Byla 2A-254-357/2017
Dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių universitetui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. Z. 999,67 Eur nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme, 42,15 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyrius, vykdydamas jam pavestą nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo funkciją, pateikė pranešimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas V. Z. yra skolingas nuomos mokestį už valstybinę žemę už 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015 metus ir yra skaičiuojami delspinigiai. 2005 m. birželio 28 d. sudaryta panaudos sutartimis Šiaulių universitetui suteikta teisė naudotis ne visu (visas plotas 2.2502 ha), o tik 2,2481 ha valstybinės žemės sklypo plotu, esančiu ( - ). Vadovaujantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašu, atsakovui nuosavybės teise priklausančio ( - ) pastato (poliklinika, unikalus Nr. ( - )) dalies plotas į panaudos sutartyje nurodytą, Šiaulių universitetui leistą naudotis, plotą neįeina.
  1. Atsakovas V. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad 2005-06-28 panaudos sutartimi suformuoto 2,2502 ha sklypo didžioji dalis, t. y. 2/2481 ha, perduota naudoti Šiaulių universitetui. Sklype lieka 0,0021 ha neišnuomotos valstybinės žemės dalis. Už šią neperduotą panaudos sutartimi valstybinės žemės dalį atsakovas visada sutikęs ir sutinkantis mokėti nuomos mokestį. Nesutinkantis mokėti už sklypo dalį, panaudos sutartimi perduotą kitam juridiniam asmeniui.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ieškinį prašė tenkinti ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemes sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Atsakovas V. Z., būdamas ( - ) pastato-poliklinikos (unikalus Nr. ( - )) dalies savininkas (nuosavybės teise turi 672,67 kv. m minėto pastato bendro ploto) už faktišką naudojimąsi valstybine žeme turi nuomos mokestį mokėti. 2.2502 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) (toliau - Žemės sklypas) yra keturi savarankiškai funkcionuojantys pastatai (unikalus Nr. ( - ), ( - ), ( - ) ir unikalus Nr. ( - )). Būtent šiems pastatams eksploatuoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra suformuotas. Kadangi žemės sklype yra ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys pastatai ir jų dalys, kuriuos patikėjimo teise valdo Šiaulių universitetas (kodas ( - )), 2,2481 ha ploto Žemės sklypo dalis pagal 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutartį Nr. PN29/05-0158 buvo suteikta naudotis šiai mokymo įstaigai. Likęs neišnuomotas Žemės sklypo plotas faktiškai yra 0,0021 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatu (unikalus Nr. ( - )) yra užstatyta 1022 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Kadangi ieškovei tenka 67267/265479 dalis minėto pastato, tai jai atitinkamai tenka 258,95 kv. m (67267/265479 xl022 kv. m= 258,95 kv. m) minėtu pastatu užstatytos Žemės sklypo dalies. Šiaulių universitetas negali pasinaudoti Žemės sklypo dalimi, kuri yra po atsakovui V. Z. nuosavybės teise priklausančio pastato dalimi. Todėl ieškovė pagrįstai nustatė žemės nuomos mokestį atsakovui už 258 kv. m valstybinės žemės plotą. Atsakovas nėra asmuo, kuriam galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis faktiškai jo pastatu užstatyta Žemės sklypo dalis, jis taip nėra pateikęs prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir nėra susitaręs dėl naudojimosi žemes sklypu sąlygų, todėl jis privalo susimokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme (tokį plotą, kuris užstatytas atsakovui priklausančia nuosavybe) savivaldybės nustatyta tvarka.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šiaulių universitetas palaikė ieškovės poziciją, nes universitetas dėl sudarytos 2005-06-28 žemės panaudos sutarties skundų nėra gavęs ir sudaryta panaudos sutartis yra teisėta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo V. Z. 743,85 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už 2011-2015 metus, 40,17 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 784,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-12) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo V. Z. 29,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  1. Teismas nurodė, kad atsakovui pagrįstai, vadovaujantis savivaldybės norminiais aktais, buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis ir taikytas apskaičiavimo metu galiojantis 4 proc. tarifas, paskaičiuotas už 258,95 kv. m. žemės sklypo. Teismas sprendė, kad 0,44 proc. nuomos tarifas taikytinas tik privačių namų valdų savininkams, naudojantiems valstybinę žemę, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, naudojančioms valstybinę žemę, Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto nuomininkams ir panaudos gavėjams, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės turtas išnuomotas ar perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis ir fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems valstybinė žemės suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovas nėra 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutarties Nr. ( - ) šalis, todėl jam negali būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios nuomos mokesčio tarifą valstybinės žemės panaudos atveju. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, teismas taikė ieškinio senatį ir žemės nuomos mokesčio už 2009 ir 2010 metus nepriteisė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesines ir materialines teisės normas. Ieškovės ir atsakovo niekada nesiejo jokie valstybinės žemės nuomos santykiai, teismas negalėjo priteisti ir nuomos mokesčio. Teismas sprendime nenurodė, koks įstatymas ar teisės aktas numato ieškovei teisę, o atsakovui pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už valstybei priklausančią žemę, sprendimą grindė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo T-l 15 „Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (taisyklės) nuostatomis. Taisyklių 8 p. numatyta, jog prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda: 8.1. sudarius ar perėmus įsipareigojimus pagal valstybinės žemės nuomos sutartį; 8.2. įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ar patalpas, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise; 8.3. kai žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 1 p. Taisyklių 13.2. p. numatyta, jog mokėtojo deklaracijas teikia fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems valstybinė žemė suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims ir nurodo kokia turto dalimi naudojasi trečiasis asmuo. Turtas įgytas 2006 m., registruotas nekilnojamojo turto registre, tarp Šiaulių universiteto ir ieškovės 2005-06-28 sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui yra perduota panaudai dalis valstybinės žemės sklypo - 2,2481 ha ploto. Atsakovui priklausanti pastato dalis yra ant žemės sklypo dalies, kuri panaudai perduota trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui, todėl atsakovas naudojasi valstybės žeme, kuri panaudos teise priklauso trečiajam asmeniui. Neperduota trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui žemės sklypo dalis yra tik 0,0021 ha, t. y. 21 kv. m. CK 6.615 str. 1 d. numatyta, jog sudarant daikto perdavimo naudotis neatlygintinai sutartį, panaudos davėjas privalo įspėti panaudos gavėją apie trečiųjų asmenų teises į perduodamą daiktą. Kaip matyti iš 2005-06-28 panaudos sutarties, ieškovė apie tai, kad žemės sklype yra kitiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas, trečiojo asmens Šiaulių universiteto neįspėjo.
    1. Pirmosios instancijos teismas priteisė žemės nuomos mokestį už 258 kv. m. valstybinės žemės plotą, t. y. daugiau nei 12 kartų didesnį, nei likusi trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui neperduota panaudai žemės sklypo dalis. Pagal tai atsakovui priklausanti pastato dalis turėtų būti mažiausiai 12 aukštų.
    1. Laikotarpyje nuo 2011 m. iki 2012 m. apskritai nebuvo numatytas joks nuomos mokestis tais atvejais, kai juridiniams asmenims, kuriems valstybinė žemė suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims. 2013-05-30 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendime T-141 - 1.4. p. ir 1.4.4. p. buvo numatyta, jog nustatomas nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifus metams 0,44 proc. žemės vertės, apskaičiuotos einamųjų metų sausio 1 d. taikytinus verčių žemėlapius fiziniams. Keitėsi tarifo dydis vėlesniuose tarybos sprendimuose, bet nesikeitė tvarka. Teisės akto leidėjo valia buvo, jog nuomos mokestį turi mokėti ne asmenys, kurie turi pastatus panaudai perduotame žemės sklype, o panaudos gavėjas, šiuo atveju Šiaulių universitetas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį ir apskaičiuodamas žemės nuomos mokestį, skaičiavo nuomos mokestį ne pagal galiojusius nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifus, o pagal ieškinio padavimo metu galiojusį ieškinio padavimo metu tarifą. Teismas atmetė atsakovo argumentus ir dėl skaičiavimų net nepasisakė.
    1. Pastatas yra žemės sklypo dalyje, kuris pagal trečiojo asmens Šiaulių universiteto ir ieškovės 2005-06-28 sudarytą panaudos sutartį yra perduotas Šiaulių universitetui. Atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu, kad būtų pateiktas trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui pagal 2005-06-28 sudarytą panaudos sutartį perduotos žemės sklypo dalies planas.
    1. Teismas nenurodė, kokios nustatytos bylos aplinkybės, sąlygojusios tokį sprendimą. Ginčo iš esmės neišnagrinėjo, nenustatė faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl, panaikinus apskųstą teismo procesinį sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atsakovo V. Z. apeliacinį skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 05 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypu naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokesti, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Mokėjimo tvarką, administravimą nustato „Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklės“. 2013 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. T-l 15 - 8.2 punkte numatyta, kad prievolė mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę atsiranda įgijus nuosavybės teise pastatus, statinius ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas (toliau - nekilnojamas turtas), stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir ji nėra valdoma panaudos teise. Šiuo atveju atsakovas yra įgijęs nuosavybės teisę į dalį pastato nurodytą nekilnojamojo turto registrų išraše. Jis yra savininkas dalies pastato, kuris stovi ant valstybinės žemės, tuo pagrindu jis yra valstybinės žemės naudotojas ir tampa žemės nuomos mokesčio mokėtoju, nes atsakovui nėra perduota neatlygintinai naudotis užstatyta žemės sklypo dalis.
    1. Atsakovas klaidingai nurodo, jog atsakovui priklausanti pastato dalis yra ant žemės sklypo dalies, kuri panaudai perduota trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui. Šiaulių universitetui perduotas ne visas sklypas, todėl atsakovui nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo planą, jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai.
    1. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, akivaizdžiai nustatyta pareiga savivaldybės tarybai nustatyti žemės nuomos mokesčio tarifus už naudojamus valstybinės žemės sklypus, todėl savivaldybė teisėtai reikalauja valstybės žemės nuomos mokesčio mokėjimą, pagal tai, kaip pavesta teisės aktais šį mokestį apskaičiuoti.
    1. Dėl tarifo dydžio bei dėl žemės sklypo vertės, nuo kurios buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis ieškovė nurodo, kad nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas pagal galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančiais tarifais (Taisyklių 23 p.). Pirmosios instancijos teismas teisinai nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014-03-27 sprendimu Nr. T-69 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimo Nr. T-l 16 „dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo „pakeitimo“ 1 punktu modifikuota 23 punkto formuluotė ir nustatyta, kad nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus. Taigi, taikomas tarifas yra nustatytas galiojančiu Savivaldybės tarybos sprendimu, o apskaičiavimo tvarka, kuria nustatoma Taisyklėse, buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis, o nesumokėjus atsakovui, prašoma priteisti susidariusi skola. Be to, teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo procedūra buvo nepažeista.
    1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendime „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T-l 15 bei minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatyta, nuomininkas yra įsipareigojęs laikytis įstatymu nustatytų reikalavimų, t. y. mokėti nuomos mokesti nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą nuomininkas turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.
  1. Trečiasis asmuo Šiaulių universitetas atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  1. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai“. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 1 punkte. Todėl asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, kurį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija. Savivaldybės asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, skaičiuoja Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto tarifo mokesčius, nuo žemės vidutinės rinkos vertės pagal verčių žemėlapius. Atsakovas, būdamas 67267/265479 pastato-poliklinikos (unikalus Nr. ( - )) dalies savininkas (nuosavybės teise turi 672,67 kv. m minėto pastato bendro ploto) už faktišką naudojimąsi valstybine žeme (žemės sklypu ( - )) nuomos mokestį privalo mokėti.
    1. Žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 4 punktu, esant asmens prašymui, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priimtų ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaryti galėtų Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tačiau žemės nuomos mokestį administruotų savivaldybė, nors jos nesieja sutartiniai santykiai su asmenimis.
    1. Nesutika su argumentu, jog žemės nuomos mokestį turi mokėti ne asmenys, kurie turi pastatus žemės sklype, o panaudos gavėjas Šiaulių universitetas. Atsakovas nuolat naudojasi valstybine žeme pastatui eksploatuoti, už faktišką naudojimąsi valstybine žeme turi nuomos mokestį mokėti. 2,2502 ha ploto žemės sklype yra keturi savarankiškai funkcionuojantys pastatai, jiems eksploatuoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra suformuotas. Kadangi žemės sklype yra ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys pastatai ir jų dalys, kuriuos patikėjimo teise valdo Šiaulių universitetas, 2,2481 ha ploto Žemės sklypo dalis pagal 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta naudotis šiai mokymo įstaigai.
    1. Likęs neišnuomotas Žemės sklypo plotas faktiškai yra 0,0021 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatu (unikalus Nr. ( - )) yra užstatyta 1022 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. 67267/265479 dalis minėto pastato sudaro 258,95 kv. m., žemės sklypo dalies, Šiaulių universitetas negali pasinaudoti ta Žemės sklypo dalimi, kuri yra po atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato dalimi. Atsakovas negali naudotis valstybine žeme nemokamai, o iš byloje pateiktų paskaičiavimų matyti, kad savivaldybė atsakovo nėra apmokestinusi už kiemo plotą, kuriuo atsakovas taip pat neišvengiamai naudojasi eksploatuodamas savo pastato dalį (patekdamas į ją). Todėl mano, kad ieškovė pagrįstai nustatė žemės nuomos mokestį už 258 kv. m valstybinės žemės plotą. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog esant pagal panaudą Šiaulių universitetui suteiktai Žemės sklypo daliai, nebėra pagrindo apmokestinti žemės nuomos mokesčiu atsakovo, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms - mokykloms. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
    1. Atsakovas nėra asmuo, kuriam vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis faktiškai jo pastatu (pastato dalimi) užstatyta Žemės sklypo dalis, jis taip nėra pateikęs prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir nėra susitaręs dėl naudojimosi žemės sklypu sąlygų, todėl jis privalo susimokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme (tokį plotą, kuris užstatytas atsakovui priklausančia nuosavybe) savivaldybės nustatyta tvarka.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

12Dėl faktinių aplinkybių

  1. Byloje nustatyta, kad nuo 2008-12-18 atsakovas V. Z. pagal 2006-05-31 uždarosios akcinės bendrovės likvidavimo aktą naudojasi 67267/265479 nuosavybės teise priklausančiomis dalimis negyvenamosios paskirties pastatu (pastatas – poliklinika, unikalus Nr. ( - ), užstatyto pastato plotas, tenkantis turimo pastato dalies plotui – 0,0258 ha), esančiu ( - ) (25-30 b. l.). Ieškovė atsakovui paskaičiavo nuomos mokestį už valstybinę žemę, tenkančią proporcingai įsigytų patalpų daliai už 0,0258 ha žemės sklypo plotą. 2,2502 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) yra keturi savarankiškai funkcionuojantys pastatai (unikalus Nr. ( - ), ( - ), ( - ) ir unikalus Nr. ( - )). Šiame žemės sklype yra ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantys pastatai ir jų dalys, kuriuos patikėjimo teise valdo Šiaulių universitetas. 2,2481 ha ploto Žemės sklypo dalis pagal 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta naudotis šiai mokymo įstaigai (Nekilnojamojo turto registre išviešintas pagal panaudą naudojamo Žemės sklypo plotas - 2,2484 ha). Atsakovui buvo siųsti ieškovės priminimai dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovas žemės nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas iš esmės nesutinka su nuomos mokesčio mokėjimu, mano, kad jis yra atleistinas nuo to mokesčio, sutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį tik už 0,0021 ha plotą, t. y. tik už tą žemės sklypo dalį, kuri yra neperduoda Šiaulių universiteto panaudai.

13Dėl žemės sklypo dydžio

  1. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų, t. y. įstatymų ir poįstatyminių aktų. Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.2, 1.4, 1.7, 1.9 punktų bei Vyriausybės 2003 m lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1, 2, 3, 7, 8 punktų nuostatomis. Žemės nuomos mokestį administruoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija, o asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, skaičiuoja Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto tarifo mokesčius, apskaičiuojamus nuo žemės vidutinės rinkos vertės pagal verčių žemėlapius. Duomenis apie žemės sklypų vertes savivaldybių administracijos gauna tiesiogiai iš VĮ Registrų centro.
  1. Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimo Nr. T-116 20 punkte nurodoma, jei asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai. Žemės nuomos mokesčių tarifai nustatomi kartą per metus Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais (2009-06-25 Nr. T-221, 2010-04-29 Nr. T-120, 2011-09-29 Nr. T-247, 2012-03-29 Nr. T-71, 2013-05-30 Nr. T-141, 2014-03-27 Nr. T-69, 2015-05-28 Nr. T-139).
  1. 2,2502 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. ( - )) yra keturi savarankiškai funkcionuojantys pastatai, pastatu (unikalus Nr. ( - )) užstatyta 1022 kv. m ploto žemės sklypo dalis, atsakovui V. Z. tenka 67267/265479 dalis minėto pastato ir tenka 258,95 kv. m (67267/265479 x 1022 kv. m = 258,95 kv. m) užstatytos Žemės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtais paskaičiavimais nenukrypta nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių 20 punkto nuostatų ir atsakovui valstybinės žemės nuomos mokestis pagrįstai paskaičiuotas už 258,95 kv. m. žemės sklypo. Teismas skundžiamame sprendime nurodė teisės aktus, kurie numato ieškovei teisę, o atsakovui pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už valstybei priklausančią žemę, atsakovas klaidingai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nenurodė minėtų teisės aktų.
  1. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ir atsakovo niekada nesiejo jokie valstybinės žemės nuomos santykiai, todėl teismas negalėjo priteisti žemės nuomos mokesčio. Teigia, kad teismas nevertino, jog 2,2482 ha ploto žemės sklypo dalis 2,2502 ha ploto žemės sklype ( - ), pagal 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta naudotis trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui, ir ši sutartis nenuginčyta. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad akivaizdu, jog žemės nuomos mokestį turi mokėti ne asmenys, kurie turi pastatus žemės sklype, o panaudos gavėjas (Šiaulių universitetas). Teismas pritaria trečiojo asmens argumentams, kad pagal civilinio kodekso 6.156 straipsnio 2 dalį, draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį numato įstatymas.
  1. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Ta pati nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinių žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Asmenys, nesudarę valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių, už naudojimąsi valstybinės žemės sklypu privalo mokėti žemės nuomos mokestį, jį administruoja savivaldybės, kuriame yra naudojamas žemės sklypas, vykdomoji institucija. Asmenims, nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių, skaičiuojami Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto tarifo mokesčiai apskaičiuoti nuo žemės vidutinės rinkos vertės pagal verčių žemėlapius. Pripažintina, kad atsakovas, būdamas 67267/265479 pastato-poliklinikos (unikalus Nr. ( - )) dalies savininkas (nuosavybės teise turi 672,67 kv. m minėto pastato bendro ploto) už faktišką naudojimąsi valstybine žeme (žemės sklypu ( - )) nuomos mokestį privalo mokėti. 2,2502 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )) yra keturi savarankiškai funkcionuojantys pastatai, jiems eksploatuoti pagal jų Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę paskirtį žemės sklypas ir yra suformuotas. 2,2481 ha ploto Žemės sklypo dalis pagal 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutartį Nr. ( - ) buvo suteikta naudotis trečiajam asmeniui, likęs neišnuomotas Žemės sklypo plotas faktiškai yra 0,0021 ha. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatu (unikalus Nr. ( - )) yra užstatyta 1022 kv. m ploto Žemės sklypo dalis. Atsakovui tenka 67267/265479 dalis minėto pastato, tai jam atitinkamai tenka 258,95 kv. m užstatyta žemės sklypo dalis. Faktiškai Šiaulių universitetas negali pasinaudoti ta žemės sklypo dalimi, kuri yra po atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato dalimi. Atsakovas negali naudotis valstybine žeme nemokamai. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo, ieškovas nėra apmokestinęs kiemo ploto, kuriuo atsakovas neišvengiamai naudojasi eksploatuodamas savo pastato dalį (patekdamas į ją).
  1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms - mokykloms. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
  1. Teismas pažymi, kad apeliantas nėra asmuo, kuriam vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis faktiškai jo pastatu (pastato dalimi) užstatyta Žemės sklypo dalis, jis taip nėra pateikęs prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir nėra susitaręs dėl naudojimosi žemės sklypu sąlygų, todėl jis privalo susimokėti mokestį už faktinį naudojimąsi valstybine žeme (tokį plotą, kuris užstatytas atsakovui priklausančia nuosavybe) savivaldybės nustatyta tvarka.

14Dėl mokesčio tarifo taikymo

  1. Atsakovas ginčija jam pritaikyto 4 proc. žemės nuomos tarifo dydį ir nurodo, kad iki 2012 metų jam turėjo būti taikomas 1 proc. nuomos mokesčio tarifas, o nuo 2013 metų 0,44 proc. tarifas. Teismas pažymi, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendime Nr. T-120 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemės tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“, 2012-03-29 sprendime Nr. T-71 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemės tarifų ir mokėjimo terminų nustatymo“ , 2013 05-30 sprendime Nr. T-141, 2015-05-28 sprendime Nr. 139 nustatytas 4 proc. tarifas valstybinės žemės sklypams, suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka, arba kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, kai šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos. Valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarius, naudotojui nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas už užstatytą žemės sklypą arba žemės sklypą pagal patvirtintą naudojamo žemės sklypo plotą. Jeigu asmuo įsigijo ne visą pastatą, o jo dalį, žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už žemės sklypą, tenkantį proporcingai įsigytų ar išnuomotų patalpų daliai.
  1. Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas pagal galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančiais tarifais (Taisyklių 23 p.). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014-03-27 sprendimu Nr. T-69 modifikuota 2010-04-29 sprendimo Nr. T-116 - 23 punkto formuluotė ir nustatyta, kad nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus. Teismas turėjo pagrindo spręsti, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo procedūra nepažeista, atsakovas buvo ragintas pateikti užpildytą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją, tačiau tokios deklaracijos nėra pildęs ir teikęs nustatyta tvarka. Todėl ieškovė turėjo pagrindo taikyti Taisyklių 17 ir 23 punkto nuostatas, reglamentuojančias nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuoti pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.
  1. Teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 0,44 proc. nuomos tarifas taikytinas tik privačių namų valdų savininkams, naudojantiems valstybinę žemę, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoms, naudojančioms valstybinę žemę, Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto nuomininkams ir panaudos gavėjams, kuriems Šiaulių miesto savivaldybės turtas (statiniai, patalpos) išnuomotas ar perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis ir fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriems valstybinė žemės suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims. Tai, kad 2006-06-01 nuomos sutartis Nr. ( - ), sudaryta su Šiaulių universitetu, pagal kurią V. Z. (nuomininkas) perduoda Šiaulių universitetui (nuomininkui) nuomos teise naudotis negyvenamas patalpas 990,22 kv. m. bendrojo naudingojo ploto patalpas, esančias ( - ), nesudaro pagrindo taikyti mažesnį žemės nuomos mokesčio tarifą, nes neturi teisinės galios prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad duomenys apie tokios nuomos sutarties sudarymą tarp atsakovo ir Šiaulių universiteto nebuvo įregistruoti viešajame registre (CK 6.478 str. 2 d. ).
  1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad panaudos sutartimi trečiajam asmeniui Šiaulių universitetui yra perduota didžioji dalis byloje aptariamo sklypo, kuriame yra keturi statiniai, iš kurių viename yra atsakovo patalpų dalis, todėl atsakovui prievolė mokėti už dalį valstybinės žemės nuomos mokestį neatsiranda. Atsakovas nėra 2005 m. birželio 28 d. panaudos sutarties Nr. ( - ) šalis, todėl jam negali būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios nuomos mokesčio tarifą valstybinės žemės panaudos atveju. Atsakovas nėra asmuo, kuriam galėtų būti perduodama neatlygintinai naudotis faktiškai jo pastatu užstatyta žemės sklypo dalis, jis taip nėra pateikęs prašymo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir nėra susitaręs dėl naudojimosi žemes sklypu sąlygų. Nesant pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013-05-30 sprendimo Nr. T-141 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.4 punktą, teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą jo atžvilgiu taikyti mažesnį - 0,44 proc. žemės nuomos tarifą.
  1. Teismas pritaria ieškovės argumentams, kad nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas pagal galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančiais tarifais (Taisyklių 23 p.). Pirmosios instancijos teismas teisinai nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014-03-27 sprendimu Nr. T-69 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010-04-29 sprendimo Nr. T-l 16 „dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo, administravimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo „pakeitimo“ 1 punktu modifikuota 23 punkto formuluotė ir nustatyta, kad nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus. Taigi taikomas tarifas yra nustatytas galiojančiu Savivaldybės tarybos sprendimu, o apskaičiavimo tvarka, kuria nustatoma Taisyklėse, buvo apskaičiuotas žemės nuomos mokestis.

15Dėl senaties termino

  1. Ieškovė teikė reikalavimą iš atsakovo priteisti 999,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2009-2015 metus, atsakovas bylą nagrinėjant iš esmės prašė taikyti ieškinio reikalavimams ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomos mokesčiui mokamam periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, taikomas periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 punkte sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi žemės nuomos mokestis yra metinis, mokamas vieną kartą per metus, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti mokestį už paskutinius penkis metus iki kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2011 metų iki 2015 metų imtinai. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, o ieškovei neprašant atnaujinti bei nenustačius senaties nutraukimo ar sustabdymo aplinkybių, teismas taikė ieškinio senatį, žemės nuomos mokesčio už 2009 ir 2010 metus teismas nepriteisė ir šioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovei iš atsakovo pagrįstai teismas priteisė žemės nuomos mokestį už paskutinius penkerius metus, t. y. už 2011-2015 metus, taikant atitinkamą 4 procentų mokesčio tarifą, iš viso 743,85 Eur nuomos mokesčio.

16Dėl įrodymų vertinimo

  1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesines ir materialines teisės normas, sprendime nenurodė koks įstatymas ar teisės aktas numato ieškovei teisę, o atsakovui pareigą mokėti žemės nuomos mokestį už valstybei priklausančią žemę. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, atmesdamas apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

17Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

18Dėl bylos procesinės baigties

  1. Išdėstytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Bylinėjimosi išlaidos

  1. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Šalys, į bylą teikusios atsiliepimus, neprašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos.

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

21Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai