciją pagal eksperto pateiktus duomenis (automobilio „Toyota Hilux“ plotį (1,76 m (b. l. 43), tai, kad jis, pasak eksperto, susidūrino metu visas buvo savo važiavimo juostoje) gautųsi taip, kad „Opel Astra“ susidūrimo metu turėjo būti priešingoje eismo juostoje nutolusi nuo eismo juostas skiriančios ašinės linijos šiek tiek mažiau nei 1,76 m., t. y. maždaug ties viduriu šios eismo juostos važiavimo dalies, nes maždaug puse vienos eismo juostos važiuojamosios dalies turėtų užimti automobilis „Toyota Hilux“ (viso kelio plotis 7,05 m., pusės kelio plotis 3,525 m., automobilio Toyota Hilux plotis -1,76 m)). Tačiau iš eismo įvykio vietos schemos, užfiksuotų nuotraukų matyti, kad automobilio „Opel Astra“ slydimo žymė prasideda arčiau eismo juostas skiriančios ašinės linijos (b. l. 6, 13-20). Nors eismo įvykio vietos schemoje nėra nurodytas tikslus atstumas tarp eismo juostas skiriančios ašinės linijos ir automobilio „Opel Astra“ slydimo žymės pradžios, tačiau, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, akivaizdžiai matyti, kad ji nėra pernelyg nutolusi nuo eismo juostas skiriančios ašinės linijos ir yra žymiai arčiau nei šios juostos vidurys. Ekspertas V. M. teisme parodė, kad automobilis „Opel Astra“ ne mažiau kaip 1 m nuo ašinės linijos buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Taigi vertinant tai, kad automobilis „Opel Astra“ nuo eismo juostas skiriančios ašinės linijos buvo nutolęs šiek tiek daugiau nei 1 m, bei tai, kad automobiliai susidūrė tik dešiniais kampais, logiškai negalima išvada, kad automobilis „Toyota Hilux“, kurio plotis yra 1,76 m, susidūrino metu visas buvo savo važiavimo juostoje. Taigi įvykio vietos schemos duomenys, eismo įvykio nuotraukos nepatvirtina eksperto išvados, kad „Toyota Hilux“ susidūrimo metu visas buvo savo važiavimo juostoje. Priešingai, ši išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams.

6219.

63Tokią išvadą patvirtina ne tik paminėti ir analizuoti duomenys, bet ir pareigūnų parodymai, nukentėjusiojo A. K. parodymai, kurie teismui nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių asmenų nurodytas aplinkybes iš karto po įvykio ir parodymus, duotus teisme ir nustatė, kad parodymai iš esmės duoti analogiški, todėl jais netikėti nebuvo pagrindo. A. K. nuo pat pradžių tvirtino, kad pamatęs priešprieša atvažiuojantį automobilį „Toyota Hilux“, vengdamas susidūrimo šiek tiek pasuko vairą kairiau ir tuo pačiu metu „Toyota Hilux“ metėsi atgal į savo juostą ir įvyko susidūrimas (b. l. 21). Toks eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas visiškai atitinka objektyvius byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad A. Š. buvo pradėjęs manevrą į kairę ir taip sudarė kliūtį A. K., dėl to pastarasis, siekdamas išvengti smūgio, pasuko vairą kairiau. Apeliaciniame skunde kritikuojami A. K. parodymai, nes pastarasis kategoriškai nurodė, kad iš savo eismo juostos neišvažiavo, o byloje įrodyta priešingai. Tačiau pažymėtina, kad A. K. nors ir nurodė, kad jis neišvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau lygiai taip pat nurodė, kad suko į kairę pusę. Vadinasi, jis iš esmės neginčija, kad suko į priešingą eismo juostą ir tokie jo parodymai nėra visiškai prieštaringi. Be to, abejoti A. K. parodymais taip pat nėra pagrindo ir dėl to, kad tarp jo ir A. Š. yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Pastebėtina, kad lygiai dėl tos pačios priežasties būtų galima abejoti ir A. Š. nurodytomis aplinkybėmis.

6420.

65Vertinant A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis sankryžoje ketindamas sukti į kairę įjungė kairiojo posūkio signalą ir, norėdamas praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį, sustojo, gautųsi taip, kad nesudarė jokios kliūties A. K. vairuojamam automobiliui, tačiau nepaisant to, pastarasis įvažiavo į jo važiuojamąją kelio juostą ir į jį atsitrenkė. Toks paaiškinimas ne tik, kad neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, bet ir būtų nelogiškas. Jokios priežasties dėl kurios A. K. būtų dar galėjęs staiga pasukti vairą kairiau, apart to, kad A. Š. sudarė jam kliūtį važiuoti tiesiai savo eismo juosta, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodytos priežastys, tokios kaip kalbėjimas telefonu, radijo imtuvo reguliavimas ir pan. nėra patvirtintos jokiais duomenimis. Be kita ko, pažymėtina, kad būtent A. K. iš karto po įvykio nurodė, kad A. Š. kalbėjosi telefonu, kurį laikė priešais vairą ir tai, anot jo, galėjo lemti A. Š. neprognozuojamus veiksmus (įvažiavimą į priešingą eismo juostą siekiant daryti manevrą į kairę, ir po to staiga bandyti grįžti į savo juostą) nulėmusius eismo įvykį. Tačiau remtis tik tikėtina aplinkybe, kuri galbūt ir turėjo įtakos V. Š. veiksmams, teismas neturi pagrindo. Analogiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad ir A. K. turėjo kitų priežasčių pasukti vairą kairiau, išskyrus tai, kad A. Š. sudarė kliūtį. Be to, ir pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą įvertinę situaciją, padarė išvadą, kad A. Š. vairuojamas automobilis sudarė kliūtį A. K. vairuojamam automobiliui, dėl to pastarasis, vengdamas susidūrimo, staiga pasuko vairą kairiau.

6621.

67Nesutinkama ir su teismo vertinimu dėl automobilio „Opel Astra“ greičio. Remdamasis eksperto išvada, tvirtina, kad automobilis „Opel Astra“ viršijo greitį ir tai galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui. Pasak apelianto, jei A. K. nebūtų viršijęs greičio, būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pozicija, kad galbūt automobilio „Opel Astra“ greičio viršijimas galėjo būti susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Įvertinus faktą, kad „Toyota Hilux“ sudarė kliūtį priešais pagrindiniu keliu atvažiuojančiam automobiliui „Opel Astra“, t. y. automobilio „Toyota Hilux“ vairuotojas

68A. Š. buvo pradėjęs daryti manevrą į kairę ir taip užstojo kelią priešais atvažiuojančiam automobiliui, visiškai sutinkama su apylinkės teismu, kad net ir nustačius, jog „Opel Astra“ viršijo greitį, nebūtų galima teigti, kad ši aplinkybė ir nulėmė eismo įvykį. Jei nebūtų automobilio „Toyota Hilux“ vairuotojas A. Š. pradėjęs sukimo į kairę manevro, tai „Opel Astra“, net ir viršijęs greitį (leistinas greitis 90 km/h, eksperto nustatytas galimas „Opel Astra“ važiavimo greitis iki susidūrimo 108 km/h, susidūrimo metu 51 km/h) būtų saugiai pravažiavęs savo eismo juosta. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl automobilio „Opel Astra“ greičio, atmestini kaip nepagrįsti.

6922.

70Dėl ikiteisminio tyrimo pagal A. K. pareiškimą, nurodytina, kad ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiojo A. K. pareiškimą nutrauktas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajonas) prokuroro 2020 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 01-1-53355-19, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

7123.

72Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl eismo įvykio pagrįstai kaltu pripažintas A. Š., tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjosi apeliantui, nesuteikia pagrindo teigti, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas. ANK 563, 567, 569, 591 straipsnių reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

7324.

74Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad šioje byloje A. Š. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu. Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su visais apylinkės teismo motyvais ir apygardos teismas, jų visų nekartodamas, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

75Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. atstovo advokato Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia... 3. I.... 4. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. 1.... 6. A.... 7. 2.... 8. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas... 9. 3.... 10. Plungės apylinkės teismas paliko Klaipėdos apskrities... 11. 2019 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.... 12. II.... 13. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 14. 4.... 15. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A.... 16. 4.1.... 17. Nesutinka su ekspertizės išvadų vertinimu ir teigia, kad teismas, atmesdamas... 18. 4.2.... 19. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, ta aplinkybė, kad... 20. 4.3.... 21. Nesutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į automobilių svorius, yra... 22. 4.4.... 23. Visiškai nepagrįstai teismas atmetė ir eksperto išvadą dėl „Opel... 24. 4.5.... 25. Teismas visiškai ignoravo eksperto nurodytą aplinkybę, jog „Opel Astra“... 26. 4.6.... 27. Remdamasis teismų praktika, nurodo, kad tuo atveju, jei apeliacinės... 28. 4.7.... 29. Be to, teigia, kad teismas visiškai nevertino nukentėjusiojo 30. 4.8.... 31. Nurodo, kad į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad A. K.... 32. 5.... 33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities... 34. II.... 35. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliacinis... 36. 6.... 37. ANK 38. 7.... 39. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų... 40. 8.... 41. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai... 42. 9.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo... 44. 10.... 45. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi dėl to, kad... 46. 11.... 47. Apeliaciniame skunde pateikiamas ne vienas argumentas dėl ko nesutinkama su... 48. 12.... 49. Nustatyta, kad A. Š. skundžiamu Institucijos nutarimu... 50. 13.... 51. 2019 m. spalio 8 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2019-61 ekspertas 52. 14.... 53. Įvertinus eksperto išvadą, Institucijos nutarimą, skundžiamą apylinkės... 54. 15.... 55. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad susidūrimas įvyko būtent automobilio... 56. 16.... 57. Ekspertas V. M. konstatavo, kad susidūrimo metu... 58. 17.... 59. Išvadą, kas A. Š. vairuojamas automobilis buvo... 60. 18.... 61. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad visas kelio plotis yra 7,05 m.,... 62. 19.... 63. Tokią išvadą patvirtina ne tik paminėti ir analizuoti duomenys, bet ir... 64. 20.... 65. Vertinant A. Š. nurodytas aplinkybes, kad jis sankryžoje... 66. 21.... 67. Nesutinkama ir su teismo vertinimu dėl automobilio „Opel Astra“ greičio.... 68. A. Š. buvo pradėjęs daryti manevrą į kairę ir taip... 69. 22.... 70. Dėl ikiteisminio tyrimo pagal A. K. pareiškimą,... 71. 23.... 72. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu... 73. 24.... 74. Apygardos teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad... 75. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo... 76. palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 25 d.... 77. Nutartis neskundžiama....